Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. B. (M. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusų tautybės, vidurinio išsilavinimo, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pensininkas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis M. B. pagrobė svetimą turtą, tai yra: M. B. 2018 m. gegužės 11 d., apie 21.34 val., parduotuvėje „Maxima“, (duomenys neskelbtini), pagrobė trumpam be priežiūros ant stalo paliktą A. J. priklausančią piniginę, 10 Eur vertės, kurioje buvo 750 Eur. Viso M. B. pagrobė A. J. priklausančio turto už 760 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis M. B. neigia padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, tačiau jo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma: nukentėjusiojo, liudytojų, apsaugos darbuotojų A. V. ir J. S. parodymai, vaizdo įraše užfiksuoti duomenys, nukentėjusiojo pateikti rašytiniai įrodymai (banko sąskaitų išrašai), kiti rašytiniai bylos duomenys. Iš byloje esančio UAB „Kametas“ pateikto vaizdo įrašo matyti, kaip 2018-05-11, 21.33:47 val., į parduotuvę „Maxima“, (duomenys neskelbtini), įeina nukentėjusysis A. J., kuris ant spintelės padeda piniginę ir segtuvą. Minėtas vyras ( nukentėjusysis), 21.34:15 val., nuo stalo paima segtuvą ir išeina iš parduotuvės. Piniginė lieka ant stalo. 21.34:15 val. į parduotuvę įeina vyras (kaltinamasis M. B.), kuris 21.34:23 val., prieina prie stalo, nuo kurio paima piniginę ir prekybinį krepšelį ir nueina. 21.34:54 val. į parduotuvę grįžta nukentėjusysis, prieina prie minėto stalo, apsižvalgo ir nueina (1 t., b.l. 71-72). Teismui pateikta tik šio vaizdo įrašo dalis, kurioje matyti, kaip kaltinamasis paimta į ranką nukentėjusiojo paliktą piniginę. Teisme liudytojais apklausti A. V. ir J. S., įvykio metu dirbę minėtame prekybos centre apsaugos darbuotojais, parodė, kad jie peržiūrėjo visą vaizdo įrašą, kuriame aiškiai matė, kaip nukentėjusysis A. J. apsipirko parduotuvėje, po to sustojo prie išėjimo ir ant spintelės daiktams susidėti padėjo piniginę, po to trumpam išėjo į lauką. Nukentėjusiajam tik išėjus į lauką, po kelių sekundžių į parduotuvę įėjo kaltinamasis, paėmė krepšelį prekėms sudėti ir nukentėjusiojo paliktą piniginę. Vaizdo įraše buvo matyti, kad vyras (kaltinamasis) piniginę įsidėjo į krepšelį ir nuėjo į parduotuvės prekybinę salę. Prekybos salėje jis apžiūrėjo piniginę išsitraukęs ją iš krepšelio, dar pavaikščiojo ir išėjo iš parduotuvės. Nukentėjusysis pasigedęs piniginės iš karto grįžo į parduotuvę ir neradęs jos užėjo į apsaugos postą. Liudytojas J. S. parodė, kad įvykis įvyko per jo darbo pamainą, kartu su nukentėjusiuoju peržiūrėjo vaizdo įrašą. Kaltinamasis buvo sulaikytas sekančią dieną, jį sulaikė kolega A. V.. Į parduotuvę atėjęs kaltinamasis neatrodė apsvaigęs, jo judesiai buvo pakankamai koordinuoti. Liudytojas A. V. parodė, kad ryte atėjęs į darbą peržiūrėjo vakarykštį vaizdo įrašą ir sulaikė vaizdo įraše matytą vyrą, parodė jam vaizdo įrašą. Vaizdo įraše matė, kaip nukentėjusysis išėjo iš parduotuvės palikęs piniginę, ir kaip netrukus piniginę paėmė kaltinamasis. Kaltinamasis paėmė nuo stalo pinginę, įsidėjo piniginę į krepšelį, nuėjo į parduotuvę, po to, paėmęs iš krepšelio piniginę į rankas, ją apžiūrėjo ir atgal į krepšelį įsidėjo. Nukentėjusysis A. J. parodė, kad 2018-05-11 grįžo iš Danijos, išlipęs iš kelto nuvyko prie parduotuvės „Maxima“, esančios (duomenys neskelbtini), bankomate išgrynino pinigus, parduotuvės kasoje nusipirko mobilaus ryšio telefono SIM kortelę. Nuo kasos nuėjo prie išėjimo durų, ant spintelės padėjo piniginę ir įsidėjo SIM kortelę į telefoną. Išėjęs iš parduotuvės pastebėjo, kad nebeturi piniginės. Grįžęs į parduotuvę neberado piniginės ir iš karto kreipėsi į apsaugos darbuotoją. Su apsaugos darbuotoju peržiūrėjo vaizdo stebėjimo kamerų įrašą ir matė, kaip kaltinamasis įėjo į parduotuvę, o jis, nukentėjusysis, tuo metu iš parduotuvės išėjo, tarpduryje jie prasilenkė. Kaltinamasis paėmė piniginę, įsidėjo ją į krepšelį. Prekybinėje salėje kaltinamasis apžiūrėjo piniginės turinį, piniginę įsidėjo į maišelį. Jis, nukentėjusysis, kaltinamojo parduotuvėje nerado. Piniginės vertė 10 Eur, piniginėje turėjo 250-300 Eur, be to, bankomate prie minėtos parduotuvės buvo išgryninęs 500 Eur. Nukentėjusiojo A. J. parodymai atitinka liudytojų parodymus, kitus byloje išnagrinėtus įrodymus. Įrodymų, paneigiančių nukentėjusiojo nurodomas įvykio aplinkybes, byloje nėra. Iš teismui pateikto išrašo iš nukentėjusiojo Danijos banke esančios sąskaitos matyti, kad nukentėjusysis turėjo piniginių lėšų šioje sąskaitoje, ir disponavo jomis ( t.1, b.l. 183-188). Todėl tikėtina, kad nukentėjusysis galėjo piniginėje turėti 750 Eur.

