- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-05-04
- Bylos Nr.
- I-5912-437/2007
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Raimondas Blauzdžius (pran.)
- Pareiškėjas
- V. V.
- Atsakovas
- Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Kaminsko, teisėjų Laimės Baltrūnaitės ir Raimondo Blauzdžiaus (pranešėjo), sekretoriaujant Ingridai Pikutytei, dalyvaujant pareiškėjui V. V., jo atstovui adv. pad. Mindaugui Gedeikiui, atsakovų atstovams Viktorijai Navickaitei ir Jurij Kornijenko, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovams – Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai – dėl sprendimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
V. V. prašo panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie LR Žemės ūkio ministerijos 2006-11-02 sprendimą Nr. BR6- (382)-14618 dėl pareiškėjui paskaičiuotos skolos, taip pat panaikinti 2007-01-09 LR Žemės ūkio ministerijos sprendimą „Dėl prašymo“. Skunde (b.l. 4-6) nurodo, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra prie LR Žemės ūkio ministerijos 2006-11-02 raštu Nr. BR6-(382)-14618 informavo, jog vadovaujantis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006-09-18 sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-2655-13/06, pieno kvota grąžinta Šakių rajono Grinaičių žemės ūkio bendrovei, todėl pareiškėjui išmokėtos 12 430,75 Lt tiesioginės išmokos už kvotinį pieną turi būti grąžintos iki 2006-11-12 Nacionalinei mokėjimo agentūrai. 2004 m. gruodžio 17 d. pieno gamybos kvotai perimti/perduoti K11N paraiškos, reg. Nr. 18576, pagrindu Nacionalinės mokėjimo agentūros specialistai administravo pieno gamybos kvotos perdavimą. Tačiau 2006 m. kovo 2 d. sprendimu Nr. BR6-(11.14)-2906 Nacionalinė mokėjimo agentūra informavo pareiškėją, kad Grinaičių žemės ūkio bendrovės turėta pieno gamybos kvota, kurią jis buvo perdavęs Grinaičių žemės ūkio bendrovei 2004-12-17 pieno gamybos kvotai perimti/perduoti Kl 1N paraiškos, reg. Nr. 18576 pagrindu, buvo grąžinta pareiškėjui. Taip pat 2006-03-02 Nacionalinės mokėjimo agentūros rašte Nr.BR6-(1.14)-2906 pabrėžiama, kad pareiškėjas 2004-2005 kvotos metais bei 2005-2006 kvotos metais turėjo 799 043 kg 4,04 proc. pardavimo perdirbti kvotą. Grinaičių žemės ūkio bendrovė pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašydama panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie LR Žemės ūkio ministerijos 2006 m. kovo 2 d. sprendimą „Dėl pieno gamybos kvotos grąžinimo“ Nr. BR6-(11.14)-2906. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006-09-18 priėmė sprendimą, vadovaujantis kuriuo pieno kvota grąžinta Grinaičių žemės ūkio bendrovei, o iš pareiškėjo reikalaujama grąžinti Nacionalinei mokėjimo agentūrai išmokėtas tiesiogines išmokas už kvotinį pieną. Nacionalinė mokėjimo agentūra 2006-10-24 sprendimu Nr. 276391 taip pat informavo pareiškėją, kad Šakių rajono Grinaičių žemės ūkio bendrovei grąžinta pareiškėjui perduota 2004-2005 kvotos metais pieno pardavimo perdirbti kvota bei pareiškėjo turima pieno kvota 2004-2005, 2005-2006, 2006-2007 kvotos metais yra 0 kg. Pareiškėjui išmokėtos 12430,75 Lt tiesioginės išmokos už parduotą kvotinį pieną buvo paskaičiuotos nuo 2004 kvotos metų pradžios iki 2004 m. spalio 31d. Šios tiesioginės išmokos buvo paskaičiuotos ir išmokėtos už pareiškėjo ūkio parduotą pieną. Tokiu būdu, išmokų