Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Sprendimu Migracijos departamentas netenkino pareiškėjo prašymo ir atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto. Sprendimas priimtas atsižvelgus į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) 2024 m. balandžio 10 d. pateiktą išvadą Nr. 5-S-12640 (toliau – ir Išvada), kurioje nurodyta, jog pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, nes įtariama, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje, apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą ir pateikė neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ir turtą, dėl ko buvo išvengta sumokėti ne mažiau kaip 1 200 000 Eur mokesčių ir klastojo dokumentus. Asmeniui inkriminuojama nusikalstama veika, už kurią atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 220 straipsnio 2 dalyje, BK 222 ir 300 straipsniuose.

2.2. Sprendime nenurodomi jokie duomenys, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei ir kad ši grėsmė yra reali ir akivaizdi, jos galimybė objektyviai egzistuoja tikrovėje ir yra grindžiama ne bendro pobūdžio spėjimais ir įtarimais, bet nustatytais faktais. Pareiškėjui pareikšti įtarimai dėl nusikalstamų veikų nesudaro pagrindo vertinti jo veiksmus, kaip keliančius grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei. Policijos departamentas teikdamas Išvadą Migracijos departamentui, realiai jokio grėsmių vertinimo viešajai tvarkai ir visuomenei pareiškėjo atžvilgiu neatliko. Policijos departamento Išvada, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, tikėtina, paremta vieninteliu Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenų bazės įrašu, kad pareiškėjui yra įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal BK 220 straipsnio 2 dalį ir skirtos kardomosios priemonės, kas yra visiškai neteisėta ir nepagrįsta, grubiai pažeidžia žmogaus teises ir laisves, nekaltumo prezumpciją, kuria ydingą praktiką sprendimų dėl laikino leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo.

2.3. Atkreiptinas dėmesys, kad 2024 m. kovo 14 d. pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, t. y. tuo pačiu pagrindu kaip ir 2022 metais, ir jam Migracijos departamentas buvo išdavęs leidimą gyventi Lietuvoje, nors tas pats Išvadoje nurodytas ikiteisminis tyrimas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) jau buvo pradėtas ir pareiškėjui 2022 m. kovo 29 d. pareikšti įtarimai. Šios aplinkybės patvirtina, kad Migracijos departamento sprendimas neišduoti laikino leidimo yra neteisėtas ir nepagrįstas – per pusę metų, neatsirado ir nebuvo nustatyta jokių faktinių aplinkybių, nebuvo surinkta jokių naujų duomenų, išskyrus dėl to paties pradėto ikiteisminio tyrimo, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Akivaizdu, kad įstatymo nuostatos turi būti taikomos vienodai, atsakovo priimti sprendimai esant toms pačioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms negali skirtis.

2.4. Pareiškėjas turi tvirtus socialinius, ekonominius ryšius Lietuvoje, su šeima (žmona ir trimis vaikais), gyvena Lietuvoje jau kelerius metus. Vienas iš jo vaikų (duomenys neskelbtini) gimęs Lietuvoje. Pareiškėjas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimos nariams, kaip ir buvo anksčiau, 2024 metais yra išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvoje: sutuoktinei Ukrainos Respublikos pilietei A. H. leidimas laikinai gyventi išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, o nepilnamečiams vaikams Ukrainos Respublikos piliečiams – Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu.

2.5. Pareiškėjo vaikai ugdomi Vilniuje esančiose ugdymo įstaigose, pareiškėjo dukra dalyvauja tarptautiniuose konkursuose. Nors pareiškėjui taikytos kardomosios priemonės, ikiteisminį tyrimą organizuojantis ir jam vadovaujantis prokuroras duoda leidimus pareiškėjui su šeima išvykti į konkursus, vykstančius Latvijoje, atostogauti užsienyje, kas patvirtina, kad pareiškėjas laikosi baudžiamajame procese nustatytų reikalavimų. Jei pareiškėjas keltų grėsmę visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, jam nebūtų taikyta švelniausioji kardomoji priemonė ir prokuroras pareiškėjui neleistų išvykti iš Lietuvos.

2.6. Pareiškėjas, gyvendamas Lietuvoje nuo 2019 metų, turi legalius pragyvenimo šaltinius (jis yra uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Geramark“ direktorius. Pareiškėjas šiuo metu yra vienintelis šeimos maitintojas, t. y. jam nesant šeima nepragyventų. Šeima yra nukentėjusi nuo karo. Nesant pareiškėjo, UAB „Geramark“ negalės vykdyti veiklos, mokėti privalomų mokesčių valstybei, darbuotojai neteks darbo, bendrovė bus sužlugdyta neatsakingų valstybės institucijos veiksmų.

2.7. Atkreiptinas dėmesys, kad daugeliu atveju asmenims pareikšti pirminiai įtarimai vėliau būna tikslinami gautų tyrime išvadų, duomenų pagrindu, mažinama jų apimtis, sunkumas, nustatytos žalos, arba jie visai nepasitvirtina. Ikiteisminis tyrimas atliekamas jau keturi metai, o policija išvadas pateikia, vadovaudamasi tik vieninteliu įrašu duomenų bazėse, kad FNTT atlieka ikiteisminį tyrimą. Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas pagal pareikštus įtarimus nėra baigtas, kaltinamasis aktas nesurašytas ir tik prokuroras organizuojantis ir vadovaujantis ikiteisminiam tyrimui galėtų pateikti informaciją Sprendimo priėmėjui (ir teismui) apie asmeniui pareikštų įtarimų pagrįstumą ir apimtis, tyrimo turinį, jo keliamas grėsmes, prognozuoti, kokioje apimtyje asmeniui bus suformuluotas kaltinimas nuo pirminių įtarimų pareiškimo, ar asmeniui apskritai teisėsaugos pareikšti įtarimai pasitvirtins.