Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Snaigė Juknevičienė, sekretoriaujant Loretai Janušauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui O. M., VMI prie LR Finansų ministerijos atstovei N. L.,

teismo posėdyje išnagrinėjusi O. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finanų ministerijos atliko operatyvinį patikrinimą uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) ir nustatė, kad bendrovė nuo 2015-01-01 iki 2015-07-15, būdama skolinga valstybės biudžetui, iš bendrovės kasos grynaisiais pinigais mokėjo darbuotojams darbo užmokestį. Tokiu būdu vykdant atsiskaitymus su kreditoriais nepervedus lėšų į valstybės biudžetą, buvo pažeisti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau -CK), 6.930¹ reikalavimai dėl atsiskaitymo eiliškumo. O. M., būdama bendrovės vadovė, pažeisdama CK 6.930¹ „Atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas“ nuostatas, t.y. išmokėdama darbo užmokestį įmonės darbuotojams, nesilaikė įstatymu nustatyto atsiskaitymų grynaisiaisi ir negrynaisiaisi pinigiais eiliškumo ir taip padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁶ str. 1 d. numatytą pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas).

O. M. dėl padaryto teisės pažeidimo kalta pripažino ir paaiškino, kad iš tiesų jokio darbo užmopkesčio ji nei sau, nei darbuotojams neišmokėjo. Uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini) veiklos nevykdė apie dvejus metus, įmonėje buvę du autovežiai buvo išnuomoti kitoms įmonėms, tačiau nei iš jų nuomos, nei iš kitų šaltinių įmonė pajamų negaudavo. Kadangi jos šeimai buvo reikalinga banko paskola, ji įnešdavo grynųjų pinigų į (duomenys neskelbtini) kasą ir juos išsimokėdavo sau bei dar dviem asmenims, kad bankui, iš kurio ėmė paskolą („Šiaulių bankas“) galėtų parodyti savo pajamas ir taip gauti reikalingą paskolą. Dėl padaryto pažeidimo prašė skirti kuo mažesnę baudą ir ją išdėstyti dalimis.

Institucijos VMI prie LR Finansų ministerijos atstovė paaiškino, kad atlikus operatyvinį patikrinimą (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015 metų sausio mėnesio iki 2015-07-15 buvo mokamas darbo užmokestis įmonės direktorei O. M., įmonės akcininkams S. S. ir K. S., bet nebuvo mokami mokesčiai valstybės biudžetui. Pažeidimai buvo daromi visą tikrintiną laikotarpį ir tęsėsi 7 mėnesius. Pirmas pažeidimas buvo padarytas 2015-01-15, vėliau šis pažeidimas buvo kartojamas kas mėnesį. 2015-01-15 įmonė turėjo valstybei 67 376 eurų 66 centų įsiskolinimą.

Pagal ATPK 50⁶ str. 1 d. atsako tas, kas pažeidė įmonių ir įstaigų kreditorių teises (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais).

CK 6.930¹ str. numato, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

O. M., būdama įmonės direktore, įmonės kasoje esančiomis lėšomis pirmiau už valstybės biudžetą atsiskaitė su darbuotojais, kuriems nebuvo išduoti vykdomieji dokumentai. Priešingu atveju, jei darbuotojų atžvilgiu būtų gauti vykdomieji dokumentai, tai sąlygotų mokėjimo eilės pirmumą darbuotojų, bet ne valstybės biudžeto atžvilgiu. Kadangi darbuotojams nebuvo išduoti vykdomieji raštai ar kiti vykdomieji dokumentai, mokėjimų jiems eiliškumas įstatymiškai nustatomas penktąja eile. Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) kasos knygos (2015-01-01 – 2015-07-31) įmonės kasoje tikrinamuoju laikotarpiu buvo tam tikras kiekis lėšų. Jų kilmė atsiskaitymo eiliškumui įtakos neturi, O. M. paaiškinimas, kad ji įnešė į kasą savo lėšas ir jas tuojau pat išsimokėjo kaip darbo užmokestį, nes tik tokiu būdu galėjo gauti banko paskolą, įtakos atsiskaitymo eiliškumui neturi, nes lėšos, patekę bet kokiu būdu į įmonės sąskaitą, tampa ne asmeninėmis ją įnešusio asmens lėšomis, bet įmonės nuosavybe, ir jų paskirstymui galioja taisyklės, taikomos bendrovės lėšų apskaitai ir panaudojimui. Tokiu būdu O. M. veika atitinka ATPK 50⁶ str. 1 d., kadangi ji, pažeisdama CK 6.930¹ „Atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas“ nuostatas, pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teises.

Motyvuojamoji dalis

O. M. kaltė taip pat įrodyta bylos medžiaga: mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išrašo kopija (b. l. 3-7), mokestinės nepriemokos balansų kopija (b. l. 8-15), operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (23.30-08)FR1042-10311 kopija (b. l. 16-17), kasos knygos kopija (b l. 18-19), kasos išlaidų orderių kopijomis (b. l. 20-23), atlyginimų mokėjimų žiniaraščių kopijomis (b. l. 24-33).

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, jos atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Pažeidėjos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji nuoširdžiai gailisi dėl padaryto teisės pažeidimo (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. O. M. dirbanti, neteista, administracine tvarka bausta. Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, pažeidėjai skirtina straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – minimali bauda.

Kadangi O. M. skiriama bauda yra didelė ir pažeidėja neturi pakankamai pajamų jai iš karto sumokėti, paskirta bauda išdėstytina 4 (keturių) mėnesių laikotarpiui (ATPK 313 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 23 str., 30 str., 286 str., 287 str., 313 str. 3 d.,

nutaria:

O. M. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50⁶ str. 1 d., padarymą skirti 1448 (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių) eurų baudą.

O. M. paskirtos 1448 eurų baudos mokėjimą išdėstyti per 4 (keturių) mėnesių laikotarpį nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį sumokant po 362 (tris šimtus šešiasdešimt du) eurus baudos.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per nutarimą priėmusį teismą.