grąžinimas už pareiškėjo ūkio parduotą pieną sudaro prielaidas Grinaičių žemės ūkio bendrovei neteisėtai praturtėti (LR CK 6.237 str. l d.). Be to, išmokų perdavimas Grinaičių žemės ūkio bendrovei prieštarauja Konstituciniams teisingumo, protingumo sąžiningumo principams, reglamentuotiems LR CK 1.5 str., nes pareiškėjas, pardavęs pieną, netenka teisės į dalį pajamų, kurios jam teisėtai priklauso. LR Žemės ūkio ministerija 2007-01-09 d. raštu „Dėl prašymo“ pareiškėjo skundo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros 2006-11-02 d. rašto Nr.BR6-(382)-14618 panaikinimo netenkino. 2006-09-18 Vilniaus apygardos administracinio teismas priėmęs sprendimą panaikino NMA 2006 m. kovo 2 d. sprendimą „Dėl pieno gamybos kvotos grąžinimo“ Nr. BR6-( 11.14)-2895. Teismas tik panaikino šį aktą, tačiau nepasisakė dėl šių sprendimo aspektų. Panaikindamas minėtąjį aktą, teismas neišaiškino, kam yra grąžinama pareiškėjo pieno kvota ir kaip yra paskirstomos išmokos už kvotinį pieną. Teismas taip pat pripažino, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra neteisėtai ir nepagrįstai grąžino pareiškėjui pieno kvotą, kadangi pagal Viešojo administravimo įstatymo 32 str. 6 d., tokios klaidos, kurių ištaisymas reikštų piliečiui ar kitiems asmenims suteiktos ir pagal nustatytą tvarką įsigaliojusios teisės atėmimą ar suvaržymą gali būti taisomos tik teismo sprendimu. Tačiau teismas nepasisakė dėl pirminio, įvykusio 2004-12-17 pareiškėjo pieno gamybos kvotos perdavimo Grinaičių žemės ūkio bendrovei teisėtumo, nors visas su šiuo perdavimu susijusias aplinkybes išnagrinėjo. Pagal tuo metu galiojusias ir šiuo metu galiojančias Pieno gamybos kvotų sistemos administravimo taisykles, patvirtintas LR Žemės ūkio ministerijos 2003 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 3D-495, nebuvo ir nėra numatyta, kad perduodant pieno gamybos kvotą, kartu perduodamos ir tiesioginės išmokos už parduotą kvotinį pieną. Vilniaus apygardos administracinis teismas, priimdamas sprendimą, nepasisakė dėl to, kam yra grąžinama pareiškėjo pieno kvota ir kaip yra paskirstomos išmokos už kvotinį pieną bei nuo kada yra laikoma, kad pieno perdirbimo kvota yra perduota Grinaičių žemės ūkio bendrovei, todėl kyla klausimas, ar pareiškėjas tikrai 2005-03-31 nebeturėjo pieno gamybos kvotos. LR Žemės ūkio ministerija 2007-01-09 d. rašte „Dėl prašymo“ mini pieno gamybos kvotų sistemos administravimo taisyklių, patvirtintų LR Žemės ūkio ministro 2003-11-20 įsakymu Nr. 3D-495, 44 punktą, kaip vieną pagrindų atsisakyti patenkinti pareiškėjo prašymą dėl išmokų už 2004-2005 kvotos metus parduotą kvotinį pieną grąžinimo. Šiame punkte teigiama, kad kvotos perėmėjas, perėmęs kvotą, perima ir įsipareigojimus, susijusius su perimtos kvotos realizavimu ir visais finansiniais įsipareigojimais Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Teigia, kad Grinaičių žemės ūkio bendrovė perėmė iš pareiškėjo visus įsipareigojimus, susijusius su šia kvota, kad tinkamai ją galėtų vykdyti, tačiau Grinaičių žemės ūkio bendrovei nesuteikiama teisė perimti dalį turtinių teisių, o būtent teisę į išmokas už realizuotą kvotinį pieną, priklausiusių pareiškėjui dar iki pieno perdirbimo kvotos perėmimo Grinaičių žemės ūkio bendrovei.