- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-02-23
- Bylos Nr.
- I-1581-505/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02192-2014-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Daina Kukalienė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 15.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjui V. K., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovui Albinui Algimantui Pliaugai,
nedalyvaujant Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 289620018,54 Eur (1 000 000 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 289620,02 Eur (1 000 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 1).
Pareiškėjas savo skunde, patikslintame skunde (b.l. 1-2, 12) bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2014 m. kovo 3 d. kreipėsi skundu į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuriame nurodė Kauno tardymo izoliatoriaus neteisėtus veiksmus, t. y., kad pareiškėjas įteikė atsakovui dešimt raštų, o atsakymas gautas tik vienas. Teigė, jog Kauno tardymo izoliatorius nesuteikė jam galimybės susipažinti su teisės aktais bei tobulintis teisiniais klausimais, taip pat pareigūnai neleido tinkamai naudotis dušu, atsisakė grąžinti elektroninių knygų skaitytuvą. Pažymėjo, jog 2014 m. sausio 29, 30 d. kreipėsi į Kauno tardymo izoliatorių dėl susitikimo su psichologu, dėl vegetarinio maitinimo, dėl kompaktinių diskų ir aparatūros, dėl susipažinimo su teisės aktais, dėl paimtų elektros prietaisų grąžinimo, ir t. t., tačiau gauti atsakymai iš atsakovo jo netenkino. Dėl minėtų atsakovo pareigūnų veiksmų patyrė neturtinę žalą, todėl prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimu į skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 39-40).
Atsiliepime į skundą nurodė, kad Kalėjimų departamentas, kaip centrinė viešojo administravimo institucija, į pareiškėjo skundą atsakė laiku, išsamiai, atsakymą pagrindė teisės normomis, nurodė apskundimo tvarką. Be to, atsakymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio įtvirtintus reikalavimus, yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo. Teigė, jog pareiškėjui buvo išaiškinta, kad dėl susipažinimo su dominančiais teisės aktais gali kreiptis į pataisos namų administraciją, kuriuose atlieka laisvės atėmimo bausmę arba naudotis kitais informacijos šaltiniais. Pažymėjo, kad kalinimas pats savaime sukelia apribojimų ir nepatogumų, riboja daugelį įprastų veiklos formų, o tinkamas elgesys bei adekvatus iškilusių problemų sprendimas palengvina bausmės atlikimą. Nurodė, kad Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. nuostatas kyla esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Nenustačius bent vienos iš trijų minėtų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Kadangi atsakovų elgesys yra teisėtas ir pagrįstas, pagal galiojančius teisės aktus, žalai atsirasti nėra būtinų sąlygų, todėl Valstybei nekyla prievolė atlyginti pareiškėjo prašomą neturtinę žalą. Pareiškėjas jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardyti objektyviais, nepateikė, rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir samprotavimais, taip pat nedetalizavo jokių aplinkybių, kurios galėtų paliudyti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas Kauno tardymo izoliatorius atsiliepimu į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 63-65).
