Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2025-01-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-42-1082/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-01-20
Bylos Nr.
1-42-1082/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-15755-2024-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rita Dirkė
Kaltinamasis
T. B., M. G.
Advokatai
Regina Butnevičienė
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-42-1082/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15755-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 2.1.8; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.1; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.7; 1.2.26.2; 2.1.14; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.2 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 20 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė,sekretoriaujant Donatai Švelpaitei,dalyvaujant prokurorui Giedriui Jasulaičiui,

nukentėjusiojo nepilnamečio A. S. atstovei pagal įstatymą V. Š. ir jo įgaliotai atstovei advokatei Reginai Butnevičienei,

kaltinamiesiems T. B. ir M. G.,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

- T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-08-04 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str. 1 d., 2 d., atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant tęsti mokslą;

2) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018-08-10 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (2 epizodai) – 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą bausmės vykdymo laikotarpį mokytis, tęsti mokslus arba dirbti, o nedirbant būti registruotam darbo biržoje. Šią bausmę subendrinus su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-08-04 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, paskirta galutinė 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str. 1 d., 2 d., atidėtas 2 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant mokytis, tęsti mokslą arba dirbti. 2020-11-13 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro; teistumas išnykęs, ir

- M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. B. ir M. G. 2024 m. balandžio 26 d., apie 18 val., viešoje vietoje – daugiabučio namo kieme adresu (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamiesi demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: būdami apsvaigę nuo alkoholio, nekoordinuotais judesiais priėjo itin arti prie nepilnamečio A. S., be jokios priežasties paklausė: „kas tau yra?“, taip siekdami sudaryti bauginančią situaciją nukentėjusiajam. Tęsdami nusikalstamą veiką, M. G. pagrasino A. S. išmušti dantis, nuvežti į pelkę, o T. B. netyčia sudaužius rankoje laikytą butelį ant grindinio, apkaltino A. S., kad dėl to kaltas yra jis, dėl ko T. B. išsitraukė iš striukės 6 mm kalibro pneumatinį pistoletą „Detonics“, įrėmė jį nukentėjusiajam į galvą ir pagrasino nušauti.

Kaltinamasis T. B. teisiamojo posėdžio metu dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad viskas buvo lyg prie (duomenys neskelbtini) namo galinės laiptinės. Tame kieme jis gyvena. Visų aplinkybių nebepamena, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Tai buvo 2024 m., gali būti, kad balandžio 26 d. vakaras. Jis buvo su M., kurį pažįsta gana seniai. Jie buvo lauke tik dviese su M. Jis buvo nemažai išgėręs, jautėsi apsvaigęs. M. buvo taip pat išgėręs. Negali įvardinti, ką jie veikė, kur ėjo. Pačią situaciją per miglą atsimena. Pamena, kad buvo apsižodžiavimas su kažkuo, tai tikėtina, kad su A. Jis nepamena, kokio šis amžiaus, ir dėl ko apsižodžiavo. Jis neatsimena daug ko dėl alkoholio. Pripažįsta savo kaltę, kad jis galėjo atlikti veiksmus, kurie nurodyti kaltinime. Pistoletą jis turėjo su savimi, bet nežino, kodėl jį turėjo. Nepamena, ar jį rodė prie A. Nežino, kas tuo momentu nutiko, blaiviu protu jis taip nesielgia. Savo veiksmais galėjo jis išgąsdinti nepilnametį. Nepamenu šio reakcijos. Nepamena M. veiksmų. Po visų įvykių jis A. atsiprašė paskambinęs. Savo poelgį vertina blogai. Alkoholio jau nevartoja apie 4 mėn. Gailisi taip pasielgęs. Civilinį ieškinį pripažįsta, ketina atlyginti.

