Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

vie­ša­me tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo bau­džia­mą­ją by­lą, ku­rio­je G. K., gimusi 1990 m. rugpjūčio 29 d., Kaune, a/k (duomenys neskelbtini) lie­tu­vė, Lietuvos Respublikos pi­lie­tė, netekėjusi, aukštojo išsilavinimo, ­dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ – administratore, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Kauno r., neteis­ta, kal­ti­na­ma pa­gal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.; V. R., gimęs 1960 m. gegužės 31 d., Telšių r. sav., a/k (duomenys neskelbtini) lie­tu­vis, Lietuvos Respublikos pi­liet­is, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, ­dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ – elektromontuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., neteis­tas, kal­ti­na­mas pa­gal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji G. K. pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, t.y. 2013 m. birželio 27 d., apie 18⁰⁰ val., kelio Mažeikiai - Plungė – Tauragė, 58-tame kilometre Mažeikių kryptimi, kaltinamoji G. K. vairuodama automobilį „Chrysler 300M“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remontuojamame kelio ruože, jos važiavimo kryptimi esant ir galiojant kelio ženklui Nr. 205 „Priešpriešinio eismo pirmenybė“, artėdama prie kelio susiaurėjimo, kurį sudarė į priešingos krypties eismo juostą dalinai išsikišęs ir stovėjęs ekskavatorius, matydama iš priekio atvažiuojantį automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam apsunkindama priešpriešinį eismą nedavė kelio įvažiuodama į siaurą kelio ruožą, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir susidūrė su V. R. vairuojamu automobiliu „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl šių eismo saugumo taisyklių pažeidimų įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužaloti automobilio „Chrysler 300M“ keleiviai: Ž. V. dėl galvos sumušimo su poodine kraujosruva viršugalvio srityje padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, J. L. dėl galvos sumušimo su nosies kaulo lūžiu padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, M. Š. dėl nugaros sumušimo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Šiais veiksmais G. K. pažeidė Ke­lių eis­mo tai­syk­lių (KET) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 redakcija, su naujais papildymais ir priedais 2008-09-01, iki 2014-06-26 pakeitimų) 125 punkto reikalavimą, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto; kelio ženklo Nr. 205 „Priešpriešinio eismo pirmenybė“ reikalavimus, kad įvažiuoti į siaurą kelio ruožą draudžiama, jeigu tai apsunkintų priešpriešinį eismą. Vairuotojas privalo duoti kelią siaurame ruože esančioms arba iš kito galo prie jo artėjančioms transporto priemonėms.

Kaltinamasis V. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, t.y. 2013 m. birželio 27 d., apie 18⁰⁰ val., kelio Mažeikiai - Plungė - Tauragė, 58-tame kilometre Tauragės kryptimi, kaltinamasis V. R. vairuodamas automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas sunkiai girtas, artėdamas link kliūties - dalinai išsikišusio jo judėjimo krypties važiuojamojoje dalyje stovėjusio ekskavatoriaus, matydamas priešais atvažiuojantį automobilį „Chrysler 300M“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nedavė jam kelio ir susidūrė su G. K. vairuojamu automobiliu „Chrysler 300M“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, kaltinamasis V. R. vairavo techniškai netvarkingą, neatitinkančią nustatytųjų techninių reikalavimų, kurie taikomi Lietuvos Respublikoje atliekant transporto priemonių privalomąją techninę apžiūrą, transporto priemonę - lengvąjį automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio neveikė priekinio kairiojo ir galinio dešiniojo rato darbiniai stabdžiai. Esant šiems trūkumams automobilį eksploatuoti buvo draudžiama (2013-01-16 Susisiekimo ministro įsakymo Nr. 2B-14 2 priedo 1.2.1. p. - draudžiama eksploatuoti transporto priemonę, jei vienas ar daugiau ratų nestabdo). Dėl šių eismo saugumo bei transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimų įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužaloti automobilio „Chrysler 300M“ keleiviai: Ž. V. dėl galvos sumušimo su poodine kraujosruva viršugalvio srityje padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, J. L. dėl galvos sumušimo su nosies kaulo lūžiu padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, M. Š. dėl nugaros sumušimo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Šiais veiksmais V. R. pažeidė Kelių eis­mo tai­syk­lių (KET) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 redakcija, su naujais papildymais ir priedais 2008-09-01, iki 2014-06-26 pakeitimų) 144 punkto reikalavimus, kad jeigu su priešais važiuojančia transporto priemone prasilenkti sunku, kelią privalo duoti vairuotojas, kurio pusėje yra kliūtis; 235 punkto reikalavimus, kad eisme dalyvaujanti transporto priemonė turi atitikti nustatytuosius techninius reikalavimus, kurie taikomi Lietuvos Respublikoje atliekant transporto priemonių privalomąją techninę apžiūrą.

