Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2005-06-23 · Civilinė byla Nr. 2-296

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2005-06-23
Bylos Nr.
2-296
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Vigintas Višinskis (pran.), Vincas Verseckas
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2- 296/2005 m.Procesinio sprendimo kategorija 110.1
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2005 m. birželio 23 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viginto Višinskio (pranešėjas),

kolegijos teisėjų: Gintaro Pečiulio ir Vinco Versecko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal būsimo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Traidenis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 12 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės suinteresuoto asmens bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Skelbk“ prašymu iki ieškinio pateikimo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo BUAB „Skelbk“ pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo: areštuoti UAB „Traidenis“ nebaigtos statybos garažo paskirties pastatą ir areštuoti turtines teises, atsirandančias iš žemės sklypo Nr. 0101-0081-0025 nuomos sutarties. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2004 m. gruodžio 20 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Skelbk“, areštavo UAB „Skelbk“ turtui ir nurodė turtą bei dokumentus perduoti administratoriui. Ši nutartis įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui 2005 m. kovo 24 d. nutartimi atmetus atskirąjį skundą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas neįvykdė Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 20 d. nutarties ir neperdavė įmonės turto ir dokumentų administratoriui, bet 2005 m. vasario 9 d. susitarimu perleido ginčijamus nebaigtos statybos garažus UAB „Traidenis“. Kadangi yra perleidžiamas bankrutuojančios įmonės turtas tretiesiems asmenims, yra pažeidžiami kreditorių interesai, todėl taikytinos laikinosios apsaugos priemonės. Suinteresuotas asmuo ketina pareikšti ieškinį dėl garažų perleidimo susitarimo nuginčijimo, tačiau šiuo metu negali to padaryti, nes nėra surikti visi reikiami įrodymai.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2005 m. balandžio 12 d. nutartimi areštavo UAB „Traidenis“ garažą (unikalus Nr. 4400-0517-7144) ir areštavo BUAB „Skelbk“ turtines teises, atsirandančias iš žemės sklypo (unikalus Nr. 0101-0081-0025) 0,5861 ha ploto nuomos sutarties. Teismas nustatė 14 dienų terminą ieškiniui pateikti. Teismas nutartyje nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 20 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla UAB „Skelbk“, kuri įsiteisėjo išnagrinėjus apeliacine tvarka (Lietuvos apeliaciniam teismo 2005 m. kovo 24 d. nutartis). Ginčo garažai, 2005 m. vasario 9 d. susitarimu, 2004 m. vasario 10 d. Jungtinės veiklos sutarties pagrindu, buvo perleisti UAB „Traidenis“. Sumažėjo bankrutuojančios įmonės turtas, todėl BUAB „Skelbk“ kreditorių interesų apsaugai tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Šalies argumentai

UAB „Traidenis“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 12 d. nutartį. Apeliantas nurodė, kad teismo nutartis nepagrįsta, dėl šių motyvų:

