- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-10-24
- Bylos Nr.
- 2-1347-424/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00921-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Valiulytė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- V. I.
- Trečiasis asmuo
- AB SEB bankas
- Kategorijos
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal A. K. ieškinį V. I., tretysis asmuo AB SEB bankas, dėl bendrosios dalinės nuosavybės padalinimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo padalinti jam ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį turtą, atsakovei priteisiant turtą natūra, o jam – iš atsakovės 3944,84 Lt piniginę kompensaciją; priteisti iš atsakovės AB SEB bankui 1299,22 Lt skolos pagal 2009-06-19 Visa vartojimo kredito kortelės sąskaitos sutartį Nr(duomenys neskelbtini).
Ieškovas nurodė, kad jis ir atsakovė nuo 2002m. kartu gyveno nesudarę santuokos, vedė bendrą ūkį, susilaukė dviejų vaikų. Gyvendami kartu 2003-04-14 išsimokėtinai įsigijo baldų komplektą „Bitė“ 2708 Lt vertės; 2004-06-22 išperkamosios nuomos sutartimi įsigijo šaldytuvą „Wirlpool“ -1488,8 Lt vertės, 2006-05-27 išperkamosios nuomos sutartimi įsigijo video kamerą „Canon“ – 823,45 Lt vertės, 2007-09-05 išperkamosios nuomos sutartimi įsigijo televizorių „Shivaki“ -569,43 Lt vertės, taip pat yra įsigiję skalbimo mašiną Miele-1000 Lt vertės, viryklę Bosch - 400 Lt vertės, virtuvės baldus -300 Lt vertės, siuvimo mašiną ‚SINGER“ -600 Lt vertės. Bendrai įgyto turto vertė yra 7889,68 Lt. 2009-06-19 vartojimo kredito sutartini ieškovo vardu buvo paimtas 4000 Lt kreditas, kuris buvo panaudotas bendriems šalių ir jų vaikų poreikiams tenkinti. 2011-09-01 dienai negrąžinta kredito dalis sudarė 2598,45 Lt. Nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio, susiklosčius šalių konfliktiškiems santykiams, šalys gyvena atskirai. 2011-12-07 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimu iš ieškovo šalių vaikams priteistas išlaikymas po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovė išsikraustydama iš šalių nuomoto buto išsivežė visus daiktus, buitinę techniką.
Gyvenimas nenusituokus, siekiant sukurti šeimos santykius, bendro ūkio tvarkymas, vaikų auginimas, reiškia šalių susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybė. Pagal CK 6.970 str. jungtinės veiklos partnerių įnašai yra lygūs, todėl šalių bendrai įgytas turtas yra jų bendra nuosavybė. Kadangi dėl susiklosčiusios situacijos tolimesnis bendras gyvenimas ir ūkio vedimas yra negalimas, todėl bendras turtas dalintinas. Kadangi padalinti turto natūra nėra galimybės, nes atsakovė yra pasiėmusi visą turtą, atsižvelgiant į su atsakove gyvenančių vaikų interesus iš atsakovės jam turi būti priteista piniginė kompensacija lygi pusei turto vertės. Taip pat iš atsakovės AB SEB bankui priteistina pusė skolos sumos, nes pagal CK 6.975 str. 1 d., kai jungtinės veiklos sutartis nėra susijusi su ūkine komercine partnerių veikla, kiekvienas partneris atsako pagal bendras sutartines prievole proporcingai jo dalies dydžiui, o nuo jungtinės veiklos pabaigos, jos dalyviai atsako solidariai tretiesiems asmenims pagal neįvykdytas bendras prievoles pagal CK 6.978 str. 3 d.
Teismo posėdyje ieškovas atsisakė ieškinio dalyje dėl 1354 Lt kompensacijos už baldų komplektą „Bitė“. Jam išaiškintos ieškinio atsisakymo pasekmės, numatytos CPK 294 str.2 d.
