- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2025-07-10
- Bylos Nr.
- II-293-1199/2025
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Liudmila Larionova
- Advokatai
- Olegas Urbonas
- Kategorijos
- 22.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.4.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. T. atstovo advokato Olego Urbono skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio posto 2025 m. gegužės 4 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu Nr. MD-VM00-ANR-T-739-2025 pritaikyto administracinio nusižengimo teisenos užtikrinimo prievartos priemonės – S. T. priklausančių 5 500 Eur grynųjų pinigų sulaikymo, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio posto (toliau – ir Institucija) 2025 m. gegužės 4 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu Nr. MD-VM00-ANR-T-739-2025 pritaikyta administracinio nusižengimo teisenos užtikrinimo prievartos priemonė – daiktų ir dokumentų paėmimas, o būtent 5 500 Eur grynųjų pinigų paėmimas.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose gautas S. T. atstovo advokato O. Urbono (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriuo jis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 607 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, prašo panaikinti Institucijos 2025 m. gegužės 4 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu Nr. MD-VM00-ANR-T-739-2025 pritaikytą administracinio nusižengimo teisenos užtikrinimo prievartos priemonę – S. T. priklausančių 5 500 Eur grynųjų pinigų sulaikymą ir grąžinti šiuos pinigus S. T.
Šalies argumentai
Savo skunde pareiškėjas nurodo, kad S. T. gabenti pinigai yra jo teisėtai Lietuvos Respublikoje uždirbtas darbo užmokestis, todėl jis preliminariai pareiškia, kad administracinio nusižengimo protokolas surašytas be pagrindo ir administracinio nusižengimo teisena S. T. nutrauktina pagal ANK 565¹ straipsnio 1 p.
Pasak pareiškėjo, grynųjų pinigų gabenimo per Europos Sąjungos išorines sienas su trečiosiomis šalimis ir šių lėšų kontrolės, deklaravimo, laikino sulaikymo, jų gražinimo ir kitus susijusius, įskaitant administracinės teisenos proceso klausimus, reglamentuoja tiek privalomai tiesiogiai taikytini Europos Sąjungos (ES), tiek jų pagrindu priimti Lietuvos Respublikos teisės aktai, o būtent: 1) Muitinės departamento prie LR finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2021 m. gegužės 31 d. įsakymas Nr. 1B-386 patvirtintas aprašas „Dėl grynųjų pinigų deklaracijų ir grynųjų pinigų atskleidimo deklaracijų pateikimo ir muitinio įforminimo“ (toliau – Aprašas), ir 2) 2028 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1672 „Dėl į Sąjungą įvežamų arba iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės, kuriuo panaikinamas reglamentas 1889/2005“ (Reglamentas Nr. 2018/1672), bei 2021 m. gegužės 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 2021/776, „kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1672 dėl į Sąjungą įvežamų arba iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės nustatomi tam tikrų formų šablonai ir veiksmingo keitimosi informacija techninės taisyklės“ (Reglamentas Nr. 2021/776).
Pareiškėjas pažymi, kad Aprašo preambulėje ir Aprašo 1, 2 punktuose nurodoma, kad jis priimtas tikslu tiesiogiai nacionaliniu lygiu įgyvendinti Reglamentus Nr. 2018/1672 ir Nr. 2021/1776. Skunde pažymima, kad pastarajame teisės akte pareigūnams yra numatoma galimybė tik laikinai sulaikyti per išorinę ES sieną gabenamus grynuosius pinigus. Tačiau nors ir yra paminėtas, tačiau Apraše nėra kaip nors apibrėžtas laikino grynųjų pinigų sulaikymo terminas. ANK 599 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paimti daiktai saugomi iki atitinkamo nutarimo dėl jų konfiskavimo, grąžinimo ar sunaikinimo priėmimo. Anot pareiškėjo, nagrinėjamais klausimais esminė reikšmę turi privalomos vykdyti Reglamente Nr. 2018/1672 nustatytos materialinės ir procesinės normos.
