Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo J. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka bausto, neteisto, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. T. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2014 m. rugpjūčio 31 d., apie 2 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Hyundai Galloper, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, atsisakė pasitikrinti neblaivumą, automobilis neapdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir automobiliui neatlikta valstybinė techninė apžiūra. Tokiais veiksmais J. T. pažeidė KET 14, 18 ir 238 punktus.

Motyvuojamoji dalis

J. T. kaltę įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas ir prie jo esanti bylos medžiaga.

Pagal ATPK 256 str. 1 ir 2 dalis įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remiantis organai įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinio teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo yra kaltas. ATPK 257 str. yra nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai vertinamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

Iš surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad J. T. 2014 m. rugpjūčio 31 d., apie 2 val. 20 min., vairavo automobilį, neturėdamas teisės jo vairuoti ir atsisakė neblaivumo patikrinimo.

Teismo posėdyje apklausti Vilniaus RAAD Ukmergės rajono agentūros vyriausias specialistas Žydrūnas Cicinas ir neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius Paulius Vinciūnas paaiškino, kad š.m. rugpjūčio 31 d. naktį kontroliavo Širvintų rajone ir važiuodami pamatė džipą, sustojo, kad sustabdyti, tačiau automobilis, neprivažiavęs jų sustojo, o po to pasuko į kaimo keliuką ir nuvažiavo. Įjungę švyturėlius ir garso signalą, ėmė vytis ir tik pavažiavus apie du kilometrus, jie prisiartino prie džipo. Tada automobilis ėmė stoti ir jie susilygino su juo. Ant kelio sustojo lygiagrečiai abi mašinos. Iš džipo vairuotojo pusės pirmas, pilku treningo kostiumu išlipo žmogus, kurį vėliau policininkams nurodė, kaip vairuotoją, jis tiesiog keistai išgriuvo iš mašinos ant kojų. Kiti lipo per šonines galines duris. Pareigūnas Paulius Vinciūnas nurodė, kad jis pribėgo prie išlipusio, jį sugriebė ir liepė stovėti. Apibėgęs automobilį iš priekio iš keleivio pusės ištraukė kitą su brendžio buteliu. Kad po šių jo veiksmų vairuotojo kėdėje būtų likęs sėdėti dar vienas žmogus, to nebuvo. Niekas jiems kitas ir nepristatė, kad vairavo automobilį. Jie įsitikinę, kad vairavo su pilku treningu apsirengęs žmogus. Jie net ir klausimo nekėlė, važiavusieji su jais gražiai bendrauti nenorėjo, reiškė pretenzijas. Pilku treningu apsirengusį žmogų, kaip vairuotoją, nurodė policininkams.

Peržiūrėtas vaizdo įrašas rodo, kad gamtosaugininkai vijosi džipą, įjungę garsinį signalą. Vaizdo įraše matosi, kad prieš visiškai sustojant, automobiliai susilygino greta.

Apklausti policijos pareigūnai Igor Papelkovskij ir Povilas Suchodimcovas paaiškino, kad gavo pranešimą, jog gamtosaugininkų stabdomas džipas nestojo, o sustojus jame buvę asmenys priešinasi ir grasina, prašė padėti. Kai atvažiavo, rado du automobilius ir krūvą žmonių: du pareigūnus ir 5-6 civilius. Pradėjus aiškintis, kas vyksta, jiems gamtos apsaugos pareigūnai nurodė J. T., kaip vairavusį džipą. Jų paaiškinimas buvo, kad stabdant, mašinos susilygino, matė, kad iš vairuotojo pusės išlipo jų nurodytas žmogus. Todėl abejonių jokių nebuvo. Kompanija buvo agresyvi. J. T. bendravo negražiai, buvo arogantiškas, neigė, kad vairavęs, prisipažino gėręs, tačiau neblaivumą pasitikrinti atsisakė. J. T. buvo nušalintas nuo automobilio vairavimo. Džipas buvo perduotas iškviestam į vietą blaiviam vairuotojui R. M., kuris atvažiavo visai su kita mašina. Atvažiavęs prisistatė ir pateikė vairuotojo dokumentus.

Minėtų liudytojų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, taip pat nenustatyta, kad jie siekia melagingai apkalbėti.

Byloje esantis R. M. raštelis patvirtina, kad jis automobilį v.n. (duomenys neskelbtini) priėmė saugojimui būtent iš J. T..

Teismo posėdyje buvo apklausti liudytojai A. V., A. B., A. M. ir R. M., kurie liudijo, kad tą naktį automobilį vairavo ne J. T., o A. V.. Minėti liudytojai yra artimi J. T. draugai ir pažįstami, nei vieno iš jų, kaip vairavusio džipą, nenurodė gamtos apsaugos pareigūnai Ž. C. ir Paulius Vinciūnas. Bylos duomenys duoda pagrindo teigti, kad R. M. įvykio vietoje atsirado žymiai vėliau. Teismas minėtų liudytojų parodymus laiko nepatikimais, vertina juos kritiškai, kaip siekimą J. T. padėti išvengti atsakomybės ir juos atmeta.

Dėl J. T. atsisakymo pasitikrinti ginčo nėra. Bylos medžiaga įrodyta, kad J. T. atsisakė tikrintis neblaivumą specialiomis techninėmis priemonėmis.

Iš bylos duomenų matyti, kad J. T. vairuotojo pažymėjimas negalioja nuo 2014-04-19. Ši aplinkybė liudija, kad jis teisės vairuoti transporto priemonę neturi. Jo veiksmai dėl neblaivumo patikrinimo vengimo tokiu atveju turi būti kvalifikuojami pagal ATPK 129 str.

J. T. vairavo automobilį, kuriam neatlikta valstybinė techninė apžiūra, jis buvo neapdraustas transporto savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Tokiu būdu pažeidė KET 238 str. ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 123 str. 1 ir 5 dalyse.

Nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikacija pagal (duomenys neskelbtini) str. 1 dalį yra išjungiama, kaip perteklinė.

J. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė pagal ATPK 123 str. 1 dalį yra ta, kad jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies administracinį teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Teismas, skirdamas nuobaudą J. T., siekia ATPK 20 str. numatytų nuobaudos tikslų: jį nubausti ir auklėti, kad jis ir kiti asmenys laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų pažeidimų. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri neišvengiamai sukelia tam tikras pasekmes, nepatogumus ir yra neteisėtos pažeidėjo veikos rezultatas.

Kadangi nuobauda skiriama už kelis pažeidimus, tai vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. nuostatomis, galutinai asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. T. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 129 str., ir paskirti jam 4000 Lt baudą.

J. T. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 1 d., ir paskirti jam 130 Lt baudą.

J. T. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d., ir paskirti jam 100 Lt baudą.

Vadovaujantis LR ATPK 33 str. galutinę nuobaudą J. T. paskirti 4000 Lt(keturių tūkstančių) baudą.

Baudą pažeidėjas privalo sumokėti per 40 dienų nuo nutarimo nuorašo jam įteikimo dienos, o jį apskundus per tą patį terminą nuo pranešimo apie nutarimo nepanaikinimą gavimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per nutarimą priėmusį teismą.