Kaltinamasis M. G. teisiamojo posėdžio metu dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tai buvo 2024 m balandžio mėn. Adreso tikslaus jis nežino, tik žino, kad ten T. namas. Tą vakarą jis susitiko su T. išgerti ir jie padaugino. Kas pradėjo konfliktą, dėl ko apsižodžiavo, jis nepamena dėl suvartoto alkoholio kiekio, jam atrodo, jog jis įpūtė 1,8 promilės. Jis sutinka, kad galėjo taip būti kaip parašyta kaltinamajame akte. To fakto, kad T. turėjo pistoletą, jis nepamena. Dėl jų veiksmų nepilnametis A. galėjo jaustis nejaukiai. Pašalinių žmonių jis nematė. Blaivus nebūtų taip pasielgęs. Jam gėda dėl tokio savo poelgio. Atsiprašo nukentėjusiojo mamos. Ieškinį pripažįsta, ketina atlyginti.

Proceso dalyviams sutinkant, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas vykdytas sutrumpintai pagal BPK 273 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Be abiejų kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Iš nepilnamečio nukentėjusiojo A. S. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokolo matyti, jog jis parodė, kad viskas įvyko balandžio mėnesį, buvo penktadienis. Išlipęs iš autobuso ir išsiskyręs su draugu, jis ėjo pro parkelį, esantį link (duomenys neskelbtini), namo. Apie 18.00 val., tuo metu dar buvo šviesu, pamatė einančius du neblaivius vyrus, nes pastarieji eidami judėjo į šonus. Jis geba atskirti žmones, apsvaigusius nuo alkoholio ar narkotinių, psichotropinių medžiagų. Vyriškiai buvo apsvaigę nuo alkoholio. Pamatęs vyriškius, jis iš karto pagalvojo, kad gali būti problemų, šiek tiek pasitraukė. Vyriškiai prie jo priėjo ir pradėjo kabinėtis. Pirmas pradėjo kabinėtis mažesnis vyras, kuris dėvėjo mėlynos spalvos striukę su užrašu HH, buvo tamsesnių plaukų, su barzda. Mažesnis vyras klausė, kas jam yra. Jis pasakė, kad jam viskas gerai. Tada vyriškiai pasakė: „eik iš čia“ ir jis nuėjo. Kai mažesnis vyras prie jo prisikabino, aukštesnis vyras, kuris buvo apsirengęs pilkais drabužiais ir buvo su sugipsuota ranka, juokėsi ir po to pradėjo apie jį kalbėti. Išgirdęs, kad vyriškiai kažką apie jį šneka, jis paklausė: „Ką tu čia apie mane kalbi?“ Tada vyriškiai supyko, atėjo link jo ir sakė: „Kas tau yra, ką čia bazarini, nori tau dantis išmušiu“, sakė: „nechujalink čia“, taip pat sakė, kad nuveš į pelkę, klausė, ar jis žino, kur ši yra. Į pelkę nuvežti ir išmušti dantis grasino aukštesnis vyras. Paklausus, ar patinka lįsti prie nepilnamečių, pasakė, kad tai nesvarbu. Mažesniam vyrui iš rankų iškrito alaus butelis. Sakė, kad dėl iškritusio butelio kaltas yra jis. Po to mažesnis vyras iš mėlynos striukės, jeigu gerai atsimena, dešinės kišenės išsitraukė pistoletą, kurį įrėmė jam į smilkinį ir pasakė: „Jei dar taip pašnekėsi, nušausiu.“ Jis nedaug žino apie ginklus, bet atskirti ginklą – šis tikras ar ne – galėtų pagal svorį. Ginklas buvo mažas, juodas. Juto, kad priglaustas ginklas yra kietas ir metalinis. Tuo metu galvojo, kad ginklas yra tikras. Pamatęs ginklą, jis išsigando. Iš pradžių kitų žmonių nebuvo, tačiau tuo metu, kai jam įrėmė ginklą, praėjo kažkoks vyriškis. Mažesnis vyras su ginklu rankoje nuo jo stovėjo gal mažiau nei metro atstumu. Tuo metu, kai mažesnis vyras įrėmė ginklą, aukštesnis vyras juokėsi. Po to mažesnis vyras ginklą patraukė ir abu vyriškiai pradėjo vienas kitą juokais spardyti. Tuomet jis pakėlęs rankas pasakė: „viskas gerai, aš išeinu“ ir atsitraukė. Eidamas namo matė, kad vyriškiai nuėjo link parkelio pusės. Grįžęs į namus jis apie įvykį papasakojo mamai, kuri labai išsigando, apie įvykį pranešė policijai. Kartu su mama buvo nuėję pasižiūrėti, ar vyriškiai dar ten yra, bet tų asmenų nebebuvo. Po to jis kartu su mama grįžo į namus ir sulaukė tėčio, kuris su mama išvažiavo ieškoti vyriškių. Jis liko namuose. Draugas sakė, kad matė, jog minėti vyriškiai nuėjo link (duomenys neskelbtini). Taip pat draugas pasakojo, kad buvo su draugais parkelyje, žaidė krepšinį. Atėję minėti vyrai prašė duoti pažaisti kamuoliu, bet šie nedavė. Tada vienas iš vyriškių pasakė: „Gerai, nieko čia nebus, trauk.“ Su jo draugais buvo vyresnis žmogus, kuris pradėjo bartis su atėjusiais vyrais ir pastarieji išėjo. Po įvykio jis šiek tiek bijo išeiti į gatvę. Kartais pasportuoja, nueina į salę. Dabar jaučiasi gerai, po įvykio vaistų nereikėjo (1 t., b. l. 49-53).