Kal­ti­na­moji G. K. pagal jai pareikštą kaltinimą teisme kaltės nepripažino ir parodė, kad su jos vairuojamu automobiliu „Chrysler“ ir A. I. vairuojamu „Renault“ autobusiuku, 2013-06-27 kolektyvas vyko į koncertą Plungės rajone. Su ja važiavo M. Š., J. L. ir Ž. V., jos automobilis buvo atsilikęs apie 15 metrų nuo priekyje važiavusio „Renault“ autobusiuko. Netoli Plungės vyko kelio darbai, prieš įvažiuojant į tą kelio ruožą matė kelio ženklus „greičio apribojimas ir priešpriešinio eismo pirmumas“. Prieš lenkiant ekskavatorių nematė jokio priešpriešais atvažiuojančio automobilio, automobilį „Audi" pastebėjo tik susigretinusi su stovinčiu ekskavatoriumi. Leistino 50 km/h greičio ji neviršijo, jai autobusiukas apsunkino matomumą, todėl automobilį "Audi" pamatė kai "Renault" jau buvo pravažiavęs ekskavatorių. Ta mašina staiga išlindo ir įvyko susidūrimas, dešinėje pusėje buvo pusės metro aukštumo skardis, nebuvo kur nusukti automobilio. Po susidūrimo buvo sužaloti visi jos automobilio keleiviai, automobilio „Audi“ vairuotojas buvo neblaivus. Dėl įvykusio eismo įvykio nėra jos kaltės, todėl prašo ją išteisinti.

Kal­ti­na­masis V. R. pagal jam pareikštą kaltinimą teisme kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad eismo įvykio dienai jo vairuotojo stažas buvo daugiau nei 10 metų, eismo įvykio dalyvį - „Audi“ automobilį įsigijo prieš 8-9 metus, gedimų stabdžių sistemoje nepastebėjo, prieš pusę metų buvo atlikta automobilio techninė apžiūra, alkoholį buvo vartojęs išvakarėse, važiavo iš darbo į namus. Prieš aplenkiant ekskavatorių matė kelio ženklus „kelio darbai ir greičio apribojimas“, jam suteikiančio pirmumo teisę ženklo nepastebėjo, todėl važiavo bendra tvarka. Pro stovintį ir apie metrą užėmusį jo važiuojamosios kelio dalies ekskavatorių, pirmas priepriešais pravažiavo autobusiukas, tada jis darė lenkimo manevrą ir susidūrė su „Chrysler“ automobiliu, nors ašinės linijos jis nekirto, jo automobilis būtų tilpęs į važiuojamąją dalį. Prieš posūkio manevrą jis stabdė, girtumas jam neturėjo įtakos, pilnai situaciją įvertino.

Motyvuojamoji dalis

Abiejų kaltinamųjų kaltę įrodo kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisme ištirti įrodymai:

nusikalstamos veikos padarymo metu G. K. vairavo Z. K. vardu registruotą automobilį „Chrysler 300M“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (T.1, b.l. 19), V. R. vairavo savo automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (T.1, b.l. 25).

Po eismo įvykio V. R. nustatytas sunkus girtumas 2.71 ‰ (T.1, b.l. 60), G. K. buvo blaivi (T.1, b.l. 59).

Eismo įvykio metu G. K. dėl eismo įvykio metu patirto dešinės alkūnės sąnario sumušimo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (T.1, b.l. 114), V. R. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. (T.1, b.l. 143-144).

