- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-03-19
- Bylos Nr.
- I-355-386/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00006-2013-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Jokubauskaitė, Dalia Gumuliauskienė, Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- A. M.
- Atsakovas
- Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
- Trečiasis asmuo
- J. S.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės (pirmininkaujančios ir pranešėjos), Dalios Gumuliauskienės, Eglės Kiaurakytės, sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei, 2013 m. kovo 7 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. M. skundą atsakovei Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai bei trečiajam suinteresuotam asmeniui J. S. dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimo Nr. (1.32.)-SR-4579 ir 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. (1.11.)-SR-4654 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja A. M. (toliau – ir pareiškėja) skundu (b.l. 5-6) kreipėsi į teismą prašydama:
1) panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimą Nr. (1.32.)-SR-4579, kuriuo ji parinkta teikti antrinę teisinę pagalbą J. S. baudžiamojoje byloje Klaipėdos apygardos teisme;
2) panaikinti 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. (1.11.)-SR-4654, kuriuo pareiškėjos prašoma užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą J. S.;
3) priteisti iš atsakovės Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos žyminį mokestį.
Pareiškėja skunde nurodo, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir Klaipėdos tarnyba, ir Tarnyba) 2012 m. gruodžio 12 d. pagal Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 19 d. pranešimą ginti J. S. baudžiamojoje byloje Nr. 1A-1061-417-12 apeliacinėje instancijoje parinko pareiškėją, kadangi J. S. atsisakė jam prieš tai paskirto advokato J. K.
Pažymi, jog pradėjus nagrinėti minėtą baudžiamąją bylą Klaipėdos miesto apylinkės teisme, J. S. jos jau buvo atsisakęs ir nuo tolimesnio dalyvavimo toje byloje ji buvo atleista. Klaipėdos tarnybai bei Klaipėdos apygardos teismui buvo pranešta, kad J. S. ginti baudžiamojoje byloje Nr. 1A-1061-417 ji negali, nes Klaipėdos miesto apylinkės teisme J. S. jos teisinių paslaugų atsisakė. Tačiau Klaipėdos tarnyba 2012 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. (1.11.)-SR-4654 pranešė Klaipėdos apygardos teismo teisėjui E. M. ir pareiškėjai, kad atsisako ją pakeisti kitu advokatu, nes pagal Lietuvos advokatų etikos kodekso 3 punktą tarp J. S. ir pareiškėjos jokio interesų konflikto nėra. Pabrėžia, jog ji nesutinka su tokia atsakovės pozicija ir mano, kad pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 7 dalį antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas gali būti pakeistas pareiškėjo arba paties advokato motyvuotu rašytiniu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti teisinės pagalbos konkrečioje byloje.
Pabrėžia, kad J. S. Klaipėdos apygardos teisme posėdžio metu ne vieną kartą reiškė jai nušalinimą ir nebenorėjo, jog ji toliau jį gintų, kad pareiškėja jam sukelia pačias negatyviausias asociacijas. Pareiškėja pateikė prašymą, kad ji būtų pakeista kitu advokatu, tačiau prašymas Klaipėdos tarnybos nebuvo patenkintas.
Mano, jog yra pakankamas pagrindas pakeisti ją kitu advokatu, nes J. S. ją įžeidė ir pažemino, neatsiprašė, dėl ko pareiškėja J. S. minėtoje baudžiamojoje byloje negali užtikrinti tinkamos teisinės gynybos.
Pareiškėja A. M. prašo skundą tenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu (b.l. 14-17) prašo šią administracinę bylą nutraukti arba pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad 2012 m. lapkričio 19 d. Klaipėdos tarnyboje gautas Klaipėdos apygardos teismo teisėjo E. M. pranešimas, kuriame nurodoma, kad Klaipėdos apygardos teisme 2012 m. gruodžio 20 d. 8.30 val. apeliacine tvarka bus nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1A-1061-417/2012 ir kaltinamajam J. S. gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu.
