Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamoji A. G. teisme neprisipažino. Paaiškino, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu dirbo UAB „D.“ pardavėja konsultante. Pagrindinė jos darbo vieta buvo PC „X.“. Kaltinamoji teigė, kad ne visomis kaltinime minimomis dienomis dirbo. Jos darbo mėnesio grafiko projektas būdavo sudaromas iš anksto. Tačiau darbuotojos pagal atskirus rašytinius prašymus susikeisdavo ir prasidėjus kitam mėnesiui būdavo patvirtinamas realus praeito mėnesio darbo grafikas su darbuotojų parašais. Taigi realus A. G. darbo grafikas ir jai inkriminuotos kaltinime inkasuotų pinigų datos nesutampa. Be to, kaltinamoji mano, kad ne šventinėmis kaltinime nurodytomis dienomis 800-900 eurų sumos apskritai negalėjo būti inkasuotos ir išimtos iš kasos aparato, nes paprastomis darbo dienomis apyvarta būdavo daug mažesnė. Ji padidėdavo tik šventiniu laikotarpiu.

Darbdavys nuotoliniu būdu matydavo kasą, todėl joje prisikaupus daugiau pinigų per „Skype“ programą pardavėjas ragindavo kasą inkasuoti ir grynus pinigus per bankomatą įnešti į įmonės banko sąskaitą, tačiau nebuvo tikslaus nurodymo, kokiomis valandomis tai reikėdavo padaryti. Kai tai įvykdydavo, A. G. darbdaviui per „Skype“ programą pranešdavo apie pinigų įnešimą į bankomatą. Pasitaikė keli atvejai, kuomet į bankomatą įnešus pinigus, bankomatas neatspausdindavo kvito. Apie tai A. G. pranešdavo darbdaviui, tačiau dėl to priekaištų nebuvo. Todėl dažniausiai bankomato kvitų net neimdavo.

Kai A. G. inkasuodavo kasą, iš kasos aparato atsispausdindavo inkasacijos kvitas, kuriame būdavo nurodytas laikas, iš kasos išimta pinigų suma. Parašo ant jo nereikėjo dėti. Jeigu pinigų suma susidarydavo nedidelė (iki 400 eurų), jie tą dieną nebūdavo įnešami į bankomatą, o įdedami į voką. Iš kasos aparato išspausdintas inkasacijos kvitas pagal nurodymą taip pat būdavo įdedamas į voką su pinigais, ir šis vokas įdedamas į seifą. Visa tai kasdien darbo pabaigoje arba kitos darbo dienos ryte būdavo užfiksuojama kasos knygoje, kurioje reikėjo nurodyti tos dienos pardavimų sumą (apyvartą), nurodyti savo pavardę, pasirašyti ir įklijuoti iš kasos aparato išspausdintą „Z“ ataskaitą (kuri pilnai uždaro kasą). Jei dėl per mažos sumos tą dieną likdavo neįnešti į bankomatą pinigai, sekančią dieną, kai parduotuvė turi atsidaryti, A. G. anksčiau atėjusi į darbą į kasą įmušdavo tą voke buvusią iš vakaro padėtą sumą ir kasoje atsispindėdavo kaip pinigų įnešimas. Kiekvieno mėnesio gale paskutinę to mėnesio darbo dieną dirbusi darbuotoja turėdavo naudojant „Camscaner“ programą, nufotografuoti visą kasos knygą, įskaitant „Z“ ataskaitas, ir išsiųsti buhalterinę apskaitą tvarkiusiai E. S., kuri tikrindavo, ar viskas teisingai užpildyta. E. S. priekaištų A. G. niekada neturėjo.

Pinigus į bankomatą reikėjo įnešti naudojantis darbdavio išduota banko mėlynos spalvos kortele su savininko D. M. vardu ir pavarde. Ši kortelė su ant lapelio užrašytu PIN kodu būdavo darbo vietoje tame pačiame seife. Skirtingose parduotuvėse PC „X.“ ir PC „Y.“ šios banko kortelės buvo skirtingos. Jei darbuotojų pamaina keičiasi, banko kortelė persiduoda kitai darbuotojai, kaip ir likę pinigai.

Kaltinamosios teigimu, su įmonės vadovais J. K. ir D. M. ji susipykusi nebuvo. Mano, kad ją apkaltinimo neteisingai, nes įmonės vadovai neradę dingusių pinigų, ją padarė „atpirkimo ožiu“. A. G. paaiškino, kad visas inkasuotas sumas tikrai įnešė į bankomatą, o kas galėjo pradanginti pinigus – nežino ir nieko neįtaria. Vadovai, pastebėję pinigų trūkumą parduotuvėje PC „Y.“, apie tai pranešė A. G.. Ši sutiko atvykti į susitikimą, bet vėliau pasitarusi su teisininku persigalvojo. Kaltinamoji pripažino susirašinėjusi su vadovu J. K., žadėjusi jam grąžinti 10 000 eurų, net buvo bankui pateikusi paraišką dėl šios sumos paskolos. Tačiau ji teigė, kad tuo kaltinimo nepripažino, o norėjusi J. K. įtikti ir tokiu būdu gauti iš jo detalesnę informaciją apie pinigų dingimą. Ši informacija būtų ją paskatinusi suprasti ir sukelti įtarimą kažkuriai kitai kolegei.

Dėl kaltinimo 2019 m. gegužės 18 d. PC „Y.“ pasisavinus 900 eurų A. G. paaiškino, kad ji tą dieną dirbo kartu su G. B., kuri atspausdino inkasavimo kvitą, išėmė pinigus iš kasos ir juos į rankas davė A. G.. Ši pinigus nunešė įdėti į banko sąskaitą per „Perlo“ terminalą. Šiame terminale buvo atspausdintas kvitas, kurį grįžusi į darbo vietą paliko po kasos knyga, esančia nerakinamame stalčiuje. A. G. parašė SMS žinutę vyr. pardavėjai A. K., kad po kasos knyga yra pinigų įnešimo per „P.“ terminalą kvitas. Kadangi A. G. retai dirbo PC „Y.“ ir jame nebuvo reikalingo bankomato, tad pinigai būdavo įnešami tik per „P.“ terminalą. 2019 m. gegužės 18 d. buvo pirmas kartas, kai A. G. per šį terminalą turėjo įnešti pinigus, todėl nelabai žinojo, kaip tą padaryti. Kodėl įmonės sąskaitos tie įnešti pinigai nepasiekė, kaltinamoji paaiškinti negali, tačiau buvo pasiruošusi J. K. prašymu šiuos dingusius 900 eurų jam grąžinti, bet vėliau persigalvojo.

2019 m. gegužės 21 d. darbo gale atvyko abu savininkai J. K. ir D. M. bei personalo vadybininkė E. S.. Jie A. G. paviršutiniškai supažindino su visa susidariusia situacija dėl pinigų dingimo ir paklausė, ar ji šią dieną išėmė iš kasos pinigus. A. G. atsakė, kad išėmė. Tada jie pasiūlė kartu eiti iki bankomato įnešti pinigus. A. G. išsiėmė tuos pinigus iš savo piniginės ir prie įmonės vadovų juos įnešė. Inkasuotus pinigus laikinai laikė savo asmeninėje piniginėje, nes tokio draudimo nebuvo, apskritai nebuvo reikalavimo kur, kaip turi būti laikomi inkasuoti pinigai per tą laiką, kol jie bus įnešti į bankomatą. UAB „D.“ pareikšto civilinio ieškinio nepripažįsta, nes jame nurodytos pinigų sumos nepasisavino.

Civilinės ieškovės UAB „D.“ atstovas J. K. teisme parodė, kad yra šios įmonės vienas iš akcininkų ir direktorius, civilinį ieškinį palaiko. UAB „D.“ turi 10 parduotuvių, 20 - 25 darbuotojus. Vienos parduotuvės apyvarta per mėnesį siekė apie 5000 - 8000 eurų. Visų pinigų įnešimai vykdavo į banką. Buvo naudojamos skirtingos banko kortelės, paimtos J. K. arba kito akcininko D. M. vardu. Kiekviena parduotuvė turėjo po atskirą banko kortelę, bet jos visos buvo susietos su viena įmonės banko sąskaita. Naudojantis šiomis kortelėmis, iš visų parduotuvių į vieną sąskaitą buvo įnešami pinigai. Buvo nerašyta taisyklė, kad kai kasoje susikaupia apie 600-700, 1000 eurų grynaisiais pinigais, reikia įnešti. Per „Skype“ programą akcininkai kartais paragindavo darbuotojas tai padaryti, nes kasas matydavo tiesiogiai internetu. Matydavo, kad yra didelės sumos susikaupusios, todėl darbuotojoms sakydavo žodžiu arba parašydavo raštu, kad įneštų. PC „X.“ kasa liko nepastebėta, nes darbuotojais pasitikėjo, o sumos ten buvo įnešamos mažesnės (200-300 eurų), dėl to nekildavo noro rašyti PC „X.“, kad įneštų pinigus. „Online“ sistemoje nesimatė, kad yra ten didelės sumos. Nebuvo pastebėta tokį ilgą laiką, nes 2018 m. birželio mėnesį buvo uždaryti 2017 finansiniai metai, buvo analizuojamos balansinės sąskaitos, kuriose aiškiai matėsi, kiek į kasą yra pinigų įnešta. Praėjus metams analizuojant ataskaitas už 2018 metus, pastebėjo, kad yra toks neatitikimas, t. y. į kasą įnešta viena pinigų suma, ji visa inkasuota (išimta iš kasos), tačiau banko sąskaitos nepasiekė. Tuomet J. K. su buhalteriais aiškinosi, tikrino sąsajas tarp darbuotojų darbo grafikų, tarp „Z“ ataskaitų su darbuotojų parašais ir įtarimas krito ant A. G., nes šie duomenys sutapo. Kasos žurnale buvo A. G. parašai tomis dienomis, kai iš kasos buvo išimti pinigai. „Z“ ataskaitoje yra nurodyta aiškiai iš kasos išimta suma, data. „Z“ ataskaita išsispausdinama iš kasos aparato gale darbo dienos, joje pasirašoma ir ji įsegama į kasos žurnalą. Visi tie žurnalai buvo pateikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (toliau – ir FNTT), kuri pagal tai atliko tyrimą ir byloje pateikė specialisto išvadą. Taip pat UAB „D.“ buvo atliktas ir vidinis patikrinimas. J. K. su D. M. ir E. S. nuvyko į PC „X.“ parduotuvę, laukė, kol bus išimami iš kasos pinigai, stebėjo, ar jie bus įdėti į bankomatą. Pasibaigus darbo laikui, priėjo prie A. G. ir pasakė, kas čia vyksta, kartu su ja nuėjo prie bankomato ir A. G. įnešė 350 eurų, kurie iškart įkrito į įmonės sąskaitą. Tada A. G. parašė paaiškinimą ir ji buvo nušalinta nuo darbo. Vėliau J. K. susirašinėjo SMS žinutėmis su A. G. ir bandė atgauti bent dalį pinigų. Iš pradžių ji sutiko grąžinti 10 000 eurų, po to persigalvojo.

