Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidmanto Mylės, Ernestos Montvidienės ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininkas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės, nuteistojo D. D. ir jo gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio, nuteistųjų S. K. ir D. N. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 6 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį bei 24 straipsnio 6 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį ir nuteistas: pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 2 (dviem) metams; pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė - 2 (du) metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 4 (keturiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su pagal Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nuosprendį neatlikta laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dviem) metams. Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia nustatyta nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo bei suėmimo laikas nuo 2016 m. liepos 11 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

D. N. pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį bei 187 straipsnio 1 dalį ir nuteistas: pagal 180 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 2 (dviem) metams 3 (trims) mėnesiams; pagal BK 187 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dviem) metams 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia nustatyta nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo bei suėmimo laikas nuo 2016 m. liepos 11 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

S. K. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 5, 6 dalis ir 180 straipsnio 2 dalį bei 24 straipsnio 5, 6 dalis ir 187 straipsnio 1 dalį ir nuteistas: pagal BK 24 straipsnio 5, 6 dalis ir 180 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 2 (dviem) metams 3 (trims) mėnesiams; pagal BK 24 straipsnio 5, 6 dalis ir 187 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dviem) metams 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia nustatyta nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo bei suėmimo laikas nuo 2016 m. liepos 12 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

E. L. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 5, 6 dalis ir 180 straipsnio 2 dalį bei 24 straipsnio 5, 6 dalis ir 187 straipsnio 1 dalį ir nuteistas: pagal BK 24 straipsnio 5, 6 dalis ir 180 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 2 (dviem) metams 3 (trims) mėnesiams; pagal BK 24 straipsnio 5, 6 dalis ir 187 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dviem) metams 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trims) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, dirbti arba registruotis darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

UAB „Adverto“ civilinis ieškinys tenkintas ir priteista solidariai iš D. N., D. D., S. K. ir E. L. UAB „Adverto“ naudai turtinė žala - 3582,64 Eur (trys tūkstančiai penki šimtai aštuoniasdešimt du eurai ir 64 centai).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Susipažinus su prokurorės, nuteistojo D. D. ir jo gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio, nuteistųjų S. K. ir D. N. skundais matyti, kad juose nekeliamas ginčas dėl nuteistųjų kaltės, jų veiksmų kvalifikavimo, tačiau prašoma pakeisti pirmosios instancijos teismo nuteistiesiems paskirtas bausmes teigiant, kad jos nebuvo tinkamai individualizuotos, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinių skundų ribų.Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Tiek teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje įtvirtinta principinė nuostata, kad paskirta bausmė bet kuriuo atveju turi būti teisinga ir turi užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų praktinį įgyvendinimą. Tačiau bausmė skiriama vadovaujantis ne tik bausmės paskirtimi, bet ir bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