Taigi, apibendrinamas teismas konstatuoja, kad kaltinamojo iškelta versija nepasitvirtino, nagrinėjamoje byloje neabejotinai įrodyta, jog kaltinamasis M. B. 2018-05-11, apie 21.34 val., parduotuvėje „Maxima“, (duomenys neskelbtini), pagrobė trumpam be priežiūros ant stalo paliktą A. J. priklausančią piniginę su pinigais.

Teisės požiūriu daiktas jį suradusiam asmeniui nėra svetimas tada, kai jis yra bešeimininkis, t. y. daiktas neturi savininko arba jo savininkas nėra žinomas. Bešeimininkiais daiktais gali būti gyvūnai ar negyvi kilnojamieji daiktai, kurie niekam dar nepriklausė arba kurių savininkas atsisakė, arba kuriuos pametė ar paslėpė (radinys), tarp jų ir lobis (Lietuvos Respublikos CK 4.57 straipsnio 1 ir 3 dalys). Tokio bešeimininkio daikto suradimas ir jo pasisavinimas, kaip ir atsitiktinai asmeniui patekusio svetimo turto pasisavinimas, nelaikomas turto pagrobimu. Tokiais atvejais galima civilinė atsakomybė už CK 4.61 ir 4.62 straipsniuose įtvirtintos pareigos grąžinti daiktą savininkui arba pranešti apie tai policijai ar savivaldybės institucijai nevykdymą. Baudžiamoji atsakomybė už rasto ar atsitiktinai asmeniui patekusio turto pasisavinimą galima tik tuo atveju, kai šis turtas turi didelę mokslinę, istorinę, kultūrinę reikšmę ar didelę turtinę vertę (Lietuvos Respublikos BK 185 straipsnis).

