Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Ukmergės rajono savivaldybėje atstovei R. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. L. ieškinį atsakovui G. V. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė su atsakovu G. V. kartu gyventi pradėjo nuo 2009 m. gyveno pas ieškovės tėvus, vėliau nuomavosi kitus būstus. Santuokos sudarę nebuvo. Ieškovei su atsakovu G. V. gyvenant kaip šeimai, jiems gimė vaikai – sūnus H. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir dvynukės dukros M. V., gim. (duomenys neskelbtini), M. V., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovas tėvystės fakto nepilnamečių vaikų atžvilgiu neginčijo, tėvystę pripažino gera valia, notariškai patvirtintu pareiškimu. Kol ieškovė su atsakovu gyveno šeimoje, ji savo pinigines lėšas skirdavo būsto išlaikymui, o atsakovas teikdavo išlaikymą vaikams, maistui ir kitiems poreikiams. Nuo 2018 m. sausio mėn. atsakovas išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini), į Lietuvą negrįžo, susirado kitą moterį. Ieškovės žiniomis atsakovas G. V. kartais grįžta į Lietuvą, tačiau jai nėra žinoma jo gyvenamoji vieta, artimų giminaičių jis neturi. Taip nuo to laiko jis liko dirbti (duomenys neskelbtini). Jis kartais grįžta į Lietuvą, tačiau pastovios gyvenamosios vietos man nesako, artimų giminaičių neturi. Aš pateikiu teismui man žinomą atsakovo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) ir susisiekimui su juo elektroninį paštą. Procesinius dokumentus prašau siųsti atsakovui nurodytu elektroniniu paštu. Nuo 2018 m. sausio mėn. su atsakovu gyvename atskirai. Ieškovė taip pat nurodo, kad (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su kitu asmeniu, pas kurį kartu su nepilnamečiais vaikais persikėlė gyventi. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepilnamečius vaikus lanko tik retkarčiais, nereguliariai, tik tuo metu, kai būna Lietuvoje, ieškovė prašo nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Ieškinyje, be kita ko, nurodoma, kad atsakovas nuo 2018 m. lapkričio mėnesio neteikia nepilnamečiams vaikams reguliaraus išlaikymo bei nurodo, kad atsakovas 2019 m. spalio mėnesį nepilnamečių vaikų išlaikymui pervedė 600 eurų, 2019 m. gruodžio mėnesį – 300 eurų. Ieškovė nurodo, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui per mėnesį reikia kiekvienam po 400 eurų. Šias sumą sudaro išlaidos maistui po 200 eurų, drabužiai, avalynė – 100 eurų, vitaminai, vaistai, higienos prekės – 50 eurų, lavinimo ir mokymo priemonės, uniformos ir kitos priemonės – 50 eurų, iš viso 400 eurų. Ieškovė nurodo, kad visi trys nepilnamečiai vaikai lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą. Juos mokykla pristato į mokyklą specialiu transportu, tačiau kitų išlaidų yra labai daug. Šiuo metu ieškovė auginu mažametę dukrą, jos sutuoktinis yra tėvystės atostogose. Šeimoje iš viso auga keturi nepilnamečiai vaikai. Ieškovės gaunamas pajamas sudaro tik išmokos už vaikus. Šiuos pinigus ieškovė skiria tik vaikų išlaikymui. Nekilnojamojo turto neturi, transporto priemonių taip pat neturiu. Ieškovės gaunamų pajamų skirti vaikų išlaikymą pakanka, tačiau likusių atsakovui priklausančio sumokėti išlaikymo ji neturi galimybės. Ieškovė nurodo neturinti galimybės nurodyti atsakovo gaunamų pajamų, tačiau, manau, atsakovo pajamos yra pakankamos vaikų išlaikymui. Jos prašomas priteisti išlaikymas nėra per didelis atsakovui. Išlaikymas yra atitinkantis teisingumo, protingumo kriterijus. Atsakovas gauna pajamas, jo turtinė padėtis nėra sunki, todėl manati, kad atsakovas turėtų kiekvienam nepilnamečiam vaikui teikti išlaikymą po 200 eurų nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės, indeksuojant išlaikymą Vyriausybės nustatyta tvarka. Ieškovė nurodo, kad tikslinga nustatyti atsakovo ir jo nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką (el. b. l. 1-3).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Ukmergės rajono savivaldybėje (toliau – Skyrius) šioje byloje pateikė išvadą, kurioje nurodoma, kad Skyriui susisiekus telefonu su atsakovu, pastarasis nurodė, kad sutinka, jog jo nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jų motina, taip pat nurodė sutinkantis su ieškovės prašoma skirti išlaikymo nepilnamečiams vaikams suma, t. y. po 200 eurų kas mėnesį kiekvienam vaikui, nurodė, jog ryšį su vaikais palaiko, pagal galimybes susiekia telefonu ar kitomis elektroninėmis priemonės. Atsakovas Skyriaus atstovei nurodė sutinkantis su ieškovės pateiktais ieškinio reikalavimais. Išvadoje Skyrius taip pat nurodė, kad neprieštarauja, jog nepilnamečių H. V., M. V. ir M. V. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove L. L.. Konkretus išlaikymo dydis nustatytinas atsižvelgiant į vaikų poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, sąžiningumo principais. Kiti ieškinio reikalavimai palikti teismo nuožiūrai (el. b. l. 16-19).

