Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. A. (toliau – ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), deklaruojančio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos R. G. 2024 m. sausio 8 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-657-2024.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Institucijos vyresnioji tyrėja R. G. 2024 m. sausio 8 d. nutarimu nustatė, kad G. A. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 2 ir 3 dalyse, taip pat ANK 424 straipsnio 3 dalyje nustatytus administracinius nusižengimus, nes jis 2023 m. gruodžio 18 d. apie 11.44 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g., vairavo automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nustatyta tvarka neįregistruotas ir su negaliojančiais valstybiniais numeriais, taip pat vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 ir 226 punktų reikalavimus.

G. A. pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį buvo paskirta administracinė nuobauda –75 Eur dydžio bauda, pagal ANK 415 straipsnio 3 dalį – administracinė nuobauda – 90 Eur dydžio bauda, o pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį – administracinė nuobauda – 375 Eur dydžio bauda – ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 9 mėnesiams.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis, G. A. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 375 Eur dydžio bauda – ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 9 mėnesiams.

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

G. A. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo pakeisti Institucijos vyresniosios tyrėjos R. G. 2024 m. sausio 8 d. nutarimą: 1) už padarytus administracinius nusižengimus paskirtas baudas sumažinti iki straipsnio sankcijose nustatytų minimalių; 2) neatimti teisės vairuoti transporto priemones, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, arba atimti tokią teisę kuo trumpesniam laikotarpiui.

Skunde nurodyta, kad jam pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones nuo 2022 m. rugpjūčio 25 d. iki 2023 m. rugpjūčio 24 d. Po šio laikotarpio G. A. kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 2023 m. rugsėjo 8 d. baigė papildomą vairuotojų mokymą, jam buvo išduota papildomo vairuotojų mokymo baigimo pažyma. Pareiškėjas taip pat kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur išklausė 8 val. privalomąjį pirmosios pagalbos mokymą ir jam buvo išduotas sveikatos žinių ir įgūdžių atestavimo pažymėjimas. Nesikreipė į VĮ „Regitra“ ir neperlaikė vairavimo egzamino, nes nežinojo to. Dar 2022 m., kai prarado teisę vairuoti transporto priemones, jis nurodė policijos pareigūnams, kad turi (duomenys neskelbtini) išduotą vairuotojo pažymėjimą. Jie paaiškino, kad šitas vairuotojo pažymėjimas leidžia jam važinėti transporto priemonėmis, nes toks dokumentas yra galiojantis. Taigi jis padarė administracinį nusižengimą ne tyčia, o dėl suklydimo.

Pasak G. A., jis visiškai pripažįsta kaltę dėl padarytų administracinių nusižengimų ir nuoširdžiai gailisi. Tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Specialioji teisė jam yra būtina, nes dalį laiko būna Lietuvos Respublikoje, o dalį laiko – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas dirba „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigose pagal darbo sutartį, sudarytą 2018 m. vasario 19 d. Šios bendrovės pateikta charakteristika apibūdina G. A. teigiamai. Jis dažnai vyksta į (duomenys neskelbtini) ir iš jos automobiliu, (duomenys neskelbtini) reikia keliauti į įmones, valstybės institucijas, taip pat būtina vykti su darbuotojais į namus pas asmenis, kuriems reikalinga socialinė pagalba. (duomenys neskelbtini) atstumai yra dideli ir be transporto priemonės sunku išsiversti, ypač jei darbas susijęs su vairavimu.

Skunde teigiama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje G. A. dirba, teikia paslaugas ne tik (duomenys neskelbtini) miesto gyventojams, bet ir asmenims, gyvenantiems kituose Lietuvos Respublikos miestuose, todėl pareiškėjui tenka dažnai automobiliu vykti iš (duomenys neskelbtini) į Vilnių ir atgal. Be to, nors oficialiai nevedęs, tačiau Lietuvos Respublikoje gyvena su drauge T. J., su kuria augina nepilnametę dukrą. Gyvenimo draugė turi neįgalumą, jos darbingumas yra 45 procentai. Akivaizdu, kad pareiškėjui tenka rūpintis šeima, dirbti, gauti pajamas, todėl teisė vairuoti transporto priemones yra labai svarbi. Todėl yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones arba atimti tokią teisę kuo trumpesniam laikotarpiui. Toks prašymas grindžiamas skunde cituojama teismų praktika.

Institucijos vyriausiasis tyrėjas V. M. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į G. A. skundą, kuriuo prašo skundo netenkinti ir Institucijos vyresniosios tyrėjos R. G. 2024 m. sausio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime teigiama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų nurodomos aplinkybės dažnai yra susijusios su įprastinėmis taikomos administracinės nuobaudos sukeliamomis neigiamomis pasekmėmis (neigiam įtaka šeimos interesams, darbo funkcijų vykdymui, materialinei gerovei ir pan.), kurias vairuotojai turi numatyti prieš darydami administracinį nusižengimą, tačiau vis tiek jį sąmoningai daro. Neigiamos pasekmės yra būtinas administracinės nuobaudos požymis. Pareiškėjas skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip išskirtinės ir sudarančios pagrindą neskirti administracinio poveikio priemonės ar mažinti jos taikymo terminą.