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė skunde nurodytais motyvais. Paaiškino, kad ginčijama išmoka yra dalis pieno kainos, išmoka už kvotinį pieną. Kvota buvo nustatyta iki 2005-02-10. Buvo prašomos išmokos už periodą nuo 2004-04-01 iki 2004-10-31. Tuo metu kvotos priklausė pareiškėjui. Parduotos 6 karvės iš turimų 100 karvių.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas pateikė paaiškinimus, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006-09-18 sprendimu nepripažino, jog tiesioginės išmokos už kvotinį pieną V. V. išmokėtos neteisėtai. Pieno gamybos kvotų sistemos įdiegimo ir administravimo taisyklėse nėra nuostatos, kad išmokos už jau parduotą kvotinį pieną pereina kvotos perėmėjui kartu su perduodama kvota. Be to, Pieno gamybos kvotų sistemos įdiegimo ir administravimo taisyklių 44 p. nereglamentuoja tiesioginių išmokų, tai yra nesuteikiama teisė perimti dalį turtinių teisių – teisę į išmokas už pareiškėjo jau realizuotą kvotinį pieną. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1782/2003, nustatantis bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantis tam tikras paramos schemas ūkininkams, nurodo, kad pieno gamintojas turi teisę gauti priemoką už pieną ir ši priemoka siejama su parduotu pienu bei turėta kvota iki kovo 31 d., bet nebūtinai kovo 31 d. arba kai yra mokamos išmokos (Reglamento 95, 95 str.). Pareiškėjui išmokėtos 12430,75 Lt tiesioginės išmokos už parduotą kvotinį pieną buvo paskaičiuotos nuo 2004 kvotos metų pradžios iki 2004 m. spalio 31, t. y. iki kvotos perdavimo Grinaičių žemės ūkio bendrovei.
Atsiliepimas
Atsakovas LR Žemės ūkio ministerija atsiliepimu į skundą su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo (b. l. 39-42) kad 2004 m. gruodžio 17 d. pareiškėjas užpildė paraišką Nr. 18576 pieno gamybos kvotai perimti/perduoti (toliau - Paraiška). Pareiškėjas turimą pieno pardavimo perdirbti kvotą 799043 kg pageidavo perduoti Grinaičių žemės ūkio bendrovei, kuri iš minėto ūkininko nupirko visą karvių bandą. Vadovaujantis Pieno gamybos kvotų sistemos administravimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2003 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 3D-495 (toliau - Taisyklės), 40 punktu, pieno gamybos kvotą galima perduoti tik toje pačioje apskrityje, išskyrus paveldėjimo, santuokos sukūrimo ir/ar nutraukimo bei ūkio reorganizavimo atvejus. Nacionalinė mokėjimo agentūra, administravusi šį kvotos perdavimą iš vienos apskrities į kitą, interpretavo kaip kvotos perdavimą reorganizuojant ūkį. Paraiškos administravimas buvo baigtas 2005 m. vasario 10 d., Grinaičių žemės ūkio bendrovė pranešimu Nr. 23629 informuota, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra nusprendė pareiškėjo pieno pardavimo perdirbti kvotą perduoti Grinaičių žemės ūkio bendrovei. Kvota nustatyta atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktos pieno gamybos kvotai perimti/perduoti Paraiškos duomenis. Vadovaujantis Taisyklių 35 punktu, į nacionalinį rezervą buvo sugrąžinta 268 256 kg V. V. iš nacionalinio rezervo gauta kvotos dalis, o vadovaujantis Taisyklių 42 punktu, perduodant pieno gamybos kvotą, nuo kvotos perėmėjo buvo atskaičiuoti 5 proc. perduodamos kvotos į nacionalinį rezervą. Grinaičių žemės ūkio bendrovei buvo perduota 503 991 kg dydžio 4,07 proc. riebumo pardavimo perdirbti kvota. Nacionalinė mokėjimo agentūra, kaip pieno gamybos kvotų sistemos administratorius, administruodama