- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-03
- Bylos Nr.
- 2S-1739-479/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žydrūnas Bertašius
- Atsakovas
- UAB „Transnora“
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Trečiasis asmuo
- T. V.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žydrūnas Bertašius, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Transnora“ atskirąjį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2014-08-11 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro prašymą atsakovei UAB „Transnora“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo T. V., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas 2014-08-08 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei ir nurodė, kad 2012-04-30 Didžiojoje Britanijoje įvyko eismo įvykis dėl T. V. kaltės. Eismo įvykio dieną atsakovė buvo eismo įvykį sukėlusios transporto priemonės naudotoja pagal lizingo sutartį. T. V., vairavęs transporto priemonę, buvo atsakovės darbuotojas. Ieškovas nurodė ir tai, kad minėta transporto priemonė nebuvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Ieškovas paaiškino, jog Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras, vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais, atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą ir pateikė reikalavimą ieškovui atlyginti 20 587,62 GBP, tai yra 84 403,07 Lt, sumokėtą sumą. Ieškovas sumokėjo reikalaujamą sumą Didžiosios Britanijos nacionaliniam draudikų biurui ir įgijo teisę pareikšti reikalavimą asmeniui, kuris neįvykdė pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojo civilinės atsakomybės sutartį, atlyginti žalą. Dėl to ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 84 403,07 Lt žalai atlyginti ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės turtą 84 403,07 Lt sumai.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismas 2014-08-11 nutartimi ieškovo prašymą tenkino ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo 84 403,07 Lt vertės atsakovei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, neviršijant 84 403,07 Lt sumos. Teismas pripažino, jog ieškinio suma didelė ir nepritaikius ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Šalies argumentai
Atskirajame skunde atsakovė UAB „Transnora“ nurodė, kad teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neįvertino atsakovės turtinės padėties ir nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė negalės įvykdyti ieškovams galimai palankaus teismo sprendimo. Atsakovė atskirajame skunde nurodė ir tai, kad teismas neįvertino aplinkybių, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir areštavus atsakovės turtą jos turtinė padėtis gali ženkliai pablogėti. Atsakovė prašė Plungės rajono apylinkės teismo 2014-08-11 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Atsiliepimas
Ieškovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą ir nurodė, kad su atsakovės pateiktu atskiruoju skundu nesutinka, prašė Plungės rajono apylinkės teismo 2014-08-11 nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329, 338 str.).
Atskirajame skunde atsakovė UAB „Transnora“ nurodė, kad teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neįvertino atsakovės turtinės padėties ir nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė negalės įvykdyti ieškovams galimai palankaus teismo sprendimo. Su šia skundo nuostata sutikti negalima. LR CPK 144 str. 1 d. numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-09-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009; 2012-08-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-783/2012). Tačiau prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-920/2008; 2009-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009). Iš atsakovės pateiktų dokumentų matyti, jog pagal 2013 metų balansą atsakovė turėjo ilgalaikio ir trumpalaikio turto už 175 237 Lt (b. l. 7). Svarbu įvertinti ir tai, kad 2012 metais atsakovė turėjo ilgalaikio ir trumpalaikio turto už 287 872 Lt. Taigi turimo turto vertė per vienerius metus sumažėjo. Teismas pažymi, jog įmonės turimo turto vertė neįrodo jos geros finansinės padėties. Tokiu atveju būtina vertinti ir įmonės turimų įsipareigojimų kreditoriams dydį. Atsakovės 2012 metais mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 355 720 Lt, 2013 metais 324 094 Lt (b. l. 7). Atsakovės pateikta pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad atsakovės veikla nuostolinga: 2012 metais įmonė turėjo 16 621 Lt nuostolių, 2013 metais įmonė turėjo 70 933 Lt nuostolių (b. l. 8). Duomenų apie atsakovės veiklą, turimą turtą ir įsipareigojimus 2014 metais byloje nėra. Būtina įvertinti tai, kad ieškovas administruoja dar vieną žalos atlyginimo bylą, kurioje atsakovei reiškiamas 15 673,37 Lt dydžio reikalavimas (b. l. 14). Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovės finansinė padėtis nėra gera ir dėl to kyla abejonių dėl atsakovės galimybių vykdyti finansinius įsipareigojimus kreditoriams. Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones.
Atsakovė atskirajame skunde nurodė ir tai, kad, pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir areštavus atsakovės turtą jos turtinė padėtis gali ženkliai pablogėti. Su šia skundo nuostata sutikti negalima. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių galimą žalą atsakovei dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas pažymi, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą (LR CPK 146 str. 1 d.). Be to, LR CPK 148 str. 2 d. numatyta, kad teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jei atsakovas sumoka reikalaujamą sumą į teismo sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama. Taigi atsakovė turi galimybę pasinaudoti LR CPK 146 ir 148 str. numatytomis teisėmis. Dėl to apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovės skundo nuostata nepagrįsta.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, todėl nėra pagrindo naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Plungės rajono apylinkės teismo 2014-08-11 nutartį palikti nepakeistą.