- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2012-06-22
- Bylos Nr.
- 1-169-816/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-15-1-00864-2011-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jovita Einikienė
- Kaltinamasis
- Lietuvos Respublikos
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.2.9.9Vengimas išlaikyti vaiką (BK 164 str.)
- 2.1.16.1.10Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.10.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (421 str.)
išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Alos Petrenko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 15-1-00864-11 ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
M. V. (M. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1974-08-06 Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsimokslinimo, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, administracine tvarka baustas, teistas:
1) 1992-04-22 Vilniaus miesto 3 sk. teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK), galiojusio iki 2003-05-01, 146 straipsnio 2 dalį ir 250 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams;
2) 2000-11-03 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal BK, galiojusio iki 2003-05-01, 246 straipsnio 3 dalį, 271 straipsnio 2 dalį ir 206 straipsnį - laisvės atėmimu 2 metams su atėmimu teisės vairuoti transporto priemonę 3 metams ir 1/5 dalies turto konfiskavimu. Taikant Lietuvos Respublikos 2000-04-11 įstatymo Nr. VIII-1619 „Dėl amnestijos akto” 1 straipsnio 1 dalies 1 punktą nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės atleistas; pagal BK 273 straipsnio 2 dalį išteisintas, nesant jo veikoje nusikaltimo sudėties;
3) 2007-04-17 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 236 straipsnio 1 dalį ir 235 straipsnio 1 dalį - 5 MGL (625 Lt) bauda. 2009-06-03 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi 2007-04-17 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 5 MGL bauda pakeista 1 mėnesį viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 30 valandų visuomenės labui. 2009-07-17 išbrauktas iš įskaitos Vilniaus miesto ir rajono pataisos inspekcijos;
kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. V. vengia pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaiko išlaikymui, o būtent:
jis, pagal 2004-11-15 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui išieškojimo įpareigotas mokėti A. I. naudai sūnaus M. I., gim. 2000-04-21, išlaikymui periodinėmis išmokomis po 200 Lt per mėnesį, taip pat nuo 2004-05-01 iki sūnaus pilnametystės ir įpareigotas sumokėti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2002-08-01 iki 2004-05-01, viso 4 200 Lt, vengia šios pareigos, reguliariai nemoka lėšų vaikui išlaikyti ir neteikia kitos būtinos materialinės paramos, todėl pagal 2008-07-23 Vaikų išlaikymo fondo sprendimą Nr. 1.35-8885 nuo 2008-03-18 M. I. kiekvieną mėnesį mokama po 195 Lt dydžio išmoka iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokų mokėjimą, tokiu būdu 2012-03-26 M. V. įsiskolinimas Vaikų išlaikymo fondui yra 9 253,06 Lt. Šiais veiksmais M. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje.
Ikiteisminio tyrimo metu M. V. kaltu prisipažino ir parodė, kad žino, jog sūnaus M. I. išlaikymui teismo sprendimu privalo mokėti kiekvieną mėnesį po 200 Lt, be to, privalo išmokėti išlaikymo įsiskolinimą už kelis metus. Kiek prisimena, turėdamas kažkiek pinigų siųsdavo A. I. išlaikymą įvairiomis sumomis. Tai darė nereguliariai ir mažesnėmis negu 200 Lt sumomis, kai turėdavo lėšų. Tačiau pinigų pervedimo į nukentėjusiosios sąskaitą kvitų neturi. Apie tai, kad A. I. kreipėsi į antstolius dėl išlaikymo nemokėjimo, tiksliai nežinojo. Laiškų, raginimų iš antstolių kontoros nepamena gavęs. Nežinojo, kad A. I. sūnaus išlaikymui yra mokamos lėšos iš Vaikų išlaikymo fondo. Nežino, koks yra išlaikymo įsiskolinimas sūnui ir įsiskolinimas Vaikų išlaikymo fondui. Gyvena su savo šeima, t. y. kita žmona ir dviem vaikais Vilniaus r., Pakenos kaime, tačiau labai dažnai atvažiuoja pas savo motiną, gyvenančią Linksmojoje gatvėje. Šiuo metu žmona išvykusi uždarbiauti į užsienį, vaikus prižiūri jos motina, o jis gyvena su savo motina. Apie trejus metus su sūnumi M. I. matosi maždaug kartą į mėnesį, nes jis pats atvažiuoja. Jam perka pavalgyti, tačiau pinigų neduoda, kadangi jų pats neturi. Nuo išlaikymo priteisimo dienos niekur oficialiai įsidarbinęs nebuvo, nes negali rasti darbo pagal šaltkalvio specialybę. Nuo 2010 metų registruotas darbo biržoje, bet iki šiol negali rasti darbo. Gyvena iš atsitiktinių uždarbių, pagalbinių darbų. Pašalpos, socialinių išmokų ar pensijos negauna, todėl neturi galimybės mokėti išlaikymo sūnui Markui. Nekilnojamojo turto, transporto priemonių, kuriuos galėtų parduoti ir padengti išlaikymo įsiskolinimą, neturi (b. l. 69).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo kaltės pripažinimo, kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes patvirtina kiti byloje esantys įrodymai:
- Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2004-11-15 sprendimas, kuriuo iš atsakovo (kaltinamojo) M. V. priteistas išlaikymas sūnui M. I. periodinėmis išmokomis po 200 Lt kas mėnesį nuo 2004-05-01 ir 4 200 Lt išlaikymo įsiskolinimas (b. l. 54 - 55);
- Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2004-11-15 sprendimo pagrindu išduotas 2007-04-13 vykdomasis raštas dėl išlaikymo nepilnamečiui M. I. priteisimo iš kaltinamojo M. V. periodinėmis išmokomis po 200 Lt kas mėnesį (b. l. 53);
- Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl skolininko (kaltinamojo) baudžiamosios atsakomybės už vengimą mokėti vaiko išlaikymo lėšas bei duomenimis apie nepilnamečiui M. I. išmokėtas išmokas laikotarpiu nuo 2008-08-22 iki 2011-09-22, kurios sudaro M. V. įsiskolinimą Vaikų išlaikymo fondui (b. l. 3 - 5);
- 2008-03-18 nukentėjusiosios A. I. prašymas Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos direktoriui išmokai iš vaikų išlaikymo fondo gauti (b. l. 7);
- 2008-07-23 Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus sprendimas dėl 195 Lt dydžio išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo nepilnamečiam M. I. mokėjimo nuo 2008-03-18 iki kol atsiras Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą (b. l. 9);
- 2008-03-18, 2011-11-30, 2011-09-07, 2011-06-27 antstolio D. Š. pranešimai, patvirtinantis, jog laikotarpiu nuo 2008 metų iki 2011 metų gruodžio mėnesio įmokų pagal vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo nepilnamečiui M. I. mokėjimo, kaltinamasis nebuvo atlikęs (b. l. 8, 23,26,29,38); bei 2011-12-06 pranešimas, kad kaltinamojo išlaikymo įsiskolinimas 2011-12-01 dienai yra 19 608 Lt (b. l. 21);
- liudytojos I. A., atstovaujančios Vaikų išlaikymo fondo administracijos interesus, parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 15 - 16), kad 2008-03-18 į Vaikų išlaikymo fondo administraciją su prašymu kreipėsi A. I. dėl išmokos sūnaus M. I., gim. 2000-04-21, išlaikymui, kadangi vaiko tėvas M. V. pagal teismo sprendimą nemoka lėšų vaiko išlaikymui. Išnagrinėjus A. I. prašymą 2008-07-23 buvo priimtas sprendimas nuo 2008-03-18 M. I. kiekvieną mėnesį mokėti po 195 litų dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokos mokėjimą, t. y. iki vaiko pilnametystės arba kai skolininkas pradeda ir moka išmokas vaiko išlaikymui. 2008-08-12 Fondų administracija registruotu laišku išsiuntė skolininkui M. V. priimto sprendimo nuorašą. Vaikų išlaikymo fondas skolininko neieško, tačiau pagal įstatymą gali kreiptis į antstolius dėl išmokėtų iš fondo sumų išieškojimo iš skolininko, taip pat turi teisę kreiptis, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas skolininko atžvilgiu pagal BK 164 straipsnį. 2012-03-26 dienai M. I. išlaikymui iš fondo buvo išmokėta 9 253,06 Lt motinai A. I., pervedant išmokas į jos nurodytą banko sąskaitą (b. l. 13-14);
- Lietuvos darbo biržos duomenys, iš kurių matyti, jog Vilniaus teritorinėje darbo biržoje kaltinamasis buvo registruotas laikotarpiais: nuo 2004-01-21 iki 2004-03-08, nuo 2005-04-06 iki 2005-04-11, nuo 2006-09-04 iki 2007-01-26, nuo 2009-12-08 iki 2010-03-15 ir nuo 2010-05-24 iki šiol. Registracijos laikotarpiais kaltinamajam nedarbo socialinio draudimo išmokos mokamos nebuvo; į mokymus siųstas kaltinamasis nebuvo. Visais laikotarpiais darbo paieška buvo nutraukta kaltinamajam be pateisinamos priežasties Darbo ieškančio asmens atmintinėje nurodytu laiku neatvykus į susitikimą su Vilniaus teritorinės darbo biržos specialistu (b. l. 58);
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus pranešimas, iš kurio matyti, jog kaltinamasis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyrių dėl išmokų ir/ar piniginės socialinės paramos nesikreipė (b. l. 60);
- Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimas, kad kaltinamajam verslo liudijimai išduoti nebuvo (b. l. 62);
- Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešimas, kad Vilniaus II medicininės socialinės ekspertizės komisija nuo 2002-03-04 iki 2003-04-01 nustatė kaltinamajam III invalidumo grupę, tačiau kaltinamasis dėl darbingumo lygio nustatymo į NDNT nesikreipė (b. l. 64);