Dėl prokurorės skundo

Kaip jau buvo minėta, prokurorė apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų dėl nuteistųjų nusikalstamų veikų juridinio įvertinimo ir bausmės rūšies bei dydžių nuteistiesiems D. D., D. N., S. K. ir E. L., todėl teisėjų kolegija šiais aspektais skundžiamo nuosprendžio apeliacine tvarka netikrina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Prokurorė apeliuoja tik į, jos nuomone, nepagrįstą BK 75 straipsnio nuostatų taikymą nuteistajam E. L..BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju nuteistajam už vieną sunkų (BK 11 straipsnio 5 dalis) ir vieną nesunkų (BK 11 straipsnio 3 dalis) nusikaltimus, sudarančius idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, todėl yra formalus pagrindas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau būtina įvertinti, ar bausmės vykdymo atidėjimas atitiks bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis). Nors įstatymas tiesiogiai nedraudžia teismui taikyti BK 75 straipsnio, kai nuteistasis anksčiau yra padaręs nusikalstamas veikas, turi neišnykusį teistumą, tačiau ši diskrecinė teismo teisė iš esmės suponuoja pareigą papildomai (dar kruopščiau) įvertinti kaltininko asmenybę ir šis vertinimas neturi būti atsietas nuo kaltininko ankstesnių nusikalstamų veikų. Be to, taikydamas BK 75 straipsnio nuostatą, teismas sprendžia klausimą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar ne. Sprendžiant dėl bausmės atidėjimo vykdymo, svarbu nustatyti, ar tokia poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-61-895/2015, 2K-66-303/2015).Prokurorė apeliaciniame skunde pažymi, kad teismas, skirdamas bausmę, vertino tai, kad E. L. teistas 2 kartus, bausmę atlikęs, nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą, baustas administracine tvarka, yra teisiamas už sunkų ir nesunkų nusikaltimus, buvo nusikalstamų veikų iniciatorius ir pats dalyvavo jas darant, įsidarbino tik bylos nagrinėjimo teisme metu ir nors bylos nagrinėjimo metu buvo nustatytos E. L. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino dėl padarytų nusikalstamų veikų, nuoširdžiai gailisi dėl to, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atsiprašė, su kitais nuteistaisiais atlygino dalį žalos, tačiau, prokurorės nuomone, nebuvo visiškai nuoširdus ir savo veiksmų nevertino kritiškai. Teisėjų kolegija sutinka su prokurorės skundo argumentais, kad tai, jog E. L. anksčiau teistas, nusikalstamas veikas padarė teistumui neišnykus, baustas administracine tvarka – neigiamai apibūdina nuteistojo asmenybę, tačiau įvertinusi kitus byloje esančius duomenis, - tai, kad E. L. teistas 2012 ir 2013 metais už visai kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, viešos tvarkos pažeidimas ir nesunkus sveikatos sutrikdymas), bausmes atlikęs, darbo sutarties kopija patvirtina, kad E. L. dirba nuo 2014 m. liepos 31 d. (6 t., 67 b. l.), daro išvadą, kad yra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai E. L. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, atsižvelgus į nuteistojo asmenybę, į probacijos instituto galimybes taisyti nusikaltusius asmenis laisvėje, kolegija sprendžia, kad bausmės tikslai E. L. atžvilgiu gali būti pasiekti jam suteikiant galimybę koreguoti savo netinkamą elgesį ne įkalinimo įstaigoje, o laisvėje. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas E. L. paskyrė maksimalų bausmės vykdymo atidėjimo terminą, per šį laikotarpį nuteistasis visą laiką bus kontroliuojamas bei prižiūrimas kompetentingos institucijos bei privalės vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigojimus, o tuo atveju, jei E. L. nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo juo ir nevykdytų baudžiamojo poveikio priemonės ir įpareigojimų ar darytų teisės pažeidimus, šio asmens priežiūrą vykdanti institucija su teikimu privalės kreiptis į teismą, prašydama panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad E. L. anksčiau laisvės atėmimo bausme nėra baustas.Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju BK 75 straipsnio nuostatų apylinkės teismas nepažeidė. Remiantis tuo, apeliacinio skundo motyvai, jog E. L. turi būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, t. y. panaikintas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 straipsnis), atmestini kaip nepagrįsti. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad paskirta bausmė E. L. nėra per švelni ir neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 ir 54 straipsniai).

Dėl nuteistojo D. D. ir jo gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio skundo