Dėl turtinių teisių arešto. Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. balandžio 12 d. įsakymu UAB „Skelbk“ neteko nuomos teisių, nes nevykdė nuomos sutarties sąlygų, todėl šių teisių areštas yra neįmanomas. Suinteresuoto asmens motyvas, kad kita sutarties šalis (Vilniaus apskrities viršininko administracija) ateityje sutiks su kitu galimu savininku sudaryti nuomos sutartį, nepagrįsta jokiais įrodymais. UAB „Traidenis“ neperėmė suinteresuoto asmens nuomos teisių.Dėl garažo arešto. Ginčo garažo pamatai pastatyti 2004 m. vasario 9 d. Jungtinės veiklos sutarties pagrindu, UAB „Traidenis“ užsakymu. Teisinė registracija atlikta vieno iš partnerių vardu, minėtos sutarties 10 punkto pagrindu. UAB „Skelbk“ neįnešė reikalaujamų finansinių lėšų, todėl 2005 m. vasario 9 d. susitarimu sutiko registruoti statinį UAB „Traidenis“ vardu. Aplinkybė, kad susitarimas pasirašytas po bankroto bylos iškėlimo, negali būti vertinami kaip bankrutuojančios įmonės turto perleidimas, nes nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo 2005 m. kovo 24 d.Dėl galimybių patenkinti ieškinį. UAB „Traidenis“ 2004 metais turėjo 30 milijonų metinę apyvartą, turi pakankamai lėšų ir turto galimo teismo sprendimo įvykdymui, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebūtinas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio pirma dalimi, teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra reali grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje (“Teismų praktika” Nr. 17, psl. 217-223) teigiama, jog ieškinio užtikrinimo priemonių tikslas – kad per bylos nagrinėjimo laiką šalių finansinė padėtis išliktų tokia pati ir tai garantuotų teismo sprendimo įvykdymą. Taikant ieškinio užtikrinimo priemones turi būti atsižvelgiama ne tik į kreditoriaus, bet ir į pagrįstus skolininko interesus, jo turtinę padėtį, užtikrinimo priemonių taikymo pasekmes skolininkui ir su jo veikla susijusiems asmenims. Teisingumas reikalauja užtikrinti kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyrą, todėl teismas privalo atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jei nėra pagrindo manyti, jog teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu.

CPK 145 straipsnio 2 dalis nustato, jog teismas gali panaudoti kelias laikinąsias apsaugos priemones, tačiau bendra jų suma neturi būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą ir laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Tai imperatyvi procesinė teisės norma, draudžianti suvaržyti šalies teises daugiau nei būtina tikslui pasiekti.

Pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą motyvavo tikslu - apsaugoti UAB „Skelbk“ kreditorių turtinius interesus. Kaip minėta laikinųjų apsaugos priemonių tiesioginis tikslas yra būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikinimas (CPK 144 str. 1 d.). Bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų apsauga nėra tiesioginis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas, todėl negali būti pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, jog Vilniaus apygardos teismas 2004 m. gruodžio 20 d. nutartimi, kuria iškelta bankroto byla suinteresuotam asmeniui UAB „Skelbk“, kreditorių interesų apsaugai jau yra areštavo visą nekilnojamą ir kitą ilgalaikį turtą (b.l 5-6).

Taip pat minėta, jog taikant laikinąsias apsaugos priemones negali būti pažeidžiamos skolininko teisės daugiau nei būtina apsaugoti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Iš suinteresuoto asmens BUAB „Skelbk“ pateikto prašymo (b.l. 2-4) matyti, kad prašoma užtikrinti ieškinį, kurio kaina 498 Lt. Ieškinio suma iki 1 000 Lt laikoma nedidele (CPK 441 str.). Duomenų, kad atsakovas UAB „Traidenis“ yra sunkioje finansinėje būklėje, kad įmonė nevykdo veiklos ar yra kitos priežastys, dėl kurių atsakovas negalėtų įvykdyti būsimą teismo sprendimą, nėra. Kiekvienas normaliai veikiantis ūkio subjektas yra pajėgus patenkinti 498 Lt ieškinio reikalavimus. Kadangi ieškinio suma yra nedidelė ir nėra duomenų, kad atsakovas būtų nepajėgus įvykdyti tokį galimą būsimą teismo sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes nėra pagrindo manyti, jog teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones – BUAB „Skelbk“ turtinių teisių, atsirandančių iš žemės sklypo nuomos sutarties, areštą. Iš prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones matyti, kad šios, ieškovo turimos, turtinės teisės nėra ginčijamos, nėra būsimo ieškinio reikalavimu, todėl dėl jų nebus priimtas teismo sprendimas. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių tikslas būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas, todėl negali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės dalykams, kurie nebus ieškinio reikalavimu ir dėl kurių nebus priimtas teismo sprendimas.

Dėl šių aplinkybių laikytina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, todėl nutartis naikintina ir prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.

Teisėjai: Gintaras PečiulisVincas VerseckasVigintas Višinskis