- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-03-24
- Bylos Nr.
- 1-34-277/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-59-1-00316-2013-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Baliulis
- Kaltinamasis
- V. U.
Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Algirdas Baliulis, sekretoriaujant L. L., dalyvaujant prokurorei Gražinai Valinčienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. U., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išsituokęs, bedarbis, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas dėl vienos nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir vienos nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. U. 2013 m. rugsėjo 23 d., apie 10 val., (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo, kuriame gyvena, kieme, konflikto metu, mušdamas – vieną kartą smogdamas kumščiu į galvą – sukėlė A. R. fizinį skausmą.
V. U. 2014 m. rugpjūčio 21 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini) esančiame gyvenamajame name, kuriame gyvena, mušdamas – du kartus suduodamas ranka per sėdmenis – sukėlė (duomenys neskelbtini) gimusiam mažamečiui sūnui H. U. fizinį skausmą.
Šalies argumentai
V. U. kaltę pripažino ir paaiškino, kad 2013 metais su sutuoktine L. U. gyveno (duomenys neskelbtini). 2013 m. rugsėjo 23 d. žmona iš Ignalinos grįžo su savo tėvu A. R., su kuriuo jis susikivirčijo ir užpykęs trenkė jam kumščiu į galvą. Vėliau A. R. atsiprašė ir su juo susitaikė. 2014 m. rugpjūčio 21 d. vakare buvusi sutuoktinė L. U. paliko prižiūrėti sūnų H., gimusį (duomenys neskelbtini). Kambaryje su sūnum žaidė, o po to jis prigulė ant lovos ir žiūrėjo televizorių. Netikėtai sūnus pribėgo ir įkando į krūtinę. Norėdamas vaiką sudrausminti, du kartus sudavė jam ranka per užpakaliuką. Sūnus pravirko. Tuo metu grįžo motina ir klausė, kas atsitiko. Paaiškino, kad vaikas įkando ir už tai du kartus ranka pliaukštelėjo jam per užpakaliuką. Dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailisi.
Nukentėjusysis A. R. ikiteisminio tyrimo metu 2013 m. rugsėjo 23 d. paaiškino, kad dukra L. U. su sutuoktiniu V. U. ir 2011 metais gimusiu sūnumi H. gyvena (duomenys neskelbtini), bet su sutuoktiniu nesutaria, todėl vyksta skyrybų procesas. Dukra nutarė persikelti gyventi į Vidiškių kaime išsinuomotą butą. Tą dieną dukra paprašė prižiūrėti sergantį anūką, kol ji susirinks daiktus. Apie 9 val. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą prie namo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini). Iškėlinėjo iš automobilio pirkinių krepšius, kai piktindamasis dėl jo atvykimo priėjo įniršęs V. U.. Pasakęs, kad atvyko ne pas jį, o pas anūką. Tada V. U. smogė jam kumščiu į galvą, virš kairio smilkinio. Smūgis sukėlė stiprų skausmą, aptemo akyse. Apie įvykį pranešė policijai. Apklaustas 2013 m. rugsėjo 25 d. paaiškino, kad V. U. atsiprašė ir jis jam atleido (17-20 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo teisėjo 2014 m. spalio 14 d. apklaustas mažametis nukentėjusysis H. U. paaiškino, kad vieną kartą jis išdykavo su tėčiu ir įkando tėčiui į krūtinę. Tėtis supyko ir delnu stipriai sudavė jam du kartus per užpakaliuką. Jam truputį skaudėjo, todėl jis verkė. Tada grįžo mama, jį paguodė ir skausmas praėjo (62-63 b. l.).
Liudytoja L. U. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2014 m. rugpjūčio 21 d., apie 19 val., palikusi mažametį sūnų H. U., gimusį (duomenys neskelbtini), prižiūrėti tėvui V. U., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), išvažiavo pas senelius į Girminių kaimą. Grįžusi apie 20 val. išgirdo vaiko klyksmą. Užėjusi į namą pamatė, kad V. U. ant rankų laiko sūnų, kurio visas veidas raudonas, net violetinis. Paklaustas, kas atsitiko, sūnus pasakė, kad tėtis jį mušė ir du kartus ranka suduodamas sau per užpakaliuką parodė, kaip mušė. V. U. pasakė, kad vaikas jam įkando, todėl du kartus ranka sudavė jam per užpakaliuką (46-47 b. l.).
