Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teisejas O. Ramanauskas Procesinio sprendimo kategorija : 2.1.6.2.

2007 m. spalio 4 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Audrones Kartanienes,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo A. Z. apeliacini skunda del Vilniaus miesto antro apylinkes teismo 2007 m. gegužes 31 d. nuosprendžio, kuriuo A. Z. pripažintas kaltu padarius nusikalstama veika, numatyta LR BK 180 str. 1 d. ir nuteistas laisves dvejiems metams. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirtoji bausme subendrinta su Klaipedos miesto apylinkes teismo 2004-03-05 nutartimi paskirtos bausmes neatlikta dalimi ir galutine bausme paskirta laisves atemimas dvejiems metams ir trims menesiams, bausme atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustate:

A. Z. nuteistas už tai, kad 2006 m. kovo 3 d., apie 08.30 val., Vilniaus laisves atemimo vietu ligonineje, konvojuojamuju laikino laikymo patalpoje, esancioje Lukiškiu skg. 6 Vilniuje, tycia sudave ne mažiau 3 smugiu rankomis nukentejusiajam K. M. i galva ir 1 smugi i kairiji šona, padarydamas pastarajam poodine kraujosruva su odos nubrozdinimu veido dešineje puseje, ir pagrobe iš K. M. dešimt pakeliu cigareciu „Saint George“, bendros 22.00 Lt vertes, du pakelius arbatos „Bodrost“, bendros 8.00 Lt vertes ir tokiu budu, panaudojes fizini smurta nukentejusiojo K. M. atžvilgiu, užvalde pastarajam priklausanti 30.00 Lt vertes turta.

Nuteistojo teigimu, ikiteisminis tyrimas atliktas pažeidžiant baudžiamojo proceso istatyma, jo kalte patvirtinanciu irodymu nesurinkta. Gi, teismas, pagal apelianto nuomone, vadovaudamasis tik melagingais nukentejusiojo K. M. parodymais, neteisingai ivertino liudininku parodymus ir kita bylos medžiaga. Teismo išvada, kad K. M. parodymai yra nuoseklus ir argumentuoti, pasak A. Z., yra nepagrista, nes, kaip seka iš 2006-03-03 tarnybinio A. L. pranešimo, K. M., grižes i 1-uosius pataisos namus, pareigunui pasake, jog nukrito duše. Ir tik po kurio laiko pradejo tvirtinti, kad buvo sumuštas ir apvogtas laisves atemimo vietu ligonines patalpose. Tuo tarpu liudytojai J. M. ir A. Ž. patvirtino, kad laisves atemimo vietu ligonines konvojaus patalpose K. M. niekas nemuše ir neapvoge. Ikiteisminio tyrimo metu tokius pacius parodymus dave ir liudytojai T. M. bei M. Š.. Apeliantas pažymi, jog visi pamineti liudytojai 2007-03-03 buvo Laisves atemimo vietu 1igonines konvojaus patalpoje, todel, jeigu tarp jo ( A. Z. ) ir K. M. butu kiles konfliktas, jie nebutu galeje to nepastebeti, juolab, kad konvojaus patalpa nedidele, joje nera nei baldu, nei pertvaru. Be to, pagal A. Z. nuomone, jo nekaltuma patvirtina ir laisves atemimo vietu ligonines darbuotojo A. G. parodymai, iš kuriu matyti, jog prie duru, kurios buvo pravertos, stovejes prižiuretojas jokio triukšmo negirdejo, išvedant K. M. iš konvojaus patalpos, šis jokiu pretenziju neturejo, sumušimo žymiu pas ji nebuvo pastebeta. Nors eksperto išvadoje nurodyta, kad K. M. sužalojimai priskiriami nesunkiems sveikatos sutrikimams, taciau, pagal apelianta, ši išvada gali buti netiksli, nes K. M. buvo apžiuretas praejus 13 dienu po ivykio ( 2007-03-16 ).

Nuteistasis pažymi, jog teismas neatkreipe demesio i tai, kad nebuvo išsiaiškinta, ar nukentejusysis turejo cigareciu ir arbatžoliu, bei, kad šie daiktai ( 10 pakeliu cigareciu „Sent George“ ir du pakeliai arbatžoliu „Bodrost“ ) pas ji ( A. Z. ) nebuvo rasti.