Atsakovas atsiliepime į skundą ir atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog nors pareiškėjas teigia, kad nuo 2014 sausio 29 d. iki vasario 4 d. parašė 10 raštų ir gavo į juos vieną atsakymą, tačiau iš tardymo izoliatoriaus dokumentų registro matyti, kad per buvimo Kauno tardymo izoliatoriuje laiką pareiškėjas kreipėsi tris kartus - dėl vegetarinio maitinimo, dėl kompaktinių diskų ir aparatūros ir dėl susitikimo su psichologu. Į visus prašymus jam buvo atsakyta tą pačią dieną, su psichologu dėl asmeninių problemų jis susitiko 2014 m. sausio 31 d. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnyje yra reglamentuota suėmimo vykdymo tvarkos ir asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygų užtikrinimas, kuriame nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Suėmimo vykdymo įstatymu ir kitais teisės aktais. Nuteistųjų suėmimas vykdomas pagal tuo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus. Pažymėjo, jog atitinkami teisės aktai įpareigoja tardymo izoliatorių direktorius savo įsakymais tvirtinti tardymo izoliatorių vidaus tvarkos aprašus, o taip pat ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymo Nr. 1-172 „Dėl tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo" 3 punktas įpareigoja tardymo izoliatorių vadovus parengti ir patvirtinti reikiamus teisės aktus Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėms įgyvendinti. Kauno tardymo izoliatoriaus direktorius, vadovaudamasis minėtomis nuostatomis, 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 1-71 patvirtino Suimtųjų ir nuteistųjų naudojimosi televizoriais, radijo imtuvais, kompiuteriais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kita leidžiama naudotis buitine technika ir jos tikrinimo tvarkos aprašą. Atsižvelgiant į tai, Kauno tardymo izoliatoriaus direktorius, patvirtindamas tvarką, kurioje nustatytos nuteistųjų teisės ir pareigos, veikė teisėtai ir pagal įstatymus. Atkreipė dėmesį, kad skunde pareiškėjas nenurodo konkrečių teisės aktų, kuriuos jo manymu pažeidė atsakovas, taip pat neįrodė nei tardymo izoliatoriaus pareigūnų neteisėtų veiksmų, nei žalos padarymo fakto. Kadangi skunde pateikti argumentai yra nepagrįsti, prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, neturtinę žalą dėl atsakovų neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas neturtinę žalą kildina dėl, jo manymu, neužregistruotų skundų, pateiktų Kauno tardymo izoliatoriui bei atsakovo nepateiktų atsakymų į juos.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – Kauno tardymo izoliatoriaus ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad Kauno tardymo izoliatoriaus ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Pažymėtina, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Kauno tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2014 m. sausio 29 d. iki 2014 m. vasario 4 d. Kaip nurodo pareiškėjas V. K., per šį laikotarpį jis Kauno tardymo izoliatoriaus administracijai pateikė 10 dokumentų. Pareiškėjo teigimu, jis 2014 m. sausio 29 d. Kauno tardymo izoliatoriuje pateikė 4 raštus: prašymą apsilankyti pas psichologą, prašymą dėl susipažinimo su teisės aktais, prašymą grąžinti paimtus elektros prietaisus, prašymą dėl vegetarinio maisto paskyrimo (b.l. 12). 2014 m. sausio 30 d. pareiškėjas atsakovui įteikė dar 6 dokumentus: prašymą nurodyti priežastis, dėl kurių neužregistruoti įteikti dokumentai, skundą, kad pareigūnas trukdė maudytis, prašymą leisti kasdien, neribojant laiko, susipažinti su oficialių dokumentų tekstais, prašymą kasdien keisti kompaktinius diskus, pareiškimą apie negrąžinamą elektroninės knygos skaitytuvą, ausines, kompaktinius diskus, pareiškimą dėl pareigūno atsisakymo priimti ir išsiųsti laišką (b.l. 12).