Iš eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų matyti, kad eismo įvykio vieta yra Plungės rajone, Pakerų kaimo teritorijoje, kelio Mažeikiai - Plungė - Tauragė 58-tame kilometre. Ties ekskavatoriumi „CASE CX 210“ susidūrę automobiliai „Chrysler 300M“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio „Chrysler 300M“ važiavimo kryptimi yra kelio ženklai: KET Nr. 329 (50 km/h), 124, 147, 408, 205, 106. Automobilio „Audi 100“ važiavimo kryptimi yra kelio ženklai: KET Nr. 329 (50 km/h), 125, 106. Ekskavatorius stovi vienu vikšru ant kelkraščio, kitu - ant važiuojamosios kelio dalies, automobilio „Audi 100“ važiavimo krytimi. (T.1, b.l. 7-16).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. L. teisme parodė, kad G. K. vairuojamame automobilyje sėdėjo gale, dešinėje pusėje, įvykio metu miegojo galvą atlošusi į durelių stiklą. Po įvykio girdėjo V. R. pasakymą, jog tikėjosi prašokti pirmas. Eismo įvykio metu jai lūžo nosis, galimai susitrenkiant į tarpą tarp sėdynės ir durelių, nes nesegėjo saugos diržo. Dėl patirtų didelių skausmų, patirtų nepatogumų dėl negalėjimo dalyvauti „Božolė“ choro koncertuose, prašo iš kaltinamojo V. R. priteisti 3.000 litų (869 Eur) neturtinės žalos atlyginimui.

Specialisto išvadoje Nr. G1450/13(03) J. L. konstatuoti sužalojimai dėl eismo įvykio metu patirto galvos sumušimo su nosies kaulų lūžiu, atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. (T.1, b.l. 92).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė Ž. V. teisme parodė, kad sėdėjo keleivio vietoje šalia vairuotojos, buvo prisisegusi saugos diržą, miegojo. Po įvykio girdėjo V. R. pasakymą, jog tikėjosi prašokti pirmas. Eismo įvykis kilo ekskavatoriaus aplenkimo metu, jai buvo sutrenkta galva. Dėl sužalojimo mėnesį kentėjo skausmus, lankėsi pas gydytojus, psichologą, negalėjo tinkamai pasirūpinti dviem savo mažamečiais vaikais, koncertuoti, todėl prašo iš kaltinamojo V. R. priteisti 3.000 litų (869 Eur) neturtinės žalos atlyginimui.

Specialisto išvadoje Nr. G1795/13(03) Ž. V. konstatuoti sužalojimai dėl eismo įvykio metu patirto galvos sumušimo su poodine kraujosruva viršugalvio srityje, atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą. (T.1, b.l. 100-101).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. Š. teisme parodė, kad sėdėjo automobilio gale už vairuotojos, miegojo, saugos diržą buvo užsisegęs, paties eismo įvykio nematė. Po įvykio girdėjo V. R. pasakymą, jog tikėjosi prašokti pirmas. Eismo įvykio metu jam buvo sužalotas stuburo penktasis slankstelis. Dėl patirtų skausmų, negalėjimo dvi savaites dirbti, patirtų kitų nepatogumų, prašo iš kaltinamojo V. R. priteisti 3.000 litų (869 Eur) neturtinės ir 2.000 litų (579 Eur) turtinės žalos atlyginimui.

Specialisto išvadoje Nr. G1537/13(03) bei papildomoje 2013-08-01 specialisto išvadoje Nr. pG1613/13(03) M. Š. konstatuoti sužalojimai dėl eismo įvykio metu patirto nugaros sumušimo, L₅ radikulopatijos dešinėje, atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą. (T.1, b.l. 77-78, 80-81).

Liudytojas V. M. teisme parodė, kad tada dirbo ekskavatorininku UAB "Plungės Jonis". Iki 18 valandos dirbo prie kelio, vienas vikšras buvo ant asfalto, kitas - ant kelkraščio. Išgirdo stabdžių cypimą ir atsisukęs pamatė virstančias mašinas. Ekskavatoriaus yra 3, 4 metro ilgio, vikšras yra 60 cm pločio. Du lengvieji automobiliai negalėjo prasilenkti, kadangi kitoje kelio pusėje buvo iškastas status šlaitas nuo asfalto krašto. Vikšras buvo užlipęs ant asfalto gal metrą. Remontuojamo kelio atkarpa buvo gal 300 metrų, pačiame ruožo gale stovėjo ekskavatorius, apie 10 metrų buvo iki ruožo pabaigos.

