Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

2020-11-13 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1272-1095/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-11-13
Bylos Nr.
e1-1272-1095/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-29679-2020-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Neringa Girnytė
Kaltinamasis
S. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1272-1095/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29679-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.11; 1.1.8.14; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 13 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Neringa Girnytė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokurorės J. M. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

S. J. , a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas:

1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d. 12 mėn. laisvės apribojimo bausme;

2) Panevėžio apygardos teismo 2009 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d. 9 m. laisvės atėmimo bausme, ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta 9 m. laisvės atėmimo bausmė;

3) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė 4 mėnesių 120 valandų viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per mėnesį išdirbti po 30 valandų visuomenės labui,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. J. (duomenys neskelbtini) namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), naudojo fizinį smurtą prieš šeimos narį – motiną R. J., t. y. radijo imtuvu sudavė vieną smūgį į galvos sritį, rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į nugaros sritį, taip smurtaudamas sukėlė R. J. fizinį skausmą.

K. S. J. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad labai gailisi. R. J. yra jo motina. Su ja kartu gyvena jos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) vartojo alkoholį, gėrė 7,5 proc. stiprumo alų. Alaus išgėrė 2 litrus. Buvo išgėręs, tačiau įvykio aplinkybes pamena. Apie 11.30 val. būdamas namuose pasigedo savo paso. M. R. J. paklausė, kur galėtų būti jo pasas, tačiau motina nežinojo. Tarpusavyje pradėjo konfliktuoti žodžiais. Pašalinių asmenų namuose nebuvo. Ar motinai R. J. grasino, kad ją užmuš, ir jos atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, nepamena. Jei ir sakė, tai tikrai nenorėjo to pasakyti ir taip padaryti, tai galėjo pasakyti apimtas pykčio. Apimtas pykčio kambaryje radijo imtuvu sudavė vieną smūgį į galvos sritį mamai R. J.. Po smūgio motina pergriuvo ant grindų, tačiau netrukus atsikėlė ir ėjo iš kambario. M. R. J. priėjus prie kambario durų apimtas pykčio vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į nugarą. Jokio kito fizinio smurto prieš R. J. nenaudojo. Pažada ateityje niekada taip nebesielgti (b. l. 187–190).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo S. J. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

2020 m. liepos 26 d. gautas R. J. protokolas-pareiškimas, kad 2020 m. liepos 26 d. apie 11 val. 30 min. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kambaryje, jos galimai neblaivus sūnus S. J. radijo imtuvu, lygiąja jo dalimi, sudavė jai į galvos sritį vieną kartą bei rankos kumščiu vieną kartą sudavė į nugaros sritį. Ji juto labai didelį fizinį skausmą. Prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą bei S. J. nubausti įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 7–12).

2020 m. liepos 26 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad R. J. paaiškino, jog 2020 m. liepos 26 d. būnant namuose sūnus S. J. trenkė jai į galvos sritį su radijo imtuvu ir vieną kartą trenkė ranka į nugaros sritį (b. l. 99–100).

Įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Namas yra mūrinis, smėlio spalvos plytų, neaptvertas tvora. N. S. gatvės pusės dešine namo puse per neasfaltuota įvažiavimą patenkame į namo vidinį kiemą. Dešinėje pusėje yra rudos spalvos durys. Pro jas patenkame į koridorių. Dešinėje pusėje yra rudos spalvos laiptai, kuriais galima patekti į namo antrą aukštą. Kairėje pusėje yra baltos spalvos durys, pro kurias patenkame į kambarį, kuriame yra įvykio vieta. Kambaryje stovi dešinėje ir kairėje kambario pusėse medinės lovos su žaliais užtiesalais. Kairėje pusėje ant stalelio prie sienos yra juodos spalvos televizorius. Viduryje kambario yra rudos spalvos medinis stalas. Ant lovos, kuri stovi kairėje kambario pusėje, yra padėtas radijo imtuvas, kuriuo R. J. buvo vieną kartą suduota į galvos sritį. Radijo imtuvas yra juodos spalvos su antena „Doping“ firmos. Radijo imtuvas supakuojamas ir paimtas. Daugiau įvykio vietą apžiūrint tyrimui reikšmingų pėdsakų ir objektų nepastebėta (b. l. 17–32).

