- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-23
- Bylos Nr.
- eI3-2067-596/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07587-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė, Diana Butrimienė
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Butrimienės, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vitos Valeckaitės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Dydis“, atstovaujamos likvidatoriaus D. J., skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl nurodymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Dydis“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI arba atsakovė) mokesčių administratoriaus 2023 m. birželio 13 d. nurodymą mokesčių mokėtojui atsiskaityti negrynaisiais pinigais Nr. (21.222 Mr) FR1118-2 (toliau – ir Nurodymas), taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad pareiškėjos atžvilgiu priimtas Nurodymas, kuriuo pareiškėjai nurodyta laikinai nuo 2023 m. birželio 19 d. iki 2024 m. birželio 18 d. atsiskaityti (išmokėti ir gauti pinigus) su juridiniais ir / ar ūkinę komercinę veiklą vykdančiais fiziniais asmenimis tik negrynaisiais pinigais. Pareiškėjos įsitikinimu, Nurodymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi priimtas tam nesant nė vienos įstatyme tokio nurodymo priėmimui reikalaujamos aplinkybės.
Paaiškina, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama kita administracinė byla Nr. eI3-6928-1066/2023 pagal pareiškėjos skundą atsakovei dėl sprendimų nutraukti mokestinės paskolos sutartis panaikinimo. Net ir žinodama šį faktą atsakovė vis tiek priėmė skundžiamą Nurodymą ir taip užkirto kelią pareiškėjai vykdyti finansines operacijas tiek grynaisiais pinigais, tiek ir negrynaisiais (nes jau nuo 2023 m. balandžio 14 d. nuo pareiškėjos sąskaitos nusirašinėjo visas joje esančias ir į ją patenkančias lėšas). Pažymi, kad nagrinėjant minėtą administracinę bylą atsakovė 2023 m. balandžio 14 d., penktadienį, po darbo valandų 21 val. 40 val. elektroniniu paštu atsiuntė pareiškėjai nurodymą nuo 2023 m. balandžio 14 d. nurašyti mokestinę nepriemoką nuo pareiškėjos banko sąskaitų. Pareiškėja šią informaciją sužinojo tik 2023 m. balandžio 17 d. ryte, po to iš karto kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV), kuri taip pat nuo 2021 m. rugpjūčio 4 d. priėmusi sprendimą dėl turėto įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo, ir informavo apie šį faktą. Kadangi atsakovė nurodymą jau buvo atsiuntusi pareiškėjai ir ji VSDFV jau buvo automatiškai laikoma pažeidusia susitarimą ir su šia valstybės institucija, taip pat automatiškai nurodė, kad pareiškėja pažeidė 2021 m. rugpjūčio 4 d. sprendime ir su šia institucija nurodytas sąlygas (dėl įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo) ir toks mokesčių atidėjimas irgi buvo nutrauktas bei nurodyta, kad 2023 m. balandžio 20 d. pareiškėja skolinga ne tik atsakovei, bet ir VSDFV 51 796,71 Eur sumą.
Teigia, kad pareiškėjai, užsiimančiai restoranų ir pagaminto valgio tiekimo veikla, nuo 2023 m. balandžio 17 d. iš esmės buvo likęs vienintelis būdas nenutraukti veiklos, t. y. už į įmonės kasą gaunamus grynuosius pinigus tais pačiais grynaisiais pinigais atsiskaityti su pareiškėjos tiekėjais (už kurą prekėms ir produktams atsivežti, virtuvės dujas, biuro reikmenis ir maisto produktus). Matydama pareiškėjos siekį net ir esant tokioms ypatingai sudėtingoms aplinkybėms vis tiek nenutraukti vykdomos veiklos ir siekti atsiskaityti su visais kreditoriais, atsakovė nusprendė pareiškėjos veiklą apriboti (sustabdyti) galutinai – priėmė šioje byloje skundžiamą Nurodymą, galutinai užkertantį kelią pareiškėjai vykdyti veiklą ir atsiskaitinėti su kitais kreditoriais, įskaitant atsakovę. Nors Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. birželio 16 d. nutartimi priėmė vieno iš pareiškėjos kreditorių UAB „Minibank“ pareiškimą iškelti pareiškėjai restruktūrizavimo bylą bei nuo šios nutarties priėmimo dienos sustabdė visus vykdomus išieškojimus ir nurašymus nuo pareiškėjos banko sąskaitos, tačiau ginčijamas Nurodymas tebėra galiojantis ir toliau draudžia pareiškėjai su tiekėjais atsiskaityti grynaisiais pinigais. Nors priverstinis lėšų nusirašymas nuo pareiškėjos banko sąskaitų nebevykdomas, tačiau pareiškėjos banko sąskaitos lieka areštuotos. Vienintelis būdas, kaip galima atsiskaityti su tiekėjais ir nenutraukti įmonės veiklos – iš klientų už suteiktas paslaugas gautais grynaisiais pinigais atsiskaitinėti su pareiškėjos tiekėjais už įmonės egzistavimui būtinų paslaugų apmokėjimą ir prekių įsigijimus, tačiau pagal Nurodymą tai šiuo metu draudžiama.
Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei įvedus ekstremaliąją padėtį Lietuvoje dėl COVID-19 pandemijos, pareiškėjos veikla 2020 m. ir 2021 m. buvo stipriai apribota. Didelę neigiamą įtaką pareiškėjos vykdomai veiklai turėjo tai, kad 2020 m. ir 2021 m. dėl pandeminės situacijos iš esmės buvo užkirsta galimybė teikti maitinimo paslaugas, leidžiant teikti tik maisto paslaugas išsinešimui arba aptarnauti tik klientus, kurie turi galimybių pasus. Dėl šių priežasčių pareiškėja kreipėsi į VMI dėl mokesčių mokėjimo išdėstymo sudarant mokestinės paskolos sutartis, kurios buvo sudarytos. Pareiškėja, sąžiningai vykdydama mokestinės paskolos sutartis ir matydama, kad vykdoma veikla į įprastines sąlygas negrįžta taip greitai, kaip buvo planuota kreipiantis dėl mokesčių mokėjimo išdėstymo pirmą kartą, kreipėsi į atsakovę dėl sudarytų mokestinių paskolos sutarčių pakeitimo. Mokestinės paskolos sutartys buvo pakeistos, tačiau mokesčių mokėjimo išdėstymo terminai buvo nustatyti trumpesni nei prašė pareiškėja. Pagal 2022 m. vasario 28 d. sudarytą mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327-18622 atsakovė pareiškėjai laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 28 d. iki 2024 m. sausio 23 d. išdėstė 73 576,85 Eur mokestinės paskolos sumokėjimą, o pagal 2022 m. vasario 28 d. sudarytą mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327-18627 - laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 28 d. iki 2024 m. sausio 23 d. išdėstė 68 789,91 Eur mokestinės paskolos sumokėjimą. Mokestinių paskolos sutarčių vykdymo laikotarpiu, nesuėjus mokestinės paskolos išdėstymo pabaigos terminui bei Rusijos Federacijai pradėjus karą prieš Ukrainą, padidėjo maisto produktų kainos, elektra bei šildymas. Šie objektyvūs faktai lėmė tai, kad pareiškėjai tapo ypač sudėtinga vykdyti pakeistas mokestinės paskolos sutartis, todėl ji kreipėsi į atsakovę dėl mokestinių paskolos sutarčių pakeitimo, t. y. mokestinių paskolos sutarčių mėnesinių mokėjimų sumažinimo bei mokestinių paskolų terminų pratęsimo. Nesuėjus nei mokestinėse paskolos sutartyse nustatytiems atidėtų mokesčių sumokėjimo terminams, nei atsakovei išnagrinėjus paskutinius pareiškėjos prašymus dėl mokestinių paskolos sutarčių pakeitimo, atsakovė, neįspėjusi pareiškėjos, 2023 m. kovo 8 d. sprendimais nusprendė nutraukti abi 2022 m. vasario 28 d. mokestinės paskolos sutartis. Po minėtų sprendimų priėmimo buvo areštuotos įmonės sąskaitos ir pagal 2023 m. balandžio 14 d. nurodymą Nr. (23.31-08) 467-78514 bei 2023 m. gegužės 18 d. nurodymą Nr. (23.31-08) 467-96977 buvo nurodyta nurašyti bendrą 135 852,75 Eur sumą nuo pareiškėjos sąskaitų. Nurašymai buvo atliekami iki Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-597-618/2023 priėmimo dienos.
