Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

2016-05-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-462-144/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2016-05-03
Bylos Nr.
1-462-144/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-59105-2015-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eugenija Šatkuvienė
Kaltinamasis
J. G.
Kategorijos
  • 1.2.4.8.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-462-144/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-59105-2015-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.3;2.10.1 (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLietuvos Respublikos vardu2016 m. gegužės 3 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eugenija Šatkuvienė, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Ž. Š. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje:

J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Mažeikių rajone, Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nevedusi, nedirbanti, teista: 2015-11-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 236 straipsnio 1 dalį 4 mėn. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d., padarymu,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. 2015-10-24, apie 23.30 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, namuose adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, be jokios priežasties, tyčia ne mažiau, kaip tris kartus trenkė kumščiu sugyventiniui V. M. į veido sritį, taip sukeldama fizinį skausmą šeimos nariui.

Kaltinamoji J. G. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai bei parodė, kad sugyventiniui sudavė, tačiau konflikto metu buvo blaivi. Įtarime nurodytą datą, t.y. 2015-10-24, vėlai vakare, kiek buvo valandų nepamena, namuose adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje tarp jos ir neblaivaus sugyventinio V. M. kilo žodinis konfliktas. Konfliktą pradėjo sugyventinis, jis ją įžeidinėjo, priekaištavo dėl smulkmenų. Varė lauk iš namų. Neiškentusi jo žeminimo kumščiu jam kelis kartus sudavė į veido sritį. Kiek tiksliai kartų sudavė nežino, tikrai ne mažiau kaip du kartus, galėjo būti ir tris kartus. Po suduotų smūgių pasiėmusi šunį iš karto išėjo iš namų. Ar po smūgių sugyventiniui buvo kokie nors sužalojimai - nežino, nes po įvykio sugyventinis jos paminėtą naktį į namus neįsileido. Sekančią dieną po įvykio pastebėjo, kad V. M. buvo pamušta viena akis, kuri nepamena. Paakyje pas sugyventinį buvo mėlynė. Daugiau sugyventiniui nesudavė. Jų konflikto niekas nematė. Dėl savo poelgio gailisi. Sugyventinio atsiprašė, jie susitaikė. (b.l. 27-28). Papildomoje apklausoje parodė, kad įvykio metu konfliktas kilo dėl garsiai grojamos muzikos. Ji sugyventiniui papriekaištavo, kad garsiai groja muzika, todėl sugyventinis V. M. dar labiau supyko, bei pasakė, kad jei nepatinka "čiuožk lauk". Išvadino ją necenzūriniais žodžiais, bei ją pastūmė, kas ją labai įžeidė, tačiau fizinio skausmo nesukėlė. Tada ji kumščiu ne mažiau kaip du kartus trenkė sugyventiniui į veido sritį ir dar vieną kartą sudavė, tačiau į kurią kūno sritį nepamena. (b.l. 35-36)

Nukentėjusysis V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. spalio 24 d., apie 23.30 val. į namus adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje grįžo neblaivi sugyventinė J. G. gim. (duomenys neskelbtini) m. ir be jokios priežasties nieko nesakiusi kumščiu ne mažiau kaip tris kartus smogė į veidą t.y. akies, bei nosies srityje. Šie smūgiai buvo stiprūs bei skausmingi. Po šių smūgių dešiniame paakyje buvo mėlynė, bei buvo prakirsta nosis. Dėl ko ji sudavė ji nepaaiškino, tik pasakė, kad „taip tau ir reikia“ bei iškarto išėjo iš buto pasiėmusi šunį. Daugiau sugyventinė jo atžvilgiu jokio smurto nevartojo. Po įvykio pirmąją pagalba suteikė GMP darbuotojai, tačiau į ligoninę vykti atsisakė, nes nenorėjo. Įvykio metu pats taip pat buvo vartojęs alkoholį. Jų konflikto niekas nematė. Mušamas jis nesigynė. Su sugyventine susitaikė. Sugyventinė jo atsiprašė, jis jai atleido. Dėl įvykio patyriau fizinės žalos. Pas teismo medicinos ekspertus vykti nenori. Prašo esant galimybei bylą nutraukti susitaikius. (b. l. 14-15)

