- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2012-05-02
- Bylos Nr.
- 2A-526-273/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Izolda Nėnienė (pirm.), Evaldas Burzdikas, Albinas Čeplinskas
- Ieškovas
- J. B.
- Atsakovas
- I. M., Kauno miesto savivaldybės administracijai, H. B., A. E. G., I. V., V. V., H. S.
- Trečiasis asmuo
- N. B., VĮ Registrų centras
- Advokatai
- Karina Račkauskienė, Joana Sarkelienė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Izoldos Nėnienės, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko, Albino Čeplinsko, sekretoriaujant Simonai Matusevičiūtei, dalyvaujant ieškovui J. B., jo atstovei advokatei Karinai Račkauskienei, atsakovei I. M., jos atstovei advokatei Joanai Šarkelienei, trečiajam asmeniui N. B.
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės I. M. atstovės advokatės Joanos Šarkelienės apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovams I. M., Kauno miesto savivaldybės administracijai, H. B., A. E. G., I. V. ir V. V., tretieji asmenys VĮ Registrų centras, N. B. dėl nuosavybės dalių pakeitimo, naudojimosi tvarkos nustatymo, žalos atlyginimo ir atsakovės I. M. priešieškinį, pareikštą ieškovui J. B. , atsakovams H. S., A. E. G., I. V., V. V., tretieji asmenys VĮ Registrų centras, N. B. dėl nuosavybės dalių pakeitimo, naudojimosi tvarkos nustatymo, žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas J. B. patikslintu ieškiniu prašė: 1.pripažinti negaliojančiu 1990-03-15 bendraturčių sutikimą, patvirtintą gatvių komiteto pirmininko, sudarytą tarp M. B., A. E. G. ir O. P., leisti I. M., įsirengti namo, esančio (duomenys neskelbtini), mansardos patalpas; 2. panaikinti Kauno miesto architektūros ir urbanistikos valdybos leidimą statybos darbams vykdyti Nr. R-271, išduotą 1990-04-26.; 3. panaikinti 1990-11-06 Kauno m. valdybos architektūros ir urbanistikos skyriaus pažymą, kuria remiantis I. M. buvo įregistruota rekonstrukcija namo, (duomenys neskelbtini), mansardoje; 4. pakeisti gyvenamojo namo, lAlm, esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 157 kv.m. bendrosios nuosavybės dalis ir pripažinti ieškovui J. B., nuosavybės teisę į 1/2 dalį, I. M. į 1/6 dalį, H. S., į 1/6 dalį, A. E. G. į 1/6 dalį namo, kurio bendras plotas 157 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5. nustatyti tokią naudojimosi gyvenamuoju namu lAlm, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką: ieškovo J. B. naudojimui atitenka patalpos pažymėtos indeksais 4-1/9, 52 kv.m., 4-2/2,09 kv.m., 5-1/9, 63 kv.m., 5-2/13 kv.m., 5-3/13, 6 kv.m., 5-4/1,92 kv.m., 7-8/ 5, 83 kv.m., 7-6/ 3, 24 kv.m., 7-7/ 16, 61 kv.m., 7-5/4, 22 kv.m., 7-4/ 2, 25 kv.m.; A. E. G. naudojimui atitenka patalpos pažymėtos indeksais 6-1/9, 77 kv.m., 6-2/13, 53 kv.m., 6-3/1,99 kv.m.; H. S. naudojimui atitenka patalpos, pažymėtos indeksais 3-1/9, 69 kv.m., 3-2/13, 52 kv.m., 3-3/2, 91 kv.m.; I. M. naudojimui atitenka patalpos, pažymėtos indeksais 7-1/ 7,06 kv.m., 7-2/ 5,37 kv.m., 7-3/11, 25 kv.m.; 6. priteisti J. B. 1/2 dalį kiemo rūsio, žymėjimas 410b, unikalus Nr. 1993-4009-4056; 7. priteisti J. B., iš atsakovės I. M. 2093, 90 Lt žalos atlyginimo.