Klaipėdos tarnyba 2012 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. (1.32.)-SR-4579 informavo Klaipėdos apygardos teismo teisėją E. M., kad kaltinamajam J. S. baudžiamojoje byloje minėtoje byloje Nr. 1A-1061-417/2012 ginti parinkta advokatė A. M.
Pažymi, jog 2012 m. gruodžio 17 d. pranešimu Klaipėdos apygardos teismo teisėjas E. M. informavo Klaipėdos tarnybą apie 2012 m. gruodžio 14 d. teisme gautą advokatės A. M. pranešimą dėl interesų konflikto ir nedalyvavimo 2012 m. gruodžio 20 d. paskirtame teismo posėdyje ir prašė išspręsti susidariusią situaciją bei užtikrinti gynėjo dalyvavimą.
2012 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. (1.11.)-SR-4654 Klaipėdos tarnyba informavo teisėją E. M. bei advokatę A. M., kad iš esamos informacijos, kuri pateikta 2012 m. gruodžio 17 d. teisėjo E. M. pranešime bei 2012 m. gruodžio 14 d. advokatės A. M. pareiškime, Klaipėdos tarnyba minėtoje baudžiamojoje byloje interesų konflikto Lietuvos advokatų etikos kodekso prasme nenustatė. Be to, pažymėjo, kad atsižvelgiant į asmenines J. S. savybes bei į tai, kad J. S. išreiškia nepasitikėjimą iš esmės visais Klaipėdos tarnybos skiriamais advokatais, Klaipėdos tarnyba padarė išvadą, kad šiuo atveju neegzistuoja jokios objektyvios aplinkybės, dėl kurių advokatė A. M. negalėtų teikti teisinės pagalbos J. S.
Taip pat nurodo, jog 2013 m. sausio 8 d. pranešimu Nr. 1A-110-417/2013 Klaipėdos apygardos teismo teisėjas E. M. kreipėsi į Klaipėdos tarnybą, prašydamas skubiai J. S. paskirti gynėją. Atsakovė, 2013 m. sausio 10 d. raštu Nr. (1.32.)-SR-113 atsakydama į teisėjo E. M. prašymą, parinko kitą advokatę - D. R.
Teigia, jog Klaipėdos tarnyba pati sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, advokato paskyrimo ar vėlesnio pakeitimo nepriima, o atlieka tik tarpinį vaidmenį, parinkdama ir pateikdama ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui gynėjo kandidatūrą. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas savo ruožtu nustatęs, kad parinkta gynėjo kandidatūra konkrečiu atveju konkrečiam ginamajam nėra tinkama, ar kad paskirtą gynėją būtina pakeisti kitu, turi kreiptis į Tarnybą dėl kito advokato. Todėl Klaipėdos tarnyba pareiškėjos nepakeitė kitu advokatu, kadangi šios teisės tarnybai nesuteikia jokie teisės aktai. Be to, pareiškėja skunde nepagrįstai remiasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 7 dalimi numatyta advokato pakeitimo procedūra, kuomet sprendimą priima Tarnyba, nes Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnyje įtvirtintos procedūros taikomos organizuojant antrinę teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose nesant būtino gynėjo dalyvavimo, t.y. ne Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio tvarka (remiasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21 straipsnio 6 dalimi). Klaipėdos tarnyba, vykdydama teisėjo E. M. pranešime išdėstytą prašymą „išsiaiškinti susidariusią situaciją bei užtikrinti gynėjo dalyvavimą teismo posėdyje“, 2012 m. gruodžio 18 d. rašte Nr. (1.11.)-SR-4654 tik įvertino ir išreiškė savo poziciją dėl teisėjo aprašytos situacijos ir paskirto gynėjo pareigų. Mano, kad 2012 m. gruodžio 18 d. raštas Nr. (1.11.)-SR-4654 teisinių pasekmių pareiškėjai nesukūrė.