Apeliaciniame skunde nuteistasis ir jo gynėjas tvirtina, jog skundžiamu nuosprendžiu D. D. paskirta per griežta laisvės atėmimo bausmė, todėl prašo ją švelninti bei atidėti jos vykdymą. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bei pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas D. D. atžvilgiu. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas vadovavosi BK 54 straipsnio numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas pakankamai motyvavo laisvės atėmimo bausmių ir jų dydžio skyrimą, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir pavojingumo visuomenei laipsnį, nusikalstamos veikos stadijas, nuteistojo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme. Teismas taip pat įvertino nuteistojo D. D. atsakomybę lengvinančias aplinkybes – tai, kad jis prisipažino dėl padarytų nusikalstamų veikų, nuoširdžiai gailisi dėl to, atlygino ženklią dalį padarytos žalos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis), o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamos veikos padaryto recidyvisto (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad nuteistasis padarė du tyčinius nusikaltimus, kurių vienas priskiriamas nesunkių, kitas – sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 3 ir 5 dalys), nusikaltimai padaryti esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, D. D. anksčiau teistas du kartus, tame tarpe už nusikaltimą nuosavybei, nusikalto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pažeidinėjo probacijos sąlygas, baustas administracine tvarka. Teismas nuosprendyje taip pat įvertino nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir tai, kad D. D. padėjo padaryti nusikalstamas veikas. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje motyvuotai konstatavo, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas nuteistajam D. D. paskyrė laisvės atėmimo bausmes, mažesnes nei BK 180 straipsnio 2 dalies ir 187 straipsnio 1 dalies, pagal kurias kvalifikuotos D. D. padarytos nusikalstamos veikos, sankcijose nustatyti laisvės atėmimo bausmės vidurkiai. Taigi, kolegijos nuomone, nuteistajam D. D. parinktos tinkamos bausmės rūšys, bausmės nėra per griežtos, atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį, o skiriant bausmes BK 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimai nepažeisti, jos subendrintos taikant nuteistajam palankesnį bausmių apėmimo būdą (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 1 punktas), o paskirta galutinė bausmė, taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažinta vienu trečdaliu. Jau minėta, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam D. D. bausmės rūšį, o kartu spręsdamas, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padarytomis nusikalstamomis veikomis, ir su kaltinamojo asmenybe, taip pat į tai, kad nuteistasis D. D. tyčines nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė nepasibaigus Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu paskirtos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminui. Pažymėtina, kad nuteistasis D. D. 2015 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu du kartus buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, todėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartimi D. D. buvo paskirta papildoma baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai, be to, jis įspėtas, jog bausmės vykdymo atidėjimas jam gali būti panaikintas, jeigu nuteistasis toliau nevykdys teismo įpareigojimų ar darys teisės pažeidimus (Šiaulių apylinkės teismo nutartis T-69-951/2016, LITEKO informacija). Iš baudžiamosios bylos matyti, kad apylinkės teismas nenustatė ir nenurodė išimtinių aplinkybių, kurios duotų pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslus D. D. atžvilgiu dar būtų galima pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Su tokia išvada sutinka ir teisėjų kolegija. Ir nors baudžiamajame įstatyme nėra draudimo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą pakartotinai, atsižvelgus į teisingumo principą bei bausme siekiamus tikslus, kurių įgyvendinimas vieną kartą pritaikius BK 75 straipsnį nebuvo pasiektas, pakartotinis šio straipsnio taikymas yra netikslingas. Atvejai, kai nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro tyčinį nusikaltimą, teismų praktikoje vertintini kaip paneigiantys galimybę pasiekti bausmės paskirtį be realaus bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396-746/2016 ir kt.), o D. D. bausmės vykdymo atidėjimo metu padarė sunkų tyčinį nusikaltimą.Nuteistasis ir jo gynėjas, prašydami sušvelninti D. D. paskirtą bausmę, nurodo, kad nuteistasis dėl padarytų nusikalstamų veikų kaltę pripažino, gailėjosi, atlygino dalį žalos ir sieks įsidarbinti, kad būtų kuo greičiau atlyginta visa nusikalstamais veiksmais padaryta žala, taip pat nurodo, kad 2015 metais mirė D. D. mama ir jis palaiko stiprius socialinius ryšius su tėvu, 2016 metais sukūrė šeimą, nėra neigiamai charakterizuojamas, tačiau į visas šias aplinkybes atsižvelgė pirmosios instancijos teismas, parinkdamas D. D. laisvės atėmimo bausmės trukmę, todėl pakartotinai tai vertinti nėra pagrindo. Nors nuteistasis tvirtina, kad po mamos mirties palaiko stiprius ryšius su tėvu, sukūrė šeimą, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, tai jo nesustabdė nuo nusikalstamų veikų darymo, neskatino laikytis probacijos sąlygų ir nepažeidinėti įstatymų. Analizuojamu atveju teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistasis D. D. nesilaikė nustatytų ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtų probacijos sąlygų, todėl pasitikėti nuteistojo žodžiais, kad jis pasiryžęs daugiau nenusikalsti, aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad nuosprendyje išvadas dėl nuteistajam D. D. parinktos bausmės rūšies, jos dydžio apylinkės teismas pagrindė objektyviais bylos duomenimis ir tinkamai jas motyvavo, todėl nuosprendis šioje dalyje paliktinas galioti nepakeistas, o nuteistojo D. D. ir jo gynėjo advokato apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl nuteistojo S. K. skundo

