Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Vaida Railienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei R. L. dėl dalies draudiminės išmokos išmokėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Įstatymų leidėjas suteikia teismui diskrecijos teisę ex officio nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą tuo atveju, jeigu ieškinio suma neviršija 2000,00 Eur. Šiam tikslui tarnauja CPK 441 straipsnyje įtvirtintos nuostatos (viena iš įstatyme įvirtintų sumarinio proceso formų), kuriomis vadovaudamasis teismas savo iniciatyva pasirenka, kokiomis taisyklėmis – bendrosiomis ar nustatytomis minėtame CPK 441 straipsnyje– nagrinėti bylą. Tuo atveju, jeigu yra nors vienos šalies prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, bylos nagrinėjimo procesas privalo būti žodinis (CPK 441 straipsnio 2 dalis). Į teismo posėdį pareiškėjai nekviečiami ir jame nedalyvauja. Apie rašytinį procesą pranešama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Teismui šalims pranešus apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka, negauta jokių prašymų dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, todėl teismas bylą išnagrinėjo, vadovaujantis CPK 441 straipsnio 1 dalimi, - rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl draudėjo pareigos atlyginti draudikui 20 procentų jo sumokėtos draudimo išmokos, draudėjui laiku nepranešus draudikui apie draudiminį įvykį.

Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad atsakovė 2018 m. liepos 17 d. su ieškove sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl atsakovės, transporto priemonės valdytojos kaltės 2018 m. liepos 21 d. eismo įvykio metu buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis automobilis. Ieškovė 2018 m. liepos 31 d. kvietimu Nr. AJA/18/006797 informavo atsakovę apie gautą deklaraciją dėl 2018 m. liepos 21 d. eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės, įspėjo apie teisės aktuose numatytą atsakovės pareigą per tris darbo dienas pranešti apie eismo įvykį bei prašė kuo skubiau atvykti ir pranešti apie eismo įvykio aplinkybes, pateikti minėto eismo įvykio metu galiojusio vairuotojo pažymėjimo kopiją. Ieškovė 2018 m. rugpjūčio 8 d. sumokėjo 568,70 Eur draudimo išmoką už nukentėjusiam asmeniui priklausančio sugadinto automobilio remontą.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, jog įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo per tris darbo dienas nuo eismo įvykio dienos pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių, taip pat pateikti draudikui eismo įvykių dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes. Pagal 22 straipsnio 2 dalį, jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo. Jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Minėtos teisės normos nustato transporto valdytojo atsakomybę už pareigos pranešti draudikui apie eismo įvykį per tris darbo dienas nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Minėto 12 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžtos draudėjo pareigos, kurios apima ir bendrus reikalavimus imtis transporto priemonės valdytojui prieinamų, protingų priemonių galimai žalai sumažinti, ir tiksliai apibrėžtus imperatyvius reikalavimus per nustatytą laiko tarpą pranešti draudikui apie eismo įvykį ar pareikštą pretenziją. Todėl nurodytas teisinis reguliavimas teisę reikalauti išmokėtos sumos ar jos dalies grąžinimo sieja tik su bendradarbiavimo pareigos nevykdymu, o ne su žalos draudikui atsiradimu, ir tik nustatant grąžintinos sumos dydį, atsižvelgiama į įstatyme įtvirtintų aplinkybių visumą (nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, atsiradusios žalos dydį ir kt. aplinkybes).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 122 redakcija) 60.5 punktas nustato, jog draudikas turi teisę reikalauti iš apdraustos transporto priemonės valdytojo grąžinti iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, jeigu atsakingas dėl padarytos žalos valdytojas ar jo atstovas nepranešė jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui ar jo atstovui apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai įrodoma, kad apie draudžiamąjį įvykį atsakingas draudikas sužinojo laiku arba kai nepranešimas apie draudžiamąjį įvykį neturėjo įtakos atsakingo draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką.

Sutarties šalys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, vienos sutarties šalies pareigą vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos sutarties šalies reikalavimo teisė, kuri yra ginama įstatymu. Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo.

Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais.

Byloje nustatyta, jog atsakovė neįvykdė pareigos laiku pranešti draudikui apie eismo įvykį, taip pat byloje nėra įrodymų, jog ir po ieškovo 2018 m. liepos 31 d. kvietimo atvykti ir pranešti apie eismo įvykio aplinkybes, atsakovė būtų įvykdžiusi įstatymo nustatytą pareigą pranešti ieškovui apie eismo įvykį ir jo aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs draudimo išmoką draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos tik tada, jei draudėjas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė Privalomojo draudimo taisyklėse (dabar – Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse) nustatytas pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 26 d. nutartis byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. D. L., bylos Nr. 3K-3-433/2007).

Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo ir Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių nuostatas ieškovė, reikšdamas reikalavimą dėl 20 procentų draudimo išmokos grąžinimo, turi įrodyti tik patį nepranešimo apie eismo įvykį per tris darbo dienas faktą. Tuo tarpu atsakovė, siekdama paneigti savo civilinę atsakomybę, pagal Taisyklių 60.5 punktą privalo įrodyti, kad apie draudžiamąjį įvykį atsakingas draudikas sužinojo laiku arba, kad nepranešimas apie draudžiamąjį įvykį neturėjo įtakos atsakingo draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką.