Šalies argumentai
Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad su atsakovu juos siejo vaikų auginimo santykiai. Bendromis lėšomis ir bendru darbu buvo vedamas bendras ūkis skirtas vaikų poreikiams tenkinti, o ne bendrai nuosavybei sukurti. Nors šalys kartu nebegyvena, jų bendros veiklos tikslas - vaikų auginimas ir auklėjimas - yra išlikęs. Šalys ir toliau kartu augina vaikus, todėl jų jungtinė veikla nėra nutrūkusi. Nenutrūkus šiai veiklai, negali būti dalinama ir nuosavybė. Ieškinyje nurodyti daiktai yra skirti vaikų poreikiams tenkinti. Vien sugyventinių turto įgijimas dar automatiškai nereiškia, kad šis turtas įgytas bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl turi būti sprendžiama ar kiekvienas ieškinyje nurodytas turto objektas buvo įgytas dalinės nuosavybės teise. Tačiau ieškovas nekelia reikalavimo pripažinti ieškinyje nurodytą turtą bendrąja daline nuosavybe. Daiktai yra įgyti seniai ir nusidėvėję, o ieškovas prašo juos dalinti įsigijimo kainomis, nors pagal skelbimų portalų duomenis ieškinyje nurodytų daiktų kainos yra žymiai mažesnės: šaldytuvas „Wirlpool“ –apie 450 Lt, televizorius „Shivaki“- apie 190 L, video kamera „Canon“ apie 125 Lt, siuvimo mašina ‚SINGER“ – apie 340 Lt. Skalbimo mašina Miele ir viryklė Bosch susidėvėjo dar gyvenant kartu su ieškovu ir buvo utilizuotos kaip neveikiančios. Šalims išsiskiriant atsakovas jau yra pasiėmęs dalį baldų komplekto „Bitė“ ir dalį virtuvės baldų. Atsakovo sudaryta kredito kortelės sutartis su banku yra sudaryta be atsakovės žinios ir jos sutikimo, o ar pagal šią sutartį gautos lėšos buvo panaudotos vaikų poreikiams tenkinti jai nėra žinoma.
Tretysis asmuo nurodė, kad nuo jungtinės veiklos sutarties pabaigos jo dalyviai atsako solidariai kreditoriams pagal neįvykdytas prievoles, todėl prievolė pagal A. K. su banku sudarytą sutartį pripažintina solidaria šalių prievole.
Teismo nustatytos aplinkybės ir motyvai.
Šalys pripažino, kad nuo 2002 metų iki 2011 m. rugsėjo mėnesio gyveno kartu. Gyvenant šalims kartu gimė jų vaikai Aleksandra, gim. 2003-02-20, ir Valerija, gim. 2004-11-30. Kaip matyti iš ieškovo pateiktų sutarčių, baldų komplektas „Bitė“, šaldytuvas „Wirlpool“, videokamera „Canon“, televizorius „Shivaki“ buvo įgyti šalims gyvenant kartu, o ieškinyje nurodytos daiktų vertės nurodytos jų įsigijimo kainomis (b.l.9-12). 2009-06-19 Visa vartojimo kredito kortelės sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovui buvo suteiktas 4000 Lt kredito limitas (b.l.13-15).
Šalys savo partnerystės įstatymų nustatyta tvarka nebuvo įregistravę, todėl jų tarpusavio turtiniams santykiams taikytinos daiktinės teisės ir jungtinę veiklą reglamentuojančios teisės normos. Vien nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, bendro ūkio vedimas dar nereiškia įgyto turto bendrumo. Tam, kad asmenų bendra veikla būtų įvertinta kaip jungtinė veikla, ji turi atitikti įstatymo nustatytus šios veiklos kriterijus. Šalys pradėjo gyventi kartu jau galiojant Civiliniam kodeksui, todėl jų veikla vertinama pagal šio kodekso normas. CK 6.969 str. 4 d. reikalauja, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos. Šis įstatymas taip pat numato, kad sutarties formos reikalavimų nesilaikymas, sutartį daro negaliojančia. Šalys rašytinės jungtinės veiklos sutarties nepateikė, todėl jų bendrą gyvenimą laikyti susitarimu dėl jungtinės veiklos, o įgytą turtą – jungtinės veiklos rezultatu, nėra teisinio pagrindo.