Šalies argumentai
Pareiškėjos nuomone, atsakovė iš viešai skelbiamų duomenų apie pateiktus pareiškimus dėl restruktūrizavimo bylų iškėlimo sužinojusi, kad yra planuojama spręsti klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo 2023 m. birželio 16 d., taip pat žinodama, kad priėmus pareiškimą bus sustabdyti piniginių lėšų nurašymai, likus trims dienoms iki šios nutarties priėmimo, priėmė šioje byloje skundžiamą Nurodymą atsiskaityti tik negrynaisiais pinigais, tačiau jokių objektyvių priežasčių Nurodymo priėmimui nebuvo. Atsakovė Nurodymo priėmimą motyvuoja tuo, jog atlikto operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėja, turėdama mokestinę nepriemoką, kuri nuo 2023 m. balandžio 14 d. buvo priverstinai išieškoma, laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. atsiskaitė grynaisiais pinigais su juridiniais asmenimis per atskaitingus asmenis – A. P., J. P. ir J. M.. Įvertinus atsakovės parengtą 2023 m. birželio 7 d. operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (21.222 Mr) FR1042-3064 matyti, kad būtent šie veiksmai ir buvo pagrindas priimti skundžiamą Nurodymą. Operatyvaus patikrinimo pažymos 6 puslapio 3 pastraipoje yra nurodyta, kad „nėra galimybės tiksliai patikrinti bendrovės vykdomų piniginių operacijų teisingumo kasoje ir pas atskaitingus, nes avansinių apyskaitų, banko ir kasos pateikti laikotarpiai nesutampa. Taip pat operatyvaus patikrinimo metu nebuvo pateiktos suteiktų paskolų sutarčių kopijos, kasos įplaukų detalizavimas, atskaitingų asmenų avansinės apyskaitos už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.“.
Nurodo, kad tiek Nurodymo priėmimo metu, tiek ir skundo pateikimo metu nėra jokių duomenų, jog pareiškėja būtų pripažinta kalta arba jai būtų buvusi paskirta administracinė nuobauda dėl apgaulingo ar aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo ir (ar) jo realizavimo, nelegalaus darbo, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimo, buhalterinės piniginių lėšų ir materialinių vertybių apskaitos taisyklių pažeidimo, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą pateikimo ir teistumas neišnykęs ir nepanaikintas arba nuo tos dienos, kurią pasibaigia administracinės nuobaudos vykdymas, nėra praėję daugiau kaip vieneri metai. Nors skundžiamo Nurodymo priėmimo metu mokesčių administratorius vykdė pareiškėjos mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą, tačiau pagrindas, kuriuo vadovaujantis ir buvo pradėtas priverstinis išieškojimas, buvo ir tebėra apskųstas administraciniam teismui ir byla dėl sprendimų dėl mokestinių paskolos sutarčių nutraukimo pagrįstumo yra nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Be to, nuo Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-597-618/2023 priėmimo priverstinis išieškojimas (piniginių lėšų nurašymas nuo pareiškėjos sąskaitų bankuose) yra sustabdytas, taigi, jis nėra vykdomas. Akcentuoja, kad vien tai, jog atsakovė nutraukė mokestinės paskolos sutartis, o pareiškėja šiuos sprendimus ginčija teisme, negali sudaryti interesų disproporcijos ir pastatyti pareiškėją bei atsakovę į nelygiavertę procesinę padėtį, preziumuojant, kad Nurodymas yra teisėtas, o pareiškėja yra neteisi. Mano, kad kol nėra išnagrinėta minėta administracinė byla, atsakovė negali būti laikoma turinti teisinį pagrindą pradėti priverstinį išieškojimą.