Teismo posėdžio metu ieškovė L. L. paaiškino, kad su atsakovu turi tris bendrus vaikus, atsakovas santykių pradžioje vaikais rūpinosi, tačiau po kiek laiko viskas keitėsi, atsakovo gyvenimo būdas tapo nepriimtinas šeimai, kadangi jis darydavo nusikalstamas veikas, taip pat teistas ir užsienyje. Paskutinį kartą su atsakovu bendravo prieš savaitę, paprašius lėšų vaikų išlaikymui, jis atsakė, kad išlaikymo neteiks. Atsakovas kartais nuperka vaikams dovanų, tačiau jų gyvenime dalyvauja minimaliai. Su atsakovu yra bendravusi dėl teismo posėdžio, tačiau jis pareiškė, kad jo tai nedomina.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu palaikė pateiktą išvadą, neprieštaravo, kad nepilnamečių H. V., M. V., M. V. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, sutiko, kad atsakovas G. V. turi pareigą išlaikyti savo vaikus, neprieštaravo, kad ieškovė L. L. išlaikymo lėšas naudotų uzufrukto teise.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad L. L. su atsakovu G. V. santuokos nėra sudariusi, kartu negyvena (el. b. l. 1-3). Jiems (duomenys neskelbtini) gimė sūnus H. V., (duomenys neskelbtini) gimė dvynukės M. V. ir M. V.. Iš 2019 m. rugpjūčio 13 d. pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą Nr. 17J-224 nustatyta, kad L. L. su sūnumi H. V., dukromis M. V. ir M. V. bei sutuoktiniu deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Iš valstybės įmonės Registrų centras Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Kauno skyriaus rašto nustatyta, kad nekilnojamojo turto L. L. Lietuvos Respublikos teritorijoje neturi. Iš valstybės įmonės Regitra Kauno filialo 2019 m. rugpjūčio 24 d. pažymos Nr. 1.13-S3-295 nustatyta, kad L. L. savo vardu nėra įregistravusi transporto priemonių. Iš Jonavos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2019 m. rugpjūčio 13 d. pažymos apie pajamas Nr. 3429 nustatyta, kad L. L. mėnesines pajamas sudaro gaunamos išmokos už vaikus, kurios vidutiniškai siekia apie 460 eurų. Teismų informacinės sistemos LITEKO išraše iš Sodros informacinės sistemos nustatyta, kad atsakovas yra nedirbantis, iš Kelių transporto priemonių registro išrašo nustatyta, kad atsakovas nėra savo vardu registravęs transporto priemonių. Iš Gyventojų registro išrašo nustatyta, kad atsakovas deklaravęs gyvenamąją vietą Jonavos rajono savivaldybėje.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečių vaikų sūnaus H. V., gimusio (duomenys neskelbtini), dukrų M. V. ir M. V., gimusių (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ja, t. y. vaiko motina L. L.. Byloje nustatyta, kad nepilnamečiai H. V., M. V., M. V. gyvena su ieškove ir jos sutuoktiniu nuo 2019 m. vasaros, iki tol, kai 2018 m. sausio mėnesį atsakovas išvyko į užsienį, nepilnamečiai vaikai gyveno tik su ieškove. Išvadą teikianti institucija nurodė, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškove atitinka vaikų teises ir teisėtus interesus. Skyrius neturi duomenų, kad šeimoje būtų fiksuota vaiko teisių pažeidimų. Vaikams sudarytos tinkamos gyvenimo, aplinkos ir kitos sąlygos, H. V., M. V. ir M. V. ryšys su motina L. L. labai artimas ir šiltas, o atsakovas su vaikais sustinka retai, tik grįžęs į Lietuvą, tačiau bendrauja telefonu, kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis. Taigi byloje nustatytos aplinkybės yra visiškai pakankamos pripažinti, kad šalių sūnaus H. V., dukrų M. V. ir M. V. gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaikų interesus. Atsižvelgiant į išdėstytą, nepilnamečių H. V., gimusio (duomenys neskelbtini), dukrų M. V. ir M. V., gimusių (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su jų motina L. L. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3, 3.169, 3.174, 3.178 straipsniai).