Iš nukentėjusiojo A. S. atstovės pagal įstatymą V. Š. 2024-04-26 pareiškimo, kurio pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas, bei apklausų protokolų matyti, jog ji parodė, kad 2024-04-26, apie 19.35 val., į namus grįžo nepilnametis sūnus A. S., kuris buvo labai išsigandęs ir streso būsenoje. Sūnus ėmė pasakoti, kad kieme prie jo priėjo du neblaivūs asmenys ir ėmė prie jo kabinėtis, vadino jį necenzūriniais žodžiais. Aukštesnio ūgio vyras grasino sūnui išdaužyti dantis, išvežti į pelkę ir užmušti. Po to prie sūnaus priėjo žemesnio ūgio vyras su mėlyna striuke, kuris iš už rūbų išsitraukė daiktą, panašų į ginklą, įrėmė šį sūnui į smilkinį ir pasakė, kad nušaus. Tai labai išgąsdino sūnų. Sūnus pasakojo, kad matė, kaip minėti asmenys nuėjo link jo draugų, žaidžiančių kiek toliau parkelyje. Matė, kaip tas pats vyras su mėlyna striuke jo draugams demonstravo daiktą, panašų į ginklą, gąsdindamas jo draugus. Sūnus A. S. sakė, kad aukštesnio ūgio vyras buvo su sugipsuota ranka, pilkai apsirengęs, užsidėjęs kepurę su snapeliu ir buvo su barzda. Žemesnio ūgio vyras dėvėjo mėlynos spalvos striukę su užrašu HH. Abu vyrai buvo stipriai neblaivūs. Sūnus tuos vyrus atpažinti galėtų. Ji su sūnumi buvo išbėgusi į kiemą, tačiau tų asmenų kieme jau nebuvo. Grįžusi į namus, ji paskambino sutuoktiniui A. Š. ir papasakojo apie įvykį. Maždaug po 20 minučių į namus grįžo sutuoktinis, su kuriuo ji kartu išvažiavo ieškoti sūnaus apibūdintų vyriškių. Kieme buvę sūnaus draugai pasakė, kad matė, kaip tie vyrai nuėjo link (duomenys neskelbtini). Kartu su sutuoktiniu automobiliu važiuojant (duomenys neskelbtini), prie automobilių plovyklos (duomenys neskelbtini) pastebėjo einančius du tiksliai sūnaus apibūdinimą atitinkančius vyrus. Abu asmenys buvo neblaivūs, nes eidami šlitinėjo į šonus. Matė, kad prie minėtų vyrų privažiavo policijos automobilis, iš kurio išlipę policijos pareigūnai sustabdė tuos vyrus. Ji kartu su sutuoktiniu privažiavo prie policijos pareigūnų ir paaiškino, kad tie patys asmenys nuskriaudė jų sūnų. Policijos pareigūnai sulaikė abu vyrus. Sulaikytus vyrus ji matė pirmą kartą. Dėl to, kas įvyko, sūnus A. S. buvo labai išsigandęs, patyrė stiprų stresą ir šoką. Dėl tokių asmenų veiksmų jos nepilnamečiui sūnui A. S. yra padaryta neturtinė žala, tačiau civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos ji pateiks teisme (1 t., b. l. 6-10, 18-29).

