- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-15
- Bylos Nr.
- 2-1920-847/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-00127-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys grąžintas ieškovui.
- Teisėjas
- Valentina Paliulionienė (pirm.)
- Ieškovas
- L. T.
- Atsakovas
- L. T.
- Advokatai
- Jonas Pliekaitis
- Kategorijos
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėja Valentina Paliulionienė rašytinio proceso tvarka susipažinusi su ieškovės L. T. ieškiniu atsakovui L. T. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir santuokoje įgyto turto padalijimo, išsprendė ieškinio priėmimo klausimą
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovė prašo nutraukti jos ir atsakovo santuoką, esant abiejų sutuoktinių kaltei ir išspręsti kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
1. Ieškinį atsisakytina priimti.
2. Teisės kreiptis į teismą tvarką nustato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –Lietuvos Respublikos CPK) normos. Įstatymų numatytais atvejais gali būti nustatyta privaloma išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka.
3. Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo (toliau – ir Mediacijos įstatymas) 20 str. 1 d. 1 p. numatyta, jog privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena Lietuvos Respublikos CPK nustatyta tvarka.
4. Vadovaujantis Mediacijos įstatymo 21 str. 1 d., privalomąją mediaciją inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu arba viena iš ginčo šalių. Abiem šiais atvejais, t. y. tiek kai mediaciją inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu, tiek kai mediaciją inicijuoja viena iš ginčo šalių, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai paduodamas prašymas dėl mediatoriaus skyrimo Mediacijos įstatymo 14 str. nustatyta tvarka arba toks prašymas paduodamas pasirinktam mediatoriui, įrašytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, Mediacijos įstatymo 13 str. nustatyta tvarka. Tuo atveju, kai privalomąją mediaciją inicijuoja tik viena iš ginčo šalių, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba arba mediatorius, gavę ginčo šalies prašymą, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo gavimo dienos išsiunčia kitai ginčo šaliai pranešimą apie gautą prašymą, kartu nurodydami, kad ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos turi būti gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo (Mediacijos įstatymo 21 str. 4 d.). Jeigu per keturiolika dienų nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodyto pranešimo išsiuntimo dienos negaunamas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo, laikoma, kad kita ginčo šalis nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija. Šiais atvejais privalomąją mediaciją inicijavusi ginčo šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo ir yra laikoma, kad ginčo šalis įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija (Mediacijos įstatymo 21 str. 5 d.). Kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl civilinės bylos iškėlimo dėl ginčų, kuriems nustatyta privaloma neteisminė mediacija, teismui kartu su ieškiniu turėtų būti pateikiami rašytiniai įrodymai, kad ginčo šalis (šalys) pasinaudojo privalomąja neteismine mediacija.
5. Tuo atveju, jei ginčo šalis (šalys) nepasinaudojo privalomąja mediacija, sprendžiant tarp šalių iškilusį ginčą, laikytina, kad asmuo, prieš kreipdamasis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos ir tai sudaro pagrindą teismui atsisakyti priimti ieškinį (Lietuvos Respublikos CPK 137 str. 2 d. 3 p.). Įrodymu, jog šalis (šalys) pasinaudojo privalomąja mediacija yra atitinkama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos arba mediatoriaus, į kurį šalys kreipėsi, parengta pažyma ar panašaus pobūdžio dokumentas, patvirtinantis šalies realizuotą prievolę pasinaudoti privalomąja mediacija. Mediacijos paslaugas gali teikti tik mediatorius, įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, <...> (Mediacijos įstatymo 4 str. 1 d.). Kitų subjektų (pvz., advokatų, mediatorių, kurie nėra įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą) parengti dokumentai nelaikytini įrodymais, kad pasinaudota privaloma mediacija.
6. Teismas pažymi, kad ginčas dėl santuokos nutraukimo yra kilęs iš šeimos teisinių santykių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.175 str.) bei dėl jo yra galimas taikos sutarties (santuokos nutraukimo pasekmių sutarties) sudarymas.
7. Šiuo atveju teisės aktai imperatyviai nustato išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarką. Esant nurodytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į Mediacijos įstatymo nuostatas, laikytina, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą, nesilaikė šiai bylų kategorijai nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl ieškovės ieškinį atsisakytina priimti (Lietuvos Respublikos CPK 137 str. 2 d. 3 p.).
8. Ieškovei išaiškintina, kad dėl privalomosios mediacijos inicijavimo ji turėtų kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (Mediacijos įstatymo 21 str.) arba tiesiogiai į mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo.
9. Ieškovei taip pat išaiškintina, kad teismo atsisakymas priimti ieškinį nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį (Lietuvos Respublikos CPK 137 str. 4 d.).
10. Kadangi ieškinį atsisakytina priimti, ieškovei grąžinamas jos šioje byloje sumokėtas 212,43 EUR žyminis mokestis (Lietuvos Respublikos CPK 87 str. 1 d. 3 p., 5 d.). Tuo pačiu atkreiptinas ieškovės dėmesys ir į tai, kad šiuo metu vartotojų kainų indeksas yra 117,60, todėl žyminis mokestis yra indeksuojamas ir už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų šalių kaltės turėtų būti sumokėtas ne 100 EUR, o 118 EUR žyminis mokestis (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 6 p., 82 str. 1 d. ir 4 d.), už reikalavimą dėl turto padalijimo, kaip iš esmės teisingai ir rašoma ieškinyje – 112 EUR, taigi iš viso 230 EUR žyminio mokesčio. Be to, turėtų būti konkrečiai nurodyti pastatų – ½ viralinės, ½ dviejų ūkinių pastatų ir ½ kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (stoginės 5I1ž), esančių (duomenys neskelbtini), unikalūs numeriai su šio turto atskiromis (ir tik po to bendromis) vertėmis, nes atsakovas turi teisę išreikšti savo poziciją dėl kiekvieno iš padalijamo turto.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 3 dalimi, 5 dalimi, 290 straipsnio 1-4 dalimis, 291 straipsnio 1 dalimi, teismas
nutaria:
Atsisakyti priimti ieškovės L. T. ieškinį atsakovui L. T. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir santuokoje įgyto turto padalijimo ir pateiktus dokumentus grąžinti ieškovei.
Pasiūlyti ieškovei kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą.
Išaiškinti, kad teismo atsisakymas priimti ieškinį nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį.
Grąžinti ieškovei L. T., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), jos 2022-02-06 d. mokėjimo dokumentu AB SEB banke sumokėtą 212,43 EUR (dviejų šimtų dvylikos eurų keturiasdešimt trijų euro centų) žyminį mokestį (operacijos Nr. (duomenys neskelbtini)) per Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Nutarties patvirtintą kopiją siųsti ieškovės atstovui advokatui Jonui Pliekaičiui.
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.