- nukentėjusiosios A. I. parodymai, kad 2004-11-15 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimu iš kaltinamojo priteistas išlaikymas sūnui M. I. periodinėmis išmokomis po 200 Lt per mėnesį nuo 2004-05-01 ir 4 200 Lt išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2002-08-01 iki 2004-05-01. Bylos nagrinėjimo metu M. V. dalyvavo ir žinojo apie savo įsipareigojimus vaikui, tačiau išlaikymo sūnui visiškai nemokėjo, sūnumi nesirūpino, su juo nebendravo, tik vieną kartą buvo atvykęs pas jį 2010 m. vasarą, tačiau dovanos, tuo labiau pinigų vaikui neatvežė. 2007 metais kreipėsi į antstolių kontorą, tačiau jie iš kaltinamojo nieko išieškoti negalėjo, nes jis neturi turto ir niekur nedirba. 2008 metais kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą, kuris sūnui išlaikyti moka po 195 Lt kas mėnesį. Koks kaltinamojo išlaikymo įsiskolinimas ir įsiskolinimas Vaikų išlaikymo fondui, tiksliai nežino (b. l. 65).
BK 164 straipsnyje numatyta nusikalstama veika – vengimas išlaikyti vaiką - nebūtinai reiškia tiesioginį atsisakymą mokėti priteistas lėšas (ar teikti kitą būtiną materialią paramą), nors ir turint tam galimybių. Vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma be objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas. Vengimas gali pasireikšti įvairiais būdais – kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams ir pan.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta, kad kaltinamasis M. V., būdamas sveikas ir darbingas, pakankamai ilgais laikotarpiais būdamas registruotas darbo biržoje, į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyrių dėl išmokų ir/ar piniginės socialinės paramos nesikreipė, kas patvirtina, jog žinodamas apie pareigą materialiai išlaikyti vaiką nesiėmė pastangų įsidarbinti ir turėti pajamas bei prisidėti prie vaiko išlaikymo, t. y. sąmoningai vengė mokėti lėšas savo sūnaus išlaikymui, dėl ko nukentėjusioji A. I. buvo priversta kreiptis į antstolius, kad išlaikymas jų vaikui būtų išieškomas priverstinai; o antstoliui negalint iš kaltinamojo išieškoti lėšų vaikui išlaikyti, nukentėjusioji buvo priversta kreiptis į Vaikų išlaikymo fondo administraciją, šią pareigą perkeliant valstybei. Kaltinamojo įvykdyta veika kvalifikuota teisingai kaip nusikaltimas pagal BK 164 straipsnį, kadangi kaltinamasis tyčia vengia pareigos išlaikyti vaiką.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgta į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, motyvus (iš savanaudiškų paskatų), pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, į kaltės formą – tiesioginę tyčią, į tai, kad kaltinamasis prisipažino, padaręs šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, į kaltinamojo asmenybę, kuris teistas 3 kartus, bausmę atlikęs (b. l. 101 – 103), baustas administracine tvarka (b. l. 76 – 79, 83 - 100), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas keturis kartus, paskutinį kartą nuo 2010-11-14 iki 2010-11-22, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė su delyru, emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas (b. l. 124); į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę įrašytas nuo 2010-12-14, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (b. l. 123), todėl esant jo atsakomybę lengvinančiai ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių bei atsižvelgiant į tai, kad padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, kaltinamasis sutinka, jog procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, duomenų, jog nukentėjusioji prieštarautų nėra, - todėl jam skirtina prokurorės pareiškime teismui siūlomos rūšies ir dydžio bausmė.
Įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, panaikintina kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 70 - 71; BPK 307 str. 1 d. 6 p.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 - 421 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pripažinti M. V. (M. V.) kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje, ir skirti jam 3 (trijų) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų viešųjų darbų visuomenės labui.
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti M. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
1. nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam dienos turi teisę Vilniaus miesto 4 apylinkės teismui paduoti prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2. padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3. nagrinėdamas bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo pateiktą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ar jos dydžiu;
4. kaltinamajam nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam dienos ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5. įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas;
6. asmeniui dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbus paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas;
7. asmeniui vengiant atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
8. asmeniui po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinkant atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.