Apeliaciniame skunde nuteistasis S. K. tvirtina, jog skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta per griežta laisvės atėmimo bausmė, todėl prašo ją švelninti, ir nors neprašo atidėti jos vykdymo, tačiau nurodo, kad apylinkės teismas dėl BK 75 straipsnio taikymo jo atžvilgiu nuosprendyje nieko nepasisakė. Pasisakant dėl nuteistajam S. K. skirtos bausmės atkreipiamas dėmesys, jog teismas, skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas pakankamai motyvavo laisvės atėmimo bausmių ir jų dydžio skyrimą, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir pavojingumo visuomenei laipsnį, nusikalstamų veikų stadijas, S. K. vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme, jo elgesį po nusikalstamų veikų padarymo. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad nuteistasis padarė du tyčinius nusikaltimus – vieną sunkų ir vieną nesunkų, buvo vienas iš nusikaltimų sumanytojų ir sukurstė kitą asmenį juos daryti, jo vaidmenį teismas pagrįstai laikė vienu iš pagrindinių. Teismas taip pat vertino, kad yra S. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, atlygino dalį padarytos žalos nukentėjusiajam (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis), nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tai, kad nusikalstamas veikas įvykdė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Parinkdamas bausmes ir nustatydamas jų dydį S. K. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir įvertino tai, kad jis, būdamas anksčiau teistas net keturis kartus, tame tarpe ir už nusikaltimus nuosavybei, nusikaltimus padarė teistumui neišnykus, baustas administracine tvarka, iki nusikalstamų veikų padarymo niekur nedirbo. Atsižvelgus į tai, laikytina, kad apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti tik skiriant griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus tiek su padarytais nusikaltimais, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, apylinkės teismas nuteistajam už padarytus nusikaltimus skyrė laisvės atėmimo bausmes, mažesnes nei BK 180 straipsnio 2 dalies ir 187 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai. Apylinkės teismas nepažeidė anksčiau nurodytų bausmės skyrimą reglamentuojančių nuostatų. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė atitinka BK 41 straipsnio nurodytą bausmės paskirtį, nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta, todėl ją dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo. Sutiktina su nuteistojo S. K. apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje motyvuojant jam skirtiną laisvės atėmimo bausmę be jokio pagrindo nurodė, kad šio nuteistojo vaidmuo tiek nusikalstamų veikų organizavime ir pasiruošime, tiek jų įvykdyme laikytinas vienu pagrindiniu, tuo sudarydamas galimybę manyti, kad S. K. ne tik sukurstė bei padėjo įvykdyti plėšimą bei svetimo turto sugadinimą, tačiau šias nusikalstamas veikas ir organizavo (BK 24 straipsnio 4 dalis), tačiau darytina išvada, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas paprasčiausiai netinkamai parinko sąvoką ir teisinės klaidos nepadarė, kadangi S. K. skundžiamu nuosprendžiu už D. N. kaip vykdytojo įvykdytų nusikalstamų veikų organizavimą nuteistas nebuvo. Ir nors iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas nepasisakė dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo S. K., tačiau pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visgi, įvertinus skundžiame teismo nuosprendyje nurodytus bei šioje nutartyje aukščiau paminėtus motyvus, apibūdinančius nuteistąjį (anksčiau teistas net 4 kartus, nusikalto neišnykus teistumui, laikomas recidyvistu, baustas administracine tvarka, nedirba), pripažinus, jog ankstesni baustumai nedaro jokios pozityvios įtakos, nėra jokio pagrindo manyti, jog bausmės tikslai dar gali būti pasiekti taikant BK 75 straipsnį ir atidedant jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat konstatuoja, kad nustatydamas bausmės rūšį ir jos trukmę, apylinkės teismas teisingai vadovavosi Baudžiamojo kodekso normomis. Pažymėtina, kad nuteistajam, kurio atžvilgiu buvo pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, jos ir buvo pritaikytos, o tiems nuteistiesiems, kurių atžvilgiu minėtos nuostatos netaikytinos, teismas skyrė bausmes, atsižvelgdamas į bausmių skyrimo taisykles. Taigi, S. K.apeliacinio skundo argumentai, jog teismas netinkamai individualizavo bausmes bendrininkams, laikytini nepagrįstais.Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, jog jis yra vedęs, iki sulaikymo buvo registruotas darbo biržoje, ieškojo darbo, turi pastovią gyvenamąją vietą, palaiko artimus santykius su žmona ir su mama, nori kuo greičiau atlikti bausmę bei integruotis į visuomenę, dirbti, kad galėtų kuo greičiau atlyginti teismo priteistą žalą, nesumažina S. K. kaltės padarius nusikalstamas veikas ir nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl ankščiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad nuosprendyje išvadas dėl nuteistajam S. K. parinktos bausmės rūšies, jos dydžio apylinkės teismas pagrindė objektyviais bylos duomenimis ir tinkamai jas motyvavo, todėl nuosprendis šioje dalyje paliktinas galioti nepakeistas, o nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl nuteistojo D. N. skundo