Akcentuoja, kad baudžiamąją bylą nagrinėjančio teisėjo sprendimu advokatė A. M. yra pakeista kitu gynėju, nes 2013 m. sausio 8 d. raštu gavusi teisėjo E. M. pranešimą dėl kito gynėjo parinkimo, Klaipėdos tarnyba 2013 m. sausio 10 d. raštu Nr. (1.32.)-SR-113 vietoje A. M. parinko kitą gynėją ir apie tai informavo teisėją.
Pažymi, jog pareiškėja prašo panaikinti 2012 m. gruodžio 12 d. aktą Nr. (1.32.)-SR-4579, tačiau jokių neteisėtumo ir nepagrįstumo argumentų, susijusių su Klaipėdos tarnybos veiksmais nenurodo. Pabrėžia, kad Klaipėdos tarnyba skundžiamu minėtu aktu tik parinko advokatę, tačiau jos nepaskyrė. Prerogatyva vertinti šios advokatės kandidatūros tinkamumą, šią advokatę paskirti ar vėliau pakeisti kitu advokatu priklausė išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui, remiantis Baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 3 dalimi, 37 straipsniu, 61 straipsniu, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21 straipsnius bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-179 patvirtintomis Advokato parinkimo teikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose rekomendacijomis.
Mano, jog skundžiamais aktais tiesiogiai nebuvo nustatytos ar panaikintos kokios nors pareiškėjos teisės ar pareigos. Kadangi teises ir pareigas pareiškėjai sukūrė ne minimi Klaipėdos tarnybos aktai, o Klaipėdos apygardos teismo teisėjo E. M. sprendimas paskirti advokatę A. M. Jono S. gynėja. Teigia, jog abu skundžiami Klaipėdos tarnybos aktai negali būti savarankišku ginčo dalyku ir jų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nenagrinėjamas administraciniame teisme, todėl remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktu, byla nutrauktina, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.
Atsiliepimas
Atsakovė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkamai (b.l. 39). Atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimu prašo administracinę bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.
Trečiasis suinteresuotas asmuo J. S. į skundą atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai (b.l. 41). Gauta informacija (b.l. 44), jog J. S. šiuo metu yra suimtas ir yra areštinėje.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama atsakovės Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atstovui bei trečiajam suinteresuotam asmeniui J. S. nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Pareiškėja prašo panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimą Nr. (1.32.)-SR-4579 ir 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. (1.11.)-SR-4654, kuriais ji yra parinkta teikti antrinę teisinę pagalbą J. S. baudžiamojoje byloje Klaipėdos apygardos teisme bei priteisti žyminį mokestį.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo teisinių santykių srityje, kuri reglamentuojama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme bei kituose teisės aktuose.
Faktinės bylos aplinkybės.
Skundžiamu 2012 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. (1.32.)-SR-4579 (b.l. 7) Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ginti J. S. baudžiamojoje byloje Nr. 1A-1061-417/2012 Klaipėdos apygardos teisme parinko advokatę A. M.
Pareiškėjai nesutikus su šiuo sprendimu, ji 2012 m. gruodžio 14 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą (b.l. 8) nurodydama, jog J. S. ginti negali, nes jį ginant kitose bylose, jis kiekvieną kartą reiškia nepasitikėjimą ja, sistemingai ją įžeidinėja, tarp pareiškėjos ir J. S. susiklostė interesų konfliktas ir tolimesnis bendradarbiavimas su J. S. tapo nebegalimas. Pareiškimu Klaipėdos apygardos teismo buvo prašoma įpareigoti Klaipėdos tarnybą paskirti kitą advokatą.
Klaipėdos apygardos teismo teisėjas E. M. 2012 m. gruodžio 17 d. pranešimu (b.l. 20) Klaipėdos tarnybai pranešė, kad 2012 m. gruodžio 14 d. Klaipėdos apygardos teisme gautas advokatės A. M. pareiškimas, kad tarp jos ir J. S. kilo interesų konfliktas ir 2012 m. gruodžio 20 d. vyksiančiame teismo posėdyje gynėja nedalyvaus. Minėtu raštu nurodyta išsiaiškinti susidariusią situaciją bei užtikrinti gynėjo dalyvavimą teismo posėdyje.