pareiškėjo Paraišką, priėmė administracinį sprendimą ir leido pareiškėjui perduoti jo turėtą pieno gamybos kvotą Grinaičių žemės ūkio bendrovei. Šis perdavimas šalims sukėlė atitinkamas teisines pasekmes. Pareiškėjas, perdavęs kvotą, prarado teisę gauti tiesiogines išmokas už parduotą pieną. Grinaičių žemės ūkio bendrovė, priėmusi pieno kvotą, buvo paprašyta pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius atitinkamo dydžio žemės ploto valdymo faktą. Ginčas kilo kai, Grinaičių žemės ūkio bendrovė už pareiškėjo 2004 - 2005 m. deklaruotą parduodamą pieną gavo išmokas. Tai įvyko todėl, kad išmokoms už parduodamą pieną gauti pagrindinė sąlyga yra pieno kvotos turėjimas, o išmokų mokėjimo metu pareiškėjas visą kvotą jau buvo perdavęs Grinaičių žemės ūkio bendrovei. Pareiškėjas, perdavęs kvotą, negavo tiesioginių išmokų už 2004-2005 kvotos metais pristatytus pieno kiekius. Žemės ūkio ministerija, būdama Taisyklių rengėja, 2006 m. sausio 17 d. rašte Nr. 3IN-V-1330-71 išaiškino Taisyklių 40 punktą, kad pieno kvotą galima perduoti tik toje pačioje apskrityje, išskyrus paveldėjimo, santuokos sukūrimo ir/ar nutraukimo bei ūkio reorganizavimo atvejus. Taip pat išaiškino, jog reorganizavimo atvejis netaikomas ūkininko ūkiui, kadangi jis nėra juridinis asmuo. 2006 m. vasario 22 d. V. V. buvo grąžinta pieno gamybos kvota, kuri Paraiškos pagrindu 2005 m. vasario 10 d. buvo perduota Grinaičių žemės ūkio bendrovei. 2006 m. kovo 21 d. Nacionalinėje mokėjimo agentūroje gautas Grinaičių žemės ūkio bendrovės prašymas, kuriame prašoma atstatyti iš jų paimtą 503 991 kg dydžio pardavimo perdirbti kvotą, bei užtikrinti bendrą turėtą 3 703 991 kg pieno gamybos kvotą. Nacionalinė mokėjimo agentūra 2006 m. kovo 2 d. sprendimu Nr. BR6-(1.14)-2906 grąžino pareiškėjui pieno kvotą, kurią jis buvo perdavęs Grinaičių žemės ūkio bendrovei. Kadangi gražinus kvotą, nuo 2006 m. kovo 2 d. pieno pardavimo kvotos turėtojas buvo pareiškėjas, ir išmokų už parduotą pieną mokėjimo metu jau turėjo pieno pardavimo kvotą, pareiškėjui 2006 m. balandžio 28 d. buvo išmokėtos išmokos už parduotą pieną. Grinaičių žemės ūkio bendrovė Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimą paimti iš jos ir grąžinti Pareiškėjui pieno gamybos kvotą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2006 m. rugsėjo 18 d. sprendimu panaikino Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimą grąžinti pareiškėjui pieno gamybos kvotą. Nacionalinė mokėjimo agentūra, vykdydama minėtą teismo sprendimą, 2006 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. BR6-(11.14)-15067 informavo pareiškėją, kad jis neturi pieno pardavimo kvotos ir lieka galioti Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimas pareiškėjo turėtą pieno pardavimo kvotą pagal jo pateiktą Paraišką perduoti Grinaičių žemės ūkio bendrovei ir jis privalo grąžinti nepagrįstai gautas išmokas.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su skundu nesutiko, paaiškino, kad pareiškėjas užpildė paraišką perleisti kvotą. Kovo 31 d., kai neturėjo kvotos, buvo patikslinta. Pareiškėjas ir Grinaičių žemės ūkio bendrovė turėjo tartis tarpusavyje. Išmokos negali būti mokamos tam, kas kovo 31 d. neturi kvotos. Pareiškėjas gavo išmokas, nes jam buvo grąžinta kvota 2006 metais, tačiau išmokėta neteisėtai, todėl turi grąžinti Nacionalinei mokėjimo agentūrai.