N. R. J. parodė, kad 2020 m. liepos 26 d. apie 11 val. 30 min., buvo savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Tuo metu į namus grįžo akivaizdžiai neblaivus jos sūnus S. J. ir pradėjo žodinį konfliktą, kurio metu vartojo necenzūrinius žodžius, grasino ją užmušti. Konfliktas kilo dėl to, kad jis nerado jam išduoto Lietuvos Respublikos paso. Kur jo pasas, nežino. Tuo metu S. J. paėmė radijo imtuvą, kuris buvo padėtas kambaryje ant stalo, ir jo lygiąja dalimi sudavė jai į galvos viršutinę dalį vieną kartą. Nuo smūgio nugriuvo ant grindų. Atsikėlusi iš karto bandė pasišalinti iš kambario ir priėjo prie kambario durų, kai jis pribėgo jai iš nugaros ir rankos kumščiu sudavė į nugaros sritį vieną kartą. Nematė, kurios rankos kumščiu sūnus S. J. kambaryje jai sudavė smūgį į nugaros sritį. Tuomet atsidariusi lauko duris išbėgo į lauką ir paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112, išsikvietė policiją. Dėl sūnaus suduotų smūgių jai buvo sukeltas didelis fizinis skausmas. Greitosios medicinos pagalbos atsisako. Kreiptis į teismo medicinos ekspertus taip pat atsisako. Prašo dėl šio įvykio atlikti tyrimą bei S. J. nubausti įstatymo nustatyta tvarka. Su sūnumi gyvena šiuose namuose visą gyvenimą. Kitų asmenų konflikto metu namuose nebuvo. Konflikto metu buvo blaivi, kadangi alkoholio nevartoja. Civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ikiteisminio tyrimo byloje nereikš. Neprieštarauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Grasinimas nužudyti jai pasirodė nerealus (b. l. 48–58).

Liudytojas H. N. parodė, kad 2020 m. liepos 26 d. dirbo ekipaže „1178“ kartu su R. M.. Apie 12.00 val. iš budėtojo gavo nurodymą nuvykti į (duomenys neskelbtini), kur pranešėją primušė jos sūnus. Nuvykus minėtu adresu privataus namo tarpduryje pasitiko moteris, kuri prisistatė R. J., kuri rankoje laikydama specialų šaldantį maišelį buvo jį prispaudusi prie savo viršugalvio. Moteris buvo išsigandusi, susijaudinusi, verkė. Paklausus R. J., kas nutiko, ji atsakė, kad neblaivus sūnus S. J., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jai radijo imtuvu sudavė vieną smūgį į galvą, kurioje rankoje laikė imtuvą, nepasakė, ir ranka sudavė vieną smūgį į nugarą, kuria ranka ir ar rankos delnu ar kumščiu R. J. nepaaiškino. Akivaizdžių smurto žymių ant R. J. kūno nepastebėjo, ji tik dejavo, kad labai svaigsta galva. Pasiūlė iškviesti medikus, tačiau ji atsisakė. R. J. paklausus, kur yra jos sūnus S. J., ji atsakė, kad antrame namo aukšte. Užlipę rado S. J. miegantį lovoje, jį pažadino, jis akivaizdžiai buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, su juo sunku buvo susikalbėti dėl jo girtumo. Kitų pašalinių asmenų namuose nebuvo. S. J. sulaikė, alkotesterio pagalba nustatė girtumą ir pristatė į areštinę. Pristatant S. J. elgėsi ramiai, nesipriešino. Į įvykio vietą Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pareigūnų nekvietė, nes visus dokumentus apiformino su vyresn., tyrėju R. M.. Apie įvykį informavo budėtoją (b. l. 103–106).

2020 m. liepos 26 d. 15.11 val. S. J. nustatytas 3,08 prom. girtumas (b. l. 165–166).