Lietuvos Respublikos Suėmimo vykdymo įstatymo 15 straipsnio 1 dalis (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2013-01-01) numato, kad suimtieji turi teisę kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais į valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus ir tarnautojus, nevyriausybines organizacijas ir tarptautines institucijas. Pagal šio straipsnio 3 dalį. atsakymai į suimtųjų pasiūlymus, prašymus (pareiškimus), peticijas ir skundus per dvi darbo dienas nuo jų gavimo momento pasirašytinai įteikiami suimtiesiems.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau-Taisyklės)(akto redakcija, galiojusi nuo 2012-04-01 iki 2014-12 23) 41 punktas numatė, kad suimtieji pasiūlymus, prašymus (pareiškimus), peticijas ir skundus pateikia raštu. Jeigu suimtasis neturi voko, pašto ženklų, rašymo priemonės ir popieriaus pasiūlymui, prašymui (pareiškimui), peticijai ar skundui parašyti, asmeninėje sąskaitoje neturi pinigų nurodytoms priemonėms įsigyti ir tokių priemonių prašo, tardymo izoliatoriaus administracija privalo suimtąjį jomis aprūpinti. Pagal Taisyklių 42 punktą jeigu suimtasis nori prie pasiūlymo, prašymo (pareiškimo), peticijos ar skundo pridėti dokumentų ar kitos medžiagos kopijas, tardymo izoliatoriaus administracija privalo suimtajam padaryti prašomų dokumentų ir medžiagos kopijas. Šios paslaugos suimtajam suteikiamos vadovaujantis Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039. Jeigu suimtojo asmeninėje sąskaitoje nepakanka lėšų tardymo izoliatoriaus administracijai atlyginti už kopijų parengimą, ši suma iš suimtojo asmeninės sąskaitos nurašoma, kai jis tampa mokus. Taisyklių 43 punktas sako, kad suimtieji rašytinius pasiūlymus, prašymus (pareiškimus), peticijas ir skundus įteikia tardymo izoliatoriaus direktoriaus paskirtam administracijos darbuotojui , o pagal Taisyklių 44 punktą žodiniai suimtųjų pasiūlymai, prašymai (pareiškimai) ir skundai registruojami Suimtųjų priėmimo asmeniniais klausimais apskaitos žurnale (7 priedas). Atsakymus į suimtųjų pasiūlymus, prašymus (pareiškimus), peticijas ir skundus suimtiesiems tardymo izoliatoriaus direktoriaus įgalioti darbuotojai įteikia per dvi darbo dienas nuo jų gavimo momento suimtajam pasirašant Suimtiesiems atsiųstų atsakymų apskaitos žurnale (8 priedas) (Taisyklių 45 punktas).
Minėtų teisės aktų pagrindu Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 1-67 patvirtinto Suimtųjų (nuteistųjų) laiškų, pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų priėmimo, išsiuntimo ir atsakymų į juos įteikimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarka) (pareiškėjas pripažino, jog jis su šia Tvarka yra supažindintas) 4 punkte numatyta, kad kiekvieną darbo dieną korespondencija rytinio patikrinimo metu įteikiama Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininkui (toliau – būrio viršininkas). Būrio viršininkas priima tik užklijuotą voką, kurį registruoja „Suimtųjų (nuteistųjų) laiškų, pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų bei skundų apskaitos žurnale“, pasirašant voką įteikusiam suimtajam (nuteistajam). Registruoti laiškai priimami ir išsiunčiami gavus suimtojo (nuteistojo) rašytinį prašymą (Tvarkos 5 punktas), o pagal šios Tvarkos 16 punktą būrių viršininkai gautus atsakymus, adresuotus suimtiesiems ir nuteistiesiems, įteikia pasirašytinai „Suimtiesiems (nuteistiesiems) atsiųstų atsakymų apskaitos žurnale per 2 darbo dienas nuo atsakymo gavimo momento (b.l.93-95).
Byloje pateikto „Trečiojo aukšto suimtųjų ir nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų) bei skundų įstaigos vadovybei registro Nr. 48“ išrašas patvirtina, jog pareiškėjas 2014 m. sausio 29 d. pateikė tris rašytinius prašymus (pareiškimus), adresuotus Kauno tardymo izoliatoriaus administracijai dėl vegetarinio maitinimo, aparatūros bei susitikimo su psichologu (b.l. 66-68).
Iš „Atsakymų įteikimo suimtiesiems, nuteistiesiems į jų rašytinius pasiūlymus, prašymus (pareiškimus) bei skundus registro Nr. 49“ išrašo matyti, jog 2014 m. sausio 29 d. pareiškėjui buvo parengti ir įteikti atsakymai į jo minėtus 2014 m. sausio 29 d. prašymus (psichologo konsultacijai paskirtas 2014 m. sausio 30 d., kuri suteikta sausio 31 d.)(b.l.66- 73). Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas pripažino, kad tiek vegetarinis maitinimas, tiek psichologo konsultacija buvo suteikti pareiškėjui.