Reglamento Nr. 2018/1672 preambulės 28 punkte yra nurodyta, kad „atsižvelgdamos į tai, kad grynųjų pinigų, kuriems pagal šį reglamentą taikoma kontrolė judėjimas vyksta per išorės sienas, ir į sunkumus imtis veiksmų po to, kai grynieji pinigai išvežami iš įvežimo arba išvežimo vietos bei į susijusią riziką, netgi jei neteisėtai naudojamos mažos sumos, tam tikromis aplinkybėmis kompetentingos institucijos turėtų galėti laikinai sulaikyti grynuosius pinigus, laikantis stabdžių ir atsvarų sistemos: pirma, jeigu nevykdoma grynųjų pinigų deklaravimo pareiga arba grynųjų pinigų atskleidimo pareiga; antra, jeigu yra nusikalstamos veiklos požymių, neatsižvelgiant į grynųjų pinigų sumą arba į tai, ar tai lydimi ar nelydimi grynieji pinigai. Atsižvelgiant į tokio laikino sulaikymo pobūdį ir jo galimą poveikį judėjimo laisvei ir teisei į nuosavybę, sulaikymo laikotarpis turėtų būti ribojamas iki paties trumpiausio laiko, kurio reikia kitoms kompetentingoms institucijoms nuspręsti, ar yra tolesnės intervencijos, pavyzdžiui, tyrimo arba grynųjų pinigų konfiskavimo, remiantis kitomis teisinėmis priemonėmis, pagrindas. Prie sprendimo pagal šį reglamentą laikinai sulaikyti grynuosius pinigus turėtų būti pridedamas motyvų pareiškimas ir sprendime turėtų būti tinkamai apibūdinti konkretūs veiksniai, nulėmę šį veiksmą. Konkrečiais ir tinkamai įvertintais atvejais turėtų būti galima pratęsti grynųjų pinigų laikino sulaikymo laikotarpį, pavyzdžiui, kai kompetentingos institucijos susiduria su sunkumais gauti informaciją apie galimą nusikalstamą veiklą, inter alia, kai reikia palaikyti ryšį su trečiąja valstybe, kai turi būti išverčiami dokumentai arba kai nelydimų grynųjų pinigų atveju sunku nustatyti siuntėją ar gavėją ir su jais susisiekti. Jeigu pasibaigus sulaikymo laikotarpiui sprendimas dėl tolesnės intervencijos nepriimamas arba jeigu kompetentinga institucija nusprendžia, kad toliau sulaikyti grynuosius pinigus nėra priežasčių, grynieji pinigai, priklausomai nuo konkretaus atvejo, nedelsiant turėtų būti grąžinami asmeniui, iš kurio grynieji pinigai buvo laikinai sulaikyti, vežėjui arba savininkui“.
(Reglamento Nr. 2018/1672 7 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad „laikino sulaikymo laikotarpis pagal nacionalinę teisę yra griežtai apribotas taiku, kurio reikia kompetentingoms institucijoms nustatyti, ar, atsižvelgiant į tokio atvejo aplinkybes, būtina grynuosius pinigus sulaikyti ilgiau. Laikino sutaikymo laikotarpis negali būti ilgesnis kaip 30 dienų. Kompetentingos institucijos', atlikusios išsamų tolesnio taikino sulaikymo būtinumo ir proporcingumo vertinimą, gali nuspręsti taikino sutaikymo laikotarpį pratęsti iki daugiausiai 90 dienų. Jeigu per tą laikotarpį dėl ilgesnio grynųjų pinigų sulaikymo neapsisprendžiama arba apsisprendžiamą, kad atsižvelgiant į aplinkybes ilgiau sulaikyti grynųjų pinigų nėra būtina, grynieji pinigai nedelsiant grąžinami: a) asmeniui, iš kurio grynieji pinigai buvo laikinai sulaikyti [...]“.
Vadovaudamasis Konstituciniu aktu ‚Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ 2 straipsniu ir Konstitucinio Teismo jurisprudencija, pareiškėjas nurodo, kad teisės normos kolizijos atveju Europos Sąjungos teisės normos turi viršenybę.
Taigi, nors ANK 595, 599 straipsniai ir kiti nacionaliniai teisės aktai (įskaitant Aprašą), nenustato laike apibrėžto termino administracinės teisenos užtikrinimo prievartos priemonės – grynųjų pinigų paėmimo (sulaikymo) taikymui, kai grynųjų pinigų paėmimas (sulaikymas) pritaikytas įgyvendinant Reglamento Nr. 2018/1672 nuostatas dėl grynųjų pinigų kontrolės juos gabenant per išorinės ES sienas, tačiau tokius terminus nustato privalomai taikytinas Europos Sąjungos teisės aktas – Reglamentas Nr. 2018/1672, kuris nustato, kad grynųjų pinigų sulaikymo terminas gali būti iki 30 dienų, o išimtinais atvejais minėtas terminas gali būti pratęstas iki 90 dienų. Savo ruožtu, kompetentingos institucijos sprendimas pratęsti grynųjų pinigų sulaikymą daugiau kaip 30 dienų turi būti priimtas dar nepasibaigus pradiniam 30 dienų terminui.