Liudytojas K. B. teisme parodė, kad dirbo su volu užsidėjęs ausines, dėmesys buvo sutelktas į kelią, todėl negirdėjo ir nematė, kaip tarpe tarp jo volo ir už 5-6 metrų stovėjusio ekskavatoriaus atsirado automobilis "Audi". Ten greitis buvo leistinas 50 km/h, po įvykio matė vieną stabdymo vėžę.

Liudytojas A. I. teisme parodė, kad buvo remontuojamas kelias ir buvo ženklas suteikiantis pirmenybę iš priekio važiuojančiam transportui. Jis važiavo pirmas „Reno Master“ markės autobusiuku, panašiai už 15 metrų važiavo G. K.. Pristabdęs įvažiavo į remontuojamą kelio ruožą, o iš paskos įvažiavo G. K.. Kelio remonto technika buvo per vidurį, jo automobilis buvo netoli išvažiavimo, kai iš priekio dideliu greičiu atvažiavo automobilis „Audi“ ir jis išgirdo garsą. Per veidrodėlį pamatė eismo įvykį, sustojo ir nubėgo į įvykio vietą. Buvo kviečiama policija ir greitoji medicininė pagalba. V. R. stovėjo atsirėmęs į automobilį ir sakė „galvojau, kad pralysiu“, buvo įtarimų, kad jis neblaivus.

Iš specialisto išvados Nr. 11K-168(13) matyti, kad techniniu požiūriu tiesioginiame priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu buvo automobilio „Audi 100“ vairuotojo V. R. veiksmai,- važiuodamas remontuojamu kelio ruožu ir esant priešinga kryptimi atvažiuojančiam automobiliui „Chrysler 300M“, artėdamas prie dalinai išsikišant į jo judėjimo krypties važiuojamąją dalį stovėjusio ekskavatoriaus „CASE CX 210“, savalaikiai nestabdė vairuojamo automobilio, dėl stabdžių sistemos gedimo neturėdamas galimybės sustoti neprivažiuojant ekskavatoriaus manevravo į kairę ir išvažiuodamas kairiau priešpriešines eismo juostas skiriančios kelio ženklinimo linijos susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu „Chrysler 300M“. Taip pat tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu buvo ir G. K. veiksmai,- važiuodama remontuojamu kelio ruožu, įvažiuojant į kurį buvo kelio ženklas Nr. 205 „Priešpriešinio eismo pirmenybė“, artėdama prie kairėje kelio pusėje buvusio ekskavatoriaus „CASE CX 210“, nedavė kelio priešinga kryptimi važiavusiam ir eismo pirmumą turėjusiam automobiliui „Audi 100“, bei su juo susidūrė. Techniniu požiūriu, automobilio „Audi 100“ darbinių stabdžių sistemai (pagrindiniam stabdžiui) esant tvarkingam, dešinėje kelio pusėje artėjant prie ekskavatoriaus „CASE CX 210“ stabdomas automobilis „Audi 100“ būtų sustojęs neprivažiuojant ekskavatoriaus. Automobilio „Audi 100“ stabdžių sistemos gedimas buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu. (T.1, b.l. 46-56).

Specialistas V. P. teisme patvirtino savo duotą išvadą ikiteisminio tyrimo metu, papildomai konstatavo, kad saugų kliūties aplenkimą apsprendžia vairuotojo patyrimas, blaivumas ir kiti subjektyvūs faktoriai. Nagrinėjamos bylos kontekste kelio ruožas buvo matomas visu ilgiu, G. K. turėjo praleisti pirmumo teisę turinčią transporto priemonę, važiuoti taip, kad nesudarytų kliūties atvažiuojančiam, V. R. turėjo įvertinti situaciją, nors jam ir buvo pirmumo ženklas, elgtis kiek galima atsargiau ir manevruoti taip, kad nekiltų grėsmė eismo saugumui.