Šalies argumentai
Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Skunde (b.l. 86-88) nurodo, kad skola pareiškėjui paskaičiuota vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-2655-13/06, kuriuo pieno kvota iš pareiškėjo buvo grąžinta Šakių rajono žemės ūkio bendrovei „Grinaičiai“, todėl pareiškėjas tiesiogines išmokas už kvotinį pieną privalo grąžinti Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Tai nustatyta Pieno gamybos kvotų sistemos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 3D-495, 56 punkte, kuriame nurodyta, kad kvotos perėmėjas perima ir įsipareigojimus, susijusius su perimtos kvotos realizavimu ir visais finansiniais įsipareigojimais Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Žemės ūkio ministerija, 2007-01-09 raštu Nr. 3IN-V-373/3-50 atsakydama pareiškėjui į jo 2006-11-24 skundą, rėmėsi teisės aktais, kuriuose nustatyta papildomų tiesioginių išmokų už kvotinį pieną gavimo tvarka, mokėjimo terminai ir reikalavimai pieno gamintojams, pieno gamybos kvotos sistemos administravimo tvarka. Papildomų tiesioginių išmokų už kvotinį pieną mokėjimo 2005 m. taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 3D-50 3 punktas numato, kad išmokos mokamos pieno gamintojams, pateikusiems šių taisyklių 1 priede nustatytos formos paraišką ir atitinkantiems šiame punkte išvardintus reikalavimus. Vienas reikalavimų išmokai gauti - 2005 m. kovo 31d. turėti 2004-2005 kvotos metais pieno gamybos kvotą, įregistruotą Kvotų administravimo informacinėje sistemoje. Pareiškėjas neatitiko šiose taisyklėse nustatyto reikalavimo, kadangi vadovaujantis teismo administracinėje byloje Nr. 1-2655-13/06 priimtu sprendimu, pieno gamybos kvota buvo grąžinta ŽŪB „Grinaičiai“, todėl neturinčiam kvotos asmeniui išmoka už kvotinį pieną negali būti mokama. Teigia, kad 2005-03-31 pareiškėjas pieno kvotos negalėjo turėti. Teismas panaikino Nacionalinės mokėjimo agentūros 2006-03-02 sprendimą grąžinti kvotą pareiškėjui. Nacionalinė mokėjimo agentūra 2006-10-24 raštu Nr. 276391, informavo pareiškėją, kad jo turima pieno gamybos kvota 2004-2005, 2005-2006 ir 2006-2007 kvotos metais yra 0 kg, kadangi vykdant teismo sprendimą ŽŪB „Grinaičiai“ grąžinta pareiškėjo turėta 2004-2005 kvotos metais pieno pardavimo perdirbti kvota ir 2004-2005 kvotos metais pieno supirkimo įmonei pristatytas pieno kiekis. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 14 str. 1 d. nurodo, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Minėtoje administracinėje byloje, kurios sprendimui įsiteisėjus, pareiškėjo teigimu buvo pažeisti jo interesai, nors pareiškėjas ir buvo įtrauktas trečiuoju suinteresuotu asmeniu, tačiau šio teismo sprendimo neskundė ir savo galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų negynė. Pareiškėjas šioje byloje teikdamas atsiliepimą palaikė ŽŪB „Grinaičiai“ skunde išdėstytą nuomonę, kad dėl prarastos kvotos bendrovė patirs nuostolių, bei nurodė, kad atėmus sugrąžintą kvotą būtų pažeisti ir jo interesai, prašė bylą spręsti teismo nuožiūra ir pačiame bylos nagrinėjime nedalyvavo. Pareiškėjas galėjo pasinaudoti jam suteikta teise ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsniu, galėjo apskųsti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006-09-18 sprendimą, tačiau to nepadarė. Nacionalinė mokėjimo agentūra privalėjo įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą ir pareiškėjui priskaičiuoti skolą. LR Žemės ūkio ministerija neturi teisės panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimo dėl pareiškėjui priskaičiuotos skolos, kadangi Nacionalinė mokėjimo agentūra yra institucija, teisės aktų nustatyta tvarka priimanti sprendimus dėl paramos skyrimo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Ginčo dalykas yra tiesioginių išmokų už kvotinį pieną išmokėjimas pieno gamintojui.