A. I. M. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė: 1. pakeisti gyvenamojo namo , 1A1, esančio (duomenys neskelbtini),bendras plotas 157 kv.m. dalinės nuosavybės dalis ir nustatyti, jai I. M. - 0, 36 dalį, J. B. -0,32 dalį , H. S. - 0,16 dalį, A. E. G. - 0,16 dalį namo, iš bendro ploto- 157 kv.m. , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2. ieškovo J. B. patikslinto ieškinio 1,2,3,4,5 p. reikalavimus atmesti, neturinčius teisinio pagrindo kaip netinkamo asmens reikalavimams reikšti bei praleidus ieškininės senaties terminus; 3. ieškovo J. B. reikalavimą atsakovei I. M. atlyginti ieškovui žalą sumoje-2093,90Lt atmesti; 4. atleisti atsakovę nuo visų bylinėjimosi išlaidų , t.t. ir nuo 50 procentų valstybei mokamų advokato atstovavimo išlaidų; 5. priteisti J. B. visas bylinėjimosi išlaidas , t.t. ir atsakovės advokato atstovavimo išlaidas; 6. nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką 1Al m ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bendro ploto - 157 kv.m., iš kurio naudojimui atitenka: H. S. naudojimui atitenka patalpos pažymėtos indeksais 3-1(9,69 kv.m.) , 3-2 (13,52 kv.m.) , 3-3 (2,91 kv.m) viso -26,12 kv.m.- 0,16 dalis; J. B. naudojimui atitenka patalpos pažymėtos indeksais: 4-1(9,52 kv.m.) , 4-2(2,09 kv.m.) , 5-1 (9,63 kv.m.), 5-2 (13 kv.m.) , 5-3 (13,60 kv.m) , 5-4 (1,92 kv.m.) viso- 49,76 kv.m. - 0,32 dalis; A. E. G. naudojimui atitenka patalpos pažymėtos indeksais: 6-l (9,77kv.m.) , 6-2 (13,53 kv.m.) , 6-3 (1,99 kv.m.) viso-25,29 kv.m.-0,16 dalis; I. M. naudojimui atitenka patalpos pažymėtos indeksais: 7-1 (7,06 kv.m., 7-2 (5,37 kv.m.) , 7-3 (11,25 kv.m.) , 7-4 (2,25 kv.m.), 7-5(4,22 kv.m.) , 7-6 (3,24 kv.m.) , 7-7 (16,61 kv.m.) , 7-8 (5,83 kv.m.) viso -55,83 kv.m. -0, 36 dalis.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, atsakovės priešieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė gyvenamojo namo, lAlm, esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 157 kv.m. bendrosios nuosavybės dalis ir pripažino ieškovui J. B., nuosavybės teisę į 1/2 dalį, I. M., į 1/6 dalį, H. S. į 1/6 dalį, A. E. G. į 1/6 dalį namo, kurio bendras plotas 157 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatė tokią naudojimosi gyvenamuoju namu lAlm, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką: ieškovo J. B. naudojimui atitenka patalpos pažymėtos indeksais 4-1/9, 52 kv.m., 4-2/2,09 kv.m., 5-1/9, 63 kv.m., 5-2/13 kv.m., 5-3/13, 6 kv.m., 5-4/1,92 kv.m., 7-8/ 5, 83 kv.m., 7-6/ 3, 24 kv.m., 7-7/ 16, 61 kv.m., 7-5/4, 22 kv.m., 7-4/ 2, 25 kv.m, A. E. G. naudojimui atitenka patalpos pažymėtos indeksais 6-1/9, 77 kv.m., 6-2/13, 53 kv.m., 6-3/1,99 kv.m., H. S. naudojimui atitenka patalpos, pažymėtos indeksais 3-1/9, 69 kv.m., 3-2/13, 52 kv.m., 3-3/2, 91 kv.m., I. M. naudojimui atitenka patalpos, pažymėtos indeksais 7-1/ 7,06 kv.m., 7-2/ 5,37 kv.m., 7-3/11, 25 kv.m. Priteisė J. B. 1/2 dalį kiemo rūsio, žymėjimas 410b, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini). Priteisė J. B., iš atsakovės I. M. 1500 Lt žalos atlyginimo. I. J. B. ieškinio reikalavimą -pripažinti negaliojančiu 1990 m. kovo 15 d. bendraturčių sutikimą, patvirtintą gatvių komiteto pirmininko, sudarytą tarp M. B., A. E. G. ir O. P., leisti I. M. įsirengti namo, esančio (duomenys neskelbtini), mansardos patalpas- atmetė.