III. Teismo išvados

G. A. skundas tenkinamas iš dalies.

Pareiškėjas G. A. teismo posėdžio metu prašė nutraukti administracinio nusižengimo bylą arba sušvelninti paskirtas administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemonę. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) metais išvyko nuolat gyventi į (duomenys neskelbtini). Kadangi negalėjo ten vairuoti transporto priemones ilgiau kaip metus, turėjo išsilaikyti egzaminus ir gauti (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimą. 2022 m. jis neteko Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimo. Suėjus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, jis Lietuvos Respublikoje naudojo (duomenys neskelbtini) išduotą vairuotojo pažymėjimą. Iki 2023 m. gruodžio 18 d. jis tris kartus buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir nė karto jam nebuvo pasakyta, kad (duomenys neskelbtini) išduotas vairuotojo pažymėjimas yra negaliojantis. Bylai reikšmingą dieną policijos pareigūnas paklausė jo, kodėl automobilis Audi A6 yra išregistruotas. G. A. paaiškino, kad jis 2018 m. išregistravo transporto priemonę Lietuvos Respublikoje ir įregistravo ją (duomenys neskelbtini), pateikė techninės automobilio apžiūros pažymą, kad techninė apžiūra atlikta šioje valstybėje. Policijos pareigūnui paklausus, kodėl automobilis turi Lietuvos Respublikos valstybinius numerius, jis paaiškino, kad tai yra numeriai, kuriuos pats išsirinko, ir taip išreiškiama pagarba valstybei, kurios pilietis yra. Policijos pareigūnas pasakė, kad jam skirs 30 Eur dydžio baudą. G. A. nesutiko su tuo, pasakė, kad nepažeidė jokių įstatymų. Automobiliu važiavau Lietuvos Respublikoje ir kameros buvo užfiksavusios, kad automobilis be techninės apžiūros. Policijos komisariate jam buvo pasakyta, kad automobilio draudimas ir registracija negalioja Lietuvos Respublikoje. Kad kameros ateityje nefiksuotų pažeidimų, jis turėjo pereiti automobilio A6 techninę apžiūrą Lietuvos Respublikoje ir įsigyti šios transporto priemonės draudimą. Nors jis yra Lietuvos Respublikos pilietis, tačiau leidimą nuolat gyventi turi (duomenys neskelbtini). Su Lietuvos Respublika yra susijęs ne tik darbo santykiais, bet yra dviejų įmonių akcininkas ir direktorius. Kas du mėnesius turi atvykti į Lietuvos Respubliką dviem savaitėms ne tik dėl darbo, bet ir dėl to, kad čia gyvena jo šeima.

Atsakydamas į teismo klausimus, G. A. paaiškino, kad sutinka, jog reikėjo laikyti egzaminą VĮ „Regitra“, bet kadangi turi (duomenys neskelbtini) išduotą vairuotojo pažymėjimą, tai daryti nėra privaloma. Vairuotojo pažymėjimą (duomenys neskelbtini) įgijo (duomenys neskelbtini) m., leidimą nuolat gyvent (duomenys neskelbtini) gavo (duomenys neskelbtini) m. Teisė vairuoti transporto priemones reikalinga, nes gyvena ir dirba dviejose valstybėse, vykdo socialinius projektus, keliauja po miestus, dirba su daugiavaikėmis šeimomis. Jam reikia paimti dukrą iš mokyklos, nuvežti ją į užsiėmimus, rūpintis šeima. Draugė ir dukra gyvena (duomenys neskelbtini). Kai būna Lietuvos Respublikoje, jis taip pat gyvena šiuo adresu. Su drauge šeimos santykiai nuo (duomenys neskelbtini) m.

VĮ „Regitra“ pateikė informaciją apie automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registraciją Lietuvos Respublikoje ir valstybinius numerius (b. l. 128–136).

VĮ „Registrų centras“ 2024 m. liepos 1 d. pateikti duomenys apie G. A. deklaraciją ir šeimos narius (b. l. 138–139).

Dėl G. A. padarytų administracinių nusižengimų, nustatytų ANK 415 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 424 straipsnio 3 dalyje

ANK 415 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos), vairavimą.

ANK 415 straipsnio 3dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už įregistruotų arba išregistruotų transporto priemonių be valstybinio numerio ženklų (ženklo) vairavimą arba transporto priemonių, kurių valstybinio numerio ženklų galiojimas pasibaigęs, vairavimą, išskyrus atvejį, kai pranešus policijai apie transporto priemonės valstybinio numerio ženklų (ženklo) vagystę, vykstama išsiimti naujų (naujo) valstybinio numerio ženklų (ženklo).

ANK 424 straipsnio 3 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones.

KET 14 punkte nurodyta, kad draudžiama, be kita ko, vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės.

KET 226 punkte įtvirtinta, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomosios techninės apžiūros) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.

SEAKĮ 24 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik pasibaigus šios teisės atėmimo laikui, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po medicininės ir švietėjiškos atestacijos, baigus vairavimo esant neblaiviam prevencijos programą, papildomą vairuotojų mokymą ir perlaikius vairavimo egzaminą.

Pagal SEAKĮ 13 straipsnio 9 dalį, Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju – ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo. Šie užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jeigu jų turėtojai nėra sukakę šio įstatymo nustatyto amžiaus arba jeigu vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie teisės pažeidimo, už kurį atimta teisė vairuoti transporto priemones, padarymo metu būdami nuolatiniais Lietuvos Respublikos gyventojais ar turėdami leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šio įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemonę po to, kai ji buvo atimta. Be to, nepripažįstami vairuotojo pažymėjimai, išduoti asmenims, kuriems vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar vairuotojo pažymėjimas atimtas jį išdavusioje valstybėje.