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas. Iš surinktų, ištirtų ir nuosprendyje aptartų įrodymų matyti, kad nukentėjusieji J. L., Ž. V., M. Š. paties eismo įvykio tiesiogiai nematė, kadangi G. K. vairuojamame automobilyje „Chrysler 300M“ miegojo. Liudytojų K. B. ir V. M. parodymai mažai informatyvūs, V. M. manymu pro stovintį ekskavatorių du lengvieji automobiliai negalėjo prasilenkti, K. B. matė, jog pagal likusias žymes ant asfalto automobilio „Audi“ stabdė ne visi ratai. Pagal liudytojo A. I. parodymus, automobilis „Audi“ dideliu greičiu privažiavo prie stovinčio ekskavatoriaus jam baigiant pastarąjį aplenkti. Vertinant šio liudytojo parodymus, kad G. K. važiavo nuo jo vairuojamo automobilio atsilikusi mažiausiai 15 metrų, bei užfiksuotus duomenis fotolentelėse prie eismo įvykio vietos apžiūros protokolo (T.1, b.l. 12-16) matyti, kad G. K. matomumas į priekį buvo geras ir ji turėjo visas galimybes anksčiau pamatyti V. R. vairuojamą automobilį „Audi“. Be to, iš specialisto išvados Nr. 11K-168(13) aprašomosios dalies (T.1, b.l. 46-56) matyti, kad G. K. turėjo galimybę važiuoti arčiau dešiniojo kelkraščio ir palikti didesnį tarpą galimam prasilenkimui su kita transporto priemone. Jei ji būtų važiavusi arčiau dešiniojo kelkraščio, automobiliui „Audi 100" būtų užtekę to tarpo prasilenkimui ir eismo įvykis nebūtų kilęs. Pačios kaltinamosios G. K. ir liudytojo A. I. nurodytas ne mažesnis 15 metrų atstumas tarp automobilių, paneigia kaltinamosios iškeltą versiją, kad priekyje važiavęs automobilis dalinai jai užstojo matomumą į priekį. Kaltinamosios G. K. veiksmai nebuvo pakankamai atsargūs įvažiuojant į kelio ženklo Nr. 205 „Priešpriešinio eismo pirmenybė“ zoną, esant joje nesiėmė visų atsargumo priemonių saugiam eismui, jie buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu, taip pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios J. L. sveikata, jos veika atitinka jai inkriminuotos nusikalstamos veikos požymius, numatytus Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., todėl skirtina bausmė.

Specialisto išvadoje Nr. 11K-168(13) konstatuota, kad kaltinamasis V. R. vairavo automobilį sugedusiais stabdžiais - neveikė priekinio kairiojo ir galinio dešiniojo rato stabdžiai, tik esant tvarkingai stabdžių sistemai V. R. būtų turėjęs galimybę sustabdyti automobilį neprivažiuodamas ekskavatoriaus, šis techninis gedimas sąlygojo eismo įvykio kilimą (T.1, b.l. 46-56). Visiškai neįtikinanti kaltinamojo versija, kad ne mažiau kaip prieš 8 metus įsigijęs automobilį „Audi“ gedimų stabdžių sistemoje nepastebėjo, juolab, kad prieš pusę metų buvo atlikta automobilio techninė apžiūra, kur tokie gedimai akivaizdžiai pastebimi. Galiojusių Kelių eismo taisyklių (KET)15 punktas įpareigojo vairuotoją įsitikinti transporto priemonės tvarkingumu prieš pradedant važiuoti, stebėti transporto priemonės būklę kelionės metu, draudė vairuoti techniškai netvarkingą transporto priemonę. Kadangi V. R. važiavimo kryptimi nebuvo kelio ženklo Nr. 206 „Pirmenybė priešpriešinio eismo atžvilgiu“, kaltinamasis privalėjo vadovautis galiojusių KET 144 punkto įpareigojimu duoti kelią G. K. vairuojamam automobiliui, nes su priešais važiuojančia transporto priemone prasilenkti buvo sunku, o jo važiuojamoje kelio dalyje buvo kliūtis - ekskavatorius. Be to, kaltinamasis V. R. savo automobilį vairavo būdamas sunkiai girtas, tuo pažeidė galiojusių KET 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenimis, kas, neabejotinai, turėjo neigiamos įtakos saugiam vairavimui. Kaltinamojo V. R. veiksmai nebuvo pakankamai atsargūs aplenkinat kliūtį, savalaikiai nestabdė savo vairuojamo automobilio, dėl stabdžių sistemos gedimo neturėdamas galimybės sustoti neprivažiuojant ekskavatoriaus manevravo į kairę ir išvažiuodamas kairiau priešpriešines eismo juostas skiriančios kelio ženklinimo linijos susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu G. K. vairuojamu automobiliu, šie veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu, taip pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios J. L. sveikata, jo veika atitinka jam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymius, numatytus Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d., kadangi vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl skirtina bausmė.