Pareiškėjas pažymi, kad nagrinėjamu atveju, 2025 m. birželio 19 d. , t. y. praėjus 45 dienoms nuo grynųjų pinigų sulaikymo jam susipažinus su visa administracinio nusižengimo bylos ROIK: 25271886225 medžiaga, kuri susisteminta ir vieningu failu buvo sudaryta būtent 2025 m. birželio 19 d., joje nebuvo jokio Institucijos procesinio sprendimo, iš kurio turinio būtų galima spręsti, kad Institucija nustatytu terminu prailgino byloje ROIK: 25271886225 Institucijos pareigūno 2025 m. gegužės 4 d. protokolu pritaikytos administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonės – pareiškėjui priklausančių 5 500 Eur grynųjų pinigų paėmimo (sulaikymo) taikymo terminą. Atitinkamai, darytina pagrįsta išvada, kad Reglamento Nr. 2018/1672 7 straipsnio 3 dalyje nustatytas 30 dienų administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonės (laikino grynųjų pinigų sulaikymo) taikymo terminas pasibaigė ir nebuvo nustatyta tvarka prailgintas. Taigi, anot pareiškėjo, administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonės (laikino grynųjų pinigų sulaikymo) taikymas S. T. priklausantiems pinigams paimtiems 2025 m. gegužės 4 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu Nr. MD-VM00-ANR-T-739-2025, turi būti nutrauktas, o laikinai sulaikyti pinigai grąžinti S. T.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
ANK 595 straipsnyje nustatyta, kad administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai, siekdami užkirsti kelią administraciniams nusižengimams, taip pat siekdami užtikrinti, kad būtų išsamiai tiriami administraciniai nusižengimai ir nagrinėjamos administracinių nusižengimų bylos, ir vykdomi administracinių nusižengimų bylose priimami sprendimai, gali taikyti prievartos priemones, įskaitant ir daiktų ir dokumentų paėmimą (ANK 595 straipsnio 5 punktas).
Teisę asmens apžiūros ar daiktų patikrinimo metu paimti rastus daiktus, reikšmingus bylos tyrimui, pareigūnams suteikia ir ANK 599 straipsnio 1 dalies reglamentas. ANK 599 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmens administracinio sulaikymo, asmens apžiūros ar daiktų patikrinimo metu rasti daiktai ir dokumentai, kurie yra administracinio nusižengimo įrankis, tiesioginis objektas arba yra reikšmingi administracinio nusižengimo tyrimui ir bylos nagrinėjimui, gali būti paimami. Paimti daiktai ir dokumentai saugomi pareigūnų nustatytose vietose ir, remiantis priimtu nutarimu (sprendimu), nustatyta tvarka konfiskuojami arba grąžinami teisėtam valdytojui, arba sunaikinami. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog Paėmus daiktus ir dokumentus, surašomas jų paėmimo protokolas arba apie daiktų ir dokumentų paėmimą įrašoma administracinio nusižengimo, asmens apžiūros, daiktų patikrinimo ar administracinio sulaikymo protokoluose.
ANK 607 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuriam taikomos šiame skyriuje nustatytos administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonės, turi teisę šias priemones apskųsti apylinkės teismui jų taikymo metu ir per septynias kalendorines dienas nuo teisenos užtikrinimo prievartos priemonės taikymo pabaigos. Šiais atvejais skundas paduodamas per instituciją, kurios pareigūnai atliko (atlieka) administracinio nusižengimo tyrimą.