A. I. M. priešieškinį tenkino dalinai: reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo sumažinimo tenkino. Kitus atsakovės I. M. priešieškinio reikalavimus dėl nuosavybės dalių pakeitimo, naudojimosi tvarkos nustatymo-atmetė. Priteisė išlaidas, susijusias su teismo šaukimų ir pranešimų siuntimu – 200 Lt iš ieškovo J. B., 399,84 Lt iš atsakovės I. M., valstybei. Priteisė iš atsakovės I. M. 1600 Lt advokato išlaidų, 200 Lt antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymo išlaidų, UAB „Skena“ žalos paskaičiavimo išlaidų 357 Lt bei 562 Lt žyminio mokesčio ieškovui J. B. bei 562 Lt. Priteisė iš ieškovo J. B. 60 Lt bylinėjimosi išlaidų – atsakovei I. M.. Padarė priteistų iš šalių bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ir iš atsakovės I. M. priteisti ieškovui J. B. 2659 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovės I. M. 621,25 Lt ir ieškovo J. B. 248,50Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei.
Šalies argumentai
Teismas sprendime nurodė, kad ieškovas J. B. patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu 1990 m. kovo 15 d. bendraturčių sutikimą, patvirtintą gatvių komiteto pirmininko, sudarytą tarp M. B., A. E. G. ir O. P., leisti I. M., įsirengti namo, esančio (duomenys neskelbtini), mansardos patalpas (t.1, b.l.19) Šis ieškovo reikalavimas yra pareikštas tik 2009 04 07 (t.2, b.l.65). M. B., duodama 1990 03 15 minėtą sutikimą atsakovei I. M. šio sutikimo neginčijo niekada. I. J. B. 2006 02 27 paveldėjo pagal testamentą M. B. turtą, tame tarpe 1/ 2 dalį gyvenamojo namo su priklausiniais, kurio bendras plotas 162,28kv.m., esančio (duomenys neskelbtini), todėl, pačiai M. B. neginčijant 1990 03 15 bendraturčių patvirtinto sutikimo, nėra pagrindo šį sutikimą panaikinti, nes šio sutikimo pati M. B. per įstatymu nustatytą terminą neginčijo, o ieškovas J. B. yra tik jos teisių perėmėjas išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu. Be to, šio sutikimo pagrindu, Kauno m. savivaldybės architektūros ir urbanistikos valdyba išdavė leidimą statybos darbams vykdyti Nr. R-271, 1990 m. balandžio 26 d. ir 1990-11-06 išdavė Kauno m. valdybos architektūros ir urbanistikos skyrius pažymą, kurios pagrindu buvo viešajame registre įregistruota šio namo rekonstrukcija. Ieškovas, J. B. 2011 06 16 teismo posėdyje atsisakė šių reikalavimų: dėl panaikinimo Kauno miesto architektūros ir urbanistikos valdybos leidimo statybos darbams vykdyti Nr. R-271, išduoto 1990 m. balandžio 26 d. ir dėl panaikinimo 1990-11-06 Kauno m. valdybos architektūros ir urbanistikos skyriaus pažymos, kuria remiantis I. M. buvo įregistruota rekonstrukcija namo, (duomenys neskelbtini), mansardoje, pareikštų atsakovams I. M., Kauno m. savivaldybės administracijai, H. B., A. E. G., I. V. ir V. V., tretieji asmenys VĮ Registrų centras, N. B. ir civilinę bylą Nr. 2-876-429/2011 šių reikalavimų dalyje nutraukė (t.5, b.l.32-33). Teismas atsižvelgė į tą aplinkybę, kad pati M. B. neginčijo šio bendraturčių sutikimo įstatymų nustatyta tvarka ir būdu, jo pagrindu yra įregistruota rekonstrukcija. A. I. M. bei jos įgaliota atstovė prašė taikyti šiam reikalavimui ieškinio senatį (t.3, b.l.58, t.4.,b.l. 89) ir šį atsakovės prašymą teismas tenkino – taikė ieškinio senatį šiam reikalavimui ginčyti. Teismas nurodė, kad bendraturčių susitarimo pagrindu Kauno m. savivaldybė išdavė 1990 04 26 leidimą atsakovei I. M. rekonstrukcijai atlikti mansardoje, ką įrodo Kauno m. savivaldybės administracijos statybos leidimų registracijos knyga (t.2, b.l.113-116). Šio ginčijamo 1990 03 15 bendraturčių sutikimo pagrindu namo mansardoje atlikta rekonstrukcija, kuri yra įregistruota nekilnojamojo turto registre pagal Kauno m. valdybos architektūros ir urbanistikos skyriaus 1990 11 06 pažymą Nr. 130 (t.1, b.l.25-30). Tačiau įregistravus rekonstrukciją pastate 1A1m, bendraturčių J. B., A. E. G., I. V., V. V., H. S., I. M. susitarimas dėl nuosavybės dalių dydžio nustatymo nėra pateiktas, ką įrodo byloje esantys nekilnojamojo Turto centrinio duomenų banko išrašai (t.1, b.l.25-30). Todėl vertinant 1990 03 15 bendraturčių sutikimą, atsižvelgiant į viešus Registro ir kadastro duomenis, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo šį bendraturčių sutikimą panaikinti, nors jis ir prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms,- tai yra šį bendraturčių sutikimą pasirašė ne visi asmenys, privalėję jį pasirašyti, o pasirašė asmenys – tuo metu neturintys tokios teisės jį pasirašyti bei šis sutikimas nebuvo patvirtintas notaro. Teismas nustatė, kad pagal viešąjį nekilnojamojo turto Registro centrinio duomenų banko išrašą, gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), susideda iš bendro 162,28kv.m. ploto, gyvenamąjį plotą sudaro 97,81kv.m. ir šie kadastro duomenys yra nustatyti 1998 12 04. Nesant bendraturčių, tai yra ieškovo ir atsakovų prašymo dėl gyvenamojo namo 1A1m kadastro duomenų pakeitimo kadastre, šie duomenys nėra patikslinti, ir viešai įregistruotas šio gyvenamojo bendras plotas sudaro 162,28 kv.m. Tačiau tiek ieškovas, tiek atsakovai pripažino, kad ginčo gyvenamojo namo bendras plotas yra 157kv.m., tai paaiškėjo kadastrinių matavimų metu, todėl nors šalims nesutariant ir ne ginčo tvarka nesikreipiant į VĮ Registrų centras dėl šių kadastrinių duomenų pakeitimo, ieškovo galutinio ieškinio ir atsakovės priešieškinio reikalavimo dalį dėl gyvenamojo namo ploto pakeitimo teismas tenkino ir nustatė, kad ginčo namo bendras plotas 157 kv.m. Dėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimo nuosavybės dalių pakeitimo teismas nurodė: kadangi I. M. kaip bendrosios dalinės nuosavybės dalyvė padidino namo, esančio (duomenys neskelbtini), plotą neturėdama kitų bendraturčių sutikimo- tai yra D. G. sutikimo ( CK 128 str. ,1964 m. redakcija, CK 4.77 str.) ir šios padidintos dalies negalima atskirti nesužalojant bendro daikto, visų bendraturčių dalys padidėja proporcingai jų bendrosios nuosavybės teise turimoms dalims.
Teismas sprendime nurodė, kad atsakovė, priešieškiniu prašydama pakeisti gyvenamojo namo nuosavybės dalis, siekė savo interesų patenkinimo, neieškodama kompromisinio kompensavimo už jas mechanizmo, neatsižvelgė į turimą ieškovo ir atsakovų nuosavybę. Atsakovė už turto pakeitimo dalis nesiūlė ieškovui jokios kompensacijos, tai yra ieškovui turint nuosavybės teisę ½ dalį gyvenamojo namo, ji prašė pakeisti jo dalį taip, kas reikštų jo turto nusavinimą. Tai, kad atsakovė I. M. turėjo išduotą leidimą rekonstrukcijai, šį faktą pripažįsta šalys, bet tai, kad šiam leidimui gauti ji pateikė ne visų bendraturčių sutikimą, tai yra nepateikė D. G. sutikimo, patvirtina byloje esantys rašytinai įrodymai –pats 1990 03 15 bendraturčių sutikimas bei ieškovo J. B. paaiškinimai. Be to, atsakovė I. M. pirkdama butą iš P. J. , būdama atidi ir apdairi, galimai žinojo apie jo savavališkai įsirengtą įėjimą į pastogę, pažeidžiantį ir atsakovės E. A. G. teises į jos turimą nuosavybę, nes šie laiptai buvo įrengti be atsakovės E.A. G. sutikimo, ką patvirtino pati atsakovė, ieškovas ir tai buvo nustatyta vietos apžiūros metu.
Dėl ieškovo ir atsakovės reikalavimo nustatyti gyvenamuoju namu naudojimosi tvarką, teismas nurodė, kad ieškovės ir atsakovo duoti paaiškinimai dėl jų projektų dėl naudojimosi tvarkos nustatymo vietos apžiūros metu iškėlė konfliktines situacijas. Todėl nurodė, kad teismas turi teisę nukrypti nuo šalių pareikštų reikalavimų ir nustatyti naudojimosi tvarką, kuri ne visiškai atitinka šalių : ieškovės ir atsakovo teiktus projektus (LAT nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-353/2009), tačiau atsižvelgti į bendraturčiams patogiausią ir racionaliausią naudojimosi tvarką. Teismas, atsižvelgė į visus bendraturčius, į tai, kad ieškovo siūloma tvarka patogi visiems bendraturčiams ( H. S. net pasirašė taikos sutartį), o E. A. G. iš esmės sutiko), ieškovas J. B. teismo posėdyje sutiko atlyginti bendraturčiams kompensaciją už jam tenkančią didesnę dalį dėl naudojimosi bendru daiktu, o jokios kompensacijos už šio turto naudojimą atsakovė I. M. nesiūlė ir per tokį ilgą laiką nepateikė kitokio pastato dalių naudojimosi tvarkos nustatymo projekto , šį ieškovo reikalavimą tenkintino, nes pagrįstas ir įrodytas. Jis atitinka racionalų ir patogų naudojimąsi bendru turtu, artimas turimoms nuosavybės dalims ir tik nežymia dalimi nuo jų nukrypsta, mažina galimybę kilti tarp bendraturčių konfliktinėms situacijoms bei joms atsirasti, kiti atsakovai tam neprieštaravo (LAT nutartis Nr.3K-3-1050/2003). Teismas nurodė, kad atsakovės pateiktas naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis projektas nėra racionalus, neatitinka šalių turimų nuosavybės dalių bendrojoje nuosavybėje, neatitinka teisingumo principo naudotis patogiai ir racionaliai patalpomis, tai yra iš ieškovo pasisavinama dalis nuosavybės, siekianti tik savo interesų patenkinimo ir tai nėra optimaliausia naudojimosi tvarka, buitiniams ūkiniams poreikiams tenkinti, neatitinka faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijų ( LAT nutartis Nr. 3K-3-451/2003,3K-3-956/2003, 3K-3-572/2004, 3K-3-576/2006, 3K-3572/2004,3K-3-527/2007ir kt.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovės I. M. atstovė advokatė Joana Šarkelienė prašo iš dalies panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą- pakeisti gyvenamojo namo, 1Al, esančio (duomenys neskelbtini), bendras plotas 157 kv.m. bendrosios dalinės nuosavybės dalis ir nustatyti: I. M. - 0,36 dalį , J. B. -0, 32 dalį, H. S. - 0,16 dalį, A. E. G.- 0,16 dalį namo, iš bendro ploto-157 kv.m., unikalus Nr.(duomenys neskelbtini). Nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką 1Alm ( unikalus Nr,1993-4009-4017) adresu (duomenys neskelbtini), bendro ploto- 157 kv.m., iš kurio naudojimui atitenka : H. S. naudojimui atitenka patalpos pažymėtos indeksais: 3-l( 9,69 kv.m.), 3-2 (13,52 kv.m.), 3-3 (2,91 kv.m.).