Pažymi, kad, visų pirma, atsakovė skundžiamo Nurodymo priėmimo metu nenustatė, jog pareiškėja būtų pažeidusi mokesčių įstatymus, be to, dėl tokių pažeidimų nebuvo ir nėra priimta jokių sprendimų / nutarimų. Antra, nebuvo ir nėra jokios rizikos, kad pareiškėja, atsiskaitydama grynaisiais pinigais su tiekėjais, gali slėpti pajamas ar kitaip vengti mokėti mokesčius. Akcentuoja, kad pareiškėja niekada anksčiau nebuvo bausta ar teista dėl mokesčių slėpimo, nemokėjimo ir pan. Priešingai, pareiškėja dėjo ir deda maksimalias pastangas, kad tik jos veikla nenutrūktų, įmonė nebūtų likviduota ir siekia, kad būtų galima atsiskaityti tiek su valstybe, tiek ir su kitais kreditoriais. Teigia, kad Operatyvaus patikrinimo pažymos 6 puslapio 3 pastraipoje VMI nurodė išsigalvotas ir tikrovės neatitinkančias aplinkybes apie tai, kad neva nėra galimybės patikrinti pareiškėjos vykdomų piniginių operacijų teisingumo kasoje ir pas atskaitingus asmenis, nes avansinių apyskaitų, banko ir kasos pateikti laikotarpiai nesutampa, tačiau tai neatitinka tikrovės. Pareiškėja dar kartą teikia duomenis, patvirtinančius, kad už atsakovės prašytą pateikti laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. buvo pateikti tiek kasos duomenys, tiek piniginių lėšų judėjimas bankuose, taip pat ir atskaitingų asmenų avansinės apyskaitos, t. y. visi duomenys, kurių VMI prašė pareiškėjos 2023 m. balandžio 27 d. pranešime Nr. (21.222 Mr) (duomenys neskelbtini) apie numatomą atlikti operatyvų patikrinimą. Be to, 2023 m. birželio 5 d. nurodymu Nr. (21.222 Mr) FR0706-827 iš pareiškėjos buvo pareikalauta papildomos informacijos, ją pateikiant iki 2023 m. birželio 16 d., tačiau VMI nesulaukus šio termino pabaigos, po dviejų dienų buvo priimta operatyvaus patikrinimo pažyma, kurioje nustatyta, kad tie duomenys nepateikti. Nepaisant to, visus duomenis atsakovei pareiškėja vis tiek pateikė iki 2023 m. birželio 16 d., skundžiamas Nurodymas yra priimtas iki 2023 m. birželio 16 d. numatyto termino pabaigos. Be to, visos grynųjų pinigų operacijos matomos iš VMI pateiktų atskaitingų asmenų avansinės apyskaitos duomenų, todėl visos finansinės operacijos grynaisiais pinigais buvo pagrįstos. Pažymi, kad klausimą dėl restruktūrizavimo bylos pareiškėjai iškėlimo nagrinėjančiam teismui pareiškėja pateikė prašymą dėl einamųjų mokėjimų vykdymo iš areštuotos banko sąskaitos leidimo, tačiau šis klausimas dar nėra išspręstas. Taigi, šie duomenys patvirtina, kad neegzistuoja net tikėtina galimybė, jog pareiškėja elgsis nesąžiningai ir slėps pajamas. Nurodo, kad nebuvo nė vienos būtinos sąlygos priimti skundžiamą Nurodymą, todėl jis turi būti panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.
Atsiliepimas
Atsakovė VMI atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad VMI, siekdama išieškoti pareiškėjos mokestinę nepriemoką, 2023 m. balandžio 14 d. priėmė nurodymą Nr. (23.31-08) 467-78515 nurašyti 67 535,30 Eur mokestinę nepriemoką iš pareiškėjos sąskaitų. Siekdama nustatyti pareiškėjos įsipareigojimų biudžetui nevykdymo priežastis, atsakovė 2023 m. balandžio 27 d. pagal pavedimą tikrinti Nr. (21.222 Mr) (duomenys neskelbtini) atliko pareiškėjos operatyvų patikrinimą už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. ir 2023 m. birželio 7 d. surašė operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (21.222 Mr) FR1042-3064, kurioje nustatė, kad pareiškėja, turėdama mokestinę nepriemoką, laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. atsiskaitinėjo grynaisiais pinigais su juridiniais asmenimis per atskaitingus asmenis A. P., J. P. ir J. M..
Paaiškina, kad pareiškėjos atsiskaitymai vyko per atskaitingą asmenį A. P.: 1 700 Eur pervedimas atskaitingam asmeniui J. P. (2023 m. balandžio 27 d. – 100 Eur, 2023 m. balandžio 27 d. – 1 500 Eur, 2023 m. balandžio 28 d. – 100 Eur); 690,89 Eur – UAB „Baltic Petroleum“, 325,35 Eur – UAB „Lidl Lietuva“, 319 Eur – UAB „Celsis“, 258,03 Eur – UAB „Circle K Lietuva“, 249,02 Eur – UAB „MAXIMA LT“. Taip pat pareiškėjos atsiskaitymai vyko per atskaitingą asmenį J. P.: 3 269,52 Eur – UAB „Jozita“, 1 876,78 Eur – UAB „Lidl Lietuva“, 1 059,16 Eur – UAB „MAXIMA LT“, 517,65 Eur – UAB „Baltic Petroleum“. Pareiškėjos atsiskaitymai vyko ir per atskaitingą asmenį J. M.: 251,81 Eur – UAB „Lidl Lietuva“, 132,69 Eur – UAB „MAXIMA LT“, 114,75 Eur – UAB „Baltic Petroleum“, 101,07 Eur – UAB „Reklamos priedai“.