Nagrinėjamu atveju Institucijos pateiktais prie skundo nagrinėjimo duomenimis nustatyta, kad Institucijoje vykdomas administracinio nusižengimo tyrimas ROIK:25271886225 pagal ANK 208 straipsnio 3 dalį ir 515 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad 2025 m. gegužės 4 d., apie 16 val., iš Lietuvos Respublikos į Medininkų kelio postą atvyko automobilis Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas (duomenys neskelbtini) piliečio S. T., kuris žodžiu deklaravo, kad su savimi turi tik 50 Eur. Dar kartą paklausus, ar tikrai negabena daugiau grynųjų pinigų, atsakė, kad neturi. Muitinio tikrinimo metu buvo rasta 5 500 Eur nedeklaruotų grynųjų pinigų. Administracinio nusižengimo protokole nurodoma, kad savo veiksmais S. T. pažeidė Tarybos reglamentus (ES) 2022/398 1za straipsnį, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, pagal kurį yra draudžiama parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti euro banknotus Baltarusijai arba bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Baltarusijoje, įskaitant Baltarusijos vyriausybę ir centrinį banką, arba naudojimusi Baltarusijoje. Dėl nustatytų ribojimų grynųjų pinigų išvežimo į Rusiją ar Baltarusiją fiziniai asmenys, išvykstantys į Baltarusiją ar Rusiją asmeniniam naudojimui euro banknotais galiu gabenti ne didesnę nei 60 Eur sumą kiekvienam asmeniui. Todėl S. T., gabendamas su savimi pirmiau nurodytą pinigų sumą, 5 500 Eur, pažeidė Reglamento (ES) 2022/398 1za straipsnį. Pinigai buvo gabenti kontrabandos būdu, slepiant ir siekiant išvengti muitinės kontrolės. Administracinio nusižengimo protokole pažymima, kad šiais savo veiksmais S. T. padarė nusižengimus, nustatytus ANK 208 straipsnio 3 dalyje ir 515 straipsnio 1 dalyje.
Pažymėtina, kad pirmiau nurodytame šioje administracinio nusižengimo proceso stadijoje S. T. administracinio nusižengimo protokole suformuluotame kaltinime yra aiškiai nurodoma kokio tarptautinio teisės akto reikalavimus savo veiksmais galimai pažeidė S. T., t. y. Tarybos reglamento (ES) 2022/398 1za straipsnį, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Taigi pareiškėjas savo skunde visiškai nepagrįstai nurodo, kad administracinės teisenos užtikrinimo prievartos priemonė – grynųjų pinigų paėmimas (sulaikymas), nagrinėjamu atveju yra pritaikytas įgyvendinant Reglamento Nr. 2018/1672 nuostatas dėl grynųjų pinigų kontrolės juos gabenant per išorinės ES sienas.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo atveju, kalbant apie grynųjų pinigų įvežimą būtent į Baltarusiją, taikomas minėtas specialus tarptautinis teisės aktas, kuris buvo priimtas atsižvelgiant į susiklosčiusią geopolitinę padėtį ir, kaip ir yra nurodyta pačiame šio Reglamento pavadinime, į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Jo nuostatos yra griežtesnės, labiau ribojančios, nes tokia ir yra šio tarptautinio teisės akto paskirtis.
Kaip pagrįstai nurodoma administracinio nusižengimo protokole Tarybos reglamento (ES) 2022/398 1za straipsnyje yra aiškiai nurodoma, kad draudžiama parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti eurų banknotus Rusijai ar Baltarusijai arba bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Rusijoje ar Baltarusijoje, įskaitant Rusijos ir Baltarusijos vyriausybes ir centrinius bankus, arba naudojimui Rusijoje ar Baltarusijoje. Nustatytas draudimas netaikomas euro banknotų pardavimui, tiekimui, perdavimui ar eksportui, jei toks pardavimas, tiekimas, perdavimas ar eksportas yra būtinas: diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų arba tarptautinių organizacijų Baltarusijoje ar Rusijoje, kurios pagal tarptautinę teisę naudojasi imunitetais, oficialiems tikslams; į Baltarusiją ar Rusiją vykstančių fizinių asmenų ar kartu su jais keliaujančių jų artimiausių šeimos narių asmeniniam naudojimui. Šis draudimas yra beveik absoliutus ir aiškiai nusakantis, kad eurų banknotus į Baltarusiją gabenti draudžiama. Leidžiama gabenimui pinigų suma, skirta asmeniniam naudojimui, sudaro tik 60 Eur. Svarbu akcentuoti ir tai, kad draudimas taikomas tik euro banknotams ir netaikomas euro monetoms, kitai valiutai bei investiciniam auksui ir mokėjimo instrumentams (pvz., kelionės čekiams).
Pareiškėjo gi nurodomas Reglamentas Nr. 2018/1672 dėl grynųjų pinigų kontrolės juos gabenant per išorinės ES sienas nustato visiškai kitokį teisinį reguliavimą. Vadovaujantis jo ir skunde minimo Aprašo nuostatomis, kiekvienas asmuo, atvykstantis į Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių ar išvykstantis iš Lietuvos Respublikos į trečiąsias šalis ir gabenantis ne mažesnę kaip 10 000 eurų grynųjų pinigų sumą (arba ją atitinkančią sumą kita valiuta), privalo ją deklaruoti muitinės įstaigoje, per kurią jis atvyksta į Lietuvos Respubliką ar išvyksta iš jos. Tokiu atveju reikia pateikti užpildytą ir pasirašytą Grynųjų pinigų deklaravimo formą privaloma be atskiro muitinės pareigūno reikalavimo. Taigi tuo metu, kai asmuo išvyksta į kitą trečiąjį šalį, ne Baltarusiją, jis privalo deklaruoti ne mažesnę nei 10 000 Eur pinigų sumą, t. y. beveik dvigubai didesnę nei gabeno su savimi S. T. Taip pat pareiga deklaruoti minėtą pinigų sumą yra nustatyta ir tuo atveju, jei tokia pinigų suma yra gabenama kita valiuta, kai Reglamento (ES) 2022/398 1za straipsnyje nustatytas draudimas galioja tik eurų banknotams ir nėra taikomas kitai valiutai.