Vagyste pripažįstama veika, kai kaltininkas užvaldo laikinai be priežiūros esantį turtą. Bešeimininkiais nepripažįstami daiktai, kurie kažkieno neapdairiai palikti žmonių lankymosi ar darbo vietose. Tai gali būti prekybos centre, kavinėje, teatre, poliklinikoje, kazino ir kitose vietose, kur rastus lankytojų daiktus galima perduoti saugoti tas vietas prižiūrintiems asmenims (kasacinė nutartis Nr. 2K-692/2003). Pažymėtina, kad kai asmuo užvaldo ne bešeimininkį, bet laikinai be priežiūros paliktą svetimą turtą, šiais veiksmais nutraukdamas teisėtą šio turto valdymą, veika atitinka vagystės požymius, pvz., piniginės paėmimas iš rankinės, padėtos ant kapo šalia paminklo, kai nukentėjusioji tuo momentu buvo nuėjusi prie kito kapo (kasacinė nutartis Nr. 2K-364/2005), lauke įstrigusio ir palikto automobilio ratų demontavimas, nuvažiavimas dviračiu, paliktu be apsaugos priemonių gatvėje, ir pan. Vagystės požymius atitinka ir tokie atvejai, kai asmuo, žmonių lankymosi ar darbo vietoje radęs kažkieno neapdairiai paliktą turtą, užuot atidavęs jį šią vietą prižiūrintiems asmenims (pvz., prekybos centro, kavinės, teatro, muziejaus, poliklinikos, naktinio klubo ir pan. darbuotojams) saugoti, jį pasisavina,

Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis A. J. piniginę paliko ant spintelės šalia išėjimo iš prekybos centro „Maxima“. Iš peržiūrėto vaizdo įrašo matyti kaip nukentėjusysis išeina iš prekybos centro, netrukus, po kelių sekundžių grįžta. Matyti, kad ieško paliktos piniginės. Taigi, kaltinamasis M. B., būdamas prekybos centre, paėmęs ant spintelės gulinčią ir be priežiūros paliktą svetimą piniginę, jos parduotuvės apsaugos darbuotojams neatidavė, būdamas parduotuvės prekybos salėje pinginės turinį apžiūrėjo ir ją pasisavino. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo piniginėje be piniginių lėšų buvo ir jo asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai, tačiau ši aplinkybė nesustabdė kaltinamojo nuo nusikalstamos veikos darymo. Tokiomis aplinkybėmis paliktos be priežiūros piniginės ir joje esančių pinigų užvaldymas nesuteikia pagrindo išvadai, kad asmuo rado ir pasisavino bešeimininkį ar jam atsitiktinai patekusį svetimą turtą. Atkreiptinas dėmesys, kad kiekvienas suaugęs asmuo tokioje situacijoje turėtų suprasti, kad viešoje vietoje – prekybos centro patalpoje palikta piniginė nėra bešeimininkė, kad savininkas tiesiog neapdairiai paliko ją be priežiūros ir netrukus gali sugrįžti ir ją pasiimti, o pirkėjų paliktus daiktus galima perduoti saugoti tas vietas prižiūrintiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-17 nutartis b. b. Nr. 2K-41/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-19 nutartis b. b. Nr. 2K-7-119/2013).

Teismo nuomone, kaltinamasis M. B. suvokė, jog užvaldo svetimą, laikinai paliktą turtą, kurio savininkas gali būti netoliese, ir kad dėl šių jo veiksmų savininkas šio turto nebeatgaus, o jis jį turės kaip nuosavą. Taigi tiek teismo nustatyti kaltinamojo M. B. veiksmai, tiek jo psichinis santykis su veika leidžia daryti išvadą, kad jis pagrobė svetimą turtą ir veikė tiesiogine tyčia. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis dėl tam tikrų aplinkybių galėjo nesuvokti darąs nusikaltimą. Pats nurodė, kad jokiomis ligomis neserga, neįgalumas nenustatytas, nurodė, kad pats moka už komunalines paslaugas, tvarko šeimos finansus. Kaltinamojo M. B. veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Nukentėjusysis teismo posėdžio metu negalėjo tiksliai nurodyti, kiek pinigų jis turėjo piniginėje iki vagystės. Nurodė, kad buvo nuo 750 iki 800 Eurų. Kitų įrodymų, patvirtinančių kiek konkrečiai piniginėje buvo pinigų, nėra. Nacionalinėje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-446/2013). Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Teismas daro išvadą, kad išnaudojus visas įrodinėjimo priemones bei galimybes nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytą pagrobtą nukentėjusiajam priklausančių pinigų sumą, todėl kaltinimas tikslinamas, nurodant, kad M. B. pagrobė A. J. priklausančią piniginę, 10 Eur vertės, kurioje buvo 750 Eur. Viso M. B. pagrobė A. J. priklausančio turto už 760 Eur. Toks aplinkybių patikslinimas nekeičia kaltinimo esmės ir jo nesunkina.

Iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad M. B. nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Kaltinamasis neigia įvykdęs vagystę, tačiau nurodė, kad buvo išgėręs tą vakarą alaus, galimai dėl to neatsimena įvykio. Kaltinamojo neblaivumo faktas nenustatytas. Iš byloje apklaustų liudytojų parodymų, peržiūrėto vaizdo įrašo, nėra pagrindo išvadai, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Taip pat iš kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 1dalį šalintina AB „Swedbank“, AB „Luminor“ bankų mokėjimo kortelių, dvejų Danijos bankų mokėjimo kortelių, asmens tapatybės kortelės, išduotų A. J. vardu, pagrobimas, nes tai nesudaro šio nusikaltimo dalyko. Vagystės dalykas gali būti tik materialinę vertę turintis turtas. Dokumentai, patys savaime neturintys materialinės vertės, negali būti laikomi vagystės, kaip nusikaltimo nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams dalyku.

Kaltinamojo M. B. atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi.

Kaltinamasis M. B., siekdamas turtinės naudos, padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų. M. B. teisiamas pirmą kartą, nebaustas administracine tvarka, yra pensininkas, nusikalstama veika padarytos žalos ar bent jos dalies neatlygino. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, nustatant jos dydį mažesnį nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas šios bausmės vidurkis.

M. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą panaikinama.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. J. kaltinamajam pareiškė 900 Eur civilinį ieškinį, prašydamas atlyginti 810 Eur turtinę žalą, ir 90 Eur neturtinę žalą. Paaiškino, kad turtinę žalą sudaro iš jo pagrobtos piniginės vertė – 10 Eur bei piniginėje buvusios piniginės lėšos -750- 800 Eur. Nukentėjusysis negalėjo tiksliai nurodyti, kiek pinigų jis turėjo piniginėje iki vagystės, nurodė, kad buvo nuo 750 iki 800 Eurų.

Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Tarp kaltinamojo nusikalstamų veiksmų ir nukentėjusiajam asmeniui padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Teismui nustačius, kad pagrobta turto už 760 Eur, nukentėjusiojo A. J. pareikštas civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies ir iš kaltinamojo priteisiama 760 Eur turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam A. J.. Kita civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo atmestina.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas atsižvelgia į tai, kad dėl kaltinamojo M. B. padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė nepatogumų, neteko piniginių lėšų, asmens dokumentų, patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą. Nukentėjusysis nurodė, kad buvo sugadintos jo atostogos, jis turėjo grįžti į Daniją, pasidaryti naują banko kortelę, skolintis pinigų, nes kito banko sąskaitų jis neturi. Pavogta geltona Danijos kortelė, kuri suteikia teisę kreiptis į gydytojus, jos iki šiol jis neturi. Teismas pripažįsta, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nukentėjusysis dirba Danijoje. Kaltinamasis yra pensininkas, nurodė, kad gauna 380 Eur pensiją. Nukentėjusiojo A. J. prašoma priteisti 90 Eur neturtinė žala, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. nustatytus kriterijus - į nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiojo bei kaltinamojo interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką - nėra per didelė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas, priteisiant iš kaltinamojo M. B. nukentėjusiajam A. J. 90 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2018-05-24 prokuroro nutarimu nustatytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į M. B. pinigus – 287,47 Eur, saugomus Klaipėdos apskrities VPK Finansų skyriaus depozitinėje sąskaitoje (1 t., b.l. 83). Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-11-22 nutartimi laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2018-11-24. Nustatytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į M. B. pinigus – 287,47 Eur, pratęstinas iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymo, nukreipiant šiuos pinigus A. J. civilinio ieškinio atlyginimui.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

M. B. (M. B.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį šį laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Priteisti iš kaltinamojo M. B. 760 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 90 Eur neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam A. J.. Kitoje dalyje nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į M. B. priklausančius pinigus - 287,47 Eur, saugomus Klaipėdos apskrities VPK Finansų skyriaus depozitinėje sąskaitoje, pratęsti iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymo, ir nukreipti šiuos pinigus A. J. civilinio ieškinio atlyginimui. Po to laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 kompaktinį diską su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.