Iš nuteistojo D. N. skundo matyti, kad jis taip pat nesutinka su jam paskirta bausme ir mano, kad ji yra per griežta. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir, skirdamas D. N. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, įvertino atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Apkaltinamojo nuosprendžio turinys rodo, kad teismo apsisprendimą skirti laisvės atėmimo bausmę nuteistajam šiuo konkrečiu atveju nulėmė tai, kad jis anksčiau teistas net devynis kartus, turėdamas neišnykusį teistumą, jis vėl padarė analogiškus nusikaltimus nuosavybei – vieną sunkų ir vieną nesunkų nusikaltimus, veikdamas bendrininkų grupėje, buvo nusikalstamų veikų vykdytojas. Pažymėtina, kad apeliantas nusikalstamas veikas padarė esant tiesioginei tyčiai, savanaudiškais motyvais. Vertinant jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą, akcentuotina, kad D. N. praeityje teistas už analogiškus nusikaltimus nuosavybei. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad jis už vagystes teistas 3 kartus, o už plėšimus net 5 kartus, paskutinį kartą jis buvo nuteistas Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui ir atlikęs bausmę iš įkalinimo įstaigos paleistas 2016 m. kovo 2 d. (2 t., 126-123 b. l.), tačiau, praėjus tik kiek daugiau nei 4 mėnesiams, jis vėl padaro nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie duomenys itin neigiamai apibūdina nuteistąjį, atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Jie rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Akivaizdu, kad D. N. nenori koreguoti savo elgesio bei gyventi pagal visuomenėje nusistovėjusias normas. Juolab, kad jis, būdamas ankščiau teistas, be abejonės žinojo apie gresiančias bausmes už šių nusikalstamų veikų padarymą, tačiau to nepaisė ir vėl nusikalto. Tai, kad, apeliantas nurodo, jog nori pradėti dorai gyventi, nelaikytini esminiais argumentais, kurių pagrindu jam galima būtų švelninti paskirtą bausmę. Atkreiptinas dėmesys, kad D. N. paskirta subendrinta 2 metų 3 mėnesių bausmė skundžiamu nuosprendžiu sumažinta vienu trečdaliu, pritaikius jam BK 64¹ straipsnio nuostatas, todėl laikyti ją aiškiai per griežta ir dar labiau švelninti, pagrindo nėra. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantui paskirta bausmė atitinka nuteistojo asmenybės pavojingumą ir yra adekvati (proporcinga) padarytoms nusikalstamoms veikoms.Dėl apelianto prašymo atkreipti dėmesį į tai, kad jis vienintelis iš nusikaltimo padaryme dalyvavusių asmenų neatsisakė duoti parodymų, kuomet visi tylėjo, nurodė, kur paslėpti pagrobti daiktai ir tyrimo metu papasakojo viską, ką žinojo apie nusikaltimo organizavimo ir padarymo aplinkybes, pažymėtina, kad nuteistojo D. N. prisipažinimą teismas laikė jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir į ją atsižvelgė nustatydamas laisvės atėmimo bausmės trukmę, todėl dar kartą tuo pačiu pagrindu švelninti bausmę nėra pagrindo.Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 41 ir 54 straipsniuose nepažeidė, D. N. paskirta bausmė nėra per griežta, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimus, teisingumo principo nepažeidžia, bausmė tinkamai individualizuota, todėl keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Byloje gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažymos. Iš 2017 m. kovo 27 d. pažymos Nr.(2.19) (duomenys neskelbtini) matyti, kad nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos nuteistajam D. N., išlaidas sudaro 115,80 Eur dydžio advokato užmokestis, kurį prašoma priteisti iš D. N. valstybės naudai. Iš 2017 m. kovo 28 d. pažymos Nr.(2.19) (duomenys neskelbtini) matyti, kad nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos nuteistajam E. L., išlaidas sudaro 144,75 Eur dydžio advokato užmokestis, kurį prašoma priteisti iš E. L. valstybės naudai. Tačiau BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į tai valstybė turi pareigą užtikrinti gynėjo dalyvavimą kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties. Išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgus į paminėtas aplinkybes, bei vadovaujantis teismine praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014), nuteistiesiems D. N. ir E. L. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš jų nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės, nuteistojo D. D. ir jo gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio, nuteistųjų S. K. ir D. N. apeliacinius skundus atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme iš nuteistųjų D. N. ir E. L. nepriteisti.