Iš liudytojo Š. Ž. apklausos protokolo matyti, jog jis parodė, kad 2024-04-26, apie 21.00 val., būdamas namuose, jis per langą pamatė, kad kieme, (duomenys neskelbtini), tarp trijų jam nepažįstamų asmenų vyksta konfliktas. Jis stebėjo, kaip asmenys konfliktavo iki tol, kol jie atėjo prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), antros laiptinės (nuo (duomenys neskelbtini)). Tada pamatė, kad konfliktuojantiems asmenims judant į kitą gatvės pusę, link (duomenys neskelbtini) plovyklos, esančios (duomenys neskelbtini), vienas iš vyriškių, vilkintis mėlynos spalvos striukę, staiga išsitraukė (iš kur nurodyti negali, nes nematė) daiktą, panašų į ginklą, kurį nukreipė į vieną iš kartu buvusių asmenų, kuris buvo apie 50 metų, pliktelėjusiu viršugalviu, ir kažką pasakė, tačiau ką sakė, jis negirdėjo. Po to pliktelėjęs vyriškis pabėgo link (duomenys neskelbtini), daugiau jis minėto asmens nebematė. Tuo metu jam pasidarė neramu, todėl dėl įvykio jis iškvietė policijos pareigūnus. Matė, kaip netrukus atvyko policijos pareigūnai ir sulaikė abu konflikte dalyvavusius asmenis. Pateiks filmuotą medžiagą, kurioje telefonu užfiksuota konflikto pradžia. Kartu su vyriškiais buvo trečias vaikinas, kuris buvo užsidėjęs juodos spalvos kepurę su snapeliu, buvo su subintuota dešine ranka, tačiau, kiek matė, šis vyriškis jokių daiktų su savimi neturėjo ir konfliktavo žodžiu (1 t., b. l. 123-126).

Iš 2024-05-13 apžiūros protokolo matyti, jog jame užfiksuota Bendrojo pagalbos centro sistemoje esančio 2024-04-26 pranešimo apie įvykį stenograma. Įraše girdėti, kaip paskambinęs vyras informuoja, jog (duomenys neskelbtini), netoli pastato Nr. (duomenys neskelbtini), eina trys asmenys, iš kurių vienas, vilkintis mėlyną striukę, turi daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, ir kalbina žmogų su dviračiu. Skambinusysis nežino, ar ginklas yra tikras (1 t., b. l. 96-99).

Iš 2024-04-26 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad tiksli įvykio vieta yra tarp 7-8 daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės, ant šaligatvio, šalia krūmų. Ties 7 laiptine matomas medis. Šalia šaligatvio yra važiuojamoji kelio dalis, už kurios yra automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje sustatyti automobiliai. Apžiūros metu tyrimui reikšmingų daiktų, objektų ar pėdsakų nerasta (1 t., b. l. 11-15).

Iš 2024-05-16 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad jame užfiksuota liudytojo Š. Ž. savanoriškai pateikto vaizdo įrašo apžiūra. Vaizdo įrašo, pavadinimu (duomenys neskelbtini), trukmė 1,23 min. Vaizdo įraše fiksuojami trys vyriškos lyties asmenys. Pirmasis asmuo (Nr. 1) avi baltos spalvos sportinius batus, dėvi tamsios spalvos kelnes ir tamsios spalvos liemenę, užsidėjęs tamsios spalvos kepurę su snapeliu, asmens dešinė ranka galimai sugipsuota. Antrasis asmuo (Nr. 2) avi tamsios spalvos batus, dėvi tamsios spalvos kelnes ir striukę, kurios viršutinėje kairės pusės dalyje yra baltos spalvos logotipas. Asmuo tamsios spalvos plaukais. Trečiasis asmuo (Nr. 3) avi šviesios spalvos batus, tamsios spalvos kelnes ir tamsios spalvos striukę su gobtuvu, asmuo praplikęs. Visi trys asmenys tarpusavyje bendrauja. Vaizdo įrašo 00.27 min. asmuo Nr. 2 griebia už striukės ir pastumia asmenį Nr. 3, o asmuo Nr. 1 išspiria iš asmens Nr. 3 rankų skardinę su gėrimu. Vaizdo įrašo 01.15 min. asmuo Nr. 2, laikydamas asmenį Nr. 3 už striukės, jį išsiveda (1 t., b. l. 131-133).

Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Specialiosios parengties skyriaus specialisto L. U. 2024-04-26 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024-04-26, apie 20.54 val., iš Panevėžio apskrities VPK budėtojų gavo pranešimą, kad pranešėjas mato, jog vyriškis su mėlyna striuke turi daiktą, panašų į ginklą, kalbina žmogų su dviračiu. Važiuojant kartu su vyr. specialistu S. R., (duomenys neskelbtini) ties namu, kurio numeris (duomenys neskelbtini), pastebėti du apibūdinimą atitinkantys asmenys, kurie buvo sulaikyti. Nustatyta, kad asmenys yra T. B., kuriam nustatytas 2,13 prom. girtumas ir M. G., kuriam nustatytas 1,53 prom. girtumas. Atliekant T. B. dalinę apžiūrą, už striukės prie šono rastas daiktas, panašus į šaunamąjį ginklą. Apžiūrėjus ginklą nustatyta, kad ginklas nėra kovinis, buvo matyti, kad tai šratinis šautuvas. Prie jų privažiavusi V. Š. paaiškino, kad T. B. grasino jos sūnui ginklu, kurį buvo pridėjęs sūnui prie galvos ir sakė: „aš tave nušausiu.“ Moteris teigė, kad jos sūnui grasino asmenys, kurie buvo sulaikyti (1 t., b. l. 88).

Iš 2024-05-13 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad jame užfiksuota Panevėžio apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos Specialiosios parengties skyriaus vyr. specialistui S. R. priskirtos nešiojamos kameros vaizdo įrašų apžiūra. Vaizdo įrašų pavadinimuose fiksuojama vaizdo įrašo data ir įrašo pradžios laikas. Vaizdo įraše, pavadinimu (duomenys neskelbtini), fiksuojama, kaip ant žemės guli du vyrai, iš kurių vienam pareigūnas L. U. atlieka asmens apžiūrą. Pareigūnas S. R. kito asmens klausia: „yra šautuvas ane? Ar girdi? Yra šautuvas? Klausiu šautuvas yra užkištas?“ Pareikalavus sudėti rankas už nugaros, asmeniui uždedami antrankiai ir atliekama asmens apžiūra. Prie sulaikytų asmenų prieina V. Š. ir vyras. S. R. klausia: „katras čia kabinėjos“. V. Š. atsako: „jisai, tasai prie mano vaiko galvos prikišo ginklą ir grasino“. Pokalbio metu V. Š. teigia, kad rašys pareiškimą. Vienas iš sulaikytų asmenų nuvedamas ir pasodinamas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą. Pareigūnas S. R. nueina prie kito sulaikyto asmens ir dar kartą patikrina, ar šis prie savęs neturi draudžiamų daiktų. Pareigūnas S. R. sako: „ateik, tėtis, o kur grasino jums? Tam vaikui“. Priėjęs vyras kalbasi su pareigūnu S. R., bet pokalbio aiškiai nesigirdi. Pokalbio metu vyras klausia, ar buvo rastas ginklas. Policijos pareigūnas patvirtina, kad rado ginklą, kuris buvo netikras, su šratais, ir sako: „nu, bet vis tiek ką tu žinai.“ Pareigūnas L. U. patikrina sulaikyto asmens blaivumą. Asmeniui nustatomas 1,53 promilės neblaivus. Pokalbio metu su pareigūnu S. R. V. Š. patvirtina, kad sulaikytas mažesnis asmuo grasino jos sūnui. Vaizdo įraše, pavadinimu (duomenys neskelbtini), fiksuojama kaip sulaikytas asmuo kalba su policijos pareigūnu. Pokalbio metu policijos pareigūnas klausia, ar asmuo matė, kaip draugas buvo išsitraukęs ginklą ir kai ginklas buvo nukreiptas į jaunuolį. Sulaikytas asmuo pripažįsta, kad šiuo metu yra neblaivus ir paaiškina, kad su draugu ėjo per kiemus ir jis nežino, kuriuo momentu draugas buvo išsitraukęs ginklą. Asmuo nėra įsitikinęs, kad draugas buvo išsitraukęs ten ginklą ir negali paaiškinti, ar ginklas yra žaislinis, ar ne. Pareigūnui pasitikslinus, ar matė, kai draugas buvo išsitraukęs ginklą, sulaikytas asmuo atsako: „nu ir kas iš to, kad išsitraukė“, tačiau sutinka su pareigūno pastebėjimu, kad tai nėra normalus dalykas. Sulaikyto asmens teigimu: „Aš bandžiau, sakau, savo draugą tikrai bandžiau tvardyt ir panašiai“. Pareigūnui S. R. paklausius: „tai va tvardei, bet jis vis tiek švaistėsi ane?“, sulaikytas asmuo atsako: „taip“. Po pokalbio su policijos pareigūnu asmeniui atrakinami antrankiai ir atvykus kitam ekipažui asmuo paleidžiamas (1 t., b. l. 101-104).

Iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kiminalistinių tyrimų valdybos 2024-05-16 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tirti pateiktas pistoletas yra šaudyti tinkamas pramoninės gamybos (Kinija) 6 mm kalibro pneumatinis pistoletas Detonics, skirtas šaudyti 6 mm skersmens rutulio formos (BB tipo) plastikinėmis kulkomis. Pateiktas pistoletas yra skirtas pramogai – karinius veiksmus imituojančiam šratasvydžio („airsoft“) žaidimui žaisti ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu bei Ekspertų komisijos daiktų ir įrenginių modelių ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų kategorijai priskirti 2020-10-19 posėdžio protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) išrašu, ginklams nepriskiriamas (1 t., b. l. 110-114).

Kaip matyti, kaltinamieji T. B. ir M. G. teisme pripažino kaltinime nurodytą dieną, nurodytoje vietoje buvę, ten konfliktavę su kažkokiu asmeniu, ir nors visų įvykio aplinkybių abu dėl jų tuo metu buvusio neblaivumo neprisiminė, jie sutiko su nukentėjusiojo A. S. apklausos protokole užfiksuotomis, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir pripažino galėję atlikti visus kaltinime jiems nurodytus veiksmus, ir taip sutrikdę visuomenės rimtį ir tvarką. Be pačių kaltinamųjų parodymų tą patvirtina ir kiti byloje esantys aukščiau išvardinti įrodymai: nukentėjusiojo A. S. bei liudytojų V. Š., Š. Ž. parodymai, apžiūrų protokolų duomenys, specialisto išvados, policijos pareigūno tarnybinio pranešimo duomenys ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Bylos duomenys liudija, ką patvirtino ir patys kaltinamieji, kad kaltinime nurodytus veiksmus jie atliko viešoje vietoje, kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent: gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Teismas pažymi, jog viešoje vietoje – daugiabučio namo kieme, kur gali vaikščioti žmonės, dar nevėlyvu metu, kuomet vyksta judėjimas – gyventojai grįžta į namus ar būna namuose, tyčia savo įžūliais veiksmais, grasinimais, piktybiškai tyčiodamiesi demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kaltinamieji neabejotinai suprato, jog tokį jų elgesį mato (ir/ar gali matyti) kiti asmenys, bendrais bruožais turėjo numatyti ir numatė, jog tokiais veiksmais bus ne tik padaryta žala kitiems asmenims – kaltinime nurodytam nukentėjusiajam, bet ir sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarką, tačiau to nepaisydami ir tai numatydami, T. B. ir M. G. įžūlius, grasinančio pobūdžio veiksmus atliko. Teismui nekyla jokių abejonių, kad toks kaltinamųjų elgesys įvykio metu buvo įžūlus, neleistinas ir akivaizdžiai agresyvus, pažeidžiantis moralės principus. Tokiu savo iššaukiančiu, įžūliu elgesiu kaltinamieji siekė priešpastatyti save aplinkiniams, demonstravo niekinantį požiūrį į juos. Byloje nustatyta, kad kaltinamųjų viešoje vietoje atliktus veiksmus matė ir kiti asmenys, kuriems tas įvykis sukėlė neigiamus išgyvenimus. Taigi dėl abiejų kaltinamųjų atliktų veiksmų atsirado padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Tokie T. B. ir M. G. veiksmai visiškai atitinka BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