Kauno tardymo izoliatorius 2014 m. vasario 24 d. raštu Nr. 49-84 pateikė atsakymą į pareiškėjo 2014 m. sausio 29 d. prašymą „Dėl daiktų grąžinimo“, kuriame išsamiai, remiantis teisės aktais nurodė dėl V. K. atsivežtų daiktų į Kauno tardymo izoliatorių patikrinimo ir grąžinimo pareiškėjui (b.l. 13). Minėtame atsakyme nurodyta, kad elektroninis knygų skaitytuvas, antros ausinės ir 17 kompaktinių diskų (iš 37 atsivežtų) buvo padėti į suimtųjų ir nuteistųjų daiktų laikino saugojimo sandėlį, nes vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 173 punktu, nuteistiesiems nėra numatyta leisti naudotis elektroniniais knygų skaitytuvais ir vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-124 patvirtinto „Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims perduotų ar įsigytų daiktų ir informacijos laikmenų tikrinimo, peržiūrėjimo, perklausymo bei laikymo tvarkos aprašo“ 3 punktu, nuteistasis ar suimtasis su savimi gali turėti tik po vieną tos rūšies daiktą (išskyrus kompaktinius diskus, kurių galima turėti ne daugiau kaip 20 vienetų) (b.l. 13, 111).
Kadangi pareiškėjas neginčijo aplinkybių, jog į jo 2014 m. sausio 29 d. prašymus atsakymai buvo pateikti, todėl atsakovo neteisėtų veiksmų dėl minėtos dienos pareiškėjo prašymų nenustatyta.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad 2014 m. sausio 30 d. Kauno tardymo izoliatoriui pateikė 6 dokumentus, tačiau atsakymų į juos negavo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai. Šia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis gali rinkti įrodymus savo iniciatyva (ABTĮ 57 str. 4 d.). Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1-203/2005, 2007 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-301/2007).
Pareiškėjas skunde ir teismo posėdyje tik abstrakčiai nurodė, jog 2014 m. sausio 30 d. pateikė dar šešis dokumentus, kurių atsakovo Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnai neregistravo jau minėtų teisės aktų nustatyta tvarka (nenurodė kada, koks pareigūnas ir dėl kokių priežasčių neįregistravo pareiškėjo minėtų dokumentų), tačiau kaip matyti iš atsiliepimo į šį skundą, atsakovo atstovo paaiškinimų, atsakovas neturi duomenų, jog pareiškėjas 2014 m. sausio 30 d. būtų kreipęsis į Kauno tardymo izoliatoriaus administraciją su kitais prašymais, todėl šis pareiškėjo argumentas atmestinas.
Pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas 2014 m. kovo 6 d. pateikė skundą Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl Kauno tardymo izoliatoriaus ir Marijampolės pataisos namų neteisėtų veiksmų (b.l. 42-44).
Kalėjimų departamentas 2014 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr. 2S-2169 informavo pareiškėją, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 str. 4 dalies reikalavimais, skundo dalis dėl Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmų buvo persiųsta Kalėjimų departamento 2014 m. kovo 14 d. raštu Nr. 2S-1517 nagrinėti pagal kompetenciją Kauno tardymo izoliatoriaus administracijai (b.l. 61).
Teismas pažymi, jog atsakymo pareiškėjas neskundė, todėl atsakovo aktai (veiksmai) negali būti laikomi neteisėtais ar nepagrįstais, o dėl teisėtų veiksmų neturtinė žala negali atsirasti.
Kaip jau buvo minėta valstybės atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tik esant neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, konkrečiai žalai (pasekmėms) ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Bylos aplinkybės ir įrodymai patvirtina, kad atsakovų veiksmai, iš kurių pareiškėjas kildina žalą, buvo atlikti vadovaujantis minėtais ginčo metu galiojančiais teisės aktais, t. y. buvo teisėti.
Išnagrinėjus pareiškėjo nurodytas skundo aplinkybes ir įrodymus, iš kurių kildinamas neturtinės žalos atsiradimas, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra vieno iš pareigos atlyginti neturtinę žalą atsiradimo elemento – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju nenustačius neteisėtų Kauno tardymo izoliatoriaus, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ar atskirų jų pareigūnų neteisėtų veiksmų pažeidžiant pareiškėjo teises ar teisėtus interesus, t. y. nenustačius nors vienos viešosios atsakomybės sąlygos, atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima, todėl esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų pareiškėjo skundas netenkintinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendė:
Pareiškėjo V. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.