Papildomų tiesioginių išmokų už kvotinį pieną mokėjimo 2005 m. taisyklių, patvirtintų LR Žemės ūkio ministro 2005-02-01 įsakymu Nr. 3D-50, 3 p. įtvirtintas reikalavimas, kad išmokos mokamos pieno gamintojams, pateikusiems nustatytos formos paraišką ir 2005 m. kovo 31 d. turėjusiems nustatytą 2004-2005 kvotos metų pieno gamybos kvotą, įregistruotą kvotų administravimo informacinėje sistemoje. Šios taisyklės priimtos vadovaujantis 2003-09-29 Tarybos reglamento (EB) Nr. 1782/2003 bei kitų teisės aktų pagrindu. LR Žemės ūkio ministro 2003-11-20 įsakymu Nr. 3D-495 patvirtintų Pieno gamybos kvotų sistemos įdiegimo ir administravimo taisyklių 39 p. nustato, kad gamintojui (kvotos perdavėjui) perduodant (perleidžiant, dovanojant, parduodant) ūkį, t.y. pastatus ir/arba žemę, ir/arba melžiamas karves kitam gamintojui (kvotos perėmėjui), gali būti perduodama tik visa perdavėjo turima kvota. Pieno gamybos kvotų sistemos įdiegimo ir administravimo taisyklių 44 p. taip pat nustato, kad kvotos perėmėjas, perėmęs kvotą, perima ir įsipareigojimus, susijusius su perimtos kvotos realizavimu ir visais finansiniais įsipareigojimais Nacionalinei mokėjimo agentūrai.
Byloje nustatyta, kad V. V. 2004-12-17 Paraiškos pieno gamybos kvotai perimti/perduoti (registracijos Nr. 18576) pagrindu (b.l. 45-47) Grinaičių Žemės ūkio bendrovei perdavė visą priklausančią 799043 kg, 4,04 proc. riebumo pieno pardavimo perdirbti kvotą. Nacionalinė mokėjimo agentūra 2005-02-10 pranešimu gamintojui apie turimą pieno kvotą Nr. 23628 V. V. informavo, kad 2004-2005 kvotos metams jo turima pieno gamybos kvota yra 0 kg (b.l. 48), nes pieno gamybos kvota perduota remiantis pateikta Paraiška. Pareiškėjas šio administracinio akto neskundė. Nacionalinė mokėjimo agentūra 2006-03-02 sprendimu „Dėl pieno gamybos kvotos grąžinimo“ Nr. BR6-(11.14)-2895 (b.l. 63) bei tos pačios dienos sprendimu Nr. BR6-(11.14)-2906 (b.l. 62) grąžino V. V. pieno gamybos kvotą, perduotą Grinaičių žemės ūkio bendrovei Paraiškos pagrindu, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006-09-18 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2655-13-06 šiuos Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimus panaikino kaip neteisėtus administracinius aktus, priimtus nesilaikant LR Viešojo administravimo įstatymo nustatytų reikalavimų. Pareiškėjo pateikta Paraiška pieno gamybos kvotai perimti/perduoti buvo įregistruota nustatyta tvarka Nacionalinėje mokėjimo agentūroje, kuri minėtu Nacionalinės mokėjimo agentūros 2005-02-10 pranešimu gamintojui apie turimą pieno kvotą Nr. 23628 patvirtino pareiškėjui priklausančios pieno pardavimo perdirbti kvotos perdavimą Grinaičių Žemės ūkio bendrovei. Tiek Nacionalinė mokėjimo agentūra 2006-11-02 sprendimu BR6-(382)-14618, tiek LR Žemės ūkio ministerija, kuri 2007-01-09 raštu Nr. 3IN-V-373/3-50 pareiškėjo skundo dėl šio Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimo panaikinimo netenkino, pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjui 2005 metų kovo 31 dienai neturint pieno gamybos kvotos, jam nepagrįstai išmokėtos papildomos tiesioginės išmokos už kvotinį pieną. Sprendimų naikinti nėra pagrindo. Papildomų tiesioginių išmokų už kvotinį pieną mokėjimo 2005 m. taisyklėse nėra nustatyta, kad pieno gamintojui išmokama papildomų tiesioginių išmokų už kvotinį pieną dalis už kvotos metais parduotą pieną, jei pieno gamintojas iki 2005 m. kovo 31 d. buvo perleidęs pieno kvotą.
Kolegija, remiantis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi LR ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d.,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
V. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai.