- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-10
- Bylos Nr.
- 2A-428-159/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eugenija Morkūnienė (pirm.), Savinijus Katauskas, Bronius Valius
- Ieškovas
- N. P.
- Atsakovas
- D. K.
- Kategorijos
- 44.5.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2A-428-159/2009
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
2009 m. liepos 10 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Savinijaus Katausko, Broniaus Valiaus, sekretoriaujant Antanui Leikui, viešame kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės N. P. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1320-782/2008 pagal ieškovės N. P. ieškinį atsakovei D. K. dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios neprižiūrimam šuniui sužalojus vaiką, atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė N. P. 2008-07-02 pateikė teismui ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Juo prašė priteisti iš atsakovės D. K. 600 Lt turtinės žalos, 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-05-17, apie 16 val., atsakovės mažametis sūnus Š. K., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vedžiojo šunį be antsnukio. Šuniui nutraukus pavadėlį ir pabėgus, buvo sukandžiotas ieškovės sūnus V. D., gim. (duomenys neskelbtini). Jam šuo perkando dešiniąją koją ir dėl to jis buvo gydomas Tauragės rajono poliklinikoje. Gydymo metu ieškovė su sūnumi 20 kartų turėjo vykti iš Laukėsos į Tauragę, kiekviena kelionė kainavo 25 litus, iš viso 500 Lt, ir 100 Lt kainavo vaistai. Be to, dėl šios traumos ieškovės sūnus patyrė didelį stresą: jis blogai miegojo, jam skaudėjo koją, negalėjo paeiti, dėl to patyrė neturtinę žalą (b. l. 1–2).
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismas 2008-11-25 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš D. K. N. P. 42,07 Lt turtinės žalos atlyginimo. Priteisė iš D. K. V. D., gim. (duomenys neskelbtini), 600 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Likusią ieškinio dalį atmetė. Nurodė, kad ieškovė įrodė, kad jai buvo padaryta turtinė 42,07 Lt žala: vaistams, tvarsčiams išleido 17,08 Lt, kelionėms iš Tauragės ir atgal išleido 24,99 Lt.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. D. dėl šuns įkandimo patyrė išgąstį, baimę, fizinį skausmą ir dėl to jam buvo padaryta neturtinė žala, tačiau nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad šuns įkandimas jos sūnui sukėlė sunkių pasekmių. Prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį ieškovė sumažino nuo 3 000 Lt iki 1 500 Lt, dėl to pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad neturtinės žalos atlyginimas buvo pernelyg didelis. Atsakovė D. K. augina šešis nepilnamečius vaikus, nedirba, jos gaunamos pašalpos sudaro apie 600 litų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovės turtinė padėtis yra sunki, todėl atlygintinos neturtinės žalos dydį sumažino iki 600 Lt. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad sūnų pas gydytojus vežiojo kiekvieną dieną, tačiau pateiktuose medicininiuose dokumentuose nebuvo duomenų, kad V. D. būtų vežamas pas gydytojus kiekvieną dieną, dėl to pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog buvo padaryta 557,93 Lt turtinė žala ir šią ieškinio dalį atmetė (b. l. 40–42).
Šalies argumentai
Ieškovė N. P. 2008-12-29 pateikė teismui apeliacinį skundą. Juo prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2008-11-25 sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jos ieškinį visiškai: priteisti 600 Lt turtinei žalai atlyginti ir 1 500 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad teismas, nurodęs, kad ieškovė vaiką net 5 kartus vežė į Tauragę skiepyti po šuns įkandimo bei keliolika kartų perrišti koją, turtinės žalos atlyginimą priteisė tik už dvi keliones iš Laukėsos į Tauragę ir atgal. Jai svarbiau buvo vaiko sveikata ir ji negalvojo, kaip rinktis bilietus ir čekius už patirtas išlaidas. Apeliantei nesuprantamas pirmosios instancijos teismo sprendimo nurodymas, jog neaišku, kodėl neturtinė žala nuo 3 000 Lt buvo sumažinta iki 1 500 Lt. Teismas siūlė susitarti su atsakove ir sudaryti taikos sutartį ir ieškovė, atsižvelgdama į atsakovės turtinę padėtį, jos mažamečius vaikus, neturtinės žalos dydį sumažino iki 1 500 Lt, tačiau atsakovė ir su tuo nesutiko. Atsakovė teismo posėdyje nurodė, kad jos vyras dirba ir šeimos pajamos per mėnesį yra daugiau kaip 2 000 Lt, ir pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo sumažinti pačios ieškovės jau sumažintą neturtinės žalos dydį (b. l. 43–44).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas yra susijęs su turtine ir neturtine žala, atsiradusia dėl sveikatos sužalojimo, asmeniui ir su neturtinės žalos dydžio nustatymu. Susiklosčiusiam teisiniam santykiui taikytinos CK 6.267 str. 1 d. nuostatos, kur nurodoma, kad naminių gyvūnų (šunys priskiriami naminiams gyvūnams) arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio Kodekso 6.270 str. 1 dalyje numatytos aplinkybės. CK 6.283 str. 1 d. nustato, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, už tai atsakingas asmuo (šiuo atveju atsakovė) privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus jo patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Neturtinės žalos dydžiui nustatyti ir siekiant teisingai ją atlyginti yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl yra itin saugoma. Į pažeistą vertybę būtina atsižvelgti priteisiant neturtinės žalos atlyginimą. Pagal CK 6.250 str. 2 d. vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra pasekmės, jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo sužalojimo ir gydymosi nuo sužalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), į jas privalo būti atsižvelgiama ir jos turi būti vertinamos nustatant asmeniui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį.
Byloje nustatyta, kad ieškovės N. P. mažamečiam sūnui V. D. atsakovės D. K. sūnaus Š. K. vedžiojamas taksų veislės šuo padarė dešinėje blauzdoje 2 cm ir 1,5 cm kastines žaizdas, dėl to ieškovės sūnui buvo paskirtas gydymas perrišimais, analgetikais, 5 kartus skiepytas nuo pasiutligės (b. l. 6, 8–11). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad V. D. dėl šuns įkandimo patyrė išgąstį, baimę, fizinį skausmą ir dėl to jam buvo padaryta neturtinė žala, tačiau teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad ieškovė ieškinyje prašė 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, vėliau reikalavimą sumažino iki 1 500 Lt ir nepateikė aiškių sumažinimo argumentų, ir padarė išvadą, kad neturtinės žalos dydis buvo pernelyg didelis. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, kad parengiamojo teismo posėdžio metu teismui pasiūlius su atsakove susitaikyti, ji teismo posėdžio metu sumažino neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 1 500 Lt, kadangi atsižvelgė į atsakovės turtinę padėtį, jos auginamus mažamečius vaikus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti ieškove, kadangi byloje yra duomenys, kad atsakovė D. K. augina 6 mažamečius vaikus (b. l. 19–21).
Be minėtų aplinkybių, nustatant priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, svarbi yra atsakovės turtinė padėtis. Byloje yra duomenys apie atsakovės D. K. gautas pajamas, tačiau nėra duomenų apie jos vyro A. K. gaunamas pajamas, taip pat nepateikta duomenų apie turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog jos turtinė padėtis yra bloga.
Kadangi neturtinė žala buvo padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamos vertybės, sužalojimo, tai sprendžiant byloje iškilusį ginčą šis kriterijus yra esminis ir nelaikytinas lygiaverčiu su kitais, tokiais kaip padarytos turtinės žalos dydis, žalą padariusio asmens turtinė padėtis (CK 6.250 str. 2 d.). Taip pat konstatuotina, kad sveikatos sužalojimas buvo padarytas mažamečiam vaikui. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo tokiu neturtinės žalos dydžio kriterijų reikšmės vertinimu ir, priteisęs 600 Lt neturtinės žalos atlyginimo ieškovei, nustatė neturtinės žalos dydį, neužtikrinantį teisingumo. Teisėjų kolegija mano, kad ieškovės prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra per didelis, dėl to jis padidintinas iki 1 500 Lt ir atitinka įstatymo nustatytus neturtinės žalos dydžio vertinimo kriterijus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą priteisti turtinės žalos atlyginimą tenkino iš dalies, kadangi ieškovė neįrodė prašomo turtinės žalos atlyginimo dydžio. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad ieškovė neįrodė, jog sūnų pas gydytojus vežiojo kiekvieną dieną, kadangi pateiktuose medicininiuose dokumentuose nebuvo duomenų, kad V. D. vežė pas gydytojus kiekvieną dieną, tačiau sutinka su apeliantės teigimu, kad pirmosios instancijos teismas pripažinęs, kad ji vaiką vežė 5 kartus į Tauragę skiepyti po šuns įkandimo, priteisė turtinės žalos atlyginimą ne už visas kelionės išlaidas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad vaikas buvo skiepytas 5 kartus (b. l. 11), ir iš ieškovės pateiktų čekių už keliones matyti, kad viena kelionė iš Laukėsos į Tauragę ir atgal motinai bei vaikui kainavo 13,20 Lt, dėl to penkios kelionės – 66 Lt (b. l. 28). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad ieškovė neįrodė už vaistus prašomos atlyginti turtinės žalos ir pagal pateiktus čekius pagrįstai priteisė 17,08 Lt. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, ir priteistinas turtinės žalos atlyginimas didintinas iki 83,08 Lt.
Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 25 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:
1. Priteisti iš D. K. 83,08 Lt turtinės žalos atlyginimą N. P.
2. Priteisti iš D. K. 1 500 Lt neturtinės žalos atlyginimą V. D., gim. (duomenys neskelbtini).
3. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.