- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-22
- Bylos Nr.
- 1S-1260-658/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-52-1-01015-2013-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nerijus Meilutis
- Kaltinamasis
- M. Ž.
- Advokatai
- Kazis Dainotas Balzaris
Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorui Haroldui Mulevičiui, teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo M. Ž. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. Ž. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į suėmimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), kaltinamas tuo, kad 2013 m. tiksliai nenustatytu laiku, miškelyje, 70 metrų atstumu nuo esančios D. K. priklausančios sodybos adresu (duomenys nekslebtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. K., neteisėtai pagamino aparatą naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti ir jį neteisėtai laikė iki 2013 m. rugsėjo 25 d. 15.00 val., kol įvykio vietos apžiūros metu surado Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus policijos nuovados pareigūnai. Tokie M. Ž. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 str. 1 d., požymius.
Be to, M. Ž. kaltinamas tuo, kad 2013 m. tiksliai nenustatytu laikotarpiu iki 2013 m. rugsėjo 25 d. 15.00 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. K., miškelyje, 70 metrų atstumu nuo esančios D. K. priklausančios sodybos adresu (duomenys neskelbtini), su aparatu stipriems namų gamybos gėrimams gaminti, turėdamas tikslą realizuoti, neteisėtai pagamino ir laikė 60 dm³ (litro) namų gamybos stiprų alkoholinį gėrimą – naminę degtinę, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija (31,0) %, kol įvykio vietos apžiūros metu ją surado bei išėmė Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Miesto policijos nuovados pareigūnai. Tokie M. Ž. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 201 str. 2 d., požymius.
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjos 2014 m. sausio 14 d. nutarimu M. Ž. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartimi M. Ž. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į suėmimą, paskelbta kaltinamojo paieška, nuspręsta jį sulaikius per 48 val. pristatyti teismui suėmimo trukmei ir pagrįstumui nustatyti. Teismas konstatavo, jog yra pagrįstas manymas, kad M. Ž., būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo ir trukdys procesui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 121 str., 122 str. 1 d. 1 p., 2 p.), kad kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė yra per švelni ir neveiksminga ir kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis (išskyrus suėmimą) nebus pasiekti BPK 119 str. numatyti kardomųjų priemonių tikslai.
Šalies argumentai
Kaltinamasis M. Ž. skundu prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Nurodo, jog apylinkės teismo nutartis neteisėta, nepagrįsta, prieštaraujanti baudžiamojo proceso įstatymo nuostatoms ir kardomųjų priemonių paskirčiai. Pažymėjo, jog nesutinka su teismo preziumuojamu BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu suėmimo skyrimo pagrindu, kad jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teismo, nes dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pilnai prisipažino, turi pastovią gyvenamąją vietą, kurią deklaravęs ir nurodęs teismui, taip pat registruotas Alytaus teritorinėje darbo biržoje kaip asmuo ieškantis darbo. Be to, yra kaltinamas apysunkių nusikaltimų padarymu, už kurių padarymą įstatymas nenumato ilgalaikio laisvės atėmimo, taip pat teisiamas pirmą kartą, o pagal susiformavusią teismų praktiką, teismas pirmą kartą teisiamam asmeniui paprastai netaiko laisvės atėmimo bausmės. Teigia, jog ryšių užsienyje neturi, niekada nebuvo išvykęs į jokią užsienio valstybę, ten neturi jokių draugų ar giminių. Dėl šių aplinkybių nėra pagrindo manyti, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.
Kaltinamasis skunde taip pat nurodo, jog byloje nėra neginčytinų įrodymų, kad jis gali trukdyti procesui. Atkreipė dėmesį, kad paskyrus bylą nagrinėti teisme, į pirmą teismo posėdį atvyko, tačiau bylos nagrinėjimas buvo atidėtas dėl kito kaltinamojo R. K. ligos. Kadangi turėjo duomenų, jog R. K. gydimas yra tęsiamas, todėl nenuvyko į 2014 m. gegužės 28 d., 2014 m. birželio 18 d. teismo posėdžius, manydamas, jog nereikia, kadangi posėdžiai dėl jau minėtos R. K. ligos bus atidėti. Teigia, jog niekada jokių reikalų su teisėsauga neturėjo, advokato paslaugomis nesinaudojo, todėl nesuprato, jog vykti į teismą nurodytu laiku privalėjo.