Šalys pripažino, kad jų bendro gyvenimo tikslas buvo vaikų auginimas, o šiam tikslui įgyti ieškinyje nurodyti namų apyvokos daiktai yra šalių bendroji dalinė nuosavybė. Šią aplinkybę pripažino ir atsakovė, todėl ši aplinkybė laikoma įrodyta (CPK 187 str.). Šalims pripažinus bendrosios dalinės nuosavybės faktą, bendrai įgyto turto padalinimo klausimas sprendžiamas pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę reglamentuojančias taisykles.
Šalies argumentai
Nors ieškovas ieškiniu prašo padalinti bendrosios dalinės nuosavybė teise priklausantį turtą, nustatyti šalių dalių bendrame turte ieškovas neprašo. Ieškovas, iš anksto vadovaudamasis įstatymo nuostata, kad bendrasavininkių dalys bendrame turte yra lygios (CK 4.73 str. 3 d.), prašo priteisti iš atsakovės kompensaciją už jam tenkančią turto dalį. Toks ieškovo reikalavimas iš esmė reiškia reikalavimą dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau atidalinti jo dalį iš bendro su atsakove turto ieškovas neprašo. Nors ieškovas nurodo, kad turto padalinti natūra nėra galimybės, tačiau ieškovo nurodytų bendrų daiktų visuma sudaro dalų turtą ir ieškinyje nurodyti daiktai gali būti padalinti natūra, pinigais kompensuojant tik kiekvienai šaliai natūra priteistų daiktų vertės skirtumą. CK 4.80 str. 2 d. pirmenybę teikia daiktų padalinimui natūra ir tik nesant galimybės padalinti turtą be neproporcingos žalos daikto paskirčiai, gali būti priteisiama piniginė kompensacija. Ieškovas daiktų priteisti neprašo, todėl teismas negali išeiti už ieškinio ribų ir spręsti dėl daiktų padalinimo natūra (CPK 265 str. 2d.), o pareikštas ieškinio reikalavimas negali būti tenkinamas, ieškovui neįrodžius jo pagrįstumo (CPK 178 st.).
Ieškovas nurodė, kad daiktų jam nereikia, nes gyvena pas tėvą. Jam reikalinga piniginė kompensacija, kad, kaip teigė ieškovas teismo posėdyje, būtų sumažintas jo išlaikymo vaikams įsiskolinimas, išieškomas antstolio pagal teismo sprendimą, nes geruoju atsakovė sumažinti jo skolą vaikams nesutiko. Tai rodo, kad ieškovas šiuo ieškiniu ne gina savo civilines teises, bet siekia bent iš dalies išvengti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo. Tokia ieškovo pozicija ne tik prieštarauja civilio proceso tikslams, numatytiems CPK 2 str., bet ir rodo ieškovo piktnaudžiavimą procesu jį naudojant prieš atsakovę, kaip spaudimo priemonę, tam, kad ji sumažintų iš jo išieškomas sumas vaikams. Todėl ieškinys, pareikštas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, negali būti tenkinamas (CPK 95 str. 1 d.).
Atsakovė šioje byloje patyrė 600 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l.60), todėl atmetus ieškinį, jos priteistinos iš ieškovo (CPK 93 str.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 96, 98, 150, 259, 260, 270 str. str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Priimti ieškovo atsisakymą nuo ieškinio dėl 1354 Lt priteisimo ir bylą šioje dalyje nutraukti.
Priteisti iš A. K. 600 Lt bylinėjimosi išlaidų V. I..
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.