Nebuvo nurodymo, kada reikia į bankomatą įnešti iš kasos inkasuotus pinigus. Paprastai tai būdavo, kuomet kasoje prisikaupdavo nuo 600 iki 1000 eurų suma. PC „X.“ parduotuvė išsiskyrė tuo, kad mažomis sumomis įnešdavo, po 100-200 eurų. Kiekvieną dieną baigus darbą būdavo spausdinama „Z“ ataskaita, kuri tą kasą uždaro, iš kasos išimami grynieji pinigai ir dedami į voką, o šis į seifą. Kitą rytą daromas automatinis tų voke esančių pinigų įnešimas į kasą. Į banką įnešti buvo galima ir dienos eigoje. Darbuotoja K. K. minėjo, kad A. G. nuolat pati pasisiūlydavo įnešti į bankomatą didesnes sumas. Ar pinigai realiai buvo įnešami, niekas netikrino. Darbuotoja G. B., kuri dirba PC „Y.“, buvo pastebėjusi, kad trūksta to iš „Perlo“ terminalo kvito dėl 350 eurų įnešimo per „P.“ terminalą, apie kurį A. G. teigė, kad padėjo kažkur stalčiuje po kasos knyga. Iš tikrųjų to kvito taip ir nebuvo. Kiekviena parduotuvė kas mėnesį nufotografuodavo kasos žurnalą, o įmonės buhalterija tikrino, ar viskas atitinka, ar pinigai suvaikščiojo.

Civilinės ieškovės atstovas teismui pateikė parduotuvių vadovės M. L. rašytinį paaiškinimą dėl laiko persukimo. Rašte nurodė, kad 2018 m. birželio 7 d. – 2018 m. spalio 27 d. laikotarpiu UAB „D.“ parduotuvėje PC „X.“ kasa neatliko vasaros laiko pakeitimo, laiką persukant 1 valanda į priekį. Todėl kasos fiskaliniuose kvituose buvo rodomas 1 valanda mažesnis laikas nei tuo metu buvo realus laikas. Tuo tarpu laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 3 d. iki 2019 m. kovo 30 d. kasos fiskaliniuose kvituose buvo rodomas realus kvitų spausdinimo laikas, nes kasoje nebuvo atliekamas vasaros laiko įvedimas, todėl nereikėjo įvesti, pasukant 1 valanda atgal, ir žiemos laiko. Laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 4 d. iki 2019 m. gegužės 21 d. realus laikas buvo 1 valanda vėlesnis, nei jis nurodytas fiskaliniuose kvituose, nes kasoje nebuvo įvestas vasaros laikas jį pasukant 1 valanda į priekį (8 t., b. l. 77). Šis PC „X.“ parduotuvėje esančios kasos laiko neatitikimas turi reikšmės kaltinimui dėl 2018 m. rugpjūčio 18 d. ir 2018 m. spalio 16 d. pinigų pasisavinimo epizodams įrodyti.

Liudytoja E. S. teisme parodė, kad nuo 2017 m. kovo iki 2019 m. rugsėjo dirbo UAB „D.“ parduotuvių vadove. Ji sudarinėjo darbuotojų darbo grafikus. Paprastai šie grafikai buvo sudarinėjami sekančiam mėnesiui likus dviem savaitėms iki kito mėnesio pradžios. Sudariusi grafikus E. S. juos pasirašydavo ir išsiųsdavo į parduotuves. Tačiau mėnesio eigoje darbo grafikai keisdavosi dėl darbuotojų ligų ar kitų priežasčių. Mėnesio eigoje keičiant darbo grafiką, jo popierinis variantas nebūdavo daromas, nes parduotuvėse būdavo surašomi keitimosi dokumentai. Darbuotoja A. G. jokių įtarimų dėl pinigų pasisavinimo nesukėlė. Ji buvo pareiginga darbuotoja, buvo skatinta. Dėl kasos operacijų tvarkos, tai pardavėjos pildydavo kasos žurnalo popierinį ir elektroninį variantą, atspausdindavo „Z“ ataskaitą, ant kurios pasirašydavo ir suklijuodavo į popierinį kasos žurnalą. Mėnesio pabaigoje liudytoja E. S. sutikrindavo visą žurnalą, kad nebūtų klaidų ir po to išsiųsdavo buhalterijai. Darbuotojos darydavo kasos inkasaciją, perimdavo pamainą, skaičiuodavo kasą. Didelių sumų trūkumų niekada nebuvo. Dėl inkasacijos, tai dienos eigoje jeigu matydavo, kad susikaupė nemaža pinigų suma, darbuotoja turėdavo daryti inkasaciją, iš kasos išimti grynuosius pinigus ir juos nedelsiant nunešti į bankomatą bei pervesti į įmonės sąskaitą. Tiek iš kasos išimtus pinigų išėmimo kvitus, tiek jų įnešimo į bankomatą kvitus darbuotojos turėdavo dėti į vokus. Nebuvo įtarimų, jog pinigų išimta daugiau nei įnešta, nes kasos žurnaluose viskas atrodė tvarkingai. Kasoje pinigų nebuvo, kasos žurnale matėsi, kad pinigų nėra, o patikrinti sąskaitą, į kurią turėjo įkristi tie pinigai, liudytoja neturėjo galimybės. Tikrinti įmonės banko sąskaitą galėjo tik direktorius. Jeigu pinigai dėl per mažos jų sumos nebūdavo inkasuoti, jie turėjo likti kasoje. Liudytoja E. S. 2019 m. gegužės mėnesį darbo dienos pabaigoje per kameras stebėjo darbuotojos A. G. elgesį, matė kaip ji išima pinigus iš kasos, juos įsideda į savo piniginę ir eina link į bankomato. Liudytoja matė, kad darbo vietoje šalia A. G. buvo dar kažkoks asmuo. Liudytoja matė, kaip praėjus kelioms minutėms A. G. grįžo atgal į darbo vietą. Tuomet liudytoja su direktoriumi J. K. priėjo prie A. G., pranešė jai apie įtarimą dėl pinigų neįnešimo į įmonės banko sąskaitą, paklausė, ar ji turi tuos pinigus, kuriuos inkasavo ir įsidėjo į savo piniginę. A. G. pasakė, kad tuos pinigus turi, juos išėmė iš savo piniginės ir paaiškino, kad jų neįnešė į bankomatą, nes ketino įnešti vėliau baigusi darbą. Tuomet liudytoja su direktoriumi paprašė, kad A. G. įneštų pinigus į bankomatą stebint liudytojai. A. G. neprieštaravo, susirado banko kortelę ir dar kurį laiką ieškojo PIN kodo, atrodė kiek sutrikusi.

Liudytoja B. N. teisme parodė, kad UAB „D.“ teikė buhalterinės apskaitos paslaugas. Liudytoja netikrindavo kasos žurnalų. Tikrino pinigines išraiškas, kurios būdavo suvestos į apskaitos programą ir sutikrindavo su faktu, kas yra fiksuota kasos knygoje. Žiūrėdavo, ar atitinka likučiai ir apyvarta su tuo, kas yra parašyta kasos knygoje. Būdavo neatitikimų dėl kasos likučio, bet tai būdavo žmogiška klaida – kažkiek daugiau įdėdavo ar per mažai išimdavo, bet klaidos visada būdavo ištaisomos ir galutiniame rezultate kasos likučiai sutapdavo. Liudytoja netikrindavo įmonės banko sąskaitos ar įnešta ta suma, kuri ir fiksuota kasos knygoje. Tikrindavo tik banko likučius. Tik po kurio laiko paaiškėjo, kad į banko sąskaitą neįnešta suma didėjo, o iš kasos pinigai buvo nuolat išimami. Šis pinigų iš kasos išėmimo ir neįnešimo į banko sąskaitą skirtumas sudarė 60 500 eurų. Liudytoja nematydavo pirminių dokumentų, todėl iš jos tikrinamų buhalterinių dokumentų negalėjo nustatyti, kas tuos pinigus išėmė. Pinigų apyvarta buvo atvaizduota kasos knygoje, todėl liudytoja žinojo, kiek turi būti pinigų, bet jie dingdavo tarpinėje sąskaitoje. Kasos žurnale darbuotojo parašas patvirtina, kad pinigus darbuotoja priėmė, o kitoje grafoje, kad išdavė. Tokia kasos knygos pildymo tvarka. „Z“ ataskaitoje darbuotojo parašas patvirtina faktines apyvartas, pardavimų grąžinimą, pinigų išėmimą ir galutinį likutį. Liudytoja skaičiuodavo ir darbo užmokestį pagal įmonės vadovo pateiktus tabelius, sutartis. Tabeliai yra darbo apskaitos žiniaraščiai, jie nebuvo pasirašyti. Pasirašomas buvo tik atlyginimo apskaičiavimo žiniaraštis.