Bausmių skyrimas, civilinio ieškinio bei kitų klausimų išsprendimas

Skirdamas bausmes kaltinamiesiems teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamųjų asmenybes, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Abiejų kaltinamųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jie padarė bendrininkų grupėje ir būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai).

Kaltinamieji T. B. ir M. G. padarė vieną tyčinį, baigtą, nesunkų nusikaltimą. Abu jie neteisti (T. B. atžvilgiu 2016 ir 2018 metais buvo priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, tačiau teistumas jau yra išnykęs), administracine tvarka bausti, jauno amžiaus, nevedę, nedirbantys, registruoti Užimtumo tarnyboje, kaltinamojo M. G. teigimu – jis turi vieną mažametį vaiką. T. B. priklausomybių ligų kabineto įskaitoje neregistruotas, yra lankęsis VšĮ „Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centre (paskutinį kartą 2016 m.), jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini), tačiau skirti psichiatrinę konsultaciją netikslinga. M. G. psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas. Teismas pastebi, kad nors abu kaltinamieji, būdami ne kartą bausti administracine tvarka, jiems skirtas baudas sumoka, bylos duomenys rodo, kad finansinės sankcijos jų nesulaikė nuo vėlesnių naujų pažeidimų darymo, kas leidžia manyti apie baudų nepakankamą veiksmingumą jų netinkamam elgesiui.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, jų visumą, siekiant nubaudimo ir teisingumo principo įgyvendinimo, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, be kita ko turint omenyje ir į T. B. ir M. G. nedarbą bei šiuo nuosprendžiu iš jų priteistiną neturtinės žalos ir atstovavimo išlaidų atlyginimą, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti abiem kaltinamiesiems paskiriant laisvės apribojimo bausmes netaikant intensyvios priežiūros, jų trukmes nustatant artimas vidurkiui bei kartu skiriant BK 48 straipsnyje numatytus įpareigojimus bei draudimą.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamiesiems paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintinos vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmių laiką įskaitytinas kaltinamųjų T. B. ir M. G. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas po vieną parą.

Kaltinamiesiems paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Byloje nukentėjusiojo nepilnamečio interesais yra pareikštas 3000 Eur civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b.l. 164-165). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad iki šios dienos A. S. dėl kaltinamųjų tyčinių nusikalstamų veiksmų jaučia baimę, nerimą, nemigą, mažiau bendrauja su draugais, nepatogiai jaučiasi prieš aplinkinius žmones, gimines ir artimuosius, vartoja augalinės kilmės raminamuosius vaistus. Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą V. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad po kaltinime nurodyto įvykio jos sūnus A. S. dar šiai dienai yra neramus, prabunda naktimis, vartoja augalinės kilmės vaistus, arbatas, mažiau bendrauja.

Teisiamojo posėdžio metu abu kaltinamieji parodė, kad dėl jų veiksmų nepilnametis nukentėjusysis galėjo išsigąsti ir patirti kitus neigiamus išgyvenimus, jie sutiko su pastarojo naudai pareikštu civiliniu ieškiniu, žadėjo jį atlyginti.

Teismas pažymi, kad neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d.). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui.

