- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-05-29
- Bylos Nr.
- 2-97-805/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Pareiškėjas
- A. J.
- Suinteresuotas asmuo
- P.
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Linai Mažeikaitei, dalyvaujant pareiškėjui A. J., jo atstovei - advokatei V. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims P. O., R. E. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo paveldėjimo tikslu, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas pareiškimu prašo (b.l.2-5) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo mamos A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini). Juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo mama A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kuri nuo 1988-07-14 iki mirties gyvenamąją vietą buvo deklaravusi ir faktiškai gyveno (duomenys neskelbtini). Po A. J. mirties į jos gyvenamosios vietos notarą dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą terminą pareiškėjas nesikreipė, kadangi ji neturėjo jokio privalomai registruoti kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, jokių ginčų su kitais asmenimis dėl turto valdymo ir naudojimo nebuvo. Po mamos mirties liko jai asmeninės nuosavybės teise priklausantys namų apyvokos daiktai - baldai, televizorius, paveikslai, rūbai. Visus namų apyvokos daiktus pareiškėjas faktiškai perėmė valdyti. Be jo yra likę ir kiti įpėdiniai, t.y. A. J. dukra ir jo sesuo P. O. bei A. J. bei jo mirusios sesers A. A. dukra R. E., kurios nurodytos suinteresuotais asmenimis šioje byloje. Po A. J. mirties niekas nėra pareiškęs notarui apie A. J. palikimo priėmimą, paveldėjimo byla užvesta nebuvo. 2000-01-28 Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. 02-07-710 bei sprendimu Nr. 69/8926 A. J. po mirties buvo atkurtos nuosavybės teisės į B. J. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą - 2,50 ha žemės ir 3,50 ha miško, esančių (duomenys neskelbtini). Privalomai registruoti turtas - žemės sklypas ir miškas, į kurį turi būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, atsirado jau po A. J. mirties. Apie nuosavybės teisių A. J. atkūrimą pareiškėjas atsitiktinai sužinojo tik 2004 metais, nes jis nuo 2003 metų pradžios sunkiai sirgo, ilgą laiką buvau gydomas VšĮ Kauno medicinos universiteto Onkologijos ligoninėje. Dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo kreipėsi į Kauno miesto 7-ąjį notarų biurą, tačiau notarė neišdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo motyvuodama tuo, kad yra praleistas terminas pareiškimui dėl palikimo priėmimo paduoti notarų biurui, be to, pareiškėjo gimimo liudijime ir motinos mirties liudijime nesutapo pavardės, dėl ko buvo priverstas kreiptis į teismą dėl civilinės būklės akto ištaisymo. 2012-06-14 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6283-192/2012 Kauno miesto Civilinės metrikacijos biuras buvo įpareigotas ištaisyti pareiškėjo gimimo liudijimą, kuris buvo išduotas 2012-08-17.
Pareiškėjas teismo posėdyje pareiškimą palaiko ir prašo jį tenkinti. Nurodė, kad jo motina A. J. mirė (duomenys neskelbtini). Iki mirties jo motina daug metų gyveno kartu su juo (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties liko trys įpėdiniai - pareiškėjas, jo sesuo O. ir mirusios sesers A. dukra R. E.. Paaiškino, kad jo tėvas mirė 1946 metais, po motinos mirties pas notarą nei vienas iš vaikų nesikreipė. Mirties dienai pas jį liko motinos daiktai, baldai. Žino, kad žemės reikalai buvo pradėti motinos tvarkyti iki mirties. 2004 m. iš gretimų žemių kaimynų sužinojo, kad žemę grąžina, išsiaiškino, kad ir motinos vardu atkūrė nuosavybės teises į 6,00 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas tuo metu sunkiai sirgo, seserys atsisakė palikimo, todėl viskas taip ir liko.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu (b.l.43-47) į pareiškėjo A. J. pareiškimą nurodė, kad paveldėjimo teisės normos reglamentuoja fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams - įpėdiniams. Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kurinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (CK 5.1 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Šioje byloje paveldėjimo santykius reglamentuoja palikimo atsiradimo metu galiojęs 1964 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Šio kodekso 587 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Kauno apskrities viršininko administracijos 2000 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 02-07-710 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į turėtą žemę (mišką) ir sklypų suteikimo kaimo vietovėje (Prienų r.)“ ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2000 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. 69/8926 A. J. (mirusiai) atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko B. J. iki nacionalizacijos valdytą žemę grąžinant natūra 6,00 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui A. J. pateikus įrodymus, patvirtinančius, kad jis po motinos A. J. mirties pradėjo valdyti mirusiajai priklausiusį turtą, Nacionalinė žemės tarnyba neprieštaraus prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui. Bylą prašo nagrinėti nedalyvaujant Nacionalinės žemės tarnybos atstovui.