Teigia, kad mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis pareiškėjos skola VMI 2023 m. birželio 13 d., t. y. Nurodymo priėmimo dieną, buvo 136 677,79 Eur. 2023 m. birželio 13 d. priimtas nurodymas Nr. (23.31-08) 467-78515 nurašyti 67 535,30 Eur mokestinę nepriemoką iš pareiškėjos banko sąskaitos (sąskaitų) nebuvo įvykdytas. Pažymi, kad pagal VMI 2023 m. balandžio 14 d. priimtą nurodymą Nr. (23.31-08) 467-78515 pareiškėjos neišieškotos skolos likutis yra 58 485,76 Eur. VMI 2023 m. birželio 13 d. priėmė Nurodymą Nr. (21.222 Mr) FR1118-2 pareiškėjai laikinai, t. y. laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 19 d. iki 2024 m. birželio 18 d., atsiskaityti (išmokėti arba gauti pinigus) su juridiniais ir / ar ūkinę komercinę veiklą vykdančiais fiziniais asmenimis tik negrynaisiais pinigais.
Paaiškina, kad pagal teisinį reglamentavimą mokesčių administratorius turi teisę duoti nurodymą mokesčių mokėtojui laikinai atsiskaityti tik negrynaisiais pinigais, kai mokesčių administratorius vykdo mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą. Šiuo atveju pareiškėja laiku nesumokėjo 67 535,30 Eur mokestinės nepriemokos, todėl VMI davė 2023 m. balandžio 14 d. nurodymą Nr. (23.31-08) 467-78515 nurašyti minėtą mokestinę nepriemoką iš pareiškėjos sąskaitos (sąskaitų), esančių pareiškėjos kredito įstaigose, tačiau mokestinė nepriemoka nebuvo išieškota, neišieškotos skolos likutis yra 58 485,76 Eur. Įvertinusi tai, kad mokestinės nepriemokos išieškojimas yra neefektyvus, atsižvelgdama ir į tai, kad 2023 m. birželio 7 d. atlikto operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėja nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. vykdė atsiskaitymus grynaisiais pinigais su juridiniais asmenimis per pareiškėjos atskaitingus asmenis, VMI priėmė ginčijamą Nurodymą laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 19 d. iki 2024 m. birželio 18 d. atsiskaityti (išmokėti arba gauti pinigus) su juridiniais ir / ar ūkinę komercinę veiklą vykdančiais fiziniais asmenimis tik negrynaisiais pinigais. Nurodymas atsiskaityti negrynaisiais pinigais yra prevencinė priemonė, vienas iš mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų, kuriuo siekiama užtikrinti galimos paslėpti atsiskaitant grynaisiais pinigais mokestinės prievolės įvykdymą. Pareiškėja neinformavo atsakovės, kad ji neturi turi galimybių įvykdyti jos atžvilgiu priimto ginčijamo Nurodymo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
VMI 2023 m. birželio 13 d. priėmė šioje byloje skundžiamą Nurodymą, kuriuo pareiškėjai laikinai, t. y. laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 19 d. iki 2024 m. birželio 18 d., nurodoma atsiskaityti (išmokėti arba gauti pinigus) su juridiniais ir / ar ūkinę komercinę veiklą vykdančiais fiziniais asmenimis tik negrynaisiais pinigais.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (aktuali teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2023 m. gegužės 24 d.) (toliau – ir MAĮ), pagal kurio 104² straipsnio 1 dalį mokesčių administratorius, siekdamas užtikrinti galimos paslėpti atsiskaitant grynaisiais pinigais mokestinės prievolės įvykdymą, turi teisę duoti nurodymą mokesčių mokėtojui laikinai (iki vienų metų) su juridiniais asmenimis ir ūkinę komercinę veiklą vykdančiais fiziniais asmenimis atsiskaityti (išmokėti arba gauti pinigus) tik negrynaisiais pinigais (toliau šiame straipsnyje – nurodymas atsiskaityti negrynaisiais pinigais). Nurodymas atsiskaityti negrynaisiais pinigais gali būti duodamas tik juridiniams asmenims ir ūkinę komercinę veiklą vykdantiems fiziniams asmenims. Pagal to paties straipsnio 2 ir 3 dalį, nurodymas atsiskaityti negrynaisiais pinigais gali būti duodamas, jeigu mokesčių mokėtojas arba mokesčių mokėtojo – juridinio asmens vadovas ar jo įgaliotas asmuo, veikdami to juridinio asmens naudai arba interesais, buvo pripažinti kaltais arba jiems buvo paskirta administracinė nuobauda dėl apgaulingo ar aplaidaus apskaitos tvarkymo, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo ir (ar) jo realizavimo, nelegalaus darbo, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimo, lėšų