SEAKĮ 24 straipsnis reglamentuoja teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir grąžinimą. Teisė vairuoti transporto priemones grąžinama asmeniui, iš kurio ši teisė buvo atimta pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, kai jo sveikatos būklė atitinka nustatytus reikalavimus (SEAKĮ 24 straipsnio 2 dalis). Asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl teisės pažeidimo padarymo vieniems metams ir ilgiau, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik pasibaigus šios teisės atėmimo laikui ir baigus papildomą vairuotojų mokymą bei perlaikius vairavimo egzaminą, išskyrus asmenį, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik pasibaigus šios teisės atėmimo laikui, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po medicininės ir švietėjiškos atestacijos, baigus papildomą vairuotojų mokymą ir perlaikius vairavimo egzaminą. Reikalavimas perlaikyti vairavimo egzaminą netaikomas, jeigu dėl šioje dalyje nurodyto teisės pažeidimo padarymo teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta trumpesniam negu vieni metai laikui (SEAKĮ 24 straipsnio 3–5 dalys).

Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarka nustatyta „Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos apraše“, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 ,,Dėl teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas). Aprašo (aktuali redakcija) 11 punkte nustatyta, kad pareiškėjai, iš kurių teisė vairuoti transporto priemones dėl teisės pažeidimo padarymo buvo atimta vieniems metams ar ilgesniam laikui <...> norėdami susigrąžinti teisę vairuoti motorines transporto priemones, turi būti išlaikę vairavimo egzaminą Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka <...>.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Teismas visų pirma pažymi, kad G. A. nagrinėjant jo skundą teisme yra nenuoseklus dėl jo pozicijos dėl Institucijos vyresniosios tyrėjos R. G. 2024 m. sausio 8 d. nutarimo. Viena vertus, pareiškėjas savo skunde prašo sumažinti skundžiamu nutarimu paskirtas baudas ir teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą (tokios specialiosios teisės netaikyti), kita vertus, jis teisme jau nurodė, kad neprisipažįsta padaręs administracinius nusižengimus.

1) G. A. bylai reikšmingu laiku ir vietoje vairavo automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini);

2) jam nuo 2022 m. rugpjūčio 25 d. iki 2023 m. rugpjūčio 24 d. buvo paskirtas specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėn. už transporto priemonės vairavimą neblaiviam;

2) jis bylai reikšmingu laiku turėjo (duomenys neskelbtini) išduotą vairuotojo pažymėjimą (b. l. 43).

Pagrindinis iškilęs klausimas, ar pareiškėjas 2023 m. gruodžio 18 d. turėjo teisę vairuoti transporto priemones, ar ne.

Atsižvelgiant į anksčiau aptartą reglamentavimą, taip pat į tai, kad G. A. teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta 12 mėnesių dėl to, jog jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, pasibaigus šios teisės atėmimo laikui ir siekdamas ją susigrąžinti, jis privalėjo gauti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka medicininę ir švietėjišką atestaciją, pabaigti papildomą vairuotojų mokymą ir perlaikyti vairavimo egzaminą. Duomenų, kad jis perlaikė vairavimo egzaminą, byloje nėra. O ši sąlyga yra būtina siekiant atgauti prarastą teisę vairuoti transporto priemones. Pats pareiškėjas teismo posėdyje neneigė, kad jis nėra perlaikęs vairavimo egzamino. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad atimtos teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimas ir vairuotojo pažymėjimas išdavimas yra du skirtingi procesai, nes vairuotojo pažymėjimas yra tik dokumentas, kuris patvirtina asmens turimą teisę vairuoti. Pati teisė vairuoti įgyjama / susigrąžinama atlikus teisės aktuose numatytas procedūras (išklausant kursus, išlaikant egzaminus ir pan.). Kitaip sakant, asmuo gali neturėti vairuotojo pažymėjimo, bet būti atlikęs visas procedūras, kurioms esant teisė vairuoti suteikiama. Todėl vien ta aplinkybė, kad G. A. bylai reikšmingu laiku turėjo (duomenys neskelbtini) išduotą vairuotojo pažymėjimą, nesudaro pagrindo nesilaikyti SEAKĮ nustatytos atimtos teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo tvarkos.

Be to, pagal Aprašo 9 punktą, asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, kai asmens sveikatos būklė ar elgesys atitinka nustatytus reikalavimus (jei teisė vairuoti buvo atimta atsižvelgiant į SEAKĮ 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pagrindą), pateikia bet kuriam VĮ „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti motorines transporto priemones) ar traktorininko pažymėjimą išduodančiai mokymo įstaigai (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti traktorius) prašymą grąžinti teisę vairuoti ir Aprašo punkte nurodytus dokumentus. Aprašo 13 punkte nurodyta, kad, įvertinęs gautus Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus ir Aprašo 12 punkte nurodytų patikrinimų rezultatus, iš jų ir ar Aprašo 11 punkte nurodytas pareiškėjas yra išlaikęs egzaminą (Aprašo 12.12.5 punktas), VĮ „Regitra“ ar traktorininko pažymėjimą išduodančios mokymo įstaigos įgaliotas darbuotojas priima sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti. Aprašo 14 punkte nurodyta, kad teisė vairuoti pareiškėjui grąžinama, jei pasibaigė teisės vairuoti atėmimo terminas, asmens sveikatos būklė ar elgesys atitinka nustatytus reikalavimus (jei teisė vairuoti buvo atimta atsižvelgiant į SEAKĮ 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pagrindą), pareiškėjas pateikė Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus, patvirtinančius, kad jis atitinka būtinas teisės vairuoti grąžinimo sąlygas, pabaigė papildomą vairuotojų mokymą (Aprašo 10 punkte nustatytu atveju) ir išlaikė egzaminą (Aprašo 11 punkte nustatytu atveju). VĮ „Regitra“ ar traktorininko pažymėjimą išduodančios mokymo įstaigos įgaliotas darbuotojas, priėmęs sprendimą grąžinti teisę vairuoti, pasirašo prašyme. <...> Jeigu sprendimą grąžinti teisę vairuoti priima VĮ „Regitra“ įgaliotas darbuotojas, Vairuotojų registre įrašomi duomenys apie teisės vairuoti grąžinimą ir pažymima, kad vairuotojo pažymėjimas galioja (jeigu vairuotojo pažymėjimo galiojimo terminas yra nepasibaigęs ir vairuotojo pažymėjime įrašomi duomenys neturi būti keičiami).

Iš aptarto reglamentavimo seka, kad teisės vairuoti transporto priemonę grąžinimas siejamas ne su šios teisės atėmimo termino pasibaigimu ir vairuotojų papildomo vairuotojų mokymo baigimu, bet su juridiniu faktu – įgalioto pareigūno sprendimu grąžinti šią teisę. Tik tokiu atveju laikoma, kad asmuo vėl turi teisę vairuoti transporto priemones. Taigi tik užbaigus šį procesą, asmuo įgyja teisę teikti prašymą dėl vairuotojo pažymėjimo išdavimo, nes, kaip minėta, vairuotojo pažymėjimas – teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas dokumentas, kuriuo patvirtinama asmens teisė vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę (motorines transporto priemones) ir nurodomos vairavimo sąlygos (SEAKĮ 2 straipsnio 93 punktas).

Narinėjamu atveju G. A., siekdamas susigrąžinti atimtą teisę vairuoti transporto priemones, privalėjo VĮ ,,Regitra“ pateikti prašymą grąžinti teisę vairuoti transporto priemones ir pateikti Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus, patvirtinančius, kad jis atitinka būtinas teisės vairuoti grąžinimo sąlygas, pabaigė papildomą vairuotojų mokymą ir išlaikė egzaminą. Pažymėtina, kad atimtos teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimas SEAKĮ 24 straipsnyje nustatyta tvarka nėra siejamas su nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje deklaravimu. Toks reikalavimas keliamas tik asmenims, besikreipiantiems dėl vairuotojo pažymėjimo, kaip dokumento patvirtinančio asmens turimą teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo. Todėl G. A. turimas vairuotojo pažymėjimas, išduotas (duomenys neskelbtini), nesuteikė jam teisės vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje bylai reikšmingu laiku.

Be to, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių (toliau – ir Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklės) (redakcija, galiojusi administracinio nusižengimo padarymo metu) 2.4. punkte apibrėžta nuolatinės gyvenamosios vietos sąvoka – pareiškėjo gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.

Nors G. A. skunde ir teisme nurodė, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), tačiau iš paties pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad jis nuolat grįžta į Lietuvos Respubliką – kas du mėnesius turi atvykti į Lietuvos Respubliką dviem savaitėms ne tik dėl darbo, bet ir dėl to, kad čia gyvena jo šeima. Pažymėtina, kad G. A. gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvos Respublikoje (nuo 2020 m. kovo 16 d. – (duomenys neskelbtini)), pareiškėjas nėra deklaravęs išvykimo į (duomenys neskelbtini) (b. l. 138–139). „Sodros“ duomenimis, G. A. nuo 2020 m. rugsėjo 13 d. laikomas dirbančiu Lietuvos Respublikoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 152). Pats pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis, būdamas Lietuvos Respublikoje, gyvena (duomenys neskelbtini), su savo gyvenimo drauge ir nepilnamete dukra. Teisės vairuoti transporto priemones reikalingumą G. A., be kita ko, grindžia poreikiu dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir rūpintis šeima. Teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, pripažįsta, kad pareiškėjas pakaitomis gyvena dviejose valstybėse ((duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikoje). Kadangi G. A. periodiškai grįžta į Lietuvos Respubliką, jį su šia valstybe sieja darbo ir šeimos santykiai, jis Lietuvos Respublikoje ne tik deklaravęs gyvenamąją vietą, bet ir faktinę gyvenamąją vietą, kurioje gyvena jo šeimos nariai, būtent Lietuvos Respublika, o ne (duomenys neskelbtini), su kuria jį sieja mažiau sąsajų (su šia valstybe sieja darbas ir gyvenamoji vieta), laikytina G. A. nuolatine gyvenamąja vieta Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 2.4. punkto prasme (šiuo atveju gyvenimo (duomenys neskelbtini) dienų skaičius per metus nėra esminė aplinkybė sprendžiant dėl G. A. nuolatinės gyvenamosios vietos aptariamo teisės akto prasme). Šiame kontekste pasakytina ir tai, kad prie skundo pridėtas (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos 2020 m. balandžio 24 d. raštas dėl G. A. neterminuoto leidimo gyventi šioje valstybėje su vertimu į lietuvių kalbą (b. l. 22–30), tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šis dokumentas nepasirašytas nei paprastu, nei elektroniniu parašu oficialaus pareigūno, o tai nelaikytina, kad toks dokumentas atitinka oficialiam dokumentui keliamus reikalavimus.