-0,16 dalis; J. B. naudojimui atitenka patalpos pažymėtos indeksais : 4-1 (9,52 kv.m.) , 4-2 (2,09 kv.m.), 5-1(9,63 kv.m.), 5-2 (13 kv.m.), 5-3(13,60kv.m.), 5-4 (1,92 kv.m.) - 0,32 dalis ; A. E. G. naudojimui atitenka patalpos pažymėtos indeksais: 6-l( 9,77 kv.m) , 6-2 (13,53 kv.m.), 6-3 ( 1,99 kv.m.)- 0,16 dalis; I. M. naudojimui atitenka patalpos pažymėtos indeksais: 7-1(7,06 kv.m.), 7-2 ( 5,37 kv.m.), 7-3 (11,25 kv.m.), 7-4 (2,25 kv.m.), 7-5 (4,22 kv.m.), 7-6 (3,24 kv.m.), 7-7 ( 16,61 kv.m.) , 7-8 (5,83 kv,m.) - 0,36 dalis, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad sprendimo įžanginėje dalyje, be išvardintų teismo proceso dalyvių, kurie dalyvavo viešame teismo posėdyje priimant teismo sprendimą, paminėta ir A. E. G.. Tačiau A. E. G. dviejuose paskutiniuose teismo posėdžiuose visai nedalyvavo. A. E. G. teismui šioje civilinėje byloje atskiro reikalavimo dėl neteisėtos laiptų rekonstrukcijos nepateikė. Laiptus įrengė I. M., o atsakovei butą pardavė P. J.. A.E. G. pateikė teismui 1982-05-24 Kauno m. Poželos r. LDT VK sprendimą NR. 174" Dėl kovos su savavališkomis statybomis, kurio priedo 31p. nurodyta, kad P. J., gyv. (duomenys neskelbtini0 įrengęs laiptus į salką per bendrasavininkų patalpą VI3. Šiuo atveju neabejotina, kad tuomet kažkoks žodinis susitarimas tarp P. J. ir A.E. G. buvo, kitu atveju ji dėl neteisėtų P. J. veiksmų būtų kreipusis į teismą per įstatymo nustatytą senaties terminą, o ne šioje civilinėje byloje. Nurodo, kad teismo posėdžių metu keletą kartų prašė teismo pagarsinti M. B. testamentą, tačiau į prašymus nebuvo atžvelgta. Susipažindama su byla skaitė M. B. testamento kopiją. M. B. šiuo testamentu konkrečiai neįvardijo kokį turtą ji savo mirties dieną palieka J. B.. I. J. B. teismui nepateikė testamento turto apyrašo, kokį registruotiną ir neregistruotiną turtą ji tą dieną turėjo. Iš priešieškinyje pateiktų įrodymų matyti, kad ji salkos- pastogės, (jos žodiniu sutikimu atsakovei nebevaldė nuo 1988-05-25 , rašytiniu sutikimu atsakovei nuo 1990-03-15), todėl ir nekonkretino, kad ji J. B. palieka pusę gyvenamojo namo. Iki kol teisėtai atsakovės lėšomis mansarda pastogė nebuvo įrengta, VĮRC istorinėje pažymoje M. B. vardu mansardos pastogės patalpos įregistruotos nebuvo. Šią mansardą-pastogę VĮRC Kauno filiale atsakovė įregistravo 1990-11-09, todėl aišku, kad M. B., J. B. rašydama testamentą, 1991-03-06 šios mansardos-pastogės jau ir teisiškai nebevaldė, J. B. paveldėjimu mansarda-pastogė nebepriklausė.
