Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas E. B. skundu (t. 1, b. l. 1-3) kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VST), priteisti 20 000 EUR neturtinės žalos atlyginimą už konvojavimą netinkamomis sąlygomis.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis periodiškai buvo konvojuojamas nuo 2008-04-20 iki 2015-01-01. Konvojavimas vyko nežmoniškomis sąlygomis: kameros būdavo perpildytos, neužtekdavo sėdimų vietų, nebuvo bagažo skyriaus, todėl asmenys savo daiktus turėjo laikyti vienoje patalpoje; automobiliuose nebuvo vėdinimo sistemos, vasaros metu oro temperatūra būdavo apie 50 C0, trūkdavo oro, o šaltuoju metų laiku būdavo labai šalta, dėl vietos trūkumo tirpdavo kojos ir šaldavo, traukdavo mėšlungis; konvojavimo mašinoje nebuvo saugos diržų, nebuvo avarinio išėjimo, durys rakinamos pakabinama spyna, tai kėlė baimę dėl pasekmių nelaimingo atsitikimo atveju; automobilio viduje nebuvo šviesos, langų, jautėsi blogas kvapas. Pareigūnai elgdavosi nepagarbiai, demonstruodavo turimus ginklus.

Dėl netinkamų konvojavimo sąlygų pareiškėjas jautėsi pažemintas, kankinamas iki šiol sapnuoja košmarus.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundo reikalavimus ir prašė juos tenkinti.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas VST atsiliepime į skundą prašo jį atmesti, reikalavimams iki 2012-05-05 taikyti ieškinio senaties terminą (t. 1, b. l. 38-40). Atsakovo atstovas nurodo, kad konvojuojamieji vežami specialiosiomis transporto priemonėmis – specialiaisiais automobiliais, specialiaisiais autobusais, kuriuose įrengtos kameros atitinka nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus. Visuose specialios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai. Asmenų konvojavimas vykdomas remiantis Konvojavimo taisyklėmis. Konvojavimui skirtas VST tarnybinis transportas turi transporto priemonių registracijos liudijimus su paskirties nurodymais, kasmetines techninės apžiūros ataskaitas su transporto priemonės paskirties nurodymais ir yra naudojamas remiantis šiais dokumentais. Visam VST specialios paskirties transportui yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai, tačiau nenustatyta, kad kamerose esanti aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenims. Atsakovas pažymi, kad specialiosios paskirties transportu vyksta tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius, priešingu atveju skiriamos papildomos transporto priemonės arba atsisakoma priimti konvojuojamuosius, padarant apie tai įrašą konvojaus kelionės žiniaraštyje. Taisyklėse nėra nustatytas reikalavimas įrengi specialiosiose transporto priemonėse saugos diržus konvojuojamiems asmenims.

Atsakovo atstovas pažymėjo, kad ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas yra reglamentuotas teisės aktuose, duomenų apie nežmonišką ir žeminantį pareigūnų elgesį konvojavimo metu.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepimo į skundą argumentus ir prašė skundą atmesti.

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas reikalauja priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamų konvojavimo sąlygų per laikotarpį nuo 2008-04-20 iki 2015-01-01.

Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie savo teisės pažeidimą dienos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą teismų praktiką, paprastai pareiškėjas per visą kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus (2013 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013; 2013 m. sausio 15 d. nutartis administra­cinėje byloje Nr. A444-343/2013). Toks teisės aiškinimas taikytinais ir šioje byloje. Pareiškėjas nuo 2008-04-20 vykusio kiekvieno konvojavimo iš vienos laisvės atėmimo vietos į kitą atveju suvokė, kad atitinkamos jo teisės galėjo būti pažeidžiamos, tačiau į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo kreipėsi tik 2015-05-05 (t. 1, b. l. 4), todėl laikytina, kad pareiškėjas praleido 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimui, apimančiam 2008-04-20 –2012-05-04 konvojavimo laikotarpius, pareikšti.

Vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, 1.131 straipsnio 1 dalimi, esant ginčo šalies reikalavimui, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Šiuo atveju, atsakovo atstovas atsiliepime į skundą tokį prašymą pareiškė (t. 1, b. l. 38-40). Pareiškėjas įrodymų, kad ieškinio senaties terminą praleido dėl objektyvių priežasčių, nepateikė, teismas tokių aplinkybių ex officio taip pat nenustatė, todėl pareiškėjo reikalavimui, kildinamam iš 2008-04-20 –2012-05-04 laikotarpiu vykdytų konvojavimų, taikytina ieškinio senatis ir ši skundo dalis atmestina (CK 1.131 straipsnio 1 dalis), o skunde nurodytos konvojavimo vykdymo sąlygos byloje vertintinos už 2012-05-05–2015-01-01 laikotarpį (ginčo laikotarpis).