Mano, kad K. M. argumentai del kuriu jis apie apiplešima nepraneše iš karto yra neverti demesio, nes laisves atemimo vietu ligonineje laikomi tik tie nuteistieji, kuriems reikalingas gydymas. Kitas nukentejusiojo argumentas, del kurio jis nepraneše apie nusikaltima, motyvuojant, kad Vilniaus 1-uosiuose pataisos namuose buvo ruošiami dokumentai del jo paleidimo, taipogi prieštarauja bylos medžiagai, nes iš K. M. dosje matyti, kad lygtinai pastarasis buvo paleistas tik 2006 m. gruodi, t.y. praejus 8 menesiams po ivykio.

Teismo posedyje nuteistasis A. Z. ir jo gyneja prašo apeliacini skunda tenkinti. Prokurore prašo nuteistojo apeliacini skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. Z. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir nešališkai ištyre, tinkamai ivertino byloje surinktus irodymus, bei padare teisinga ir pagrista išvada del A. Z. kaltes. Priešingai nei skunde teigia apeliantas, irodymai byloje ivertinti nepažeidžiant LR BPK 20 str. 5 d. nuostatu, esminiu baudžiamojo proceso istatymo pažeidimu nepadaryta.

Nors nuteistasis A. Z. neigia padares jam inkriminuojama veika, numatyta LR BK 180 str. 1 d., taciau jo kalte byloje irodyta nuosekliais nukentejusiojo K. M. parodymais, kuriu pagristumu bei objektyvumu teismui netiketi nebuvo pagrindo, juolab, kad juos vienu ar kitu aspektu pagrindžia ir kiti teismo ištirti bei nuosprendyje aptarti rašytiniai irodymai.

Taigi, iš nukentejusiojo K. M. parodymu seka, kad 2006-03-03, apie 07.15 val., bunant jam Laisves atemimo vietu ligonines paskirstymo punkte ir laukiant konvojavimo atgal i Vilniaus 1-uosius pataisos namus, i ta pacia patalpa buvo atvesti dar penki ar šeši nuteistieji, tureje vykti i Vilniaus 2-uosius pataisos namus. Prižiuretojui uždarius duris, vienas iš atvestu nuteistuju, K. M. užkalbino, priejo arciau, ir atitraukes jo krepšio užtrauktuka, pradejo žiureti kas jame yra. Nenoredamas sukelti konflikto, K. M. i tai nereagavo, taciau, nuteistasis, apžiurinedamas jo daiktus, šaipesi. Po to, nieko nesakes, sudave jam viena smugi i veida ir iš krepšio paeme bloka, kuriame buvo dešimt pakeliu, cigareciu „Saint George“ bei du pakelius arbatos „Bodrost“. Isidejes iš nukentejusiojo paimtus daiktus i savo krepši ar maišeli, nuteistasis vel priejo prie K. M. ir sudave ne mažiau triju smugiu i galva bei viena smugi kumšciu i kairiji šona, norejo ji apšlapinti, taciau staiga atsitrauke ir nuejo prie kitu nuteistuju. Netrukus i patalpa užejo prižiuretojas ir išsivedes K. M., patalpino ji atskiroje sulaikymo kameroje. Po to, jis buvo išvežtas i Vilniaus 1–uosius pataisos namus, kur del sumušimu iš karto kreipesi i gydytoja, tai pat informavo ir pataisos namu direktoriu. Pataisos namu direktoriui K. M. nurode tai, ka žinojo apie ji sumušusi asmeni, o butent : tai, kad šis asmuo i laisves atemimo vietu ligonine atvyko iš 2–ju pataisos namu, yra priskirtas drausmes grupei bei, kad iki bausmes atlikimo gyveno Klaipedoje.

Laisves atemimo vietu ligonines pareigunams apie apiplešimo fakta iš karto nepraneše, nes žinojo, kad tokiu atveju bus atliekamas tyrimas ir jis bus paliktas šioje istaigoje, ko nenorejo, juolab, kad Vilniaus 1–uosiuose pataisos namuose buvo ruošiami dokumentai del jo lygtinio paleidimo iš laisves atemimo vietu. Analogiškas aplinkybes nukentejusysis K. M. nurode viso bylos tyrimo ir nagrinejimo eigoje, todel apelianto argumentas, kad pastarojo parodymai nera nuoseklus, nepagristas, juolab, kad kaip ir buvo mineta, jie pagrindžiami kita bylos medžiaga.