2020 m. liepos 30 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad tarnybinio kompiuterio pagalba apžiūrimas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro. Skambinusi moteris R. J. Iš (duomenys neskelbtini), kviečia policiją dėl sūnaus smurto prieš ją (b. l. 89–91).

2020 m. rugpjūčio 4 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad peržiūrimi vaizdo ir garso įrašai iš patrulių BODY kameros iš įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), kurie persisiųsti į tarnybinį kompiuterį iš policijos svetainės (b. l. 95–98).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus pateiktoje specialisto išvadoje Nr. G 734/2020(05) nurodyta, kad R. J. apžiūros metu sužalojimo požymių nenustatyta, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nekvalifikuojamas. Tikėtina, kad užduotyje nurodyto įvykio metu R. J. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (b. l. 81).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamojo S. J. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta ir kvalifikuota tinkamai, nes kaltinamasis S. J. kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku smurtavo prieš savo šeimos narį – kartu gyvenančią motiną R. J.: tyčia radijo imtuvu sudavė vieną smūgį į galvos sritį, rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į nugaros sritį. Nukentėjusioji patvirtino, kad kaltinamasis, taip smurtaudamas, sukėlė jai fizinį skausmą, jai svaigo galva, šaldė sumuštą vietą.

K. S. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). K. S. Jasono atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kadangi naują tyčinį nusikaltimą S. J. padarė neišnykus ankstesniam teistumui už tyčinį nusikaltimą, laikytina, jog šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu, kaip tai suprantama pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, o tai laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 193–195). Nėra duomenų, kad nukentėjusioji būtų apskundusi prokurorės sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Todėl konstatuotina, kad yra visos sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje, būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti.

Skirdamas bausmę S. J., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas vienas tyčinis baigtas nesunkus nusikaltimas), padaryto nusikaltimo motyvus, tikslus, pasekmes (nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas), kaltinamojo asmenybę (administracine tvarka nebaustas, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, praeityje teistas už vagystes ir nužudymą), į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokurorės siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, tik ilgesnės trukmės, nei siūlo prokurorė, t. y. ne 9 mėnesių, o 1 metų laisvės apribojimą, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, uždraudžiant visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas. Dėl to, kad baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skirtina bausmė mažinama vienu trečdaliu, t. y. iki 8 mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, uždraudžiant visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą S. J. padarė jau po Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 17 d. nuosprendžio priėmimo. Šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrintina su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 17 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi. Iš Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus 2020 m. spalio 23 d. rašto matyti, kad S. J. skirtos viešųjų darbų bausmės pabaiga – 2020 m. gruodžio 13 d., taigi likusi neatlikta bausmės dalis – 1 mėnuo viešųjų darbų, per kurį jis turi išdirbti 30 val. (b. l. 149). Likusi neatlikta viešųjų darbų bausmė keistina į 10 laisvės apribojimo bausmės dienų (BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto a papunktis, 2 dalis) ir pridėtina prie šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos galutinės 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmės (BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalys), S. J. paskiriant galutinę subendrintą 8 mėnesių 10 dienų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas S. J. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. liepos 26 d. 12.50 val. iki 2020 m. liepos 28 d. 10.05 val. (2 paros), 1 sulaikymo parą prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms (b. l. 172–174).

Atsižvelgiant į tai, jog asmuo smurtinį nusikaltimą padarė prieš savo šeimos narį, t. y. kartu gyvenančią motiną, kaltinamajam paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 3 dalis, 72² straipsnis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina (b. l. 191–192).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421–422 straipsniais,

nusprendžia:

S. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, uždraudžiant visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį ir šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, uždraudžiant visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsniu, paskirtą laisvės apribojimo bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 17 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir S. J. paskirti galutinę subendrintą 8 (aštuonių) mėnesių 10 (dešimties) dienų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, uždraudžiant visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais, į bausmę įskaityti S. J. laikiname sulaikyme išbūtą laiką – 2 paras, 1 (vieną) sulaikymo parą prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms, ir laikyti, kad S. J. yra atlikęs 4 (keturias) dienas laisvės apribojimo bausmės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, skirti S. J. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti, kad S. J., nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Neringa Girnytė