Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotam atstovui Tomui Lembučiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje L. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), deklaravusiam gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nesusituokusiam, baustam administracine tvarka, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. V., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, t. y. atsakingu asmeniu, 2018 m. vasario 7 d., apie 13.20 val. leido dirbti K. J., gim. (duomenys neskelbtini), betonuotoju statybvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, apie jo priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Tokiu būdu L. V. savo veiksmais (neveikimu) pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. V. teismo posėdžio metu pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir paaiškino, jog darbo sutartį su K. J. pasirašė patikrinimo dieną, ryte. Tą pačią dieną apie asmens įdarbinimą buvo pranešta Sodrai. K. J. įdarbintas nuo vasario 8 d., tačiau pradėjo dirbti vasario 7 d. po pietų – atėjo susipažinti su darbo įrankiais ir parodyti, ar moka dirbti. Prašė skirti kuo švelnesnę nuobaudą, kadangi turi mažametį vaiką, gauna minimalų darbo užmokestį.

Institucijos, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotas atstovas T. Lembutis paaiškino, kad L. V. kaltė, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, įrodyta, prašė skirti minimalią ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą.

Byloje yra rašytinis L. V. paaiškinimas Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriui, kuriame nurodė, jog 2018 m. vasario 7 d., apie 13 val. 20 min. K. J. statybvietėje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dirbo šiame objekte (betonavo grindis), atėjo pasibandyti dirbti, susipažinti su darbo vieta ir darbo įrankiais, į darbo vietą atėjo apie 13 val. Jis iškviestas į darbą įsitikinti, ar mokės atlikti jam paskirtus darbus, naudotis darbo įrankiais. Darbo sutartis buvo pasirašyta 2018 m. kovo 7 d. 9 val. ryte ir tą pačią dieną pranešta Sodrai (b. l. 4).

2018 m. kovo 6 d. nelegalaus darbo tyrimo akte užfiksuota, jog 2018 m. vasario 7 d. pradėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“, registruotos (duomenys neskelbtini), planinis patikrinimas statybvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Statybvietės pirmame aukšte rastas grindis betonuojantis K. J., kuris raštu paaiškino, jog dėl darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarėsi su savininku L.. Darbo sutartį pasirašė šiandien, tačiau darbo sutarties egzemplioriaus neturi. Pradėjo dirbti šiandien, nuo 10 val. Pagal VSDFV duomenis, patikrinimo metu K. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“, nebuvo įdarbintas. Pagal VSDFV duomenis, K. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbintas nuo 2018 m. vasario 8 d. Iš VSDFV Klaipėdos skyriaus gautas atsakymas, kad apie K. J. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2018 m. vasario 8 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešė 2018 m. vasario 7 d., 14 val. 1 min., t. y. po patikrinimo (b. l. 6-7).

VSDFV informacinės sistemos duomenimis nustatyta, jog L. V. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2018 m. vasario 2 d., K. J. socialinio draudimo pradžia UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 2018 m. vasario 8 d. (b. l. 8, 9).

2018 m. vasario 7 d. darbo sutartyje Nr. 08, sudarytoje tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus L. V. ir K. J. užfiksuota, jog darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti 2018 m. vasario 8 d. (b. l. 10-11).

VSDFV Klaipėdos skyriaus rašte dėl informacijos pateikimo nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. vasario 7 d. 14 val. 1 min. pateikė elektroniniu parašu pasirašytą pranešimą apie K. J., gim. (duomenys neskelbtini), valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2018 m. vasario 8 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (b. l. 12).

Administracinių nusižengimų registro išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus užfiksuoti L. V. padaryti administraciniai nusižengimai ir jo atžvilgiu priimti sprendimai (b. l. 13-24).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 95 straipsnio 1 dalis numato darbdavių ar kitų atsakingų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Kadangi ANK nepateikia išaiškinimo, kas yra nelegalus darbas, minėta nuostata laikytina blanketine, t. y. šiuo atveju nukreipiančia į Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį.

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbdavys – asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Darbdaviu gali būti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis ar fizinis asmuo, turintis visišką civilinį teisnumą ir veiksnumą, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotas užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) ar užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) arba tokių asmenų grupė. DK 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.

Tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo), sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (LAT 2018 m. kovo 13 d. nutartis Nr. 2AT-25-942/2018). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią, ir pabrėžiama, kad faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-87-895/2015).

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad L. V., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, 2018 m. vasario 7 d., apie 13 val. 20 min. leido dirbti K. J. betonuotoju statybvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, apie jo priėmimą į darbą nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Tokiu būdu L. V. pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalies nuostatas, t. y. K. J. pradėjo dirbti anksčiau nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešė apie jo įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, ir diena anksčiau nei buvo susitarta darbo sutartyje. K. J. paaiškinime, pateiktame patikrinimo dieną nurodyta, jog darbo sutartį pasirašė patikrinimo dieną, o darbą pradėjo 10 val. ryte. Taigi L. V. pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies bei DK 42 straipsnio 2 dalies nuostatas ir padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Jam skirtina administracinė nuobauda.

L. V. padarė vieną administracinį nusižengimą darbo ir gyventojų sveikatos apsaugos srityje. Administracinių nusižengimų registro duomenimis nustatyta, jog L. V. baustas už administracinius nusižengimus kelių eismo srityje. Administracinėn atsakomybės traukiamas asmuo dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, iš pateiktos darbo sutarties matyti, jog gauna darbo užmokestį, artimą minimaliam. Yra nevedęs, augina mažametę dukrą K. V.. L. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Esant tokioms aplinkybėms bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 1 dalimi, pagrįstai manytina, jog administracinės nuobaudos tikslai L. V. atžvilgiu bus pasiekti už šį pažeidimą jam paskyrus ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – minimalią baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

L. V. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 1000 Eur (vienas tūkstantis eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant registro objekto numerį ROIK: 18079239846 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.