Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daina Vaidachavičienė, sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – L. K. ( toliau-Pareiškėja)skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. balandžio 23 d. nutarties, kuria jai buvo pratęstas priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje taikymas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjai priverčiamoji medicinos priemonė taikoma pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 31 d. nutartį, kuria L. K., nepakaltinamumo būsenoje padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

3. Iš apeliacinio skundo galima spręsti, kad prašoma Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. balandžio 23 d. nutartį panaikinti. Skunde teigiama, kad Pareiškėja jokių balsų negirdi, nesutinka būti apgyvendinama socialinės priežiūros įstaigoje, nurodo, kad gali gyventi savarankiškai.

Motyvuojamoji dalis

4. Skundas atmetamas.

5. Išnagrinėjęs skundo argumentus, pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pratęsė L. K. atžvilgiu taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis.

6. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, jam taikant medicinos priemones bei stebint elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicininės priemonės rūšį atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

7. Iš Komisijos dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros 2024 m. kovo 21 d. išvados Nr. 136 nustatyta, kad stebimuoju laikotarpiu L. K. gydymo eigoje būsena išlieka nestabili, stebimi ryškūs nuotaikos svyravimai, tarpais elgesys grubus, atžarus, nenoriai vartojo vaistus, galingos klausos haliucinacijos, ligonė kalbasi, pykstasi su savimi, tačiau pati to nepatvirtina, atsiribojusi mažai bendraujanti. Stebėjimo metu mąstymas nenuoseklus, paralogiškas, rezonuojantis, emocijos neadekvačios, nuotaika pažeminta, distrofiška, nekritiška. Komisija konstatuoja, kad L. K. būsena per stebimą laikotarpį nepakankamai stabili, ryškūs nuotaikos svyravimai, kritikos stoka, nenoras vartoti vaistus, elgesys epizodiškai neadekvatus, komisijai skundų neišsako, teigia, kad jaučiasi gerai, socialinė adaptacija nepakankama, todėl rekomenduoja tęsti priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis.

8. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs komisijos išvadą, kitus byloje esančius duomenis sprendžia, kad tinkamai užtikrinti L. K. reikalingą gydymą šiuo metu galima tik ją stebint ir gydant stacionare bendro stebėjimo sąlygomis, nes dėl ligos pobūdžio ir per trumpo gydymo laiko negalima daryti išvados, jog sveikata yra pagerėjusi tiek, kad gydymą galima būtų tęsti ambulatorinėmis sąlygomis. Svarbu įvertinti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 31 d. nutartis pradėta vykdyti tik 2023 metų balandžio 29 d. ir tik nuo to laiko L. K. stacionarizuota į VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninę, t. y. ji iki Komisijos išvados realiai gydoma vienerius metus. Kaip matyti iš VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės atstovės gydytojos R. Bandžiulienės paaiškinimo teismo posėdyje, L. K. gydymas buvo koreguotas, bet ligonė yra rezistentiška gydymui, todėl rekomenduoja pratęsti priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis.

9. Skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad L. K. gydymo laikotarpis bendro stebėjimo sąlygomis nėra rezultatyvus, nes asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė psichikos būklė išlieka nestabili, todėl akivaizdu, kad gydymas dar turi būti tęsiamas stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis. Teismo vertinimu yra praėjęs per trumpas laiko tarpas, kad pasiekti L. K. gydymo tikslus, keičiančius jos socialinį elgesį, pavojingumą bei kritiškumą savo veiklai, nes tam yra būtinas ilgesnis laiko tarpas bei jos elgesio kontrolė struktūrizuotoje gydymo aplinkoje. Iš Komisijos išvados matyti, kad pacientė išlieka nekritiška savo ligai, o gydymas korekcijai pasiduoda labai lėtai, nuo hospitalizacijos pradžios jos būsena išlieka nestabili, elgesys grubus, atžarus, mąstymas nenuoseklus, paralogiškas, išlieka nenoras vartoti vaistus. Apygardos teismas, įvertinęs išvadą, L. K. paaiškinimus teismo posėdyje, kuriame ji pasakojo, jog skiriami netinkami vaistai, nori kad jie būtų pakeisti, teigia galinti gyventi savarankiškai, pritaria skundžiamos nutarties argumentui, kad L. K. pavojingumas dėl nepakankamai stabilios būsenos, kritiškumo stokos išlieka, todėl gydymas jai turi būti tęsiamas.

10. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu akivaizdu, kad L. K. gydymas dar turi būti tęsiamas stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis, nes yra praėjęs per trumpas laiko tarpas, tam kad pasiekti jos gydymo tikslus, keičiančius jos socialinį elgesį, tam būtinas ilgesnis laiko tarpas bei griežtesnė pacientės kontrolė struktūruotoje aplinkoje. Ambulatorinės priežiūros sąlygomis to nepavyktų padaryti dėl jau aptartų motyvų. Darytina išvada, kad L. K. sveikatos būklė nėra tiek pagerėjusi, kad jos gydymas galėtų būti tęsiamas lengvesnėmis sąlygomis užtikrinant tinkamą gydymą. Pasikeitus aplinkybėms ar pagerėjus L. K. sveikatai jai taikant intensyvų gydymą ir jos elgesio kontrolę, įstatymas suteikia galimybę bet kada, tačiau ne rečiau kaip kas šešis mėnesius, spręsti klausimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės keitimo ar naikinimo (BPK 405 straipsnio 2 dalis).

11. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. balandžio 23 d. nutartis, kuria L. K. pratęstas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis, yra pagrįsta ir teisėta, naikinti ją skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

L. K. kuriai taikoma priverčiamoji medicinos priemonė skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. balandžio 23 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.