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos

CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog tėvas ir motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Be to, tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Įstatymas ir įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime. Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (CK 3.165 straipsnis, 3.170 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė, su kuria gyvena šalių vaikai, prašo nustatyti tokią atsakovo bendravimo su vaikais tvarką: kiekvieną savaitgalį, pranešus prieš dieną ir susitarus su ieškove, atsižvelgiant į vaikų užimtumą, sveikatos būklę ir pageidavimus.

Teismas, įvertinęs esamą situaciją, tokio amžiaus vaikų poreikius, dienos rėžimą, ieškovės reikalavimą dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, tenkintina. Juolab, kad atsakovas savo pozicijos dėl konkrečios bendravimo su vaiku tvarkos nėra išsakęs. Tačiau šalys turi teisę bendru rašytiniu sutarimu keisti bendravimo su vaikais tvarką, atsižvelgiant į savo planus bei vaikų interesus. Be to, pasikeitus aplinkybėms ir kilus tarp šalių ginčui dėl bendravimo su vaikais tvarkos, šalys turi teisę kreiptis su savarankišku ieškiniu į teismą dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo.

Dėl išlaikymo vaikams dydžio nustatymo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams H. V., M. V., M. V. po 200 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavedant lėšomis disponuoti uzufrukto teise L. L..

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra konstitucinė pareiga, kuri reiškia nepilnamečių vaikų konstitucinę teisę gauti iš tėvų išlaikymą. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią pareigą, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas.

Materialinį išlaikymą vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, todėl jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; kt.). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. K-3-154/2011; kt.). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; kt.). Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir nustatyti iš išlaikymo neteikiančio tėvo (motinos) priteistiną išlaikymo sumą.

Nagrinėjamu atveju Sodros duomenimis atsakovas nedirba. Iš Gyventojų registro išrašo nustatyta, kad atsakovas deklaravęs gyvenamąją vietą Jonavos rajono savivaldybėje. Iš ieškinyje ir Skyriaus išvadoje nurodytų duomenų nustatyta, kad atsakovas yra išvykęs (duomenys neskelbtini). Ieškovė L. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas nuo 2018 m. sausio mėnesio išvyko į (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. lapkričio mėnesio vaikams nebeteikia reguliaraus išlaikymo, t. y. 2018 m. lapkričio mėnesį už vaikų išlaikymą pervedė 600 eurų, 2018 m. gruodžio mėnesį – 300 eurų.

