Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-12-18 · Administracinė byla Nr. I-2321-162/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-12-18
Bylos Nr.
I-2321-162/2015
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-01508-2015-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Dalia Gumuliauskienė
Atsakovas
I. M., P. M.
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2321-162/2015Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01508-2015-7Procesinio sprendimo kategorija 1.2.5; 1.8.2, 3.21 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 18 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė,sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,dalyvaujant atsakovei I. M.,

2015 m. gruodžio 7 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovams I. M. ir P. M. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – KRATC ir pareiškėjas) prašymu (b. l. 3-4) ir jo patikslinimu (b. l. 41-42) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovų 158,20 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už turto objektą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėjas prašyme nurodo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (su vėlesniais pakeitimais), kuriuose nustatyta, kad už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinė rinkliava skaičiuojama tiems asmenims, kurie nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu valdo nekilnojamąjį turtą, o konkretus dydis apskaičiuojamas priklausomai nuo nekilnojamojo daikto pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties. Vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas KRATC, o Klaipėdos savivaldybės administracijos 2007 m. liepos 9 d. Koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu KRATC suteikta teisė organizuoti ir vykdyti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Nurodo, kad vietinė rinkliava atsakovams apskaičiuota pagal viešojo registro duomenis, pagal kuriuos jie yra nekilnojamojo daikto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai.

Pareiškėjas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai (b. l. 56), atstovas į teismo posėdį neatvyko. Pareiškėjas prašyme nurodė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Atsakovė I. M. su prašymu nesutinka atsiliepime nurodytais motyvais. Atsiliepime (b. l. 26) atsakovė nurodė, kad bute (duomenys neskelbtini) niekas negyvena. Butas šildomas autonomiškai elektra. Kiekvienais metais sausio mėnesį pildydavo internetu prašymą dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos, prašymus siuntė elektroniniu paštu, tačiau iš UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro jokių atsakymų negavo.

Atsakovui P. M. apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (paskelbta specialiame internetiniame teismų tinklalapyje, b. l. 59).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjo atstovui ir atsakovui P. M. nedalyvaujant.

Teismas konstatuoja:

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (Nuostatų redakcijos 2008 m. gruodžio 23 d. Nr. T2-426; 2010 m. gegužės 6 d. Nr. T2-114; 2010 m. lapkričio 25 d. Nr. T2-330; 2011 m. spalio 27 d. Nr. T2-345; 2012 m. kovo 29 d. Nr. T2-86; 2012 m. liepos 26 d. Nr. T2-200; 2012 m. spalio 23 d. Nr. T2-251) (minėti aktai skelbiami savivaldybės interneto tinklapyje www.klaipeda.lt ir rinkliavos administratoriaus tinklapyje www.kratc.lt). Pagal Nuostatų aktualios redakcijos 3 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Pagal Nuostatų V skyrių ir Nuostatų 1 priedą vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio ar kitu teisėtu pagrindu valdomo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Taigi, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu Nr. 50/78348 (b. l. 7) nustatyta, kad atsakovams jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nuo 2001 m. lapkričio 16 d. priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 40,22 kv. m. Atsakovams nuosavybės teise valdant nekilnojamąjį daiktą, jie yra vietinės rinkliavos mokėtojai, todėl pareiškėjas teisėtai ir pagrįstai apskaičiavo vietinę rinkliavą ir pateikė mokėjimo pranešimus sumokėti vietinę rinkliavą. Pažyma apie įsiskolinimą dėl vietinės rinkliavos Nr. (8.2)-5R-2687 (b. l. 5) patvirtina, kad vietinės rinkliavos įsiskolinimas už turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. yra 158,20 Eur.

Atsakovės I. M. teigimu, atsakovai neprivalo mokėti vietinės rinkliavos, nes turto objektu nesinaudojo ir teikė prašymus dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo.