Liudytoja M. L. teisme parodė, kad UAB „D.“ nuo 2018 m. gegužės 17-19 d. dirbo 2 metus vyr. pardavėja, o šiuo metu yra parduotuvių vadovė. Dirbo daugiausiai PC Kauno „Z.“, bet buvo atvejų, kad susikeitusi su kita darbuotoja dirbo ir PC „X.“. Dėl darbo su kasa, tai jeigu klientas atsiskaito grynaisiais: prekės sumušamos į kasą, klientui pasakoma, kiek pinigų mokėti, klientui išduodamas fiskalinis kvitas, o pinigai dedami į kasos stalčių. Susikaupus apie 700 eurų sumai, pinigai būdavo išimami ir nešami į bankomatą, kad pervesti į įmonės sąskaitą. Tam kasoje daromas pinigų išėmimas kvite fiksuojant išėmimo laiką, sumą. Darbo vietoje buvo laikoma banko kortelė su PIN kodu, kurios pagalba reikėjo išimtus pinigus per bankomatą įnešti į sąskaitą ir bankomate atspausdinti pinigų įnešimo kvitą. Grįžus į parduotuvę, pinigų išėmimo ir įnešimo kvitus reikėjo sudėti į voką ir jį saugoti seife. Yra buvęs atvejis, kad bankomatas dėl techninių kliūčių neatspausdino įnešimo kvito. Tokiu atveju liudytoja paskambino direktoriui, kad patikrintų ar įnešti pinigai tikrai pasiekė banko sąskaitą. Direktorius pasakė, kad pinigai yra gauti. Kai pinigai buvo inkasuojami, ant kasos čekio pasirašyti nereikėdavo, nes tą pinigų išėmimą darbuotoja patvirtindavo dienos pabaigoje pasirašytoje „Z“ ataskaitoje, kurioje būdavo fiksuojamos visos dienos kasos darbo operacijos. Taip pat darbuotoja darbo pabaigoje pasirašydavo ir kasos žurnale, nes ten yra langelis, į kurį yra įrašoma inkasuotų pinigų suma. Išėmus pinigus iš kasos, juos reikėdavo iš karto nunešti į bankomatą. Tokių atvejų, jog vienas darbuotojas išima, o kitas įneša į bankomatą nebuvo, nes kas išima, tas ir įneša. Dėl atvejų, jog viena darbuotoja inkasuoja, o kita pasirašo „Z“ ataskaitoje, tai jeigu viena dirba iki pietų ir inkasuoja, o po pietų dirba kita darbuotoja, tai tada ji ir pasirašo „Z“ ataskaitą. Kai darbuotojai keičiasi, jie turi susiskaičiuoti kasą, kad nebūtų nesusipratimų. Pinigai nebūdavo inkasuojami kiekvieną dieną, nes jie inkasuojami nuo tam tikros sumos. Jeigu nėra inkasuojami pinigai, tai jie darbo gale suskaičiuojami ir dedami į seifą. Darbo pabaigoje nedaromas atskiras išėmimas pinigų, tiesiog nuimama „Z“ ataskaita ir kasa nusinulina. Kitą dieną atėjęs darbuotojas susiskaičiuoja pinigus ir pagal vakar dienos „Z“ ataskaitą padaro ryte įdėjimą tai sumai ir tai matosi „Z“ ataskaitoje, kiek ryte įdėta pinigų. Liudytoja su A. G. kartu nedirbo, bet yra ją keitusi, t. y. liudytoja dirbo po jos – A. G. dirbo iš ryto, o liudytoja dirbo po pietų iki darbo galo. 2018 m. birželio 12 d. buvo toks įvykis, kad buvo padarytas A. G. 100 eurų išėmimas. Atėjusi liudytoja susiskaičiavo kasą ir pastebėjo, kad tuo metu nėra pinigų įnešimo į bankomatą kvito ir apie tai pranešė A. K.. Ši susisiekė su A. G., kuri pasakė, kad kvitas turi būti stalčiuje, nors ten jo nebuvo. Tai liudytojai sukėlė įtarimų, nes tokios mažos sumos paprastai į bankomatą neįnešinėjamos. Liudytoja matė, kad buvo pinigų išėmimo kvitas, bet nebuvo jų įnešimo kvito. Nežiūrint to, liudytoja dienos pabaigoje pasirašė ant „Z“ ataskaitos, nes pinigų kasoje buvo tiek, kiek reikėjo, o dėl įnešimo kvito nebuvimo liudytoja informavo vyr. pardavėją A. K., kuri jai pasakė, kad kvitas turėtų būti, todėl liudytoja ja pasitikėjo. Liudytojos santykiai su A. G. nebuvo geri, nes jos nesutardavo. A. G. pasakodavo, kad dar dirba gide muziejuje, pasakodavo apie automobilių klubą, gyrėsi, kad turi daug darbų ir iš jų uždirba daug pinigų. Liudytoja paaiškino, kad preliminarus darbo grafikas būdavo pateikiamas prieš naujo mėnesio pradžią su parduotuvių vadovės parašu. Darbuotojos jį pildydavo, nes mėnesio eigoje būdavo, kad darbuotojos susirgdavo ir pan., todėl būdavo susikeičiama. Apie susikeitimą pranešdavo parduotuvių vadovei E. S., vėliau pranešdavo A. K., nes ji atlikdavo pakeitimus grafikuose. Išdirbto mėnesio pabaigoje darbuotojos turėdavo patvirtinti, kad grafikas teisingas dėl atlyginimų ir pan. Elektroniniai grafikai mėnesiui pasibaigus būdavo teisingi.

Liudytoja A. K. teisme parodė, kad dirba UAB „D.“ vyr. pardavėja. Prieš prasidedant kitam mėnesiui liudytoja kitoms pardavėjoms išsiųsdavo tuščius grafikus, kad jos pažymėtų, kuriomis dienomis gali dirbti ir kuriomis ne. Tada liudytoja sudarydavo kito mėnesio darbo grafiką ir kiekvienas prekybos centras gaudavo jo popierinį variantą su atspaudais ir parašais. Mėnesio eigoje įvykdavo grafiko pasikeitimai pagal žodinį darbuotojų susitarimą, tai liudytoja pažymėdavo elektroninėje programoje. Popierinio ištaisyto varianto nebuvo. Darbo užmokestis buvo pagal faktinį grafiką, nes mėnesio gale, kai grafikai būdavo sutvarkyti su pakeitimais, tai pagal juos ir skaičiuodavo atlyginimą pagal faktiškai išdirbtą laiką. Kalbant apie darbą su kasa, tai ryte programoje darbuotojos padarydavo pinigų įdėjimą į kasą iš seifo. Šiam veiksmui būdavo išduodamas kasos kvitas. Atliekant kasos inkasavimą, kasoje yra pažymimas pinigų išėmimas ir parašoma išimta suma bei laikas. Ši išimta suma turėjo būti įnešama į banko sąskaitą bankomato pagalba. Šiam veiksmui atlikti reikėjo iš bankomato atspausdinti ir paimti pinigų įnešimo kvitą. Visi kvitai būdavo saugomi seife, o mėnesio gale su kitais buhalteriniais dokumentais siunčiami įmonės buhalterei. Uždarant kasą, pinigų išėmimas nebūdavo įforminamas, o spausdinama „Z“ ataskaita, pinigai faktiškai iš kasos stalčiaus išimami ir padedami į seifą. Pasitaikė atvejų, jog seife nebūdavo pinigų įnešimo į sąskaitą kvito. Tuomet reikėjo susisiekti su ta kolege ir ji įspėjama, kad kvitai turi būti. Tačiau įmonėje nebūdavo atliekami patikrinimai, ar visi kvitai tikrai yra fiziškai saugomi voke. Parašas kasos knygoje ir „Z“ ataskaitoje reiškia, kad pasirašiusi darbuotoja atliko kasos uždarymą, suskaičiavo pinigus, kas patvirtina, kad ši darbuotoja tikrai buvo darbo vietoje kasos užsidarymo metu. Inkasavimas nebūdavo atliekamas kiekvieną dieną, buvo sutarta, kad inkasuojama, kai kasoje būna virš 1000 eurų. Inkasaciją reikia atlikti tada, kai yra pasiekiama ta suma, bet jeigu nebuvo laiko atlikti inkasavimo ir įnešimo į sąskaitą, buvo galima inkasuoti ir kitą dieną. Dėl laiko tarpo tarp pinigų išėmimo ir įnešimo į bankomatą, tai liudytoja pardavėjoms liepdavo pirma įnešti į bankomatą pinigus, pasiimti kvitą ir tik tada daryti išėmimą iš kasos, nes būta atvejų, kad neveikia bankomatas ir negali priimti pinigų, o padarius kasos išėmimą jau būtų labai daug taisymo. Dėl pinigų inkasavimo, kai dirba dvi darbuotojos arba keičia viena kitą, tai jos pačios spręsdavo kuri inkasuoja ir įneša pinigus. Kadangi šios pinigų apskaitos operacijos rizikingos dėl klaidos tikimybės ir atsakomybės, tai nelabai pardavėjos nori atlikti šias operacijas. Todėl kuri savanoriškai norėdavo, ta ir įnešdavo pinigus. Dažniausiai to norėdavo ir tai darydavo A. G.. Dėl 2018 m. spalio 5 d. „Z“ ataskaitos pasirašymo, tai šią dieną liudytoja keitėsi su A. G., ją išleido iš darbo apie 14 val. Po pietų liudytoja dirbo viena ir pasirašė ataskaitoje, nes užsidarė kasą. Pinigų trūkumo nepastebėjo. Liudytoja matė tą dieną atliktą pinigų iš kasos išėmimą, tačiau greičiausiai netikrino, ar yra jų įnešimo į banko sąskaitą bankomato kvitas. Nepamena, ar buvo išėmimo kvitas. Kvitus tikrinti reikėdavo, bet tam trūko laiko ir buvo pasitikėjimas darbuotojais. Su A. G. buvo draugės, ji pasakodavo, kad gauna stipendiją ir papildomai dirba Kauno fortuose. Dėl kasos pinigų apskaitos pažeidimų, tai kolegė E., kurios pavardės nepamena, pranešė, kad trūksta bankomatų kvitų apie pinigų įnešimą. Dar prieš tai apie tokią aplinkybę pranešė ir kita darbuotoja M. L.. Liudytoja susisiekė su A. G., kuri paaiškino, kad seife turi būti laikomi pinigų įnešimo kvitai kartu su pinigų išėmimo kvitais. Liudytoja šiuo A. G. paaiškinimu patikėjo, nenorėjo trukdyti įmonės direktoriaus ir apie tai pranešė šią problemą iškėlusioms darbuotojoms. Visgi nebuvo patikrinta, ar tikrai neva įnešti pinigai pasiekė įmonės sąskaitą. Liudytoja paaiškino ir tai, kad A. G. draugas, vardu M., ateidavo į darbo vietą jos aplankyti. 2018 m. spalio 5 d. liudytoja pasirašė pinigų apskaitos dokumentuose. Tą dieną buvo inkasuoti 600 eurų, o „Z“ ataskaitoje ir kasos knygoje pasirašė liudytoja A. K.. Ji netikrino, ar yra šios pinigų sumos įnešimo į bankomatą kvitas, nes pasitikėjo A. G.. Pasirašydama liudytoja tik patikrino, ar iš tiesų yra toks pinigų kasoje likutis, nes reikėjo skaičiuoti kasoje esančius pinigus. 2018 m. spalio 5 d. taip pat buvo inkasuota 600 eurų, kurie į įmonės banko sąskaitą nebuvo įnešti. Jeigu A. G. savo darbo metu atliko inkasaciją, tai jokie darbuotojai negalėjo matyti, ar realiai pinigai buvo įnešti į banką. Tai galėjo tik sąskaitos valdytojas direktorius. Liudytoja jokių įtarimų dėl A. G. neturėjo. Liudytoja teigė, kad jos vyras atvyko pas A. G. draugą M. dėl įvykių parduotuvėje su pinigais, tačiau, ką jie kalbėjo, liudytoja nežino. A. G. gali apibūdinti kaip gerą darbuotoją, nes ji gerai prekiaudavo, darbo vieta buvo tvarkinga. A. G. nepalaikė gerų santykių su kitomis darbuotojomis, dažnai pykdavosi.

Liudytoja D. D. teisme parodė, kad 2018 m. rugpjūtį apie mėnesį laiko pardavėja konsultante dirbo UAB „D.“ parduotuvėje, esančioje PC „X.“. Teko dirbti kartu su A. G. keičiant pamainą, bet ir tuo pat metu teko su ja dirbti. Visos grynųjų pinigų operacijos buvo kasos knygoje ir kvitų apskaitoje. Susikaupus sumai apie 800 eurų grynaisiais kasoje, reikėdavo pinigus išimti iš kasos ir kartu su banko kortele, PIN kodu bei vokeliu, kuriame saugomi kvitai, nešti į bankomatą, bet liudytoja nėra to dariusi. Dėl 2018 m. rugpjūčio 18 d. darbo nuo 10 iki 15 val., tai nepamena, ar buvo toks darbo laikas. Nepamena tokio darbo laiko, jog būtų dirbusi iki 15 val., o A. G. ją keitusi nuo 15.00 val. Liudytoja pamena atvirkštinį įvykį, kai 2018 m. rugpjūčio 18 d. A. G. pasijuto blogai ir D. D. ją pakeitė nuo 15.00 val. Dėl 1000 eurų išėmimo, tai liudytoja nėra inkasavusi šių pinigų. Liudytoja D. D. 2018 m. rugpjūčio 18 d. A. G. parašė, kad 800 eurų yra palikti voke inkasacijai, nes A. G. turėjo atlikti šių pinigų inkasavimą. Liudytoja tik išėmė iš kasos stalčiaus 800 Eur, įdėjo į voką ir paliko A. G. inkasuoti. Liudytoja pinigus išėmė, nes reikėjo daryti inkasaciją, o ji nebuvo apmokyta jos daryti, o A. G. sakė, kad visada padės su inkasacija. Kodėl 2018 m. rugpjūčio 18 d. pinigų išėmimo kvite matosi, kad buvo inkasuota ne 800 Eur, o 1000 Eur, liudytoja negali atsakyti. Ji tik patvirtino, kad faktiškai išėmė 800 Eur ir juos perdavė A. G. išėmimui įforminti. Kai į darbo vietą atėjo A. G., liudytoja atidarė stalčių ir pasakė, kad jame yra vokas su 800 Eur suma, kuriuos reikia inkasuoti. Ką darė A. G. su tais pinigais, liudytoja nežino, nes išėjo namo. Prie jos pinigai nebuvo įnešti. Po to nesidomėjo, kas įvyko su pinigais – ar jie buvo įnešti, ar ne. Teisėjui parodžius 2018 m. rugpjūčio 18 d. „Z“ ataskaitą su parašu (8 t., b. l. 8), liudytoja D. D. teigė, kad parašas yra ne jos ir nežino kieno. Liudytoja netikrindavo, ar pinigai buvo realiai įnešti į sąskaitą, netikrino, ar yra bankomatų kvitai, nes nieko apie inkasaciją nežinojo. Kasos knygoje ir „Z“ ataskaitoje liudytoja pasirašydavo kiekvieną dieną darbo pabaigoje. Nesupildžius kasos knygos, negalima išeiti namo, nes reikia, kad būtų tvarkinga dokumentacija kitai dienai. Visada kasos knygą susitvarkydavo po savo darbo dienos. Buvo vienas įvykis, jo datos nepamena, kai buvo pristatyta daug prekių. A. G. sakė, jog padės išdėlioti prekes, tą dieną A. G. padarė inkasaciją. Liudytojai sukėlė įtarimų tai, kad A. G. išimdama pinigus iš kasos, nepasiėmė nei kvito voko, nei banko kortelės.

Liudytoja J. D. (buvusi B.) teisme parodė, kad UAB „D.“ trumpai dirbo 2018 m. pabaigoje Kalėdų laikotarpiu – gruodžio mėnesį. Grynieji pinigai buvo apskaitomi tokia tvarka: jeigu kasoje būdavo daugiau nei 1000 Eur, pardavėja konsultantė turėjo atlikti inkasaciją, paimti pinigų išėmimo iš kasos aparato kvitą, po to išimtus iš kasos pinigus įnešti į įmonės banko sąskaitą. Tam darbo vietoje buvo seifas, jame banko kortelė, su kuria per bankomatą reikėjo įnešti grynuosius pinigus į banko sąskaitą ir paimti bankomato kvitą. Šis kvitas buvo dedamas į voką ir saugomas seife. Svarbiausia būdavo, kad sutaptų kasos išėmimo ir pinigų įnešimo kvitai. Liudytoja teigė, kad UAB „D.“ PC „X.“ visą dieną dirbo 2018 m. gruodžio 16 d., o šios dienos dalį kartu su ja dirbo ir A. G.. Liudytoja tą dieną iš kasos išėmė 1400 eurų. A. G. eidama į lauką pasisiūlė pati pinigus įnešti į bankomatą. Todėl liudytoja A. G. į rankas padavė iš kasos išimtus 1400 Eur su banko kortele, o ji įnešusi pinigus grąžino kortelę atgal. Liudytoja neturėjo jokio susirūpinimo, viskas buvo sutvarkyta, o kada A. G. grąžino kortelę nepamena – ar iš karto grąžino po pinigų įnešimo į bankomatą, ar kitą dieną. Liudytoja netikrino, ar A. G. įdėjo į voką pinigų įnešimo į sąskaitą iš bankomato atspausdintą kvitą, pasitikėjo A. G.. Teisėjui parodžius 2018 m. gruodžio 16 d. „Z“ ataskaitą Nr. 443 (8 t., b. l. 20), liudytoja teigė, kad joje bei kasos knygoje yra jos parašas ir paaiškino, kad „Z“ ataskaitą pasirašo ir kasos knygą pildo tas darbuotojas, kuris baigia dienos darbą. Pasirašydama „Z“ ataskaitoje J. D. netikrino, ar yra pinigų įnešimo kvitas, nes pasitikėjo A. G.. Liudytoja patvirtino ir tai, kad dirbo PC „X.“ ir 2018 m. gruodžio 11 d. Apie tą dieną 19.09 val. atliktą pinigų - 700 Eur išėmimą ji nieko nežino. Teisėjui parodžius 2018 m. gruodžio 11 d. „Z“ ataskaitą Nr. 438 (8 t., b. l. 20), liudytoja teigė, kad ataskaitoje yra ne jos parašas, o kas pasirašė – nežino.

Liudytoja E. V. teisme parodė, kad 2018 metais 3 - 4 mėnesius dirbo UAB „D.“ pardavėja konsultante. Kasoje susikaupus nuo 500 Eur, juos reikėjo inkasuoti ir, naudojantis darbo vietoje saugoma banko kortele, įnešti į įmonės banko sąskaitą. Įmonės vadovai pagal kasos „Z“ ataskaitas matydavo, kiek pinigų yra kasoje. Inkasuojant būdavo iš kasos spausdinamas pinigų išėmimo kvitas, o grynuosius įnešus į banko sąskaitą, iš bankomato spausdinamas pinigų įnešimo kvitas. Iš kasos išimtus grynuosius pinigus nedelsiant reikėjo įnešti į sąskaitą. Visi kvitai buvo dedami į voką. Darbo dienos pabaigoje uždarant kasą būdavo spausdinama „Z“ ataskaita, kurioje matydavosi tos dienos apyvarta, kasos likutis, atsiskaitymai grynaisiais pinigais ar banko kortele. „Z“ ataskaitoje ją atspausdinęs darbuotojas turėdavo pasirašyti, pagal „Z“ ataskaitos duomenis atlikti įrašus kasos knygoje ir joje taip pat pasirašyti. Liudytojai teko dirbti su A. G., su kuria dažnai reikėjo keistis darbo grafikais. Liudytoja niekada netikrindavo, ar yra pinigų įnešimo į sąskaitą kvitai, nes pasitikėjo kolegėmis. Visgi pasitaikė situacijų, kai darbuotoja „Z“ ataskaitą nuimdavo ne darbo pabaigoje, o kitos dienos ryte, taip pat ryte pildydavo ir kasos knygą, kad vakare nereikėtų gaišti laiko. Tačiau šiais atvejais „Z“ ataskaitoje ir kasos knygoje turėjo pasirašyti tas darbuotojas, kuris dirbo iš vakaro. Dažniausiai taip būdavo tuomet, kai tiek vakare, tiek kitos dienos ryte dirbdavo tas pats darbuotojas. Liudytoja teigė, kad yra buvę tokių atvejų, jog neatitiko finansiniai duomenys „Z“ ataskaitose ir kasos knygoje. Tuomet pardavėja turėdavo rašyti pasiaiškinimą. Liudytoja yra pastebėjusi tokių neatitikimų dėl pinigų įdėjimų, inkasavimų ir pan. dirbant A. G., tačiau ši nuo paaiškinimų rašymo išsisukinėdavo, todėl už A. G. aiškinosi pati liudytoja. E. V. pranešdavo vadovei A. K., kad nėra A. G. pasiaiškinimų, o vadovė liepdavo paaiškinimus parašyti pačiai E. V.. Liudytoja, atėjusi į naują pamainą, suskaičiuodavo kasoje pinigų likutį. Pamena atvejį, kai atėjusi ryte į darbą ir susiskaičiavusi pinigus, kasoje pastebėjo 150 Eur trūkumą. Prieš tai dirbo A. G.. Tada liudytoja skambino vadovei A. K. ir apie tai jai pranešė. Ši atsakė, kad tie pinigai yra A. G. žinioje ir bus grąžinti. Tuomet liudytoja paskambino ir A. G., bet ką ši atsakė, dabar jau nepamena. Liudytoja netikrindavo, ar yra pinigų įnešimo į banko sąskaitą kvitas.

Liudytoja K. Š. (buvusi K.) teisme parodė, kad 2018 m. dirbo UAB „D.“ pardavėja-konsultante PC „X.“ su kitomis darbuotojomis, daugiausiai su A. G., nes buvo Kalėdinis laikotarpis, todėl buvo ir papildomų darbuotojų. Kai kasoje susikaupdavo didesnė grynųjų pinigų suma, apie 1000 Eur, juos darbo vietoje saugomos banko kortelės pagalba per bankomatą reikėjo įnešti į įmonės banko sąskaitą. Kai dirbdavo dvi darbuotojos, nebuvo nustatyta, kuri turi išimti pinigus ir nešti į bankomatą, jos susitardavo pačios, bet dažniausiai A. G. pasisiūlydavo pati nunešti pinigus. Kai iš kasos būdavo daromas išėmimas, buvo spausdinamas išėmimo kvitas, o darbo dienos pabaigoje uždarant kasą spausdinama „Z“ ataskaita, kurią darbuotoja turėjo pasirašyti, ir pagal ataskaitos duomenis užpildyti kasos knygą.

Liudytoja patvirtino dirbusi 2018 m. spalio 20 d. nuo 19 val. iki 21 val. Šią dieną buvo atspausdintas pinigų išėmimo kvitas (2 t., b. l. 112), iš kurio matosi, jog 13 val. buvo išimta iš kasos 1000 eurų, tačiau liudytoja šio fakto nepamena. Teisėjui parodžius tos dienos „Z“ ataskaitą Nr. 388 (8 t., b. l. 14), liudytoja patvirtino, kad joje yra jos parašas. Šios dienos kasos žurnale ji pasirašiusi taip pat. Liudytoja teigė, kad nepamena, ar atėjusi į darbą matė išimtus iš kasos pinigus. Atėjusi kasą suskaičiavo ir joje pinigų nebuvo per daug, nes kitu atveju būtų susisiekusi su vadove. O kasos išėmimo kvito netikrino, nes sutikrinti dokumentus būdavo vadovės A. K. darbas. Pasirašant „Z“ ataskaitoje, jai jokių įtarimų nekilo. Neketino skambinti direktoriui ir klausti, ar pinigai įkritę į sąskaitą, nes niekas taip nedarydavo. Buvo įsitikusi, jog A. G. iki liudytojai ateinant į darbą išėmė pinigus ir juos nunešė į bankomatą. Liudytoja teigė nepamenanti, ar tikrino bankomato pinigų įnešimo kvitą.

Liudytoja patvirtino dirbusi ir 2018 m. gruodžio 1 d. nuo 14 val. iki 21 val. Teisėjui parodžius tos dienos „Z“ ataskaitą (8 t., b. l. 20-21), liudytoja patvirtino, kad joje bei tos dienos kasos knygoje yra jos parašas. Liudytoja teigė, kad pinigų išėmimo metu dar nedirbo, todėl pinigų išimti iš kasos negalėjo. Tačiau pasirašė „Z“ ataskaitoje ir kasos knygoje netikrindama, ar pinigai realiai yra įnešti į banką. Liudytoja atėjusi į darbą tik suskaičiavo kasą ir joje pinigų trūkumo nebuvo. Su A. G. draugės nebuvo, bendravo tik darbo reikalais. Tarp darbuotojų buvo pasitikėjimas.

Liudytoja patvirtino dirbusi ir 2019 m. sausio 20 d. nuo 20 val. iki 21 val., o A. G. tą dieną dirbo nuo 10 val. iki 20 val. Pagal tos dienos pinigų išėmimo kvite nurodytą laiką (2 t., b. l. 118), tuo metu dirbo A. G., kuri ir išėmė pinigus. Teisėjui parodžius tos dienos „Z“ ataskaitą Nr. 447 (8 t., b. l. 23) ir kasos knygą (8 t., b. l. 25-26), liudytoja patvirtino, kad jose yra jos parašai. Paaiškino, kad netikrino, ar išimti pinigai realiai buvo įnešti į bankomatą. Kasoje pinigus sutikrino perėmusi darbą iš A. G. ir kasoje trūkumo nebuvo. Netikrino įnešimo į bankomatą kvito. Pasitikėjo, kad grynųjų pinigų operacijas tinkamai atliko A. G..

Liudytoja patvirtino dirbusi ir 2019 m. vasario 14 d. nuo 9 val. iki 21 val., o A. G. dirbo nuo 10 val. iki 19 val. Iš pinigų išėmimo kvito (2 t., b. l. 119) matyti, kad pinigai buvo išimti jų abiejų darbo metu, tačiau liudytoja teigė nepamenanti, kuri iš kasos išėmė pinigus. Teisėjui parodžius tos dienos „Z“ ataskaitą Nr. 502 (8 t., b. l. 26) ir kasos knygą (8 t., b. l. 27-28), liudytoja patvirtino, kad jose yra jos parašai. Kuri turėjo įnešti pinigus į bankomatą, liudytoja nepamena. Nepamena, ar tikrino pinigų įnešimo kvitą. Nekilo jokių įtarimų dėl A. G. darbo su grynaisiais pinigais.

Liudytoja patvirtino dirbusi ir 2018 m. spalio 16 d., tačiau apie tą dieną atliktą pinigų išėmimą ir įnešimą nieko nežino. Teisėjui parodžius tos dienos „Z“ ataskaitą Nr. 382 (8 t., b. l. 14), liudytoja teigė, jog joje yra ne jos parašas. Šis parašas vizualiai panašus į A. G. parašą.

Liudytoja patvirtino dirbusi ir 2018 m. lapkričio 25 d., tačiau apie tą dieną atliktą pinigų išėmimą ir įnešimą nieko nežino. Teisėjui parodžius tos dienos „Z“ ataskaitą 422 (8 t., b. l. 17), liudytoja teigė, jog joje yra ne jos parašas. Šis parašas vizualiai panašus į A. G. parašą.

Liudytoja patvirtino dirbusi ir 2018 m. gruodžio 23 d. Tą dieną iš kasos buvo išimta 3600 Eur, nes tai buvo Kalėdinis laikotarpis ir buvo didelė apyvarta. Kas 2018 m. gruodžio 23 d. išėmė pinigus, liudytoja nepamena. Nėra taip buvę, jog liudytoja išimtų pinigus, bet jų neįneštų į bankomatą. Kai dirbdavo kartu su A. G., ši pasisiūlydavo įnešti pinigus. Teisėjui parodžius tos dienos „Z“ ataskaitą Nr. 451 (8 t., b. l. 20), liudytoja teigė, jog joje yra ne jos parašas. Šis parašas vizualiai panašus į A. G. parašą.

Liudytoja patvirtino dirbusi ir 2019 m. vasario 11 d., tačiau apie tą dieną atliktą pinigų išėmimą ir įnešimą nieko nežino, nes pinigai išimti po jos darbo valandų. Nebūdavo, jog darbo grafike nesimatytų viršvalandžių ar pan., nes vadovė visada viską sužiūrėdavo, jog būtų viskas teisingai. Teisėjui parodžius tos dienos „Z“ ataskaitą Nr. 499 (8 t., b. l. 26), liudytoja teigė, jog joje yra ne jos parašas. Šis parašas vizualiai panašus į A. G. parašą.

Liudytoja D. G. teisme parodė, kad UAB „D.“ dirbo pardavėja-konsultante nuo 2018 m. kovo mėnesio. Grynuosius pinigus turėjo išimti iš kasos ir nunešti į bankomatą. Tai reikėjo daryti ne kiekvieną dieną, o tik kasoje prisikaupus virš 500 Eur. Išimant pinigus iš kasos, būdavo atspausdinamas išėmimo kvitas ir dedamas į seife esantį voką. Išėmus pinigus iš kasos, juos į bankomatą reikėdavo nešti nedelsiant. Į bankomatą pinigai būdavo įnešami su banko kortele, kuria naudojosi visi darbuotojai, PIN kodas buvo darbo vietoje. Iš bankomato reikėdavo atspausdinti pinigų įnešimo kvitą ir jį susisegti kartu su pinigų išėmimo iš kasos kvitu ir saugoti darbo vietoje. „Z“ ataskaitoje yra visi tos dienos duomenys, visos kasos operacijos. Kiekvieną dieną darbo pabaigoje reikėdavo spausdinti „Z“ ataskaitą ir ją pasirašyti. Kasos knygą pildydavo tas asmuo, kuris dirba vakare ir atspausdina „Z“ ataskaitą.

Liudytoja patvirtino dirbusi 2019 m. balandžio 26 d. po pietų. Pagal pinigų išėmimo kvito laiką (2 t., b. l. 124) matyti, kad pinigus iš kasos išėmė iki liudytojos dirbusi A. G.. Perėmusi po jos pamainą D. G. perskaičiavo kasoje esančius pinigus, nuėmė tarpinę ataskaitą. Pinigų trūkumo nepastebėjo. Jeigu jis būtų, apie tai praneštų vadovybei. Šiuo atveju nebuvo jokių problemų. Teisėjui parodžius tos dienos „Z“ ataskaitą Nr. 573 (8 t., b. l. 34) ir kasos žurnalą (8 t., b. l. 34-35), liudytoja patvirtino, kad juose yra jos parašai. Paaiškino, kad iš „Z“ ataskaitos matė pinigų išėmimą, bet netikrino, ar pinigai realiai buvo įnešti į įmonės sąskaitą. Neturėjo pareigos tikrinti kitų asmenų įnešimo kvitų. Pasitikėjo A. G., jog ji pinigus tikrai įnešė į bankomatą. Nebuvo su A. G. nei draugės, nei priešės, po darbo susitikdavo, bet labai retai. Įtarimų, jog A. G. gali neįnešti pinigų į bankomatą, nekilo. Liudytoja neskambino ir neklausė įmonės vadovybės, ar pinigai tikrai įnešti, nes nebuvo reikalo, manė, kad viskas padaryta gerai. Liudytoja pamena, jog 2019 m. balandžio - gegužės mėn. pokalbio su A. G. metu jos kalbėjo apie pinigų inkasavimą. D. G. prasitarė, kad jai nepatinka įnešinėti į bankomatą pinigus, ir paprašė tai padaryti A. G.. Ši sutiko, nes pasakė, kad jai patinka įnešinėti pinigus. Susitarė, kad A. G. įneš pinigus ir kitą dieną.