Klaipėdos tarnyba 2012 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. (1.11.)-SR-4654 (b.l. 22-23) nurodė, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-1061-417/2012 interesų konflikto Lietuvos advokatų etikos kodekso prasme nėra. Be to, atsižvelgiant į asmenines pareiškėjo J. S. savybes bei į tai, kad J. S. išreiškia nepasitikėjimą iš esmės visais Klaipėdos tarnybos paskiriamais advokatais, todėl Klaipėdos tarnyba nusprendė, jog šiuo atveju neegzistuoja jokios objektyvios aplinkybės, dėl kurių advokatė A. M. negalėtų teikti teisinės pagalbos J. S. Minėtu raštu advokatės prašoma dalyvauti teismo posėdyje ir užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą.
Dėl skundžiamų aktų įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms
Nagrinėjamoje byloje atsakovė teigia, kad skundžiamais administraciniais aktais tiesiogiai nebuvo nustatytos ar panaikintos kokios nors pareiškėjos teisės ar pareigos. Teigia, jog abu skundžiami Klaipėdos tarnybos aktai negali būti savarankišku ginčo dalyku ir jų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nenagrinėjamas administraciniame teisme, todėl remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktu, byla nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka dėl toliau išdėstytų motyvų.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Teisinės pagalbos įstatymas) 9 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnybos): organizuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą apygardos teismo teritorijoje (9 straipsnio 3 dalies 2 punktas); priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (9 straipsnio 3 dalies 3 punktas); sudaro sutartis su advokatais, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą. Sutartyje turi būti nustatyta advokatų pareiga teikti antrinę teisinę pagalbą, šios pareigos atlikimo sąlygos ir tvarka, tarnybos teisė nutraukti sutartį, jeigu advokatas neteikia ar netinkamai teikia antrinę teisinę pagalbą, ir kitos sąlygos (9 straipsnio 3 dalies 4 punktas).
Taigi, kaip matyti iš teisinio reglamentavimo, Valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba sudaro sutartis su advokatais, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą. Sutartyje nustatoma pareiga teikti antrinę teisinę pagalbą ir, nesilaikius minėtos pareigos, Tarnyba turi teisę nutraukti sutartį, t.y. gali nutraukti sutartį jei advokatas neteikia ar netinkamai teikia antrinę teisinę pagalbą. Tarnybai paskyrus advokatą teikti antrinę teisinę pagalbą, šis turi pareigą ją teikti. Atsisakymas teikti antrinę teisinę pagalbą ar netinkama advokato gynyba gali būti priežastimi minėtos sutarties nutraukimui. Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, jog paskyrus advokatą, šis privalo ne tik teikti antrinę teisinę pagalbą, bet ir šią pareigą atlikti tinkamai.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-179 „Dėl advokato parinkimo teikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose patvirtintų rekomendacijų“ (toliau – ir Rekomendacijos) 2 punkte numatyta, kad gynėją parenka valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, kuris atlieka antrinės teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose koordinavimo funkciją, arba advokatas, su kuriuo Tarnyba teisingumo ministro nustatyta tvarka yra sudariusi sutartį dėl antrinės teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose koordinavimo (toliau vadinama – koordinatorius). Tarnybos informuoja ikiteisminio tyrimo institucijas, prokuratūras ir teismus apie paskirtus koordinatorius.
Rekomendacijų 6-6.8 punktai numato informaciją, kurią turi pateikti apeliacinės instancijos teismas Tarnybai dėl gynėjo parinkimo baudžiamojoje byloje, t.y. teismas Tarnybai privalo nurodyti antrinės teisinės pagalbos teikimo pagrindą (BPK straipsnį (dalis ir punktus) ar kito įstatymo normą, nustatančią, kad gynėjo dalyvavimas privalomas (Rekomendacijų 6.3 punktas); nusikalstamos veikos kvalifikaciją pagal BK; kitų nuteistųjų, išteisintųjų, asmenų, kuriems baudžiamoji byla nutraukta, skaičius ir bylos tomų skaičių (Rekomendacijų 6.4 punktas); planuojamo pirmo posėdžio datą ir laiką (Rekomendacijų 6.5 punktas); baudžiamąją bylą nagrinėsiantį teismą ir teisėjus (Rekomendacijų 6.6 punktas); ankstesnėje baudžiamojo proceso stadijoje nuteistąjį, išteisintąjį ar asmenį, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, gynusį gynėją (Rekomendacijų 6.7 punktas).