Suinteresuoti asmenys P. O. ir R. E. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė. Raštu teismui pranešė, kad apie iškeltą civilinę bylą žino, su pareiškimu sutinka (b.l.59, 61). Byla nagrinėtina joms nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina mirties liudijimas, išduotas (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.7). Kad A. J. yra A. J. sūnus matyti iš (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimo, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.8, 32). A. J. nuo 1988-07-14 iki mirties savo gyvenamąją vietą buvo deklaravusi ir gyveno (duomenys neskelbtini), tokias aplinkybes patvirtina Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM išrašas apie asmenį ir faktinės gyvenamosios vietos duomenys (b.l.9). Kauno 7-ojo notaro biuro notarės J. V. 2012-03-08 rašte Nr. V2 nurodyta, kad po A. J. mirties paveldėjimo byla neužvesta (b.l.10). VšĮ Kauno medicinos universiteto Onkologijos ligoninės išrašas iš medicinos dokumentų patvirtina pareiškėjo sveikatos būklę 2012-08-22, 2004-03-13 laikotarpiais (b.l.11-13). 2000-01-28 Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. 02-07-710 bei sprendimu Nr. 69/8926 A. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės į B. J. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą - 2,50 ha žemės ir 3,50 ha miško, esančių (duomenys neskelbtini) (b.l.14-19). VĮ Registrų centras duomenimis A. J. vardu įregistruotas 6,00 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l.58)
Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kurio įpėdinis siekė sukurti tam tikras teisines pasekmes - perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. 1964 metų CK 41 straipsnio 2 dalis numatė, kad sandoris, kuriam įstatymas nenustato tam tikros formos, laikomas sudarytu taip pat ir tuo atveju, kai iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį. CK 587 straipsnio 2 dalyje įvardyta palikimo priėmimo faktinio valdymo esmė - aktyvūs palikėjo įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Kiekvienas palikimo priėmimo praktiškai pradėjus turtą valdyti atvejis yra individualus. Įpėdinio valdymas turto yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (1964 m. CK 587 straipsnis, 2000 m. CK 5.50 straipsnis). Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis, pradėjęs valdyti palikimą kaip savo, atlikęs aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įsigyti nuosavybės teisės į paveldimą turtą laikomas priėmusiu palikimą.
Byloje pateiktas mirties liudijimas patvirtina, kad A. J. mirė 1996-05-12. Po palikėjos mirties Kauno miesto 7-ame notaro biure paveldėjimo byla nėra užvesta, tokias aplinkybes patvirtina Kauno miesto 7-ojo notaro biuro 2012-03-08 išduota pažyma. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo motina A. J. iki mirties gyveno kartu su pareiškėju bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Po palikėjos mirties pareiškėjui atiteko motinos baldai, kiti asmeniniai daiktai, šventi paveikslai, jam buvo žinoma, kad motinai esant gyvai, ši kreipėsi į Kauno apskrities viršininko administraciją dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę. Pareiškėjas palaidojo motiną, rūpinosi kapaviete. Priimdamas likusį po motinos mirties palikimą pareiškėjas A. J. išreiškė savo valią konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis siekė tapti palikėjos turto savininku. Tokias aplinkybes patvirtino ir liudytoja V. M. patvirtinusi, jog A. J. ilgą laiką gyveno kartu su sūnumi A. J. (duomenys neskelbtini), kur ji turėjo atskirą kambariuką, jame buvo josios baldai, šventi paveikslai, kurie po mirties liko kartu su motina gyvenusiam sūnui, jis jais naudojasi. Patvirtino, kad A. J. rūpinosi gyva motina, ją palaidojo, lanko kapavietę. Liudytoja žino, kad palikėjo turėjo iš viso tris vaikus, kurių viena dukra O. mirusi, likusi jos dukra Regina. Parodė, kad pareiškėjo motina tvarkėsi dokumentus dėl tėvų žemės. Analogiškai patvirtino ir teismo posėdyje liudytoju apklaustas J. B. nurodydamas, kad po motinos mirties viskas liko sūnui A., negirdėjo, kad dukros pretenduotų į palikimo dalį, A. jam yra sakęs, jog turi žemės.