Bausmių skyrimas. Abu kaltinamieji padarė neatsargius nusikaltimus, jų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba. Už jų padarytas nusikalstamas veikas laisvės atėmimui alternatyvios bausmių rūšys numatytos – bauda, areštas. Sprendžiant bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo klausimus teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertinant nusikaltimo pobūdį ir priežastis, pasekmes, atsižvelgiant į kaltinamųjų asmenybes. Šias nusikalstamas veikas kaltinamieji padarė pažeisdami Kelių eismo taisykles, V. R. jas pažeisdamas šiurkščiai - automobilį vairavo būdamas sunkiai girtas, keldamas realią grėsmę kitų žmonių gyvybei ir sveikatai, dėl abiejų kaltinamųjų neatsakingų veiksmų nesunkiai buvo sužalota nukentėjusioji J. L.

Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. numatyta bausmės paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltusius asmenis, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir sukeltas pasekmes, teismas abiem kaltinamiesiems skiria bausmę baudą, bausmių įvykdymas yra realus.

Bausmės paskirčiai įgyvendinti, kaltinamajam V. R. kartu su bausme skirtina Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 1 p. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 str. 3 d.).

Lietuvos Respublikos BK 68 str. 1 d. numatyta galimybė teismui uždrausti asmeniui naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Civiliniai ieškiniai. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 10 d. kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.254 str. nuostatas, civilinė atsakomybė gali būti draudžiama. Tokio draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą. Draudiko pareiga atlyginti žalą kyla draudimo sutarties pagrindu, o žalą padariusio asmens – delikto pagrindu. Jeigu padarytos žalos visiškai nepadengia nukentėjusiajam išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį privalo atlyginti ją padaręs asmuo (CK 6.254 str. 1 d.), o sprendžiant jos dydį turi būti vadovaujamasi deliktinės civilinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.249-6.250 str.).

Pagal ieškovų J. L., Ž. V., M. Š. ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, atsakovai yra AB „Lietuvos draudimas“, UAB DK „PZU Lietuva“ ir kaltinamasis V. R.. V. R. ieškinius pripažino, jo gynėja prašė M. Š. ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti kaip neįrodytą. AB „Lietuvos draudimas“, nežinodami V. R. pozicijos dėl kaltės pripažinimo, ieškinių nepripažįsta. UAB DK „PZU Lietuva“ sutinka atlyginti žalas pagal ieškinius, jeigu bus įrodyta G. K. kaltė ir nebus nustatyta kitų aplinkybių, šalinančių/mažinančių draudiko pareigą atlyginti nukentėjusiųjų patirtą neturtinę žalą.

M. Š. reikalavimas dėl 579 Eur turtinės žalos atlyginimo atmestinas. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 178 str. nuostatas dėl įrodinėjimo pareigos, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Ieškovo ieškinyje nurodyti turtiniai nuostoliai susiję su negautu uždarbiu. Ieškovas teismui pateikė duomenis apie gautą darbo užmokesčio vidurkį per laikotarpį nuo 2013-03 iki 2013-11 darbovietėje UAB „G4S Lietuva“ (T.2, b.l. 54), tačiau nepateikė jokių duomenų apie nedarbingumo terminą.

M. Š., J. L., Ž. V. reikalavimai dėl 869 Eur neturtinės žalos atlyginimo kiekvienam tenkintini iš dalies. Pagal CK 6.250 str. ir 6.263 str. 2 d. nuostatas, pareiga atlyginti neturtinę žalą atsiranda tik įstatymo numatytais atvejais. Nagrinėjamoje byloje neturtinė žala padaryta nusikaltimu. CK 6.250 str. 2 d. pagrindu tokia pareiga atsiranda žalą padariusiam asmeniui, o Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pagrindu - ir draudikui. Jeigu padarytos žalos visiškai nepadengia nukentėjusiajam išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį privalo atlyginti ją padaręs asmuo (CK 6.254 str. 1 d.). Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas turi taikyti visiško žalos atlyginimo principą, numatytą CK 6.251 str. 1 d., tačiau neturtinės žalos pinigais tiksliai įvertinti neįmanoma, todėl tai turi būti daroma vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 str. 3 d., CK 6.250 str. 2 d.). Žala turi būti atlyginama teisingai, nustatant protingą jos dydį, siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros. Pagal CK 6.250 str.1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką atlygintinos neturtinės žalos dydis sudaro apie 8.689 Eur tuomet, kai neatsargiais nusikaltimais asmuo sunkiai sužalojamas (kasacinės bylos Nr. 2K-51/2008, 2K-784/2007), tuo tarpu bylose, kuriose autoįvykio metu asmuo sužalojamas nesunkiai, yra priteisiamos mažesnės sumos – nuo 600 iki 3.000 Eur (kasacinės bylos Nr. 2K-280/2010, 2K-215/2010, 2K-258/2012). Vien tik nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto konstatavimas negali būti vienintelis lemiamas kriterijus sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, nes galimi visiškai skirtingi tokio sužalojimo padariniai, todėl ir priteistinos neturtinės žalos dydžiai gali būti labai skirtingi.