Liudytoja patvirtino dirbusi ir 2019 m. gegužės 3 d., tačiau apie tą dieną atliktą pinigų išėmimą ir įnešimą nieko nežino, nes pinigai išimti po jos darbo valandų ir tą dieną liudytoja viršvalandžių nedirbo. Teisėjui parodžius tos dienos „Z“ ataskaitą Nr. 580 (8 t., b. l. 35), liudytoja teigė, jog joje yra ne jos parašas. Šis parašas vizualiai panašus į A. G. parašą.

Liudytoja D. G. teigė, kad vieną kartą buvo toks atvejis, jog bankomatas neišdavė kvito. Apie tai ji telefonu ir el. paštu pranešė direktoriui. A. G. finansinė padėtis liudytojai pasirodė gera, nes ji sau leisdavo daug ką, taip atrodė iš šalies. Įsigydavo įvairius daiktus. Kai išeidavo kartu su draugais, A. G. leisdavo sau pirkti daug ką, bare 3 kartus yra sumokėjusi už liudytojos išlaidas. Liudytoja pastebėjo, jog A. G. buvo nusipirkusi naują automobilį.

Liudytoja M. E. teisme parodė, kad UAB „D.“ su pertraukomis pardavėja-konsultante dirbo nuo 2016 m. kovo iki 2019 m. sausio mėnesio. Dirbo PC „X.“, „Z.“, „Y.“. Su A. G. teko dirbti Kalėdų laikotarpiu gal 4 kartus. Nekilo įtarimų dėl A. G., nes jos nepažinojo. Kasoje susikaupus didelei grynųjų pinigų sumai, pinigus reikėdavo inkasuoti (išimti) ir naudojantis darbo vietoje esančia banko kortele per bankomatą įnešti į įmonės banko sąskaitą, iš bankomato pasiimant pinigų įnešimo kvitą. Mėnesio pabaigoje pinigų iš kasos išėmimo ir bankomato įnešimo kvitai būdavo siunčiami į ofisą. Liudytojai dirbant su A. G., pinigus į bankomatą visada nešdavo A. G., nes M. E. buvo naujokė, dirbo tik mėnesį laiko ir šios pinigų operacijos vengė. Liudytoja nekreipdavo dėmesio, ar A. G. parnešdavo pinigų įnešimo į banko sąskaitą kvitą, nes ja pasitikėjo ir šių kvitų nereikėjo tikrinti. Liudytoja yra pasirašiusi „Z“ ataskaitoje ir kasos knygoje.

Liudytoja patvirtino dirbusi 2018 m. gruodžio 14 d., tačiau apie tą dieną atliktą pinigų išėmimą ir įnešimą nieko nežino, nes pinigai išimti po jos darbo valandų. Teisėjui parodžius tos dienos „Z“ ataskaitą Nr. 441 (8 t., b. l. 20), liudytoja teigė, jog joje yra ne jos parašas, o kas pasirašė – nežino.

Liudytoja patvirtino dirbusi ir 2018 m. gruodžio 20 d., tačiau apie tą dieną atliktą 3000 Eur išėmimą ir įnešimą nieko nežino, nes pinigai išimti po jos darbo valandų. Teisėjui parodžius tos dienos „Z“ ataskaitą Nr. 447 (8 t., b. l. 20), liudytoja teigė, jog joje yra ne jos parašas, o kas pasirašė – nežino.

Liudytoja G. M. teisme parodė, kad UAB „D.“ PC „X.“ dirbo vos apie mėnesį laiko, gal 2019 m. rugpjūčio pabaigoje. Ją dirbti apmokino vyr. pardavėja A. K.. Darbo vietoje buvo seifas, jame buvo vokas ir jame buvo laikomi iš kasos išimti pinigai, kurių tą dieną nereikėdavo inkasuoti. Darbuotoja privalėdavo darbo pabaigoje užpildyti kasos žurnalą ir uždaryti kasą. Liudytojai neteko nešti pinigų į bankomatą.

Liudytoja 2018 m. rugsėjo 26 d. atėjo pakeisti A. G. ir dirbo iki dienos pabaigos, nes A. G. to prašė. Dėl tą dieną atlikto pinigų 700 Eur išėmimo (2 t., b. l. 110) liudytoja paaiškino, kad apie tai nieko nežino. Jos niekas neapmokino, kaip reikia atlikti inkasaciją ir pinigus per bankomatą įnešti į įmonės banko sąskaitą. Teisėjui parodžius tos dienos „Z“ ataskaitą (8 t., b. l. 11), liudytoja teigė, kad joje ir kasos knygoje yra jos parašai. Paaiškino, kad „Z“ ataskaitą atspausdino darbo dienos pabaigoje, pasirašė, pagal ataskaitą užpildė kasos knygą ir joje taip pat pasirašė, tačiau netikrino, ar yra įnešimo į bankomatą kvitas, nes neturėjo tokios pareigos. Nieko nežino apie tą dieną atliktą pinigų inkasaciją. Pasitikėjo A. G..

Liudytoja G. B. teisme parodė, kad UAB „D.“ dirbo prieš 2 metus pardavėja-konsultante. Daugiausiai dirbdavo parduotuvėje, esančioje PC „Y.“, o PC „X.“ dirbo tik vieną kartą. Suprekiautus grynuosius pinigus dėdavo į kasą. Kai joje susikaupdavo apie 1000 Eur, juos inkasuodavo ir darbo vietoje laikoma banko kortele per terminalą „P.“ išnešdavo į įmonės banko sąskaitą. Pinigų įnešimą patvirtinančius kvitus parnešdavo į darbo vietą ir juos kaupdavo voke. Tuos kvitus tvarkydavo vyr. pardavėja A. K.. Su A. G. teko dirbti, tačiau liudytoja su ja daug nebendravo. A. G. PC „Y.“ liudytoją pakeitė vieną dieną, tai buvo 2019 m. gegužės 18 d. G. B. tą dieną dirbo nuo 10 iki 12 val., o A. G. dirbo nuo 12 val. iki 21 val. Liudytoja matė iš „Z“ ataskaitos, jog tą dieną buvo išimti pinigai, bet pinigus iš kasos išėmė ne ji. Tos dienos „Z“ ataskaitą pasirašė A. G., nes „Z“ ataskaita nuimama darbo pabaigoje. G. B. ieškojo tos dienos pinigų įnešimo į banko sąskaitą kvito ir neradusi apie tai pranešė A. K.. Ši atsakė, kad jau žino apie tai. Liudytoja iš kolegių girdėjo, jog A. G. apsivogė, kad ji iš kasos išiminėjo pinigus, tačiau nėra pinigų įnešimo į banko sąskaitą kvitų. 2019 m. gegužės 18 d. turėjo dirbti D. K., bet ji susirgo, todėl liudytoja dirbo nuo ryto, o A. G. pasiėmė likusią dienos dalį. Apie grafiko pasikeitimą informuodavo vyr. pardavėją ir ji koreguodavo grafikus.

Liudytoja D. K. teisme parodė, kad UAB „D.“ parduotuvėje, esančioje PC „Y.“ kelis mėnesius dirbo 2018 m. Paaiškino, kad pagal nustatytą tvarką susikaupus kasoje 800 eurų, iš kasos buvo daromas išėmimas. Banko kortelės pagalba pardavėja turėjo eiti į „P.“ terminalą, ten suvesti PIN kodą, iš kasos išimtus pinigus įdėti į terminalą ir tokiu būdu grynuosius pinigus įnešti į įmonės banko sąskaitą. Išduotą pinigų įnešimo kvitą reikėjo pasiimti ir parnešti į darbo vietą Norint iš kasos išimti pinigus, juos reikėjo inkasuoti, t. y. kasoje spausti mygtuką. Iš kasos atspausdintame išėmimo kvite atsispindėdavo išėmimo suma ir laikas. „Z“ ataskaita būdavo spausdinama dienos pabaigoje, ją reikėdavo įklijuoti į kasos žurnalą, o jį supildyti pagal tą ataskaitą. Kasos žurnale reikėdavo pasirašyti kiekvienam, kuris dirbo tą dieną. Liudytojai su A. G. kartu dirbti neteko, bet buvo dienų, kuomet ji D. K. pakeitė, kai ši sirgo. Po kitos darbuotojos darbo liudytoja netikrindavo, ar yra pinigų įnešimo kvitai, tokia pareiga jai nebuvo nustatyta. Liudytoja iš A. K. girdėjo, jog PC „X.“ parduotuvėje būna tokių atvejų, jog nėra kvitų.