Klaipėdos miesto savivaldybės kitos metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. AD1-154, 4.2 punktas numato, kad tais atvejais, kai nekilnojamasis turtas buvo nenaudojamas visus praėjusius kalendorinius metus, sutampančius su finansiniais metais (nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.), vietinės rinkliavos mokėtojui gali būti taikoma nulinė vietinė rinkliava. Pagal minėto Aprašo 8 punktą vietinės rinkliavos mokėtojas, kuris visus kalendorinius metus nenaudojo nuosavybės teise ar kita teise priklausantį nekilnojamąjį turtą ir pageidauja, kad jam būtų pritaikyta nulinė vietinė rinkliava, ne vėliau kaip iki einamųjų metų kovo 31 d. KRATC pateikia rašytinį prašymą dėl nulinės vietinės rinkliavos taikymo ir šiuos nekilnojamojo turto nenaudojimo faktą patvirtinančius dokumentus: 8.1. AB“Lesto“ informaciją (turtiniam vienetui) apie sunaudotą elektros energijos kiekį už praėjusius kalendorinius metus nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.; 8.2. AB „Klaipėdos vanduo“ pateiktą informaciją (turtiniam vienetui) apie sunaudotą vandens kiekį už praėjusius kalendorinius metus nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.; 8.3. jei nekilnojamojo turto objektas praėjusiais kalendoriniais metais buvo statomas ar remontuojamas, statybos ir griovimo atliekų sutvarkymo faktą įrodančius dokumentus; 8.4. kitus faktines aplinkybes pagrindžiančius dokumentus. Vietinės rinkliavos mokėtojų pateiktus prašymus nagrinėja Miesto ūkio departamentas (Aprašo 11 punktas). Aprašo 15 punktas numato, kad sprendimas taikyti nulinę vietinę rinkliavą 4.2 punkte nustatyta tvarka priimamas, jei pateikti dokumentai patvirtina, kad vietinės rinkliavos mokėtojo nuosavybės ar kita teise priklausančiame nekilnojamajame turte sunaudota ne daugiau nei 120 kWh elektros energijos ir 1 m³ vandens per metus. Sprendimą tenkinti vietinės rinkliavos mokėtojo prašymą dėl kitos metinės vietinės rinkliavos taikymo priima savivaldybės administracijos direktorius (Aprašo 15 punktas), o Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamentas turi teisę priimti sprendimus netenkinančius mokėtojų prašymo taikyti kitą metinę vietinę rinkliavą (Aprašo 32.1 punktas).

UAB Klaipėdos rinkliavų centro pateiktais duomenimis atsakovė I. M. dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo raštu kreipėsi 2014 m. kovo 5 d. (b. l. 47). Iš prašymo priedų matosi, kad kartu su prašymu buvo pateikta tik gyvenamosios vietos deklaracija apie atsakovų gyvenimą Vokietijoje (b. l. 48). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamentas (toliau – ir Miesto ūkio departamentas), išnagrinėjęs prašymą, 2014 m. kovo 26 d raštu „Dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo“ (b. l. 49) informavo atsakovę, kad prašymas taikyti nulinę metinę vietinę rinkliavą už 2013 metus (turto objektui (duomenys neskelbtini)) bus išnagrinėtas tuomet, kai atsakovė iki 2014 m. balandžio 30 d. Miesto ūkio departamento Aplinkos kokybės skyriui pateiks AB „Lesto“ ir AB „Klaipėdos vanduo“ pažymas apie elektros energijos ir vandens suvartojimą už 2013 metus.

2015 m. kovo 23 d. atsakovė I. M. pateikė analogišką prašymą atleisti nuo vietinės rinkliavos. Kartu su prašymu pateikė AB „Klaipėdos vanduo“ ir AB „Lesto“ pažymas apie suvartotą vandenį ir elektros energiją. (b. l. 43-45). Miesto ūkio departamentas 2015 m. balandžio 22 d raštu „Dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo“ (b. l. 46) informavo atsakovę, kad pateiktų dokumentų nepakanka prašymui objektyviai išnagrinėti, kadangi 2015 m. kovo 16 d. AB „Klaipėdos vanduo“ pažymoje Nr. 2015/S.03-1058 nėra informacijos apie nekilnojamame turto objekte adresu (duomenys neskelbtini) suvartotą vandens kiekį už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Atsakovei nurodyta iki 2014 m. gegužės 14 d. Miesto ūkio departamento Aplinkos kokybės skyriui pateikti AB „Klaipėdos vanduo“ pažymą apie vandens kiekio suvartojimą minėtame turto objekte už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Pažymėta, kad prašymas taikyti nulinę metinę vietinę rinkliavą bus išnagrinėtas tuomet, kai ši pažyma bus pateikta.

Pareiškėjas patikslintame prašyme nurodė neturintis duomenų, kad atsakovai būtų pateikę Klaipėdos miesto savivaldybės prašomus papildomus dokumentus ir jiems būtų pritaikyta nulinė vietinė rinkliava Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimais. Atsakovė I. M., dalyvaudama teismo posėdyje, taip pat nepateikė įrodymų, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamentui būtų pateikusi prašomus duomenis dėl sprendime aptartų kreipimųsi atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą administracinių teismų praktiką šios kategorijos bylose, turto paskirtis ir plotas yra tie parametrai, kurie paprastai daro tiesioginę įtaką komunalinių atliekų kiekiui, susidarančiam šį objektą naudojant, valdant ar juo disponuojant, kas neatsiejama nuo pareigos sumokėti vietinę rinkliavą. Galimas nesinaudojimas nekilnojamuoju turtu ar naudojimasis šiuo turtu tik atitinkamu laiko tarpu, galėtų lemti lengvatos taikymą ar atleidimą nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, kurių klausimą sprendžia kompetentingas viešojo administravimo subjektas, bet ne teismas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-2157/2013, 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2156/2013, 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-33/2015).

Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Atsakovai tinkamai nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl pareiškėjas įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą tenkinti.

Priteisti iš atsakovės I. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir atsakovo P. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) solidariai pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui (įmonės kodas 163743744) 158,20 Eur (šimtą penkiasdešimt aštuonis eurus ir 20 centų) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Dalia Gumuliauskienė