Eismo įvykio metu ieškovė J. L. buvo nesunkiai sužalota, neabejotinai kentėjo skausmą, patyrė emocinę depresiją ir nepatogumus dėl sužalojimų. Teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusioji važiuodama motorine transporto priemone su įrengtais saugos diržais, nebuvo diržo užsisegusi, tuo pažeisdama galiojusių KET 60 punkto reikalavimus, kas galėjo turėti įtakos sveikatos sutrikdymo mastui, todėl ši aplinkybė yra motyvas mažinti jos prašomą priteisti sumą. Ieškovai Ž. V. ir M. Š. buvo nežymiai sužaloti, patyrė emocinę depresiją, liekamųjų reiškinių nenustatyta, todėl jų reikalavimai taip pat mažintini.

Teismas, atsižvelgdamas į konstatuotas faktines šios bylos aplinkybes, į motyvus, kuriais grindžiami ieškovų prašymai priteisti jų prašomas neturtinės žalos sumas, į kiekvienos draudimo bendrovės pozicijas dėl žalų atlyginimo, taip pat į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 str. 2 d., vadovaudamasis įstatymais, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei formuojama teismų praktika, visų ieškovų ieškinių reikalavimus tenkina iš dalies ir laiko galimu neturtinei žalai atlyginti po pusę prašomų priteisti sumų, jas lygiomis dalimis priteisiant iš draudimo bendrovių.

Va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos BPK 297-307 str., tei­smas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. K. pri­pa­žin­ti kal­ta pa­gal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., ir nuteisti bausme bauda 20 MGL (760 Eur).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.

V. R. pri­pa­žin­ti kal­tu pa­gal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d., ir nuteisti bausme bauda 30 MGL (1.140 Eur).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.

Nustatyti, kad paskirtas baudas nuteistieji savanoriškai kiekvienas turi sumokėti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir teismo raštinei pateikti tai patvirtinančius banko kvitus. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškoma priverstinai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 str., V. R. uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus.

M. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš AB „Lietuvos draudimas“ priteisti 217,50 Eur (du šimtus septyniolika Eur 50 Eur ct), iš UAB DK „PZU Lietuva“ priteisti 217,50 Eur (du šimtus septyniolika Eur 50 Eur ct) neturtinės žalos atlyginimui M. Š., a/k (duomenys neskelbtini) likusioje dalyje jo ieškinį atmesti.

Ž. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš AB „Lietuvos draudimas“ priteisti 217,50 Eur (du šimtus septyniolika Eur 50 Eur ct), iš UAB DK „PZU Lietuva“ priteisti 217,50 Eur (du šimtus septyniolika Eur 50 Eur ct) neturtinės žalos atlyginimui Ž. V., a/k (duomenys neskelbtini) likusioje dalyje jos ieškinį atmesti.

J. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš AB „Lietuvos draudimas“ priteisti 217,50 Eur (du šimtus septyniolika Eur 50 Eur ct), iš UAB DK „PZU Lietuva“ priteisti 217,50 Eur (du šimtus septyniolika Eur 50 Eur ct) neturtinės žalos atlyginimui J. L., a/k (duomenys neskelbtini) likusioje dalyje jos ieškinį atmesti.

Nuo­sprendis per 20 die­nų nuo jo pa­skel­bi­mo die­nos ape­lia­ci­niu skun­du ga­li bū­ti skun­džia­mas Klai­pė­dos ap­y­gar­dos tei­smui per Plungės rajono apylinkės tei­smą.