Liudytoja R. P. teisme parodė, kad UAB „D.“ apie 3 mėnesius parduotuvėje, esančioje PC „X.“, dirbo 2019 metais. Su A. G. teko dirbti keičiant viena kitą, gal pora kartų dirbo su ja kartu, kai ji liudytoją apmokė. Dažniausiai viena pardavėja dirbdavo nuo ryto iki vakaro, o jeigu būdavo šventinės dienos, dirbdavo jau ne po vieną ir dar būdavo atvejų, kad kažkuriai reikia išeiti, tai draugiškai susitardavo, kad gali viena kitą pakeisti. 2019 m. vasario 21 d. turėjo dirbti tik A. G., bet ši liudytojos paprašė ją pakeisti vakare porai valandų, nes norėjo išvykti į Klaipėdą. R. P. sutiko ir nuo 19.30 val. parduotuvėje PC „X.“ pakeitė A. G.. Darbo grafike to nesimatė. Už šį laiką R. P. sumokėta nebuvo. Tai buvo draugiškas susitarimas, su sąlyga, kad iškilus reikalui A. G. ateityje pakeis ir R. P.. Tačiau šis poreikis neiškilo, nes liudytoja ten trumpai dirbo. R. P. kasą skaičiuodavo darbo pabaigoje pagal „Z“ ataskaitą. Pasirašydavo „Z“ ataskaitoje, pildydavo kasos knygą. Teisėjui parodžius liudytojai 2019 m. vasario 21 d. „Z“ ataskaitą Nr. 509 (8 t., b. l. 27), liudytoja teigė, kad nežino, ar tai jos parašas, tačiau pripažino, jog 2019 m. vasario 21 d. darbo pabaigoje pasirašė „Z“ ataskaitoje, nes tą dieną dirbo iki darbo galo. Dėl 600 eurų išėmimo, tai tų pinigų liudytoja nematė. Teisėjui parodžius 2019 m. vasario 21 d. pinigų išėmimo kvitą (2 t., b. l. 120), liudytoja teigė šio kvito nespausdinusi, nes tuo metu net nebuvo darbo vietoje PC „X.“. Pagal grafiką 2019 m. vasario 21 d. turėjo dirbti tik A. G.. Atėjusi po jos liudytoja tik suskaičiavo kasą, pinigų trūkumo nebuvo, netikrino, ar yra pinigų įnešimo į banko sąskaitą kvitas. Liudytoja R. P. per savo trumpą darbo laikotarpį niekada neįnešė pinigų į banko sąskaitą. Dėl nepatyrimo to nemokėjo padaryti, bijodavo įvelti pinigų apskaitos klaidą ir džiaugėsi, kad A. G. tai darydavo už ją.

Liudytojas M. N., sutikęs liudyti, parodė, kad nuo 2018 m. balandžio mėnesio su A. G. yra sugyventiniai, kartu nuomoja būstą, veda bendrą ūkį. Nuo 2018 m. gegužės mėnesio iki 2019 m. gegužės mėnesio A. G. dirbo UAB „D.“, esančioje PC „X.“, pardavėja. Liudytojas nežino, kokia buvo A. G. pareigybinė instrukcija. Apie A. G. darbą jie mažai kalbėdavo. Liudytojas 2018 m. buvo užsienyje, Islandijoje. Grįžęs į Lietuvą, dirbo degalinėje „Statoil“. Turėjo iš užsienio pasivežęs pinigų - apie 10 000 Eur, taip pat užsiėmė automobilių detalių prekyba, iš ko per mėnesį uždirbdavo apie 300 eurų. Butą su A. G. nuomojo kartu, nuomą ir mokesčius mokėdavo iš bendrų pajamų. Liudytojas mėgo pirkti ir parduoti automobilius. Yra pardavęs apie 15 automobilių. 2018 m. naudojosi automobiliu „BMW“ 3 serijos ir 5 serijos. Dėl pirkimo pardavimo sutarčių „BMW“ 5 klasės ir „BMW X5“, tai prie šių automobilių pirkimo truputį prisidėjo ir A. G.. Automobiliai registruoti M. N. vardu, nes A. G. neturėjo teisės vairuoti. Sutartyse nurodytos automobilių kainos buvo realios. Gyvendami kartu su A. G., neįgijo nei kartu, nei atskirai nekilnojamojo turto, vertybinių popierių. M. N. sudalyvaudavo lošimuose, bet labai retai ir tik iš savų pinigų. Apie pinigų pasisavinimą iš UAB „D.“ liudytojas nieko nežino, su šios įmonės atstovais nebendravo. Apie A. G. susirašinėjimą su J. K. nieko nežino. Liudytojas labai retai ateidavo į A. G. darbo vietą, nebent atvažiuodavo po darbo jos pasiimti. Matydavo, kad A. G. darbe kažką pildo, bet nesidomėjo. Vieną kartą su A. G. ėjo įnešti pinigus į bankomatą, nes ji sakė, kad reikia įnešti pinigus, bet daugiau nieko nematė, jos neklausinėjo, tiesiog palydėjo A. G. iki bankomato. Ji ėjo prie bankomato, į jį dėjo banko kortelę, todėl liudytojas manė, kad įnešė pinigus. M. N. šalia nestovėjo, buvo per 2-3 m. Liudytojas teigė, kad pas jį atvyko UAB „D.“ darbuotojos A. K. draugas pasikalbėti. Jis pareiškė, kad jeigu A. G. grąžins pinigus, tai nebus paduota į teismą. M. N. suprato, kad tuo metu dar nebuvo išsiaiškinę, kaip susidarė pinigų trūkumas. Atrodė, kaip noras apkaltinti.

Liudytoja K. T. teisme parodė, kad 2018 - 2019 metais UAB „D.“ dirbo pardavėja konsultante. Atlikdama operacijas su grynaisiais pinigais, kiekvieną dieną ryte ir vakare suskaičiuodavo kasą. Kai joje susikaupdavo didesnis likutis, apie 700 Eur, pinigus reikėdavo inkasuoti (išimti) ir juos nedelsiant per bankomatą įnešti į darbdavio įmonės banko sąskaitą. Reikėdavo kaupti pinigų išėmimo iš kasos ir jų įnešimo į bankomatą kvitus. Buvo atvejų, jog darbo vietoje liudytoja dirbo ne viena. Kai dirbdavo dviese, tai iki bankomato pinigus nešdavo ta darbuotoja, kuri norėdavo eiti pasivaikščioti arba taip susitardavo. Nebuvo nustatyta pareiga tikrinti įnešimo į banko sąskaitą kvitų po kitos darbuotojos. Liudytoja jokių kasos trūkumų nepastabėjo. Kasos „Z“ ataskaitoje yra visos tos dienos operacijos: kiek suprekiauta, pinigų įdėjimai, išėmimai. „Z“ ataskaitą kasdien reikėjo spausdinti, joje pasirašyti, įdėti į kasos knygą. „Z“ ataskaita būdavo spausdinama vakare prieš užsidarant parduotuvei. Liudytoja pamena, kad vieną kartą teko pasirašyti „Z“ ataskaitą už kitą darbuotoją A. G.. Pinigus tą kartą inkasavo A. G., o ją keitusi K. T. tik pasirašė ataskaitoje ir kasos knygoje, tačiau netikrino, ar buvo pinigų išėmimo ir įnešimo į banko sąskaitą kvitai. Pasitikėjo A. G., kad ji viską tinkamai įformino. Teisėjui parodžius 2018 m. rugpjūčio 18 d. „Z“ ataskaitą Nr. 322 (8 t., b. l. 8) ir kasos operacijų knygos tos dienos įrašą (8 t., b. l. 10), liudytoja patvirtino, kad ataskaitoje ir kasos knygoje yra jos parašai, tačiau pinigus iš kasos išėmė ne ji. K. T. paaiškino, kad A. G. 2018 m. rugpjūčio 18 d. dirbo tik pusę dienos, o po to pasiėmė nedarbingumą. Liudytoja dirbo sekančią 2018 m. rugpjūčio 19 d. iš ryto. Jeigu „Z“ ataskaita buvo spausdinta 2018 m. rugpjūčio 18 d., tai K. T. ją pasirašė tik kitą dieną – 19 dieną iš ryto. Įrašai 2018 m. rugpjūčio 18 d. kasos knygoje taip pat buvo atlikti 19 dieną. Kadangi A. G. 2018 m. rugpjūčio 18 d. buvo nedarbingume, jos darbe oficialiai neturėjo būti, todėl ji ataskaitoje bei kasos knygoje ir nepasirašė, nors realiai A. G. 2018 m. rugpjūčio 18 d. pusė dienos dirbo, o kitą pusę dienos dirbo naujokė D. D.. Liudytoja K. T. iš kasos išimtų pinigų nematė. Nors ji 2018 m. rugpjūčio 18 d ir nedirbo, tačiau pasirašė, nes priduodant kasos žurnalą negali būti tuščių vietų. Liudytoja kalbėjo su A. G. dėl neužpildytų dokumentų, bet ši atsakė, kad yra nedarbingume ir ji nieko nepasirašinės. Apie tai darbdavio įmonės vadovų K. T. neinformavo.

Specialisto išvadoje Nr. 04/11-2-37-7760 nurodyta, kad buvo atliktas UAB „D.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 7 d. iki 2019 m. gegužės 18 d. Tiriamuoju laikotarpiu iš kasos aparato, įrengto adresu (duomenys neskelbtini) PC „X.“, buvo inkasuota 66 300 Eur. Įnešta į banko sąskaitą 5 800 Eur. Iš kasos aparato, įrengto (duomenys neskelbtini) PC „Y.“, inkasuota 61 460 Eur. Įnešta į banko sąskaitą 60 560 Eur, t. y. į bendrovės sąskaitą įnešta 61 400 Eur mažiau nei inkasuota iš nurodytų kasos aparatų. Dokumentiniam tyrimui pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, pagal kuriuos nustatyta, kad darbo dienomis, kai buvo inkasuota bei į UAB „D.“ banko sąskaitą neįnešta 61 400 Eur suma prekybos vietose, esančiose (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), pardavėjomis-konsultantėmis dirbo A. G., M. L., E. V., D. D., G. M., A. K., K. K., J. B., M. E., D. G., R. P., D. K., G. B.. Dokumentinio tyrimo metu nustatyta, kad visomis nurodytomis dienomis pardavėja konsultante dirbo A. G.. Dokumentinio tyrimo metu nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu pinigų inkasavimas iš kasos aparatų, esančių adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), buvo fiksuotas pinigų išėmimo kvitais, išspausdintais kasos aparatu. Išėmimo kvituose nurodyti UAB „D.“ rekvizitai, kasos aparato buvimo vietos adresas, išimta grynųjų pinigų suma, išėmimo data ir laikas, numeris ir kasos aparato unikalus numeris. Pagal pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus nenustatyta, kur buvo panaudota į UAB „D.“ banko sąskaitą neįnešta 61 400 Eur suma. Dokumentinio tyrimo metu nustatyta, kad pinigų išėmimo kvituose asmenys, kurie išėmė pinigines lėšas, nenurodyti. Dokumentiniam tyrimui pateikta 2014 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. MG-001 patvirtina pardavėjo konsultanto pareiginė instrukcija, kurioje nurodyta, kad pardavėjas konsultantas, be kitų nurodytų užduočių, dirba su kasa, atlieka kasos operacijų apskaitą, pinigų inkasaciją (5 t., b. l. 26-109).