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymo Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintų Konvojavimo taisyklių (toliau – Konvojavimo taisyklės) 123 punkte yra įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog konvojavimo metu draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-03-14 nutarimu Nr. 278 patvirtintų VST nuostatų 6.3 punktu, sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų konvojavimo organizavimą ir vykdymą užtikrina VST. Konvojuojamųjų suimtųjų (nuteistųjų) teises ir pareigas, konvojaus pareigūnų veiklą reglamentuoja Konvojavimo taisyklės. Konvojavimo taisyklių 3 punktas nustato, kad konvojavimas – tai ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą. Specialiosios transporto priemonės – specialusis automobilis, specialusis autobusas, specialusis vagonas, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros.

Byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2012-05-05 iki 2015-01-01 pareiškėjas buvo konvojuotas 26 kartus specialiaisiais automobiliais, turinčiais transporto priemonės registracijos liudijimus ir išduotas techninės apžiūros ataskaitas (t. 1, b. l. 155-156, 160-161, 163-164, 166-167, 169-170, 172-173, 175-176, 178-179, 181-182, 185, 187-188, 193).

Pareiškėjas teigia, kad specialiuosiuose automobiliuose įrengtos kameros būdavo perpildytos. Konvojavimo taisyklių 109 punkte nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis, nei yra sėdimų vietų. Įvertinus atsakovo atstovo pateiktus duomenis apie transporto priemones ir jų registracijos liudijimų S.1. punkte nurodytą transporto priemonėje maksimalų sėdimų vietų skaičių (vidaus reikalų ministro 2005-06-28 įsakymo Nr. 1V-204 „Dėl Kelių transporto priemonės registracijos liudijimo blanko aprašymo ir privalomosios formos patvirtinimo“ 5.7.21 punktas) matyti, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiaisiais automobiliais: „VW Crafter“, valstybiniai Nr. EFS 561, Nr. EFS 559, Nr. EFS 558, Nr. FUV 254, Nr. FUV 253, Nr. EDL 154, Nr. EDL 153, Nr. EDL 152, Nr. EDL 150, Nr. EDL 149, kuriuose įrengta po 19 sėdimų vietų (t. 1, b. l. 160, 163, 166, 169, 172, 175, 178, 181, 187, 192), IVECO EUROCARGO valstybinis Nr. GND 472, 30 sėdimų vietų (t. 1, b. l. 191), Mercedes Benz valstybinis Nr. DOK 714 – 36 sėdimos vietos (t. 1, b. l. 155). Įvertinus transporto priemonėse įrengtų sėdimų vietų skaičių ir VST kelionės žiniaraščiuose nurodytą su pareiškėju vienu metu vykusių asmenų skaičių, matyti, kad maksimalus konvojuojamų asmenų skaičius ginčo laikotarpiu nebuvo viršijamas.

Aplinkybę, kad specialiaisiais automobiliais vykstančių asmenų skaičius nebuvo viršijamas patvirtino ir atsakovo atstovas atsiliepime į skundą. Atsakovo atstovas nurodė, kad nepakankant sėdimų vietų, skiriamos papildomos transporto priemonės arba atsisakoma priimti konvojuojamuosius ir apie tai pažymima kelionės žiniaraštyje. Tokius atsakovo atstovo argumentus patvirtina 2013-08-26 kelionės žiniaraščio įrašas, kad dėl vietos stokos atsisakyta vežti vieną asmenį (t. 1, b. l. 122). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo skundo teiginys, kad transporto priemonės buvo perpildytos, atmestinas kaip nepagrįstas. Be to, sutinkamai su Konvojavimo taisyklių 107 ir 137 punktais, visos konvojuojamųjų pareikštos pretenzijos įrašomos į kelionės žiniaraštį, taip pat visi konvojuojamieji, atvykę į paskirties tašką, turi teisę surašyti skundą dėl konvojavimo sąlygų, kuris privalomai perduodamas Viešojo saugumo tarnybos vadovybei. Iš byloje esančių kelionės žiniaraščių matyti, kad pareiškėjas nei raštu, nei žodžiu nebuvo pareiškęs pretenzijų dėl konvojavimo sąlygų.

Pareiškėjas skunde teigia, kad transporto priemonėse nebuvo vėdinimo sistemos, langų, apšvietimo, bagažo skyriaus ir saugos diržų ar avarinio išėjimo.