Be to, Rekomendacijų 10 punkte numatyta, kad gavęs koordinatoriaus pranešimą apie parinktą gynėją, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras nutarimu ar teismas nutartimi paskiria įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam koordinatoriaus parinktą gynėją. Kiekvienoje baudžiamojo proceso stadijoje priimamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimas ar teismo nutartis dėl gynėjo paskyrimo.
Šių Rekomendacijų 13 punkte nurodyta, kad jeigu Baudžiamojo proceso kodekso numatytais atvejais gynėjas keičiamas kitu gynėju, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas raštu (įskaitant ir elektroniniu būdu) kreipiasi į koordinatorių dėl kito gynėjo parinkimo, nurodydamas gynėjo pakeitimo priežastį. Vertinant šių Rekomendacijų nuostatų turinį, darytina išvada, jog gynėją baudžiamosiose bylose praktiškai paskiria Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, o ne teismas, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, nors Rekomendacijose ir nurodoma, kad minėti subjektai paskiria gynėją. Šiuo atveju šie subjektai daugiau atlieka formalią paskyrimo procedūrą, o ne realią, kadangi kaip matyti iš Rekomendacijų 10 punkto, aiškiai nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas paskiria būtent koordinatoriaus parinktą gynėją, t.y. tik koordinatorius turi prerogatyvą išrinkti gynėją, o ne minėti subjektai.
Be to, Rekomendacijų 5-6.8 punktai patvirtina, jog teismas privalo pateikti atitinkamą informaciją Tarnybai, kad ši, atsižvelgusi į pateiktą informaciją, galėtų atitinkamai parinkti gynėją. Vadinasi, jei teismas pats parinktų gynėją, jam tokios informacijos pateikinėti Tarnybai nereikėtų. Teisėjų kolegija įvertinusi tai, jog Tarnyba parinkdama gynėją iš esmės jį paskiria, todėl konstatuoja, jog toks Tarnybos veiksmas pareiškėjai sukelia analogiškas teisines pasekmes, kokias sukeltų Tarnybos sprendimas skirti gynėją, t.y. advokatui atsisakius ginti ginamąjį, su juo galėtų būti nutraukta sutartis, remiantis Teisinės pagalbos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 4 punktu.
Tarnyba teigia, kad advokato parinkimas nesukelia jokių teisinių pasekmių advokatei ir ji gali ginamojo neginti, tačiau remiantis šia atsakovės prielaida, t.y. jei jokių teisinių pasekmių nesukeltų pareiškėjos atsisakymas ginti ginamojo, vadinasi, bet kuris kitas advokatas galėtų pasirinkti ką jam ginti, o ką atsisakyti ginti, t.y. jis neturėtų jokios pareigos ginti ginamojo, nors jis ir būtų parinktas atlikti tokią pareigą – ginti asmenį. Sutikus su atsakovės argumentu, atsirastų teisinė spraga, kurioje advokatai dėl bet kokių priežasčių, t.y. užimtumo, nenoro ginti ir kt. galėtų atsisakyti ginti nurodytą asmenį, nes jiems nuo to nekiltų jokių teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į prieš tai išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ginčijami Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos administraciniai aktai pareiškėjai yra (buvo) privalomi ir sukelia teisines pasekmes, t.y. atsisakius ginti ginamąjį (jei ji yra parinkta jį ginti) gali su ja būti nutraukta tarp Tarnybos ir jos sudaryta sutartis. Atsakovės argumentas, jog ginčijami administraciniai aktai pareiškėjai nesukelia jokių teisinių pasekmių, laikomas nepagrįstu.