ir materialinių vertybių apskaitos taisyklių pažeidimo, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą pateikimo ir teistumas neišnykęs ir nepanaikintas arba nuo tos dienos, kurią pasibaigia administracinės nuobaudos vykdymas, nėra praėję daugiau kaip vieni metai, taip pat kai mokesčių administratorius vykdo mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą (2 dalis). Nurodymas atsiskaityti negrynaisiais pinigais taip pat gali būti duodamas, jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, mokestinio tyrimo, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų ir yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas, atsiskaitydamas grynaisiais pinigais, gali slėpti pajamas ar kitaip vengti mokėti mokesčius (3 dalis).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), aiškindamas aptartų teisės normų taikymą, nurodė, kad, vadovaujantis MAĮ 104² straipsnio 3 dalimi, viena iš būtinų sąlygų šiai teisės normai taikyti yra tai, kad atliekant mokesčio mokėtojo mokestinį patikrinimą yra nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų. Antra būtina sąlyga šiai teisės normai taikyti yra tai, jog turi egzistuoti pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas, atsiskaitydamas grynaisiais pinigais, gali slėpti pajamas ar kitaip vengti mokėti mokesčius. Iš šioje sąlygoje pateiktų formuluočių – „yra pagrįsta rizika, kad gali slėpti ar kitaip vengti“, matyti, kad šiai sąlygai realizuoti pakanka nustatyti tikėtino pobūdžio aplinkybes, kurios ateityje gali įvykti, bet nebūtinai. Iš MAĮ 104² straipsnio 1 dalies taip pat matyti, kad šios poveikio priemonės (atsiskaityti negrynaisiais pinigais) paskirtis yra prevencinė, nes ja yra siekiama išvengti galimo ateityje mokesčių nesumokėjimo. Apie asmens veiksmus, kuriuos jis atliks ateityje, yra spėjama (daroma prielaida) iš to asmens veiksmų, kuriuos jis atlieka šiuo metu ar atliko praeityje. Taigi mokesčio mokėtojo daromi ar padaryti praeityje mokesčių įstatymų pažeidimai, atsiskaitant grynaisiais pinigais, paprastai ir yra tos aplinkybės, kurios sudaro pagrindą daryti pagrįsto pobūdžio prielaidas, jog mokesčio mokėtojas ir ateityje darys šiuos pažeidimus (LVAT 2015 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1517/2014).
Vadovaujantis Mokesčių administratoriaus nurodymo mokesčių mokėtojui atsiskaityti negrynaisiais pinigais FR1118 formos bei Sprendimo panaikinti mokesčių administratoriaus nurodymą mokesčių mokėtojui atsiskaityti negrynaisiais pinigais FR1200 formos pildymo taisyklių, patvirtintų VMI viršininko 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. VA-120 (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.) 4 punktu, siekdamas užtikrinti galimos paslėpti, atsiskaitant grynaisiais pinigais, mokestinės prievolės įvykdymą, mokesčių administratorius, įvertinęs mokestinės prievolės neįvykdymo riziką, nurodymą duoda: 1) kai mokesčių mokėtojas arba mokesčių mokėtojo – juridinio asmens vadovas ar jo įgaliotas asmuo, veikdamas to juridinio asmens naudai arba interesais, buvo pripažintas kaltu arba jam buvo paskirta administracinė nuobauda dėl apgaulingo ar aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo ir (ar) jo realizavimo, nelegalaus darbo, darbo užmokesčio apskaičiavimo mokėjimo tvarkos pažeidimo, buhalterinės piniginių lėšų ir materialinių vertybių apskaitos taisyklių pažeidimo, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną, turtą ar jų panaudojimą pateikimo ir teistumas neišnykęs, ir nepanaikintas arba nuo tos dienos, kurią pasibaigia administracinės nuobaudos vykdymas, nėra praėję daugiau kaip vieneri metai; 2) jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis (t. y. kompleksinio, teminio, operatyvaus patikrinimų), mokestinio tyrimo metu, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų ir yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas, atsiskaitydamas grynaisiais pinigais, gali slėpti pajamas ar kitaip vengti mokėti mokesčius.