Apžiūros protokolu nustatyta, kad rasta UAB „D.“ kasos aparato, buvusio parduotuvėje, Islandijos pl. 32, Kaune, „Z“ duomenų nuotraukos: ataskaitų kvitai (2019 m. sausio 16 d. – 2019 m. sausio 31 d.; 2019 m. balandžio 17 d. – 2019 m. balandžio 30 d.); suminės fiskalinės ataskaitos, iš kurios matyti, kad nuo 2019 m. sausio 16 d. iki 2019 m. sausio 31 d. fiskalinių kvitų bendra suma (pardavimų suma) yra 3 193,51 Eur. Ataskaitų kvitai pasirašyti skirtingais parašais; suminės fiskalinės ataskaitos, iš kurios matyti, kad nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. fiskalinių kvitų bendra suma (pardavimų suma) yra 5 879,58 Eur; kasos knygos duomenys, susirašinėjimai trumposiomis žinutėmis su UAB „D.“ akcininku J. K. (4 t., b. l. 86-160).

2020 m. rugsėjo 24 d. AB „Lietuvos paštas“ pranešimu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 3 d. iki 2019 m. spalio 8 d. A. G. bendra perlaidų suma 1 63,98 Eur (skolos apmokėjimas, už prekes, papildymas ir t. t.) (5 t., b. l. 112-136).

Apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėjus AB „Lietuvos paštas“ pateiktas A. G. perlaidų korteles, matyti, kad 2019 m. balandžio 19 d. inkasuota 950 Eur suma. Tą pačią dieną atlikta 363 Eur perlaida. 2019 m. balandžio 23 d. inkasuota 330 Eur suma. Tą pačią dieną atlikta 350 Eur perlaida (5 t., b. l. 137-139).

2020 m. lapkričio 16 d. A. G. elektroniniai susirašinėjimai patvirtina, kad vyko jos susirašinėjimai su UAB „D.“ direktoriumi J. K.. A. G. nurodė, kad gali iš dalies pripažinti savo kaltę. Nori sužinoti visą dingusią sumą ir dalį jos siūlo gauti savaitės bėgyje. J. K. nurodžius 60 500 Eur dingusią sumą, A. G. nurodo, kad galima tartis apie sumą iki 10 000 Eur, bet jai reikalingi išrašai. Klausia, ar tuomet J. K. atsiims pareiškimą ir kokį ilgiausią laiką toleruotų. Pirma suma iki 10 000 Eur. Žada eiti į banką dėl paskolos (6 t., b. l. 1-28).

UAB „D.“ banko AB „Luminor bank AS Lietuvos skyrius“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 7 d. iki 2019 m. gegužės 18 d. patvirtina, kad į šią sąskaitą iš PC „X.“ ir PC „Y.“ prakybos vietų inkasuoti grynieji pinigai kaltinime nurodytomis dienomis į sąskaitą nebuvo įnešti (7 t., b. l. 3-93).

UAB „D.“ darbuotojos A. K., D. G., J. D., K. Š., M. L. sertifikuotais elektroniniais parašais patvirtino įmonės darbuotojų, tame tarpe ir A. G. realius darbo grafikus laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės mėnesio iki 2019 m. gegužės mėnesio (7 t., b. l. 94-106).

Bankas Luminor 2021 m. vasario 22 d. pažyma Nr. 2021/19.14-L03-183 patvirtino, kad UAB „D.“, įm. k. 301173727, vardu šiame banke atidaryta mokėjimo kortelių banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), prie kurios D. M. vardu yra išduota Visa Business Electron mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (7 t., b. l. 108). UAB „D.“ direktoriaus 2017 m. gegužės 20 d. įsakymu ši banko kortelė įsakyta naudoti parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini) (PC „X.“) pinigų inkasavimui (2 t., b. l. 51).

Teismų praktikoje turto pasisavinimu laikomas tyčinis neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto ar turtinės teisės pavertimas savo turtu ar turtine teise taip padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. ,,Teismų praktikos turto pasisavinimo ir turto iššvaistymo baudžiamosiose bylose apžvalga (BK 183 ir 184 straipsniai)“ Nr. AB-42-1). Patikėtas turtas ar turtinė teisė – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas ar turtinė teisė, į kuriuos kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-573/2011, 2K-630/2013, 2K-197/2012, 2K-322/2012 ir kt.). Įgaliojimai turtui ar turtinei teisei kaltininkui gali būti suteikiami įvairiais pagrindais, pavyzdžiui, esant civiliniams, darbo ar kitiems teisiniams santykiams.

Visuma aptartų įrodymų patvirtina, jog A. G. laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 29 d. pagal neterminuotą darbo sutartį pilnu etatu dirbo UAB „D.“ pardavėja-konsultante (2 t., b. l. 41-50) ir pasirašytinai buvo supažindinta su pareigine instrukcija, pagal kurios 8 punktą asmeniškai atsako už darbo metu suprekiautas pinigines lėšas, pagal finansinę ataskaitą „Z“, nuimamą iš kasos; už teisingą apskaitos vedimą. UAB „D.“ 2019 m. gegužės 21 d. aktu dėl galimai pasisavintų įmonės lėšų A. G. buvo nušalinta nuo darbo iki kol bus atliktas tyrimas (2 t., b. l. 93-94), o vėliau atleista iš darbo.

Nors kaltinamoji tam tikromis kaltinime nurodytomis dienomis neigė dirbusi UAB „D.“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini) (PC „X.“), paaiškindama, jog darbo grafikus susikeisdavo su kitomis pardavėjomis konsultantėmis, taigi tvirtino, jog tomis kaltinime nurodytomis darbo dienomis, kuomet ji darbo laiką buvo susikeitusi su kitomis darbuotojomis, pinigų iš kasos neišėmė ir jų nepasisavino, teismas jos paaiškinimais netiki. Įmonės direktorius J. K. ikiteisminio tyrimo metu FNTT prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausiajai specialistei A. M., atlikusiai UAB „D.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, pateikė visų pardavėjų konsultančių, dirbusių parduotuvėse (duomenys neskelbtini) (PC „X.“) ir (duomenys neskelbtini) (PC „Y.“), darbo laiko apskaitos grafikus. Vyriausioji specialistė, atlikusi įmonės ūkinės finansinės veiklos tyrimą, nustatė, kad tiriamuoju laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 7 d. iki 2019 m. gegužės 18 d. darbo dienomis, kai buvo inkasuota bei į UAB „D.“ banko sąskaitą neįnešta 61 400 Eur suma dvejose prekybos vietose, esančiose (duomenys neskelbtini) (PC „X.“) ir (duomenys neskelbtini) (PC „Y.“), pardavėjomis konsultantėmis dirbo A. G., M. L., E. V., D. D., G. M., A. K., K. K., J. B., M. E., D. G., R. P., D. K., G. B. (viso 13 asmenų), tačiau visomis nurodytomis dienomis, kuomet iš kasos buvo inkasuoti grynieji pinigai, pardavėja konsultante dirbo A. G. (5 t., b. l. 26-37). Be to, civilinės ieškovės atstovas teismui pateikė pardavėjų konsultančių A. K., D. G., J. B. (dabartinė pavardė D.), K. K. (dabartinė pavardė Š.) ir M. L. rašytinius patvirtinimus apie jų bei apie A. G. realius darbo grafikus kaltinimui aktualiu laikotarpiu (7 t., b. l. 94-106). Iš jų matyti, kad šios darbuotojos savo parašais patvirtino, jog 2018 m. birželio – 2019 m. gegužės mėnesiais dirbo UAB „D.“ priklausančioje parduotuvėje (duomenys neskelbtini) (PC „X.“) pagal pateiktus grafikus. Šiuose jų darbo grafikuose nurodyta ne tik šių darbuotojų, bet ir A. G. darbo laikas, kuris sutampa su pinigų išėmimo iš kasos aparato laiku. Be to, civilinės ieškovės atstovas teismui pateikė ir tą dalį darbo grafikų, kuriuos savo parašu juose patvirtino ir pati kaltinamoji, kitos grafike nurodytos pardavėjos konsultantės bei UAB „D.“ parduotuvių vadovė E. S. (7 t., b. l. 110-115). Nors pastarieji A. G. grafikai iš dalies nesutampa su paminėtais aukščiau, pvz., juose nėra pažymėta, kad A. G. dirbo 2018 m. visą birželio mėnesį; 2018 m. liepos mėnesio darbo grafike nenurodyta, kad ji dirbo liepos 13, 19, 24 dienomis, 2018 m. rugpjūčio mėnesio darbo grafike nenurodyta, kad ji dirbo rugpjūčio 22 dieną, 2018 m. rugsėjo mėnesio darbo grafike nenurodyta, kad ji dirbo rugsėjo 26 dieną, 2018 m. lapkričio mėnesio darbo grafike nenurodyta, kad ji dirbo lapkričio 10, 25 dienomis, 2019 m. balandžio mėnesio darbo grafike nenurodyta, kad ji dirbo balandžio 30 dieną, tačiau iš UAB „D.“ parduotuvių vadovės E. S. parašų datų akivaizdu, kad šie darbo laiko grafikai buvo išankstiniai, pardavėjų konsultančių ir parduotuvių vadovės pasirašyti iki prasidedant faktiniam darbo laiko mėnesiui. Pati kaltinamoji ir liudytojomis apklaustos pardavėjos konsultantės paaiškino, kad iš anksto sudarytus sekančio mėnesio darbo laiko grafikus dirbamo mėnesio eigoje buvo galima pakeisti ir tai gana dažnai buvo praktikuojama. O po išdirbto mėnesio realūs ir faktiniai darbo grafikai būdavo siunčiame darbdaviui, kuris pagal juos apskaičiuodavo ir išmokėdavo darbo užmokestį. Įvertinęs FNTT vyriausiosios specialistės išvadą, civilinės ieškovės pateiktus pardavėjų konsultančių A. K., D. G., J. B. (dabartinė pavardė D.), K. K. (dabartinė pavardė Š.) ir M. L. rašytinius patvirtinimus apie faktinius, o ne išankstinius darbo laiko grafikus, teismas sprendžia, kad kaltinamoji A. G. UAB „D.“ priklausančioje parduotuvėje (duomenys neskelbtini) (PC „X.“) realiai dirbo visomis kaltinime nurodytomis pinigų išėmimo dienomis.