Esant anksčiau aptartoms aplinkybėms, pripažintina, kad G. A. 2023 m. gruodžio 18 d. apie 11.44 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g., vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, taip pažeidė KET 14 punkto reikalavimus. Jo turimas (duomenys neskelbtini) išduotas vairuotojo pažymėjimas nesuteikė jam teisės vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje. G. A. atstovės baigiamojoje kalboje išsakytos abejonės dėl teisės aktų kolizijos sprendžiant klausimą aptariamoje situacijoje yra nepagrįstos dėl anksčiau išvardytų motyvų, todėl atmetamos.

G. A. skunde ir teismo posėdžio metu teigė, kad jis nežinojo, jog jam yra būtina perlaikyti vairavimo egzaminą. Pažymėtina, kad ANK 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia. KET 5 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti SEAKĮ, mokėti KET ir jų laikytis. SEAKĮ yra viešai paskelbtas teisės aktų nustatyta tvarka, taigi prieinamas susipažinti visiems Lietuvos Respublikos gyventojams. Taigi, asmens manymas, kad nedaro administracinio nusižengimo, neatleidžia jo nuo administracinės atsakomybės. Be to, ANK 7 straipsnyje nustatytos administracinį nusižengimą padariusio asmens kaltės formos: asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo, o ANK 9 straipsnyje išvardytos ir apibūdintos neatsargumo rūšys (nepagrįstas pasitikėjimas arba nerūpestingumas). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ANK specialiosios dalies straipsniuose, skirtingai nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsniuose, atskiri atvejai, kai veika yra administracinis nusižengimas tik tais (arba ir tais) atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo, nenustatyti. Tai reiškia, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-689/2020). Iš ANK 424 straipsnio 3 dalies dispozicijos matyti, kad šis administracinis nusižengimas gali būti padarytas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, o, kaip jau buvo minėta anksčiau, įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia (ANK 2 straipsnio 2 dalis), todėl G. A. pagrįstai Institucijos nutarimu pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymo. Į pareiškėjo kaltės formą nagrinėjamu atveju atsižvelgiama parenkant administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės dydžius.

Sprendžiant dėl G. A. kaltės padarius ANK 424 straipsnio 3 dalyje, neturi reikšmės, kad, pasak pareiškėjo, jis anksčiau kelis kartus buvo sustabdytas policijos pareigūnų, bet nebuvo nubaustas pagal šį ANK straipsnį. Pažymėtina, kad kiekvienas atvejis yra sprendžiamas individualiai, juolab byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių minėtą pareiškėjo teiginį.

G. A. skundžiamu nutarimu taip pat nubaustas pagal ANK 415 straipsnio 2 ir 3 dalį tuo, kad jis bylai reikšmingu laiku ir vietoje vairavo automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nustatyta tvarka neįregistruotas ir su negaliojančiais valstybiniais numeriais.

SEAKĮ 27 straipsnio 1dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos viešajame eisme dalyvauti leidžiama nustatyta tvarka registruotoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms. Reikalavimas registruoti motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą Lietuvos Respublikoje netaikomas su Europos ekonominės erdvės šalyje registruota motorine transporto priemone ir (ar) priekaba į Lietuvos Respubliką atvykusiems asmenims. Reikalavimas registruoti motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą Lietuvos Respublikoje taip pat netaikomas laikinai (iki 90 dienų per metus) su užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė ir nėra Europos ekonominės erdvės šalis, registruota motorine transporto priemone ir (ar) priekaba į Lietuvos Respubliką atvykusiems asmenims.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymo „Dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklės) 66 punkte nurodyta, kad pareiškėjai privalo kreiptis į VĮ „Regitra“ dėl transporto priemonių įregistravimo: prieš pradedant jas eksploatuoti Lietuvos Respublikos viešajame eisme (kai transporto priemonės neregistruotos, išregistruotos arba užsienyje išduoti leidimai joms dalyvauti viešajame eisme yra sustabdyti) (66.1. punktas); per 6 mėnesius nuo to laiko, kai transporto priemonės pradeda dalyvauti Lietuvos Respublikos viešajame eisme (kai transporto priemonės valdytojai atvyksta gyventi į Lietuvos Respubliką, o transporto priemonės yra įregistruotos jų vardu EEE šalyje ir leidimai joms dalyvauti viešajame eisme nėra sustabdyti) (66.3. punktas).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad automobilis Audi A6 2019 m. rugpjūčio 6 d. 14.45 val. G. A. prašymu buvo išregistruotas Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka, ši transporto priemonė bylai reikšmingą dieną (2023 m. gruodžio 18 d.) buvo laikoma išregistruota Lietuvos Respublikoje (b. l. 129–136).

G. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis, išvažiavęs į (duomenys neskelbtini), buvo užregistravęs automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šioje valstybėje, tačiau pareiškėjas prie skundo ar teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ši transporto priemonė 2023 m. gruodžio 18 d. buvo registruota (duomenys neskelbtini). Be to, jeigu automobilis būtų registruotas (duomenys neskelbtini), akivaizdu, jis turėtų šios valstybės valstybinius numerius. Kita vertus, G. A. 2023 m. gruodžio 18 d. vairuojamas automobilis Audi A6 turėjo ne (duomenys neskelbtini), o Lietuvos Respublikos valstybinius numerius. Pareiškėjas teisme taip pat nurodė, kad jis nuolat naudojasi automobiliu Audi A6. Teismas jau pasisakė, kad G. A. nuolat grįžta į Lietuvos Respubliką gyventi tam tikrą laiką, jį su šia valstybę sieja stiprūs ryšiai, todėl jis negali būti laikomas atvykstančiu gyventi (kaip pirmą kartą ar po ilgesnio laiko tarpo) į Lietuvos Respubliką Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių 66.3. punkto prasme. Todėl nėra abejonių, kad bylai reikšmingą dieną G. A. turėjo būti įregistravęs automobilį Audi A6 Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau jis nepadarė to. Tai, kad pareiškėjas, eksploatuodamas tą pačią transporto priemonę dviejose valstybėse, susiduria su registracijos skirtingose valstybėse pripažinimo sunkumais, šiuo atveju neturi reikšmės kvalifikuojant jo padarytą administracinį nusižengimą ANK 415 straipsnio 2 dalies prasme. Kadangi G. A. vairavo nustatyta tvarka neįregistruotą automobilį Audi A6, todėl pareiškėjas negalėjo naudoti ir valstybinius numerius – (duomenys neskelbtini) (jie laikytini negaliojančiais). Tokie pareiškėjo veiksmai atitinka ANK 415 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėtį. Pagarbos valstybei, kurios valstybės pilietis yra pareiškėjas, rodymas naudojant negaliojančius valstybinius numerius neatleidžia jo nuo administracinės atsakomybės.

Atsižvelgiant į tai, naikinti skundžiamą nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo bylą, kaip prašė G. A. teismo posėdžio metu, nėra pagrindo. Vien pareiškėjo ir jo atstovo nesutikimas su Institucijos padarytomis išvadomis neleidžia pripažinti skundžiamą nutarimą neteisėtą ir nepagrįstą.

Dėl G. A. paskirtų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonės

ANK 415 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta bauda vairuotojams nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų.

ANK 415 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta bauda vairuotojams nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų.

ANK 424 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta bauda nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Be to, to paties straipsnio 7 dalyje yra įtvirtinta, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Taigi įstatymų leidėjas įtvirtino bendrą taisyklę, kad už ANK 424 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paprastai skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

Nagrinėjamu atveju G. A. už padarytus administracinius nusižengimus paskirti ANK straipsnių sankcijose nustatytų baudų vidurkiai (galutinė administracinė nuobauda – 375 Eur bauda) ir už ANK 424 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 9 mėnesiams, t. y. šios administracinio poveikio priemonės taikymo termino vidurkis.

G. A. skunde prašo jam už padarytus administracinius nusižengimus paskirtas baudas sumažinti iki ANK straipsnių sankcijose nustatytų baudų minimumo.

ANK 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Visų pirma pasakytina, kad G. A. skunde iš esmės nenurodo jokių motyvų, kuriais pagrįstų, kad jam paskirtos baudos yra aiškiai per didelės. Pareiškėjo skundo esmė yra susijusi su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) netaikymu ar jos taikymu kuo mažesniam terminui.

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad G. A. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors pareiškėjas skunde teigia, kad jis prisipažįsta padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi, tačiau pats jis nagrinėjant skundą prašė pirmiausia panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti, išdėstė aplinkybes motyvuodamas tokį prašymą. Vadinasi G. A. teismo posėdžio metu neprisipažino padaręs inkriminuojamų administracinių nusižengimų, kartu tai nerodo ir pareiškėjo nuoširdaus gailesčio padarius inkriminuojamus administracinius nusižengimus. Todėl tokio jo elgesio negalima pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nustatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte (kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse nustatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi).

G. A. padarė tris administracinius nusižengimus, susijusius su transportu ir kelių ūkiu. Byloje nustatyta, kad G. A. dirba, turi šeimą, nepilnametę dukrą (b. l. 16), jo gyvenimo draugei nustatytas neįgalumas (b. l. 17–19), pareiškėjas darboviečių charakterizuojamas teigiamai (b. l. 10–12). Be to, jis baigė papildomą vairuotojų mokymą, išklausė 8 val. privalomąjį pirmosios pagalbos mokymą (b. l. 20–21). Pažymėtina, kad pagal ANK 34 straipsnio 2 dalį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybė, kurią, be kita ko, apibūdina, ar asmuo dirba, turi šeimą, teigiamai charakterizuojamas ir pan., yra tik viena iš aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti nustatant baudos dydį. Be to, visoms ANK 34 straipsnio 2 dalyje nustatytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Šiuo atveju reikšminga ir tai, kad G. A. anksčiau ne kartą trauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat ir KET pažeidimus, šioje byloje įrodytų administracinių nusižengimų padarymo metu turėjo kelias galiojančias administracines nuobaudas (110–115). Tai neigiamai apibūdina pareiškėjo asmenybę. Nors šiuo metu G. A. neturi galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau ši aplinkybė nesudaro pakankamai pagrindo mažinti jam paskirtas baudas.

Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimo aplinkybes, konstatuoja, kad G. A. skundžiamų nutarimu už padarytus administracinius nusižengimus paskirti ANK straipsnių sankcijose nustatytų baudų vidurkiai (galutinė administracinė nuobauda – 375 Eur bauda) nėra aiškiai per griežti, todėl keisti šią skundžiamo nutarimo dalį nėra pagrindo. Be to, pastebėtina, kad pareiškėjas teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jo finansinė padėtis būtų tokia, kad jis nesugebėtų sumokėti jam paskirtą 375 Eur baudą.

G. A. skunde taip pat prašo neatimti teisės vairuoti transporto priemones, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, arba atimti tokią teisę kuo trumpesniam laikotarpiui.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Tokia pati taisyklė galioja ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo.

Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, pareiškėjo asmenybę, jo šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti G. A. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti jam trumpesnį administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, nei ANK 424 straipsnio 7 dalyje nustatytas minimalus. Tokios išvados nepaneigia ir pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės bei argumentai. G. A. skunde, taip pat teismo posėdžio metu jo nurodytos aplinkybės – administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės (nežinojo, kad jam reikėjo perlaikyti vairavimo egzaminą praėjus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių terminui), jo poreikis turėti teisę vairuoti transporto priemones (vairavimas būtinas darbo funkcijoms atlikti, rūpinantis iš dalies darbinga gyvenimo drauge ir nepilnamete dukra), teismo vertinimu, nelaikytinos ypatingomis ir išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Tačiau, teismo vertinimu, yra pagrindas pakeisti skundžiamą nutarimą – už ANK 424 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirti minimalų ANK 424 straipsnio 7 dalyje nustatytą administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą 6 mėnesiams. Toks teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas laikytinas pakankamu siekiant įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį, nustatytą ANK 22 straipsnio 2 dalyje.

Visų pirma pažymėtina, kad G. A. padarė šiurkštų administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje. Pareiškėjo padaryto administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, pavojingumo itin nemažina tai, kad jis baigė papildomą vairuotojų mokymą, išklausė 8 val. privalomąjį pirmosios pagalbos mokymą (b. l. 20–21), nes jis neįgyvendino visų sąlygų (neperlaikė vairavimo egzamino), kad susigrąžintų teisę vairuoti transporto priemones. Pasak pareiškėjo, jis nežinojo, kad turi perlaikyti vairavimo egzaminą VĮ „Regitra“, tačiau kaip minėta, ANK 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia. KET 5 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti SEAKĮ, mokėti KET ir jų laikytis. SEAKĮ yra viešai paskelbtas teisės aktų nustatyta tvarka, taigi prieinamas susipažinti visiems Lietuvos Respublikos gyventojams. Taigi asmens manymas, kad nedaro administracinio nusižengimo, neatleidžia jo nuo administracinės atsakomybės. Tai, kad G. A. nurodė policijos pareigūnams, kad turi (duomenys neskelbtini) išduotą vairuotojo pažymėjimą, o jie paaiškino, kad šitas vairuotojo pažymėjimas leidžia jam važinėti transporto priemonėmis, nes toks dokumentas yra galiojantis, taip pat nelaikytina aplinkybe taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pažymėtina, kad pareiškėjas, kaip eismo dalyvis, privalo vadovautis teisės aktais, o ne policijos pareigūnų žodiniais paaiškinimais, ar jis turi teisę vairuoti transporto priemones. G. A., tinkamai nepasidomėjęs teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo tvarka ir vairuodamas automobilį, rodo paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nerūpestingumą, t. y. pats prisiėmė riziką vairuodamas transporto priemonę.

Nors G. A. skunde nurodo, kad jis visiškai pripažįsta kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo ir nuoširdžiai gailisi, o tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau, kaip minėta, pats jis nagrinėjant skundą prašė pirmiausia panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti, išdėstė aplinkybes motyvuodamas tokį prašymą. Vadinasi G. A. teismo posėdžio metu neprisipažino, kad jis vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kartu tai nerodo ir pareiškėjo nuoširdaus gailesčio padarius inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Todėl tokio jo elgesio negalima pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nustatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Taigi G. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Taip pat nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Pareiškėjas, prašydamas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, iš esmės akcentuoja tokios teisės reikalingumą kasdieniame gyvenime – darbo funkcijoms atlikti ir šeimos poreikiams patenkinti t. y. rūpinimusi šeima. Visų pirma pasisakytina, kad pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybė, kurią, be kita ko, apibūdina, ar asmuo dirba, turi šeimą, teigiamai charakterizuojamas ir pan., yra tik viena iš aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti nustatant specialiosios teisės atėmimo terminą. Be to, visoms ANK 34 straipsnio 3 dalyje nustatytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė.