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Nurodymas grindžiamas tuo, jog 2023 m. balandžio 27 d. operatyvaus patikrinimo pavedimu Nr. (21.222 Mr) (duomenys neskelbtini) atlikto operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, jog UAB „Dydis“, turėdama mokestinę nepriemoką, kuri nuo 2023 m. balandžio 14 d. priverstinai buvo išieškoma 2023 m. balandžio 14 d. nurodymu Nr. (23.31-08) 467-78514 ir kitais nurodymais nurašyti mokestinę nepriemoką iš UAB „Dydis“ sąskaitos (sąskaitų), laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. atsiskaitė grynaisiais pinigais su juridiniais asmenimis per atskaitingus asmenis A. P., J. P. ir J. M.. A. P. atsiskaitymai laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d.: 1 700 Eur pervedimas atskaitingam asmeniui J. P. (2023 m. balandžio 27 d. – 100 Eur, 2023 m. balandžio 27 d. – 1 500 Eur, 2023 m. balandžio 28 d. – 100 Eur); 690,89 Eur – UAB „Baltic Petroleum“, 325,35 Eur – UAB „Lidl Lietuva“, 319 Eur – UAB „Celsis“, 258,03 Eur – UAB „Circle K Lietuva“, 249,02 Eur – UAB „MAXIMA LT“. Pareiškėjos atsiskaitymai per atskaitingą asmenį J. P. laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d.: 3 269,52 Eur – UAB „Jozita“, 1 876,78 Eur – UAB „Lidl Lietuva“, 1 059,16 Eur – UAB „MAXIMA LT“, 517,65 Eur – UAB „Baltic Petroleum“. Pareiškėjos atsiskaitymai per atskaitingą asmenį J. M. laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d.: 251,81 Eur – UAB „Lidl Lietuva“, 132,69 Eur – UAB „MAXIMA LT“, 114,75 Eur – UAB „Baltic Petroleum“, 101,07 Eur – UAB „Reklamos priedai“. Taigi, VMI Nurodymą grindžia siekiu užtikrinti galimos paslėpti, atsiskaitant grynaisiais pinigais, mokestinės prievolės vykdymą, teisiniu pagrindu tokiam Nurodymui taikyti nurodytas MAĮ 33 straipsnio 21 punktas, 34 straipsnis bei 104² straipsnis. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą šių teisinių nuostatų turinį bei į LVAT pateiktus išaiškinimus, matyti, kad Nurodymo taikymui mokesčių administratorius turėjo nustatyti dvi privalomas sąlygas – mokesčių įstatymų pažeidimus bei pagrįstą riziką, kad mokesčių mokėtojas, atsiskaitydamas grynaisiais pinigais, gali slėpti pajamas ar kitaip vengti mokėti mokesčius.
VMI faktinį pagrindimą, t. y. ginčijamame Nurodyme nurodytas faktines aplinkybes, sąlygojusias administracinio akto priėmimą, patvirtina byloje surinkti objektyvūs duomenys – rašytiniai įrodymai. Į bylą pateikta VMI 2023 m. birželio 7 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (21.222 Mr) FR1042-3064, kurioje nurodyta, kad operatyvaus patikrinimo pavedimo išrašymo datai 2023 m. balandžio 27 d. pareiškėjos skola valstybės biudžetui buvo 128 463,74 Eur. Operatyvaus patikrinimo metu nuo 2023 m. gegužės 8 d. iki 2023 m. birželio 5 d. VMI nurodymu nurašyta 3 299,39 Eur. Mokestinė nepriemoka 2023 m. birželio 5 d. mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis yra 135 723,77 Eur. VMI sudarė su pareiškėja mokestinės paskolos sutartis, tačiau 2023 m. kovo 8 d. VMI priėmė sprendimus Nr. (23.24-08) 327-14973 ir Nr. (23.24-08) 327-14973 nutraukti mokestinės paskolos sutartis, kadangi pareiškėja nesilaikė sudarytų sutarčių sąlygų. Kaip minėta, VMI nustatė, jog pareiškėja, turėdama mokestinę nepriemoką, laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. atsiskaitinėjo grynaisiais pinigais su juridiniais asmenimis per atskaitingus asmenis A. P., J. P. ir J. M.. VMI pažymėjo, kad nėra galimybės tiksliai patikrinti pareiškėjos vykdomų piniginių operacijų teisingumo kasoje ir pas atskaitingus asmenis, nes avansinių apyskaitų, banko ir kasos pateikti laikotarpiai nesutampa, taip pat operatyvaus patikrinimo metu nebuvo pateiktos suteiktų paskolų sutarčių kopijos, kasos įplaukų detalizavimas, atskaitingų asmenų avansinės apyskaitos už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. Konstatuota, kad vykdydama atsiskaitymus pareiškėja nesilaiko Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir pažeidžia VMI, kaip kreditoriaus, teises. Taigi, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjos mokesčių įstatymų pažeidimai nustatyti operatyvaus patikrinimo metu ir tai yra pirmoji pakankama sąlyga, įtvirtinta MAĮ 104² straipsnio 3 dalyje, kurios pagrindu gali būti duodamas nurodymas atsiskaityti negrynaisiais pinigais.
Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjos nurodytus teiginius, kad Nurodymo nebuvo pagrindo taikyti, nes pareiškėjos vadovas ar įgaliotas asmuo nebuvo pripažinti kaltais, jiems nepaskirta administracinė nuobauda dėl apgaulingo ar aplaidaus apskaitos tvarkymo, nebuvo nusikalstamu būdu įgytu pinigų. Pastebėtina, kad anksčiau nurodytas MAĮ 104² straipsnis įtvirtina atvejus, kuomet mokesčių administratorius turi teisę skirti nurodymą atsiskaityti negrynaisiais pinigais, vienas iš pagrindų tokiam nurodymui skirti yra juridinio asmens vadovui ar įgaliotam asmeniui taikyta baudžiamoji ar administracinė atsakomybė, tačiau kitas pagrindas (įtvirtintas MAĮ 104² straipsnio 3 dalyje) yra mokesčių įstatymų pažeidimas, nustatytas pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu. Todėl aplinkybė, kad pareiškėjos vadovui ar įgaliotiems asmenims nebuvo taikyta atsakomybė, nereiškia, kad Nurodymas negalėjo būti skirtas kitais MAĮ 104² straipsnyje įtvirtintais pagrindais.
Antroji sąlyga Nurodymui skirti – pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas, atsiskaitydamas grynaisiais pinigais, gali slėpti pajamas ar kitaip vengti mokėti mokesčius, nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta. Teismas, remdamasis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatė, kad pareiškėja vykdo atsiskaitymus grynaisiais pinigais per atskaitingus asmenis, turėdama mokestinę prievolę valstybės biudžetui, todėl darytina išvada, kad mokesčių administratorius turėjo pagrįstą ir pakankamą pagrindą manyti, jog egzistuoja rizika dėl pajamų slėpimo ar kitokio mokesčių vengimo, atsiskaitant grynaisiais pinigais.
Teismo vertinimu, ginčijamas VMI Nurodymas yra tinkama mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė nagrinėjamu atveju, kuria siekiama užtikrinti galimos paslėpti atsiskaitant grynaisiais pinigais mokestinės prievolės įvykdymą. Nors pareiškėja teigia, kad Nurodymu yra ribojama jos veikla, jokių objektyvių tokį teiginį pagrindžiančių įrodymų pareiškėja į bylą nepateikė. Be to, Nurodymu apribotas tik atsiskaitymas grynaisiais pinigais, tačiau kitų atsiskaitymų negrynaisiais pinigais tvarka iš esmės nėra apribota. Pagal MAĮ 104² straipsnio 4 dalį, mokesčių mokėtojas, kuris dėl objektyvių priežasčių negali vykdyti nurodymo atsiskaityti negrynaisiais pinigais, nedelsdamas privalo pranešti apie tai mokesčių administratoriui. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė duomenų ir savo skunde nenurodė aplinkybių, kad būtų kreipusis į mokesčių administratorių nesant galimybės įvykdyti jos atžvilgiu priimto Nurodymo.
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjos ginčijamas VMI Nurodymas mokesčių mokėtojui atsiskaityti negrynaisiais pinigais yra teisėtas ir pagrįstas, pakankamai motyvuotas, jo naikinti nei pareiškėjos nurodomais, nei kitais motyvais teismas neturi pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).
Kadangi pareiškėjos skundas atmestas, ji neturi teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nepateikė įrodymų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų atlyginimo klausimas nesvarstytinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Dydis“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.