Liudytoja B. R. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad duktė L. U. santuoką su V. U. yra nutraukusi, bet gyvena viename name (duomenys neskelbtini) kaime. 2014 m. rugpjūčio mėnesį duktė atvažiavo į svečius su anūku H. U., kuris sakė, kad tėtis jį mušė ir stipriai užsimodamas rodė, kad tėtis taip jį mušė. Duktė pasakojo, kad grįžusi namo rado sūnų apsiverkusį, o kai paklausė, kas atsitiko, vaikas pasakė, jog mušė tėtis (56 b. l.).
Apžiūros protokolas patvirtina, kad 2013 m. rugsėjo 23 d. 15 val. 35 min. A. R. apžiūros metu jo kairio smilkinio srityje matomas odos paraudimas 9×8 cm plote (22-23 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
V. U. kaltę įrodo paties V. U. parodymai, kuriuos patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiųjų A. R. ir H. U., liudytojų L. U. ir B. R. parodymai, A. R. apžiūros protokolas.
Kaltinamojo veiksmai, pasireiškę fizinio skausmo sukėlimu A. R., teisingai kvalifikuoti pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, nes mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą.
Kaltinamojo veiksmai, pasireiškę fizinio skausmo sukėlimu H. U., teisingai kvalifikuoti pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį, nes mušdamas sukėlė fizinį skausmą mažamečiui.
V. U. atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Tiriant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad jis pirmiau neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, gyvenamosios vietos seniūno charakterizuojamas teigiamai.
V. U. padarė du nesunkius nusikaltimus, o pagal Baudžiamojo kodekso 55 straipsnį asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, todėl už Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą skiriama su laisvės atėmimu ar trumpalaikiu laisvės atėmimu (areštu) nesusijusi bausmė, bet, atsižvelgiant į tai, kad padarytos kelios nusikalstamos veikos, skiriama ne sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – viešieji darbai, o laisvės apribojimas. Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalies sankcija numato vieną bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Teismas sprendžia, kad nėra aplinkybių, dėl kurių V. U. už šį nusikaltimą galėtų būti paskirta švelnesnė bausmės rūšis, todėl skiriama laisvės atėmimo bausmė. Nustatydamas skiriamų bausmių dydį, teismas vadovaujasi Baudžiamojo kodekso 61 straipsnio nuostatais, numatančiais, kad bausmės dydis nustatomas, skaičiuojant nuo jos vidurkio, įvertinus atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, V. U. skiriamos bausmės artimos Baudžiamojo kodekso 48 ir 50 straipsniuose numatytoms minimalioms laisvės apribojimo ir laisvės atėmimo bausmėms.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu bei 2 dalimi, paskirtos bausmės turi būti subendrintos švelnesnę bausmę keičiant griežtesne, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, o V. U. prisipažįsta esąs kaltas, todėl skiriama galutinė subendrinta bausmė sumažinama vienu trečdaliu (Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis).
Teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teigiamą gyvenamosios vietos seniūno charakteristiką ir tai, kad kaltinamasis pirmiau neteistas, sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl V. U. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atideda.
Ikiteisminio tyrimo metu 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarimu V. U. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (76 b. l.). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad bausmės vykdymas atidedamas, mano, jog nuosprendžio įvykdymo užtikrinimui kardomoji priemonė nereikalinga, todėl ji panaikinama.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 303-307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
V. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą keturiems mėnesiams.
V. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą keturiems mėnesiams.
Vadovaujantis Baudžiamoj kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1) punkto b) papunkčiu ir 2 dalimi, paskirtąsias bausmes subendrinti visiškai sudedant, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, ir paskirti V. U. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki laisvės atėmimo keturiems mėnesiams.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos I. Kibickaitės 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarimu V. U. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Ignalinos rajono apylinkės teismą.