Atsakovė atsiliepime nenurodė jokių aplinkybių bei nepateikė jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad ieškovė apie eismo įvykį sužinojo per tris dienas ar, kad nepranešimas apie draudžiamąjį įvykį neturėjo įtakos ieškovės pareigai išmokėti draudimo išmoką. Atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ji yra ilgametė draudimo bendrovės klientė, kad ji nežinojo apie tai, kad privalo pranešti apie eismo įvykį, kad galbūt jai siųsti dokumentai nebuvo jai įteikti dėl to, kad ji gyvena kitu adresu, nei nurodyta sutartyje, negali būti pripažįstama pakankamu pagrindu netaikyti Taisyklių 60.5 punkte numatytos atsakomybės. Kartu pažymėtina ir tai, CK 2.17 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fizinio asmens pareiga pranešti savo kreditoriui apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Jeigu asmuo šios pareigos neįvykdo, kreditorius turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jam žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje. Atsakovės ir ieškovės sudarytoje sutartyje yra nurodytas atsakovės paskutinės žinomos gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė būtų informavusi ieškovę ir nurodžiusi naują savo gyvenamosios vietos adresą. Atsižvelgiant į tai, atsakovės argumentai, kad ji negavo ieškovės siunčiamų pranešimų jai, ir dėl to ji nežinojo apie pareigą pranešti ieškovei apie draudiminį įvykį, atmestini.

Taigi, nagrinėjamu atveju, atsakovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių, dėl kokių priežasčių ji nepateikė ieškovui informacijos apie draudiminį įvykį per tris dienas, todėl darytina išvada, jog ieškovė pagrįstai teigia, jog atsakovė vengė bendradarbiauti ir neįvykdė tiek įstatyme, tiek ir sutartyje įtvirtintos pareigos – per tris darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį (CPK 178 straipsnis). Toks atsakovės pasyvumas ir savo pareigos neatlikimas nulėmė tai, jog išmokėdamas draudimo išmoką ieškovė turėjo remtis vien tik nukentėjusiojo asmens pateikta informacija, taigi nurodytos aplinkybės suteikia ieškovei teisę reikalauti žalos atlyginimo regreso teise.

Kadangi byloje nėra lengvinančių aplinkybių dėl atsakovės pareigų nevykdymo, taip pat atsakovė nenurodė galbūt reikšmingų aplinkybių dėl pareigų nevykdymo, teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, į pažeidimo pobūdį ir reikšmingumą, į išmokėtos draudimo išmokos dydį, konstatuoja, jog nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste nuostolių atlyginimo dydis, lygus 20 procentų ieškovės išmokėtos draudimo išmokos, yra teisingas, protingas bei proporcingas įstatymo bei sutarties pažeidimui.

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad šiuo atveju draudikas išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiam, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į 20 procentų draudimo išmokos iš draudėjo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis).

Įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę teismui dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju prašymą išdėstyti galutinio sprendimo įvykdymą atsakovė grindė argumentais, kad ji yra pensininkė ir gauna senatvės pensiją. Nors teismas 2019 m. gegužės 8 d. nutartimi pasiūlė pateiki atsakovei savo turtinę padėtį, pagrindžiančius įrodymus, tačiau iki bylos nagrinėjimo jokių kitų duomenų, kurie pagrįstų atsakovės prašymą išdėstyti galutinio sprendimo įvykdymą, atsakovė į bylą nepateikė. Minėtoji nutartis atsakovei įteikta viešo paskelbimo būdu, taip pat ši nutartis atsakovei buvo siųsta jos atsiliepime nurodytu adresu, kuri sutampa su jos deklaruota gyvenamąja vieta, tačiau procesiniai dokumentai jai nebuvo įteikti ir grįžo su atžyma „neatsiėmė pašte“. Kadangi atsakovė, būdama tinkamai informuota apie galimybę pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos turtinę padėtį, į bylą nepateikė duomenų apie turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas, gaunamas visų rūšių pajamas, turimas santaupas, todėl nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti jos tikrosios finansinės padėties. Vien tai, kad atsakovė yra pensijinio amžiaus, teismo vertinimu, nėra reikšmingos (išskirtinės) aplinkybės, kurios leistų nukrypti nuo bendros teismo sprendimo įvykdymo tvarkos (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 82 straipsniu, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 93 straipsnio 1 dalimi ieškovei priteistinas iš atsakovės 15,00 Eur žyminis mokestis, sumokėtas 2019 m. balandžio 4 d. mokėjimo nurodymu Nr. ISL0009215.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 441 straipsniu, 259-260 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

priteisti iš atsakovės R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 113,74 Eur (vieną šimtą trylika eurų ir 74 ct) skolą, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo 113,74 Eur priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. balandžio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 (penkiolika eurų ir 00 ct) žyminį mokestį ieškovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje, veikiančiai per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje.

Atsakovė R. L. jai priteistas sumas privalo sumokėti į AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje, veikiančiai per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), a. s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 73473, AB „Swedbank“, banko kodas 73000.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo įteikimo (gavimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.