Taigi, iš byloje surinktu irodymu negincijamai nustatyta, kad K. M. nagrinejamo ivykio diena – 2006-03-03, ryte, tam tikra laiko tarpa – maždaug apie 15 minuciu, buvo Laisves atemimo vietu ligonines paskirstymo punkte kartu su kitais 5 ar 6 nuteistaisiais, tarpe kuriu buvo ir nuteistasis A. Z.. Ši aplinkybe nustatyta ne tik iš paties nukentejusiojo, bet ir iš byloje apkaustu liudytoju - Laisves atemimo vietu ligonines prižiuretoju budinciosios pamainos vyresniojo A. G., kitu nuteistuju – J. M. bei A. Ž. parodymu, rašytiniu bylos irodymu – laisves atemimo vietu ligonines pažymos ( 1 t. b. l. 58 ).

Byloje negincytinai nustatyta ir tai, kad 2006-03-03, K. M. buvo padaryti kuno sužalojimai, pastebeti ir oficialiai užfiksuoti tos pacios dienos tarnybiniu pranešimu, kai, apie 11.40 val., pastarasis iš laisves atemimo vietu ligonines buvo atvežtas i Vilniaus 1 – sius pataisos namus ( 1 t. b. l. 11 ). Atlikus medicinine nukentejusiojo apžiura, K. M. iš karto buvo nustatytas paviršinis galvos sužalojimas : dešiniosios akies srityje poodine kraujosruva, dešiniojo skruosto srityje odos nubrozdinimas bei skausmingumas juosmens srityje (1 t. b. l. 10 ). Byloje esancioje specialisto išvadoje Nr. G1539/06 (01) taipogi konstatuota, jog K. M. padaryta poodine kraujosruva su odos nubrozdinimu veido dešineje puseje, galimai aplinkybese nurodytu laiku ( 2006-03-03 ), veikiant kietu buku daiktu. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei, pagal eksperta, nebudingas griuvimui. Tokiam sužalojimui padaryti galejo pakakti ir vieno trauminio poveikio, veikiant nedidele jega ( 1 t., b. l. 42 ). Tai, kad K. M. medicininis tyrimas buvo atliktas 2006-03-16, t.y. praejus trylikai dienu po ivykio, specialisto išvados objektyvumui itakos neturi, kadangi, kaip matyti iš šiame dokumente esanciu irašu, tyrimas buvo atliktas ir išvados pateiktos remiantis ne vien nukentejusiojo apžiura, bet ir medicininiuose dokumentuose užfiksuotais duomenimis ( 1 t. b. l. 10, 42 ).

Nekyla dvejoniu ir del K. M. atžvilgiu nusikaltima padariusio asmens, t. y. A. Z..

Analizuojant K. M. parodymus matyti, kad šis, be kitu, nurodytu jo atžvilgiu padariusio nusikaltima asmens požymiu, pažymejo ir tai, kad šis asmuo, ka suprato iš pastarojo pokalbio su kitais nuteistaisiais, buvo priskirtas drausmes grupei, i ligonine atvyko iš Vilniaus 2 –juju pataisos namu, bei, kad gyveno Klaipedoje. Asmens parodymo atpažinti metu, nukentejusysis K. M. atpažino A. Z., kaip asmeni, panaudojusi jo atžvilgiu fizini smurta bei užvaldžiusi jam priklausanti turta, iš pastarojo savitos laikysenos, paaštrejusiu veido bruožu, nosies konfiguracijos, stamboko sprando ( 1 t., b. l. 22 - 26 ). Ir šis atpažinimas, kaip kad pagristai konstatuota teismo nuosprendyje, buvo atliktas nepažeidžiant baudžiamojo proceso kodekso normu.

Tokiu budu, objektyviai nustacius nagrinejamo nusikaltimo aplinkybes bei ji padariusi asmeni, apelianto skundo argumentai, kuriais pastarasis traktuoja vienus ar kitus irodymus sau palankia linkme, vertinami kritiškai, kaip siekimas išvengti atsakomybes ir atmetami.