Bylos duomenys patvirtina, kad nepilnamečiai šalių vaikai lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą. Teismui pateikti duomenys, kad kiekvieno vaiko poreikiams per mėnesį reikalingos apie 400 Eur lėšos: maistui po 200 eurų, drabužiai, avalynė – 100 eurų, vitaminai, vaistai, higienos prekės – 50 eurų, lavinimo ir mokymo priemonės, uniformos ir kitos priemonės – 50 eurų. Teismo vertinimu šie mokyklą lankančių nepilnamečių vaikų poreikiai yra racionaliai pagrįsti. Visiems žinoma aplinkybė ir nereikia įrodinėti, kad nepilnamečiams vaikams yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos, poilsis, laisvalaikis (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Pažymėtina, jog nors jokių kitų objektyvių duomenų ir įrodymų, pagrindžiančių ieškovės pateiktą apskaičiavimą, byloje nepateikta, tačiau įvertinus ieškovės nurodomas sumas pagal poreikius vertintina, kad jos yra realiai racionaliai pagrįstos. Iš tiesų, teismų praktikoje vyrauja pozicija, kad vaiko išlaikymui yra reikalinga suma, ne mažesnė nei vienas mėnesinis atlyginimas (nuo 2020 m. sausio 1 d. – 607 Eur neatskaičius mokesčius, gautina suma, atskaičius mokesčius – 437,23 Eur), tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog ši suma yra orientacinė, kadangi kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio būtina įvertinti konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų galimybes.

Įvertinus byloje pateiktą šalių nepilnamečių vaikų poreikių detalizaciją ir tai, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, teismas sprendžia, kad šiuo atveju vaikų poreikius pilnai patenkins pagal ieškovės vaiko poreikių detalizaciją nurodyta 400 Eur per mėnesį suma.

Atsakovas G. V. nepateikė duomenų apie savo materialinę padėtį ar sveikatos būklę, kurie ribotų galimybes atsakovui dirbti. Atvirkščiai, atsakovas iki 2018 m. lapkričio mėnesio teikdavo nepilnamečiams vaikams išlaikymą, kuris pilnai atitiko jų poreikius. Išdėstytos aplinkybės patvirtina atsakovo galimybes teikti sūnui H. V. ir dukroms M. V. ir M. V. išlaikymą pagal ieškovės pateiktą vaikų poreikių suvestinę.

Atsižvelgiant į išdėstytą, iš atsakovo priteisiamas išlaikymas nepilnamečiams H. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), M. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), M. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 200 eurų per mėnesį mokomomis išmokomis iki jų pilnametystės (CK 3.155, 3.156, 3.159, 3.192, 3.194, 3.196, 3.200 straipsniai).

Vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė (CK 3.185, 3.190 straipsniai). Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Šalims išlieka teisė vėliau kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu Nr. 2.1(NTP-2)-19-T-3511-12607 ieškovei teikiama antrinė teisinė pagalba apmokant 100 proc. teisinės pagalbos išlaidų.

Į bylą yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. gegužės 26 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, jog už ieškovei teiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai priteistina suma yra 336 eurų.

Atsižvelgiant į tai, kad yra visiškai patenkinti ieškovės ieškinio reikalavimai dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos ir išlaikymo vaikams priteisimo, šios išlaidos valstybės naudai turi būti priteistos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

Kadangi buvo visiškai patenkinti visi ieškovės reikalavimai, iš jų du visiškai, laikytina, kad buvo patenkinta bendrai 100 procentų reikalavimų. Tokiu atveju iš atsakovo valstybei priteistina 366 eurų suma. Iš atsakovo į valstybės biudžetą taip pat turi būti priteistas 75 eurų žyminis mokestis už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo, 75 Eur žyminis mokestis už reikalavimus dėl išlaikymo, iš viso 150 eurų žyminio mokesčio ir 10,38 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, kurias sudarė procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Esant šioms aplinkybėms iš atsakovo priteistina 336 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 16,38 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą (CPK 79, 88, 96, 99 straipsniai, Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečių H. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Atsakovas G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su H. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiu (duomenys neskelbtini), M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusia (duomenys neskelbtini), M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusia (duomenys neskelbtini), tokia tvarka: kiekvieną savaitgalį, pranešus prieš dieną ir susitarus su ieškove L. L., atsižvelgiant į vaikų užimtumą, sveikatos būklę ir pageidavimus.

Priteisti iš atsakovo G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui H. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), po 200,00 (du šimtus) eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. 2020 m. balandžio 30 d., iki jo pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), po 200,00 (du šimtus) eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. 2020 m. balandžio 30 d., iki jos pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), po 200,00 (du šimtus) eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. 2020 m. balandžio 30 d., iki jos pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų H. V., M. V., M. V. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 336,00 (tris šimtus trisdešimt šešis) eurus antrinės teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5630.

Priteisti iš atsakovo G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 160,38 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų 38 centus) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5660.

Sprendimą dalyje dėl periodinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.