Skundo autorius taip pat nurodo, kad su kaimynais faktiškai nebendrauja, o prasidėjus grybų ir uogų sezonui, namuose būna labai mažai, nes visą dieną praleidžia miške. Tokiu būdu realizavęs miško gėrybes užsidirba lėšų pragyvenimui. Kadangi yra išsituokęs, tai dalį lėšų skiria vaikams.
Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti, nurodė, jog teismas turėjo pagrindą taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, kadangi kaltinamasis du kartus neatvyko į teismo posėdį, savo gyvenamojoje vietoje nebuvo rastas, todėl atvesdinti jo nepavyko.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo M. Ž. skundas tenkintinas.
Kardomųjų priemonių paskirtis nustatyta BPK 119 straipsnyje. Minėtame straipsnyje nurodyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. BPK 121 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės. Griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos numatyti BPK 122 straipsnyje. Minėto straipsnio pirmoje dalyje nurodyta, kad suėmimo pagrindas yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis: 1) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo; 2) trukdys procesui; 3) darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. BPK 139 straipsnyje numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė pakeičiama griežtesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės.
Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų matyti, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjos 2014 m. sausio 14 d. nutarimu M. Ž. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartimi baudžiamoji byla, kurioje M. Ž. ir R. K. kaltinami dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 201 str. 1 d., 201 str. 2 d. perduota nagrinėti viešame teisiamajame posėdyje 2014 m. balandžio 29 d. Į šį posėdį M. Ž. atvyko, tačiau bylos nagrinėjimas buvo atidėtas 2014 m. gegužės 28 d. dėl R. K. ligos ir M. Ž. išreikšto prašymo pasinaudoti advokato teisine pagalba. 2014 m. gegužės 28 d. teismo posėdyje tiek R. K., tiek M. Ž. nedalyvavo, prokuroras išreiškė prašymą į kitą teismo posėdį juos atvesdinti. 2014 m. gegužės 28 d. nutartimi M. Ž. skirtas atvesdinimas. 2014 m. birželio 12 d. teisme gautas tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog M. Ž. į teismo posėdį atvesdinti nėra galimybės, kadangi jis gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), nerastas. 2014 m. birželio 18 d. teismo posėdyje R. K. nedalyvavo dėl ligos, M. Ž. neatvyko dėl nežinomų priežasčių, tuomet prokuroras išreiškė prašymą į kitą teismo posėdį M. Ž. atvesdinti pakartotinai. Tačiau 2014 m. birželio 18 d. nutartimi M. Ž. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, paskelbta jo paieška, nuspręsta jį sulaikius per 48 val. pristatyti teismui suėmimo trukmei ir pagrįstumui nustatyti.
Įvertinęs šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad M. Ž. formaliai pažeidė paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygas, be pateisinamos priežasties 2 kartus neatvyko į teismo posėdžius ir tai sudaro prielaidas, vadovaujantis BPK 247 straipsniu, pakeisti kardomąją priemonę į griežtesnę. Kita vertus, ši procesinė norma nenurodo, jog griežtinant kardomąją priemonę būtina iš karto skirti suėmimą, kaip ir nenurodo, jog skiriant griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, pakanka nustatyti vien tik šios kardomosios priemonės taikymo formalų pagrindą. Kardomoji priemonė – suėmimas gali būti paskirta tik tuo atveju, kai egzistuoja ir šios kardomosios priemonės paskyrimo pagrindas, ir sąlygos. Žmogaus laisvės neliečiamumas yra viena iš svarbiausių prigimtinių žmogaus teisių, kurias garantuoja Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 5 straipsnis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnis. Atsižvelgiant į ypatingą žmogaus teisių instituto svarbą, bet koks asmens teisės į laisvę suvaržymas galimas tik tais atvejais, kai netaikant tokio suvaržymo įstatyme nurodytų tikslų pasiekti būtų neįmanoma. Todėl pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas gali būti taikoma tik preciziškai įvertinus byloje surinktus duomenis ir padarius neabejotiną išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas konstatavo, jog kaltinamasis M. Ž. būdamas laisvėje bėgs (slėpsis) nuo teismo ir trukdys procesui. Tokios pirmosios instancijos teismo išvados grindžiamos duomenimis, jog M. Ž. yra išsituokęs, nedirbantis, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, jo buvimo vieta tapo nežinoma, be to, yra kaltinamas nusikaltimų, už kuriuos įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, padarymu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo kaltinamojo atžvilgiu taikyti pačią griežčiausią kardomąją priemonę. Priešingai, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai neįvertino tų aplinkybių, jog M. Ž. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, anksčiau neteistas, o nagrinėjamoje byloje kaltinamas nusikalstamų veikų, kurios priskiriamos nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d., 4 d.), padarymu. Pagal susiformavusią teismų praktiką, pirmą kartą teisiamiems asmenims už tokio pobūdžio nusikalstamas veikas teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Atitinkamai BPK 11 str. yra įtvirtintas proporcingumo principas, kurio laikymasis reiškia pareigą priimant kiekvieną sprendimą, susijusį su žmogaus teisių suvaržymu, kruopščiai tikrinti, ar toks suvaržymas nebus per griežtas. Nagrinėjamu atveju, skundą nagrinėjančio teismo manymu, kaltinamajam M. Ž. paskyrus suėmimą, pažeistas procesinių prievartos priemonių taikymo proporcingumo principas, kadangi šiuo metu kardomųjų priemonių tikslai, numatyti BPK 119 str., gali būti pasiekti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nei suėmimas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad M. Ž. į pirmą teismo posėdį, kuris vyko 2014 m. balandžio 29 d. atvyko, vėlesni teismo posėdžiai buvo atidėti ne tik dėl M. Ž. neatvykimo, bet ir dėl kito kaltinamojo R. K. ligos. Be to, vykdant teismo nutartį dėl kaltinamojo atvesdinimo į teismo posėdį ir nustačius, kad M. Ž. savo gyvenamosios vietos adresu nerastas, 2014 m. birželio 18 d. vykusiame teismo posėdyje prokuroras prašė į kitą teismo posėdį M. Ž. atvesdinti pakartotinai, nepaisant to, apylinkės teismas skyrė griežčiausią kardomąją priemonę, tokiu būdu pažeisdamas procesinių prievartos priemonių taikymo proporcingumo principą. Aplinkybės, jog M. Ž. turi deklaruotą gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), be to, registruotas (duomenys neskelbtini) teritorinėje darbo biržoje kaip asmuo ieškantis darbo, tik dar kartą patvirtina, jog asmuo yra tampriai susijęs su deklaruota gyvenamąją vieta, todėl apylinkės teismas privalėjo imtis atitinkamų priemonių dėl pakartotinio M. Ž. atvesdinimo į teismo posėdį. Atsižvelgiant į tai, labai tikėtinas atrodo skundo argumentas, kad neturėdamas gynėjo, ir žinodamas, jog kitas kaltinamasis serga, M. Ž., prieš tai neturėjęs reikalų su teismais, galėjo susidaryti klaidingą įsitikinimą, jog ir jam nereikia į posėdį eiti.
Atkreiptinas dėmesys, kad tik 2014 m. birželio 17 d. pateiktas advokato Kazio Dainoto Balzario orderis, iš kurio matyti, kad advokatas įsipareigojo ginti M. Ž. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Todėl manytina, jog turėdamas gynėją M. Ž. bus tinkamai informuotas dėl jo atžvilgiu taikomų procesinių prievartos priemonių tinkamo vykdymo, o vadovaujantis bendradarbiavimo principu tarp gynėjo ir kaltinamojo, bus užtikrintas kaltinamojo dalyvavimas procese.
Aukštesnės instancijos teismas išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei pateiktą bylos medžiagą konstatuoja, kad atsižvelgiant į BPK 11 straipsnyje įtvirtintą procesinių prievartos priemonių taikymo proporcingumo principą, kaltinamojo asmenybę (turi nuolatinę gyvenamąją vietą, neteistas, registruotas darbo biržoje), į tai, kad M. Ž. kaltinamas nesunkaus ir apysunkio nusikaltimų padarymu, darytina išvada, jog Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti ir neskiriant pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo, todėl skundžiama nutartis naikintina, kaip neteisėta ir nepagrįsta. Tačiau pažymėtina, jog šios nutarties priėmimas, neužkerta kelio pasikeitus aplinkybės ir/ar M. Ž. toliau nedalyvaujant teismo posėdžiuose, iš naujo svarstyti klausimą dėl paskirtosios kardomosios priemonės pakeitimo (griežtinimo).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu, teismas
nutaria:
kaltinamojo M. Ž. skundą patenkinti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartį, kuria kaltinamajam M. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į kardomąją priemonę – suėmimą, panaikinti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.