Šiuo atveju teismas neabejoja, kad nukentėjusysis A. S. dėl kaltinamųjų T. B. ir M. G. kaltinime nurodytų veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, neigiamas emocijas, baimę, kitokius nepatogumus, kas teisėje pripažįstama neturtine žala. Todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismo vertinimu, yra pagrįstas. Tačiau pabrėžtina, kad sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio būtina atsižvelgti į kaltinamųjų atliktus veiksmus, padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnį, nusikalstamais veiksmais padarytas pasekmes (fizinis smurtas nevartotas, joks sveikatos sutrikdymas nepadarytas, padaryta tik emocinė žala), į kaltinamųjų socialinę, turtinę padėtis, jų galimybę atlyginti žalą (abu kaltinamieji yra jauno bei darbingo amžiaus, nedirbantys, registruoti Užimtumo tarnyboje, nevedę, M. G. turi vieną vaiką). Įvertinus visas aukščiau paminėtas aplinkybes, taip pat ir teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teismas mano, kad iš kaltinamųjų prašoma priteisti 3000 eurų A. S. neturtinei žalai atlyginti, nepaisant to, kad kaltinamieji šios sumos neginčijo, šiuo atveju yra per didelė, neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų bei teismų praktikos panašiose bylose, todėl ji mažinama ir nukentėjusiojo A. S. naudai iš abiejų kaltinamųjų solidariai priteistina, teismo nuomone, protingo dydžio 800 Eur suma neturtinės žalos atlyginimui.

Šioje byloje nepilnamečio nukentėjusiojo interesams atstovauti buvo paskirta įgaliota atstovė advokatė Regina Butnevičienė, kuri suteikė profesionalią antrinę teisinę pagalbą, kuri buvo būtina. Byloje esanti 2025 m. sausio 3 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina advokatės suteiktas paslaugas bei pastarųjų išlaidų dydį – 383,34 eurai. Teismas sprendžia, kad patirtos išlaidos už nepilnamečiam nukentėjusiajam suteiktą teisinę pagalbą BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš abiejų kaltinamųjų lygiomis dalimis po 191,67 Eur (383,34:2=191,67) valstybės naudai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti ir tirti – nusikalstamos veikos padarymui panaudotas pneumatinis pistoletas „Detonics“, saugomas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Uniforminės aprangos ir ginkluotės skyriuje pagal 2024-06-10 kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 117-120) – konfiskuotinas (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o byloje esančios skaitmeninės laikmenos – paliktinos saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR baudžiamojo proceso kodekso 297-307 straipsniais,

nusprendžia:

T. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams netaikant intensyvios priežiūros, bausmės laikotarpiu įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei uždraudžiant vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. B. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių netaikant intensyvios priežiūros, bausmės laikotarpiu įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei uždraudžiant vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 ir 66 straipsniais į galutinės bausmės laiką įskaityti T. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. balandžio 26 d. 21.10 val. iki 2024 m. balandžio 27 d. 11.31 val. (vieną parą).

T. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

M. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams netaikant intensyvios priežiūros, bausmės laikotarpiu įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei uždraudžiant vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. G. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių netaikant intensyvios priežiūros, bausmės laikotarpiu įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei uždraudžiant vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 ir 66 straipsniais į galutinės bausmės laiką įskaityti M. G. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. balandžio 26 d. 21.30 val. iki 2024 m. balandžio 27 d. 11.54 val. (vieną parą).

M. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiojo A. S. interesais pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš T. B. ir M. G. solidariai priteisti A. S. naudai 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo A. S. atstovę pagal įstatymą V. Š. paskirti nepilnamečiui A. S. priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki nukentėjusiojo pilnametystės, įpareigojant šias lėšas naudoti išimtinai vaiko interesams.

Priteisti iš kaltinamųjų T. B. ir M. G. valstybei po 191,67 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt vieną eurą 67 centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidoms už nepilnamečio nukentėjusiojo A. S. atstovavimą apmokėti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti ir tirti – pneumatinį pistoletą „Detonics“, saugomą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Uniforminės aprangos ir ginkluotės skyriuje pagal 2024-06-10 kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 117-120) – konfiskuoti, o byloje esančias skaitmenines laikmenas – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja Rita Dirkė