Konvojavimo taisyklių 146 punkte yra išdėstyti reikalavimai specialiojo transporto įrengimui, t. y. specialiajame automobilyje, be kita ko, turi būti veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos (Konvojavimo taisyklių 146.4 punktas). Tačiau Konvojavimo taisyklės nereglamentuoja, kad specialiajame transporte privalomai būtų įrengti saugos diržai ar bagažo skyrius. Konvojavimo taisyklių 146.1 punkte nurodyta, kad specialiojo automobilio langai neturi būti pažeisti, tačiau konkretaus reikalavimo, kad specialiajame transporte privalomai turi būti įrengti langai, nėra. Atsižvelgiant į tai teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad konvojavimo automobilių įrengimo pažeidimų fakto. Pareiškėjo argumentus dėl netinkamo automobilių įrengimo paneigia ir byloje esančios transporto priemonių schemos (t. 1, b. l. 154, 159, 162, 165, 168, 171, 174, 177, 180, 183, 184, 186). Nurodytos schemos patvirtina, kad transporto priemonėse, kuriomis pareiškėjas konvojuotas ginčo laikotarpiu, yra bagažo skyrius, apšvietimo sistema ir langai (stoglangiai), yra ventiliacija arba vėdinimo liukai, šildymo įrenginys ir sistema, atsarginiai išėjimai ar evakuaciniai liukai. Bagažo skyriaus nebuvo tik automobilyje Mercedes Benz, valstybinis Nr. DOK 714. Kita vertus, šioje priemonėje yra 36 sėdimos vietos, daugiausia šiuo automobiliu vienu metu vyko 26 asmenys, todėl net ir bagažo vežimas salone, negalėjo pareiškėjui sukelti itin didelių nepatogumų.

Pagal Konvojavimo taisyklių 146.4 punktą, kamerų dirbtinis apšvietimas turi būti ne mažesnis kaip 50 lx. Iš Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimų skyriaus dirbtinės apšvietos matavimo protokolų matyti, kad transporto priemonėse, kuriomis vyko pareiškėjas, apšvietimo reikalavimo pažeidimų nenustatyta (t. 1, b. l. 149, 152, 157-158)

Pareiškėjas nurodo, kad transporto priemonėse vasarą būdavo virš 50 C0 karščio, o žiemą – labai šalta, tačiau tokie pareiškėjo nusiskundimai yra labai abstraktaus pobūdžio ir subjektyvūs. Pareiškėjas nenurodė konkrečių datų, kada jam nebuvo užtikrinta tinkama oro temperatūra, kuo remiantis jis nustatė, kad oro temperatūra yra netinkama. Be to, Konvojavimo taisyklės nereglamentuoja, kokia turi būti oro temperatūra specialiojo transporto kamerose, todėl pareiškėjui papildomai nekonkretizavus šio nusiskundimo, atsakovui nekyla pareiga paneigti abstrakčius pareiškėjo teiginius. Pažymėtina, kad įrašų apie pareiškėjo nusiskundimus dėl netinkamos oro temperatūros konvojavimo metu nėra ir Konvojavimo žiniaraščiuose. Nesant duomenų, kad pareiškėjo konvojavimo metu specialiosiose transporto priemonėse nebuvo užtikrinta tinkama oro temperatūra, teismas neturi pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo fakto.

Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 146.2 ir 146.9 punktais, specialiose transporto priemonėse turi būti įrengti atskirų kamerų vidiniai užraktai, kodiniai užraktai elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai. Pareiškėjas teigė, kad transporto priemonių durys buvo rakinamos pakabinama spyna, tačiau nenurodė nei konkretaus laikotarpio, nei transporto priemonės numerio, kurioje nebuvo įrengtas tinkamas užraktas. Dėl nurodytų priežasčių, pareiškėjo nusiskundimas laikytinas bendro pobūdžio ir atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas teigia, kad pareigūnai konvojavimo metu elgėsi nepagarbiai, tyčiodavosi, rodydami ginklą. Konvojavimo taisyklių 121 punkte nustatyta, kad konvojuotojų elgesys su konvojuojamaisiais grindžiamas teisėtumo principu. Draudžiama konvojuojamąjį kankinti, žaloti, žeminti jo orumą arba žiauriai su juo elgtis (Taisyklių 123 punktas). Konvojavimo taisyklių 3 punkte nustatyta, kad konvojavimas yra ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas. Darytina išvada, kad pareiškėją lydintys pareigūnai ginklus turėjo pagrįstai. Kelionės žiniaraščiuose esantys įrašai nepatvirtina, kad pareiškėjas teikė pretenzijas dėl jo įžeidinėjimo ar nepagarbaus elgesio, tokių aplinkybių nenurodė ir pareiškėjas, todėl pareiškėjo argumentai, susiję su nepagarbiu pareigūnų elgesiu, atmestini kaip neįrodyti.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes bei iš pareiškėjo medicininės kortelės duomenų (t. 1, b. l. 9-36) nenustatęs, kad konvojavimo sąlygos įtakojo pareiškėjo sveikatos būklę, teismas daro išvadą, kad 2012-05-05–2015-01-01 pareiškėjo konvojavimo laikotarpiu, buvo laikytasi visų Konvojavimo taisyklių reikalavimų, užtikrintas saugus pareiškėjo transportavimas, kuris buvo vykdomas specialiai tam pritaikytu transportu. Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos, neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nenustatyta, todėl pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamų konvojavimo sąlygų ginčo laikotarpiu atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjo E. B. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.