Įvertinus šį teisinį reglamentavimą, darytina pagrįsta išvada, kad vadovaujantis Reglamento Nr. 2018/1672 nuostatomis, tuo atveju, jei pinigai būtų gabenami į kitą trečiąją šalį, S. T. netgi nekiltų pareiga jų deklaruoti. Ir jo gabenti pinigai apskritai nebūtų sulaikyti, tam nesant teisinio pagrindo, todėl skundo argumentai, susiję su pastarojo tarptautinio teisės akto nuostatų taikymo nagrinėjamoje byloje atmestini kaip nepagrįsti.
Pažymėtina, kad siekdamas slapta įvežti draudžiamą pinigų sumą, t. y. eurų banknotus, į Baltarusiją, S. T. galimai pažeidė, šiuo atveju Reglamentu (ES) 2022/398, nustatytas ir Lietuvoje įgyvendinamas tarptautines sankcijas, o tokie veiksmai sudaro administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 515 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Be to, nepateikdamas gabentų pinigų muitinės pareigūnų kontrolei S. T. galimai įvykdė ir kitą administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 208 straipsnio 3 dalyje – kontrabandą. Vadovaujantis ANK 515 straipsnio 3 dalimi, už ANK 515 straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas administracinio nusižengimo padarymo įrankio, priemonės, taip pat prekių arba lėšų, kurios buvo nusižengimo dalykas ar veiklos rezultatas, konfiskavimas. Pagal ANK 208 straipsnio 4 dalį privaloma skirti kontrabandos daiktų konfiskavimą. Taigi nagrinėjamu atveju, S. T. galimai įvykdžius pirmiau nurodytus administracinius nusižengimus, už kuriuos gali būti skiriamas jo gabentų piniginių lėšų konfiskavimas, jo veiksmai, o kartu ir taikoma administracinio nusižengimo teisenos užtikrinimo prievartos priemonė, jos proporcingumas ir teisėtumas, turi būti vertinami ANK nuostatų kontekste.
Minėta, kad vadovaujantis ANK 595 straipsniu <...> administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai, <...> siekdami užtikrinti, kad būtų <...> vykdomi administracinių nusižengimų bylose priimami sprendimai, gali taikyti prievartos priemones, įskaitant ir daiktų ir dokumentų paėmimą (ANK 595 straipsnio 5 punktas). Vadovaujantis ANK 599 straipsnio 1dalimi, paimti daiktai ir dokumentai saugomi pareigūnų nustatytose vietose ir, remiantis priimtu nutarimu (sprendimu), nustatyta tvarka konfiskuojami arba grąžinami teisėtam valdytojui, arba sunaikinami.
Įvertinęs pirmiau aptartus bylos duomenis tiek, kiek tai yra reikšminga pateikto skundo išnagrinėjimui, teismas sprendžia, kad Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio posto 2025 m. gegužės 4 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu Nr. MD-VM00-ANR-T-739-2025 pritaikyta administracinio nusižengimo teisenos užtikrinimo prievartos priemonė – 5 500 Eur grynųjų pinigų sulaikymas, yra teisėtas ir pagrįstas, paskirtas siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą administracinio nusižengimo byloje. Naikinti jį dėl skunde nurodomų argumentų nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 607 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 dalimi,
nutaria:
S. T. atstovo advokato Olego Urbono skundo dėl Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio posto 2025 m. gegužės 4 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu Nr. MD-VM00-ANR-T-739-2025 pritaikyto administracinio nusižengimo teisenos užtikrinimo prievartos priemonės – 5 500 Eur grynųjų pinigų sulaikymo, netenkinti.
Nutarimas neskundžiamas.
Nesutikimą su šiuo nutarimu galima pareikšti apeliaciniame skunde dėl administracinio nusižengimo byloje priimto nutarimo.