Dėl pareiškėjos parinkimo ginti J. S.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. M. 2012 m. liepos 4 d. pateikė pareiškimą (b.l. 50) Klaipėdos tarnybai dėl negalimumo atstovauti J. S. baudžiamojoje byloje esant interesų konfliktui su J. S. Pareiškime nurodė, kad esant interesų konfliktui su J. S., ji Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-489-549-11 (Informacinės teismų sistemos duomenų bazės LITEKO duomenimis nustatyta, jog dabartinis bylos numeris apeliacinėje instancijoje yra 1A-110-417-2013) teisėjos buvo atleista nuo pareigos ginti J. S. Klaipėdos tarnyba 2012 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPC-41-12 (b.l. 52-53) tenkino pareiškėjos prašymą ir pakeitė ją kitu advokatu. Be to, iš šio sprendimo turinio matyti, jog jame konstatuota, kad išnagrinėjus advokatės A. M. pareiškime nurodytas aplinkybes, išrašą iš Klaipėdos apygardos teismo posėdžio protokolą, kitą turimą informaciją, akivaizdu, kad tarp advokatės ir pareiškėjo J. S. šioje byloje yra kilęs konfliktas, todėl advokatė M. toliau negali teikti antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui J. S. Taigi, minėtas sprendimas buvo priimtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 7 dalimi, jog antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas gali būti pakeistas pareiškėjo arba paties advokato motyvuotu rašytiniu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti teisinės pagalbos konkrečioje byloje. Taigi, Klaipėdos tarnyba jau anksčiau yra konstatavusi interesų konfliktą (pažymėtina, jog interesų konfliktas konstatuotas vadovaujantis Teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 7 dalimi, tačiau šioje nagrinėjamoje byloje atsakovė teigia priešingai, t.y. jog pareiškėja nepagrįstai remiasi šia teisės nuostata) tarp advokatės A. M. ir J. S. baudžiamojoje byloje, kuri šiuo metu yra nagrinėjama apeliacine tvarka.
Vėliau Klaipėdos tarnyba ginčijamame 2012 m. gruodžio 18 d. rašte Nr. (1.11.)-SR-4654 konstatavo priešingai, t.y. nurodė, jog nėra objektyvių aplinkybių, dėl kurių advokatė A. M. negalėtų ginti J. S. baudžiamojoje byloje Nr. 1A-1061-417/2012 (minėta, dabartinis baudžiamosios bylos Nr. 1A-110-417-2013). Kaip matyti iš bylos duomenų, Klaipėdos tarnyba nesilaiko nuoseklios pozicijos ir vieną kartą konstatavusi, kad tarp pareiškėjos ir J. S. yra interesų konfliktas, kitą kartą konstatuoja, jog jo nėra. Be to, kaip matyti iš baudžiamosios bylos Nr. 1-489-549/2011 protokolo (b.l. 54-56), J. S. atsisakė advokatės paslaugų, su ja konfliktavo, todėl buvo nuspręsta advokatę A. M. atleisti nuo pareigos ginti J. S. Pabrėžtina, jog Klaipėdos tarnybos ankstesnis sprendimas Nr. (1.31.)-TPC-41-12 buvo grindžiamas minėtu protokolu, kuriame matyti, jog J. S. akivaizdžiai su pareiškėja nesutaria (nurodo, jog ji jį nervina, provokuoja, jį trikdo) (b.l. 55).
Teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad antrinę teisinę pagalbą visose bylos ikiteisminėse (neteisminėse) ir teisminėse stadijose paprastai teikia vienas (tas pats) advokatas. Antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas gali būti pakeistas pareiškėjo arba paties advokato motyvuotu rašytiniu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti teisinės pagalbos konkrečioje byloje. Sprendimą dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato priima Tarnyba.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-345 priimtame Lietuvos advokatūros etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 6.9 punkte numatyta, kad baudžiamosiose bylose advokatas negali be kliento žinios pasirinkti bet kokios gynybos pozicijos, nors ir yra baudžiamosiose bylose savarankiškas proceso dalyvis. Jis turi tartis su klientu ir atsižvelgti į jo samprotavimus ir argumentus. Advokatūros įstatymo 5 straipsnyje nurodyti advokato veiklos pagrindiniai principai ir vienas iš jų yra - lojalumas klientui ir interesų konflikto vengimas (Advokatūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Vertinant prieš tai paminėtus teisės aktus, akivaizdu, jog tarp gynėjos ir ginamojo turi vykti gynybos pozicijos derinimas, vienas su kitu turi bendradarbiauti. Be to, gynėja privalo būti lojali ginamajam bei suinteresuota užtikrinti tinkamą gynybą.
Iš nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, jog ginamasis J. S. ir gynėja (pareiškėja) nesutarė, visiškai nebendradarbiavo, be to, gynėja nebenorėjo ginamojo ginti, kadangi ginant J. S. ji buvo įžeidinėjama ir žeminama. Tai, kad J. S. nagrinėjant jo baudžiamąją bylą Klaipėdos apygardos teisme visaip įžeidinėjo ir žemino pareiškėją, patvirtino ir šiame teisme posėdžio metu apklausti liudytojai – prokurorė J. S. ir advokatas A.s K. Liudytoja J. S. parodė, jog iš J. S. veiksmų ir kalbos matėsi didžiulė neapykanta gynėjai - pareiškėjai. Jis advokatę A. M. įžeidinėjo ir visaip žemino, ji (liudytoja) teismo posėdžio pertraukos metu ramino J. S., tačiau jis savo įžeidžiamų veiksmų advokatės atžvilgiu nenutraukė. Liudytojas A. K. taip pat patvirtino, jog advokatė A. M. J. S. buvo visaip įžeidinėjama ir žeminama.
Teisėjų kolegija, įvertinusi faktą, jog pareiškėja, ginant J. S. Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo pakeista bei įvertinus liudytojų J. S. ir A. K. parodymus dėl J. S. veiksmų pareiškėjos atžvilgiu apeliacinės instancijos teisme toje pačioje baudžiamojoje byloje, konstatuoja, jog tarp J. S. ir pareiškėjos A. M. yra interesų konfliktas. Pareiškėja dėl objektyvių priežasčių, t.y. dėl nuolatinio J. S. žeminimo ir įžeidinėjimo negali tinkamai jo ginti nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-110-417-2013. Klaipėdos tarnyba, parinkdama advokatą ginti J. S., visiškai neatsižvelgė į tai, kad toje pačioje baudžiamojoje byloje pareiškėja J. S. anksčiau (pirmoje instancijoje) gynė ir ji dėl interesų konflikto su J. S. buvo pakeista kitu gynėju.
Atsižvelgiant į nurodytas faktines ir teisines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. gruodžio 12 d. raštas Nr. (1.32.)-SR-4579, kuriuo pareiškėja parinkta teikti antrinę teisinę pagalbą J. S. baudžiamojoje byloje Klaipėdos apygardos teisme ir 2012 m. gruodžio 18 d. raštas Nr. (1.11.)-SR-4654, kuriuo pareiškėjos prašoma užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą J. S. yra neteisėti, todėl naikintini.
Dėl teismo išlaidų (žyminio mokesčio) priteisimo.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį ir kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo. Taigi nagrinėjamoje byloje visiškai patenkinus pareiškėjos reikalavimus, pareiškėjai priteistina iš Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 100 Lt dydžio suma už sumokėtą žyminį mokestį (b.l. 11).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu
nusprendžia:
pareiškėjos A. M. skundą tenkinti.
Panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimą Nr. (1.32.)-SR-4579.
Panaikinti 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. (1.11.)-SR-4654.
Pareiškėjai A. M. (a.k. (duomenys neskelbtini)) iš Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (juridinio asmens kodas 300104105), priteisti 100 Lt (šimtą litų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.