Tai, kad G. A. teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga darbo funkcijoms atlikti, nėra ta aplinkybė, kuri lemtų aptariamos administracinio poveikio priemonės termino sutrumpinimą mažesniam terminui, nei sankcijoje nustatytas minimalus, ar jos neskyrimui. Atkreiptinas dėmesys, kad nemažai žmonių naudojasi teise vairuoti transporto priemones darbo tikslams, o teisės vairuoti transporto priemones atėmimas tam tikram laikui apskritai neatima asmens teisės dirbti (pereiti į kitą pareigybę arba susirasti kitą darbą), kai ši specialioji teisė tiesiogiai nėra reikalinga. Todėl net ir netekus pagrindinio pragyvenimo šaltinio – darbo, G. A. neatimama teisė apskritai susirasti kitą darbą arba dirbti pagal profesiją kitokiu būdu (pavyzdžiui, į darbo vietą vykti taksi, viešuoju transportu arba pan.). Sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą mažesniam terminui, nei sankcijoje nustatytas minimalus, ar jos neskirti taip pat nesudaro pagrindo ir G. A. skunde nurodyta jo šeimos interesų apsauga. Byloje nenustatyta, kad jo gyvenimo draugė, būdama iš dalies darbinga, ir nepilnametė dukra be pareiškėjo teisės vairuoti transporto priemones negalėtų tinkamai rūpintis savo kasdienine veikla. Šiame kontekste pasakytina, kad byloje nustatyta, kad dalį laiko G. A. gyvena (duomenys neskelbtini), todėl akivaizdu, kad jo šeimos nariai savo poreikius gali tenkinti ir pareiškėjui laikinai išvykus iš Lietuvos Respublikos.

Pažymėtina, kad tam tikri laikini sunkumai dirbant ar rūpinantis šeima yra natūralus administracinio nusižengimo padarymo padarinys. Šie negatyvūs, nepalankūs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenime kilę paskirtos administracinio poveikio priemonės padariniai yra ne tik neišvengiami, bet kartu ir būtini. Priešingu atveju, administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) būtų beprasmiškos, jos negalėtų įspėjamai veikti nei konkretaus administracinį nusižengimą padariusio asmens, nei kitų asmenų, t. y. neatitiktų savo prevencinio pobūdžio. Akcentuotina, kad skiriama administracinio poveikio priemone siekiama ne tik pakeisti kalto asmens elgesį teigiama linkme, bet ir apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokios veikos padarymo atvejų, užkirsti kelią toliau pažeidinėti KET. Siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių KET pažeidimų bei pakeisti asmenį, nusveria jo patiriamus nepatogumus, juo labiau kad šie nepatogumai atsirado dėl paties G. A. neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pareiškėjui yra terminuotas, t. y. trunka tam tikrą laiką, o vėliau jis vėl galės naudotis tokia teise ir nevaržomai dirbti bei rūpintis šeima. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas teigiamai apibūdinamas darbovietėse, taip pat nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Sprendžiant dėl G. A. paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo tikslingumo, būtina įvertinti ir tai, kad pareiškėjas anksčiau ne kartą trauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat ir KET pažeidimus (pavyzdžiui, jam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta už šiurkštaus administracinio nusižengimo – transporto priemones vairavimo esant neblaiviam – padarymą), šioje byloje įrodyto administracinio nusižengimo padarymo metu jis turėjo kelias galiojančias administracines nuobaudas (110–115). Tai neigiamai apibūdina pareiškėjo asmenybę. Nors šiuo metu G. A. neturi galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau ankstesnis pareiškėjo baustumas turi reikšmės vertinant jo asmenybę.

Teismas, remdamasis anksčiau nurodytais motyvais, daro išvadą, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti G. A. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam, nei ANK 424 straipsnio 7 dalyje nustatytas minimalus, terminui ar apskritai neskirti tokios administracinio poveikio priemonės. Todėl G. A. skundo prašymas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas atmetamas. Vien pareiškėjo ir jo atstovės priešingas manymas ir skunde cituojama teismų praktika (pažymėtina, kad kalto asmens administracinės atsakomybės nustatymo klausimas yra individualus) savaime nesudaro pagrindo taikyti jam švelnesnę administracinę atsakomybę.

Kita vertus, teismas, visapusiškai įvertinęs anksčiau minėtas aplinkybes, reikšmingas administracinio poveikio priemonės skyrimui, konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatyti administracinės nuobaudos tikslai ir paskirtis bus pasiekti G. A. už ANK 424 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrus minimalų ANK 424 straipsnio 7 dalyje nustatytą administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą 6 mėnesiams. Pirma, pareiškėjas anksčiau nebuvo baustas administracine tvarka už ANK 242 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą. Antra, neatmestina, kad G. A. dėl savo paties nerūpestingumo, o ne tyčia, padarė minėtą administracinį nusižengimą (kaip minėta, jis baigė papildomą vairuotojų mokymą, išklausė 8 val. privalomąjį pirmosios pagalbos mokymą). Nors nenustatyta G. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nėra ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Ketvirta, teismas taip pat įvertina minėtą G. A. asmenybę, susijusią su darbine veikla ir jo šeimine padėtimi. Būtent minėto dydžio administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) terminas atitiks administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę ir bus proporcingas padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo laipsniui. Tokios išvados nepaneigia, kad pareiškėjas anksčiau baustas administracine tvarka už KET pažeidimus. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės dydžio, atsižvelgiama ne tik į asmens baustumą administracine tvarka, bet ir į kitas reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, Institucijos vyresniosios tyrėjos R. G. 2024 m. sausio 8 d. nutarimas atitinkamai keičiamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

G. A. (G. A.) skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. G. 2024 m. sausio 8 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-657-2024:

1) pakeisti nutarimo dalį, kuria G. A. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 9 mėnesiams – ir G. A. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 6 mėnesiams;

2) taip pat pakeisti nutarimo dalį dėl galutinės administracinio poveikio priemonės:

vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, G. A. paskirti galutinę administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos (G. A. – per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties vertimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo dienos) gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.