Iš 2015-10-25 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuotas smurtas artimoje aplinkoje, jog J. G. vartojo fizinį smurtą V. M. atžvilgiu trenkdama kelis kartus kumščiu į veidą bute (duomenys neskelbtini), Klaipėda. ( b. l. 1-4)

2015-12-07 apžiūrėtas CD diskas kuriame užfiksuotas policijos pareigūno, atvykusio į įvykio vietą ir nukentėjusiojo V. M. pokalbis, kuriame pastarais parodo, kad jam J. G. trenkė kumščiu į veidą (b. l. 17-19)

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog J. G. administracine tvarka bausta (b. l. 46). Psichiatrinis gydymas, įskaita J. G. VŠĮ Respublikinęs Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filiale gydėsi 7 kartus, paskutinį kartą nuo 1999-01-12 iki 1999-01-19 diagnozė: Organinis nuotaikos sutrikimas, diencefalinės galvos smegenų disfunksijos pasekoje. (b.l. 57). Teismo psichiatrijos ekspertizės išvadoje nurodyta, kad J. G. psichikos sutrikimas nenustatytas. Ji gali teisingai suprasti savo veiksmų esmę ir gali juos valdyti. Su ja galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus. Ji gali būti apklausiama dalyvauti tyrimo ir teismo procese. Nenustatyta, kad J. G. dėl savo psichinės būklės yra pavojinga visuomenei. J. G. priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių taikyti nereikia.(72-73) riklausomybės ligų gydymas, įskaita Įskaitoje neįrašyta (b. l. 55-57)

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad tiek paties kaltinamosios parodymai, tiek nukentėjusiojo parodymai, kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, jog kaltinamoji 2015-10-24, apie 23.30 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, namuose adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, be jokios priežasties, tyčia ne mažiau, kaip tris kartus trenkė kumščiu sugyventiniui V. M. į veido sritį, taip sukeldama fizinį skausmą šeimos nariui. Minėti kaltinamosios veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 str. 2 d.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai, teismo nuomone, turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Skirdamas bausmę kaltinamajai, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji anksčiau teista, padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, tačiau ši nusikalstama veika yra kitos rūšies nei anksčiau kaltinamosios daryti nusikaltimai, kaltinamoji prisipažino ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką, byloje nustatyta viena jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kaltinamoji nedirba. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai paskyrus sankcijoje numatytą bausmę – 12 mėnesių laisvės apribojimą. Remiantis BK 64¹ str. sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę 8 mėnesių laisvės apribojimo; Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. 4 d. 9 d. prie paskirtos bausmės pridėti pagal 2015-11-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo paskirtos bausmės dalį ir skirti galutinę bausmę 10 mėnesių laisvės apribojimą. Į bausmės laiką įskaityti pagal 2015-11-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą atliktą bausmę. Remianti BK 67 str. 2 d. 9 p., 3 d. 72-2 str. kartu su bausme J. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurį privaloma atlikti per 6 mėn. nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei įpareigojant 2 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, naikintina.

Kompaktinį diską palikti saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., BK 64¹ str. 1 d., 2 d., teismas,-

nusprendžia:

J. G. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., ir jai paskirti 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bei įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurį privaloma atlikti per 6 mėn. nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos bei įpareigojant 2 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Remiantis BK 64¹ str. sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę - 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. 4 d. 9 d. prie paskirtos bausmės pridėti pagal 2015-11-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės dalį ir skirti galutinę bausmę 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimą. Į bausmės laiką įskaityti pagal 2015-11-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą atliktą bausmę.

Išaiškinti kaltinamajai, kad jai paskirto laisvės apribojimo laikotarpiu, ji privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip jie vykdomi. Jeigu kaltinamoji vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jai gali būti keičiama areštu.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Kompaktinį diską palikti saugoti byloje.

Išaiškinti kaltinamajai, kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo ji turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pagal BPK 425 str. 4 d. teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Eugenija Šatkuvienė