Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. J. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. birželio 26 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos S. L. 2019 m. gegužės 22 d. nutarimu E. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnio 1 dalį 50 Eur, ANK 518 straipsnio 1 dalį 16 Eur bauda ir vadovaujantis ANK 38 straipsniu galutine 50 Eur dydžio bauda. E. J. nutarimu įpareigotas atlyginti 70 Eur žalą E. J. J. ir J. J.. E. J. nubaustas už tai, kad 2019 m. kovo 27 d. vakare, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai sulaužė gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), duris ir pateko į name esančią gyvenamąją patalpą, taip padarydamas namo savininkams E. J. J. ir J. J. turtinę žalą už 70 Eur.

3. Iš apelianto skunde išdėstytų teiginių, matyti, jog jis nesutinka su policijos ir teismo procesiniais sprendimais, prašo panaikinti apylinkės teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Nurodo, kad apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal apelianto tėvų E. J. J. ir J. J. 2019 m. gegužės 31 d. ieškinį dėl apelianto iškeldinimo ir žalos atlyginimo. Teismas šios ir minėtos bylos nesujungė, nors ieškinyje nurodoma į tas pačias namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), duris, kurias neva savavališkai sulaužė apeliantas. Ieškiniu prašoma iš atsakovo – apelianto, priteisti ne 70 Eur turtinę žalą nurodytą administracinio nusižengimo byloje, o 450 Eur, nes tiek ieškovai sumokėjo už durų remontą. Policijos 2019 m. gegužės 21 d. nutarime, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo teisena apelianto mamai J. J. pagal ANK 115 straipsnio 1 dalį, nurodyta, kad E. J. J. ir J. J. 2019 m. balandžio 13 d. pakeitė šarvuotas duris į namo rūsį, kadangi jos buvo senos ir sugadintos, nebegalėjo jų užrakinti ir keisdama duris J. J. jokio tikslo neturėjo. Teigia, jog skelbiant teismui skundžiamą nutartį apeliantas sužinojo, kad jo namai turi naują savininką ir tėvai yra išsiskyrę. Tačiau tėvai gyvena kartu, todėl netiki, jog jie yra išsiskyrę. Tėvai, neleisdami apeliantui patekti į jo namus, kvestionuoja jo teisę į nuosavybę ir tuo pačiu bando pasisavinti dailininko J. D. autorinį darbą – paveikslą „(duomenys neskelbtini)“. Dėl šio paveikslo pardavimo aukcione apeliantas sudarė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Todėl, apelianto manymu, reikalinga panaikinti skubotą nutartį, ištirti, kas ir kam padarė žalą, jos dydį, atskleisti neva tėvų skyrybų faktą, ištirti tėvų advokato civilinėje byloje R. L. veiklą.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

4. Apygardos teismas patikrinęs bylos medžiagą, įsitikino motyvuotų ir pagrįstų apylinkės teismo išvadų dėl E. J. kaltės padarius inkriminuotus nusižengimus teisingumu. Teismui, priešingai nei apeliantui, nekyla jokių abejonių dėl jo tėvų skyrybų teisėtumo. Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. sprendimas, kuriuo bendru sutikimu nutraukta apelianto tėvų santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, įsiteisėjo 2012 m. birželio 7 d. Būtent šio teismo sprendimo pagrindu VĮ Registrų centre nuo 2012 m. spalio 1 d. įregistruotos apelianto tėvų E. J. J. ir J. J. nuosavybės teisės į ginčo namą – kiekvienam po ½ dalį (žr. Kretingos rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), LITEKO). Jokių duomenų, kurie paneigtų E. J. J. ir J. J. turimas nuosavybės teises į ginčo namą ar leistų abejoti aptartų viešojo registro duomenų teisingumu, byloje nėra.

5. Apeliantas nukreipdamas dėmesį į civilinę bylą dėl jo iškeldinimo iš ginčo namo ir žalos atlyginimo priteisimo dėl durų sugadinimo bei apskritai kvestionuodamas tėvų nuosavybės teisę į ginčo namo dalis, neįvertina, jog vien namo statybos kartu su tėvais ar gyvenamosios vietos deklaravimo name aplinkybės ir pan., savaime nesukūrė jam nuosavybės teisės į namą ar jo dalį.

6. Nors policijos nutarime apeliantui inkriminuoti nusižengimai įvertinti kaip pažeidę Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.17 straipsnio („Gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai“) nuostatas, tačiau iš tikrųjų aktualiai savaldžiavimo veikai labiau artimi CK 1.137 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų pažeidimai. Nesilaikydamas įstatymo nustatytos tvarkos, vykdydamas savo tariamą teisę, apeliantas sulaužė tėvų gyvenamojo namo duris. Toks kvalifikavimo patikslinimas nešalina apelianto atsakomybės ir juolab nepaneigia pagrįstos apylinkės teismo išvados, jog apeliantas sugadino ne savo, o svetimą turtą.

7. Pagal ANK 518 straipsnį savavaldžiavimas – tai tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Savavaldžiaujant gali būti įgyvendinamos tiek turtinės, tiek ir neturtinės savo ar kitų asmenų tikros ar tariamos teisės. Turtinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindus, jų įgyvendinimą ir pareigų vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodeksas (CK 1.136, 1.137 straipsniai). CK 1.137 straipsnyje, be kita, ko numatyta, jog asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą; įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (1, 2 dalys). Šio straipsnio 3 dalyje reglamentuota, jog „Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti.“

8. Nagrinėjamu atveju apeliantas apkaltintas tuo, kad savavaldžiavo vykdydamas savo tariamą teisę. Tariama teisė – tai objektyvaus pagrindo neturinti ir tik asmens sąmonėje egzistuojanti teisė. Tariama teisė siejama tik su pateisinama (sąžininga) asmens klaida, t. y. kai kaltininkas negalėjo ir neturėjo suprasti, kad realiai jokios subjektinės teisės neturi. Vien aplinkybė, jog tėvai leido sūnui kurį laiką pagyventi jų name ar tai, jog anksčiau sūnus gyveno su tėvais šiame name, objektyviai nesukūrė apeliantui ginčo tariamos teisės į namą (jo dalį) ar tai galėjo suponuoti pagrindą jam manyti, jog jis turi nuosavybės teisę į namą (jo dalį) ir pan. Taigi, nekyla abejonių, jog apeliantas tyčia sulaužė tėvų namo duris ir tokiu būdu patekdamas į gyvenamąsias patalpas, savavaldžiavo.

9. ANK 115 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę tam, kas, tyčia sunaikino ar sugadino svetimą turtą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio. Svetimo turto sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori ar jeigu ir nenori sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti. Šios bylos duomenys patvirtina ir apeliantas pripažįsta, jog būtent jis sugadino tėvų gyvenamojo namo duris, o netikėti mamos J. J. paaiškinimais apie tokia sūnaus veika bendraturčiams padarytą 70 Eur dydžio žalą, pagrindo nėra. Apelianto nurodytoje civilinėje byloje tėvų prašoma atlyginti 450 Eur dydžio turtinė žala apibūdinama kaip ieškovų išlaidos, turėtos sumokėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“ už durų remontą.

10. Taigi, apeliantas siekia išvengti, beje, net minimalaus dydžio administracinės nuobaudos (baudos), skirtos už sunkesnįjį iš padarytų nusižengimų, poveikio. Skirta nuobauda yra adekvati (proporcinga) padarytam nusižengimui, skirta įvertinus padarytų nusižengimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir nėra per griežta. Naikinti ar keisti skundžiamą nutartį skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.