Iš tiesu, patalpoje, kurioje buvo apipleštas K. M., šio ivykio metu, be nuteistojo A. Z. buvo dar keli nuteistieji, kaip kad nustatyta J. M., A. Ž., M. Š. ir T. M., ta diena kartu su A. Z. vyke i Vilniaus 2 –sius pataisos namus, todel tiketina, kad mate ivyki. Taciau, kaip matyti iš šiu asmenu parodymu analizes, pastarieji apklausiami apie tiriama ivyki, venge kalbeti apie tikrasias jo aplinkybes ir iš esmes liko neutralus, nurodydami, kad jokio konflikto paskirstymo patalpoje jie nemate : vienas turi problemu su klausa, kitas buvo užsnudes, kiti aplamai nieko neprisimine. Ir, tokia šiu liudytoju pozicija, atsižvelgus i susiklosciusia situacija bei pastaruju teisine padeti, tai, kad jie su A. Z. bausme atliko Vilniaus 2 –iuose pataisos namuose, bei tai, kad nusikaltimas buvo padarytas buvusio policijos pareiguno atžvilgiu, visiškai suprantama. Šiu liudytoju parodymai, priešingai nei mano apeliantas, nera objektyvus ir negali buti vertinami, kaip jo kaltuma paneigiantys irodymai. Iš dalies analogiškai vertinami ir liudytojo A. G. parodymai.

Taigi, iš nukentejusiojo parodymu matyti, kad kai nuteistasis A. Z. pradejo iš jo tyciotis, o po to ir smurtauti, paeme daiktus, jis nesipriešino ir konflikto nedidino. Todel, tiketina, jog iš patalpos, kurioje vienu metu buvo laikomi keli nuteistieji, sklindanciu garsu fone, ja saugojes pareigunas, kokio tai ypatingo triukšmo, i kuri turetu reaguoti, išgirsti negalejo. Kita vertus, nukentejusysis K. M. gana itikinamai paaiškino ir tai, kodel del jo atžvilgiu padaryto nusikaltimo, jis pareigunui A. G. iš karto nepraneše ir del sumušimo nesiskunde, todel šis, sprendžiant iš pastarojo parodymu, i K. M. veide tik atsiradusius nežymius sužalojimus, deramo demesio galimai ir neatkreipe. Tai, kad K. M. iš Vilniaus 1-uju pataisos namu lygtinai buvo paleistas tik – 2006-11-30 ( t. 1, b.l. 45 ), nepaneigia to, jog jo dokumentai del lygtinio paleidimo buvo pradeti ruošti anksciau.

Priešingai nei teigia nuteistasis, ikiteisminio tyrimo metu buvo imtasi priemoniu nustatyti ar šis, etapu atvykes i Vilniaus 2 – sius pataisos namus, turejo iš K. M. pagrobtus daiktus. Taciau, ši aplinkybe objektyviai nebuvo nustatyta, nes etapu atvykusiu nuteistuju smulkus asmeniniai daiktai nera registruojami ir tai nuteistasis A. Z. gerai žino ( 1 t. b. l. 121 ).

Be to, atkreiptinas demesys ir i tai, kad priimant iš Laisves atemimo vietu ligonines konvojuota K. M., šis, Vilniaus 1-uju pataisos namu pareigunui, pastebejus sumušimus jo veido dešineje puseje, teige, jog nukrito duše, kas, priešingai nei mano apeliantas, parodo ne pastarojo parodymu nenuosekluma, o tik tai, kad K. M. neketino inicijuoti jo atžvilgiu padaryto nusikaltimo tyrimo. Ir tik tuomet, kai medikams buvo duotas nurodymas apžiureti K. M., šis prabilo apie tikrasias jo sužalojimo aplinkybes ( 1 t., b.l. 9, 10, 11 ). Nustatyta aplinkybe irodo ir tai, jog, priešingai apelianto teiginiui, K. M. neturejo jokio pagrindo apklabeti nuteistaji A. Z..

Taigi, del pasakyto, naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendi ir nuteistaji A. Z. išteisinti apeliaciniame skunde išdestytais argumentais, nera pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutare:

nuteistojo A. Z. apeliacini skunda atmesti.