Palikimas bendriausia prasme - tai mirusiam fiziniam asmeniui priklausęs turtas, o tiksliau - tai ne tik palikėjo turtinės ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės, bet ir palikėjo turtinės pareigos. CK 4.47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad vienas iš nuosavybės teisės įsigijimo pagrindų yra paveldėjimas. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, palikimas turi būti priimtas. Priimdamas palikimą įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą. Asmens valia priimti palikimą - tapti turto savininku, išreiškiama aktyviais veiksmais.
1964 m. CK 574 straipsnis reglamentavo namų apstatymo ir apyvokos reikmenų paveldėjimą taip, kad įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenys pereina įstatyminiams įpėdinimas, nepriklausomai nuo jų eilės ir paveldimos dalies, jeigu jie gyveno kartu su palikėju iki jo mirties ne mažiau kaip vienerius metus. Pareiškėjo motina A. J. kartu su pareiškėju iki mirties gyveno aštuonerius metus. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. J. palikimo atsiradimo dieną paveldimą sudarė palikėjos namų apstatymo ir apyvokos reikmenys, kuriuos po A. J. mirties valdo pareiškėjas, ir turtinė teisė atkurti nuosavybės teises į 6,00 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, mirus piliečiui, nustatytu laiku padavusiam prašymą atkurti nuosavybės teises, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui. Tokia įstatymo nuostata grindžiama tuo, kad teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra turtinė teisė, todėl asmeniui, įstatymo nustatytais terminais išreiškusiam savo valią atkurti nuosavybės teises, mirus, ji paveldima bendraisiais pagrindais, o nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą tokiu atveju atkuriamos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Tai, kad teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą tampa palikimo dalimi ir paveldima bendra tvarka, lemia specifinis nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesas. Nuo prašymo atkurti nuosavybės teises pateikimo iki sprendimo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės, priėmimo asmuo, pageidaujantis atkurti nuosavybės teises, privalo ne kartą išreikšti valią su nuosavybės teisių atkūrimu susijusiais klausimais (dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra ar lygiaverte natūra, dėl konkrečios žemės sklypo vietos, ribų ir pan.). Tačiau pretendento mirties atveju už mirusį asmenį valią turi išreikšti kitas asmuo, turintis daugiausia teisių tai daryti, t.y. asmuo, paveldintis mirusiojo turtą.
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje yra pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas yra sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Tai reiškia, jog nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes.
Taigi, nors pareiškėjas palikimo priėmimo fakto įstatymų nustatyta tvarka neįformino, vertinant aukščiau aptartų įrodymų visumą (pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti, kitiems įpėdiniams ir suinteresuotam asmeniui neprieštaraujant) laikytina, kad A. J. priėmė motinos A. J. palikimą, faktiškai pradėdamas likusį paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savu turtu, siekdamas įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Byloje surinktais rašytiniais įrodymais, suinteresuotų asmenų raštiškais pranešimais ir nesuinteresuotų bylos baigtimi liudytojų parodymais nėra pagrindo netikėti, nes jie atitiko pareiškėjo išdėstytas aplinkybes. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjas negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Rezoliucinė dalis
n usprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po motinos A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Priteisti iš pareiškėjo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 58,35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.