Dėl ieškovo J. B. ieškinio reikalavimo- pripažinti negaliojančiu 1990-03-15 bendraturčių sutikimą nurodė, kad teismas iš vis šios civilinės bylos neturėjo nagrinėti, nes ieškinį pareiškė ne tas asmuo, kuris pagal įstatymą turėtų reikšti, be to, yra praleistas ieškininės senaties terminas visoms šioms pretenzijoms reikšti. Tą patį teigia savo atsiliepime į pareikštą patikslintą ieškinį ir Kauno miesto savivaldybės Meras. Taip pat mano, kad jeigu teismas pripažino, jog praleistas 10 metų ieškinio senaties terminas visoms šioms pretenzijoms reikšti ir sutikimas nėra užginčytas pačios M. B., tai kaip galėjo teismas vėl iš naujo komentuoti ir vadovautis 1990-03-15 M. B. sutikimu, bet jau kitu aspektu, tai yra, kad viena iš sutikimą pas įrašiusių bendraturčių jau nebegyveno šiame name. Atsakovei ši aplinkybė nebuvo žinoma, nes faktiškai O. P. šiame name tebegyveno, kitu atveju, šio sutikimo nebūtų pasirašiusios M. B. ir A. E. G.. Teismas nurodė, kad J. B. sutiko atlyginti bendraturčiams kompensaciją už jam tenkančią didesnę dalį dėl naudojimosi bendru daiktu, o atsakovė jokios kompensacijos nesiūlė. Tačiau, teismas nenustatė už kokią dalį bendro daikto ir kokio dydžio kompensaciją bendraturčiams J. B. turėtų sumokėti. Nustatydamas naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką- kitiems dviems bendrasavinkiams paliekama tokia pati tvarka, tik iš atsakovės yra atimamos teisėtai įrengtos patalpos ir priskiriamos naudotis pagal pareikštą ieškinio reikalavimą J. B.. Atėmus šias atsakovės teisėtai įrengtas patalpas, atsakovė I. M. visai neturi jokio koridoriaus ir praėjimo į savo butą pažymėtą indeksais 7-1 (7,06 kv.m- virtuvė), 7-2 (5,37 kv.m.- kambarys), 7-3 ( 11,25 kv.m.- kambarys ). Atsakovei beveik visai aklai, reikėtų į antrą aukštą lipti per langą. Tai pat reikėtų lauke įsirengti tualetą ir iš antro aukšto lipant per langą juo naudotis. Gyvenamojo namo lAlm istorinėje kadastro ir registro byloje yra 1995m. kovo mėn. atliktas pastato dalių paskaičiavimo projektas kuriame matyti, kad atsakovei I. M. įrengus mansardos patalpas, jos gyvenamojo namo 1 Al dalies dydis bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra 36/100. Pažymėtina, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2011 11 14 priimdamas sprendimą padarė klaidų ir įrašų neatitinkančių tikrovės: teismo sprendimo 3 psl.8d. (.........) gavus J. B. prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai suklastoto parašo ant 1991-03-06 testamento reg.Nr8-398,o turėtų būti: dėl galimai suklastoto parašo ant 1990-03-15 sutarties; teismo sprendimo 5 psl. l d. parašyta H. B., o turėtų būti -H. S.; teismo sprendimo 6 psl. l d. visur rašoma D. G., o turėtų būti D. G..
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas J. B. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2006 02 27 paveldėjimo pagal testamentą liudijimu, reg. Nr. 2-492, išduotu Kauno m. 15-ojo notarų biuro notarės L.V. paveldėjo 1/2 dalį gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 1 Al m, kuriame yra 162,28 kv.m. bendro ploto su dalimi inžinerinių statinių- įrenginių/kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu buvo įregistruotos daiktinės teisės į 1/2 dalį gyvenamojo namo. Paveldėjimo teisės liudijimas ginčijamas nebuvo. Todėl apeliacinio skundo teiginiai apie tai, kad M. B. testamento neįvardino konkretaus turto yra teisiškai nereikšmingi. Dėl pasikeitusių kadastrinių matavimų kreipėsi į teismą su ieškiniu perskaičiuoti gyvenamojo namo dalis pagal paskutinius kadastrinius duomenis, kadangi atsakovė, kaip namo bendraturtė, visiškai ignoruoja kitų bendraturčių teises ir interesus, bei atsisako kooperuotis ir bendradarbiauti. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovė I. M. name 1990 metais atliko palėpės patalpų rekonstrukciją, t.y. minimaliomis lėšomis pritaikė jas gyventi ( nors patalpose nėra elementaraus apšiltinimo, jose nuo pat 1990 metų nedarytas joks remontas), tačiau tą ji atliko neturėdama visų bendraturčių sutikimo. Savavališką patalpų užėmimą bei atliktą rekonstrukciją atsakovė motyvavo 1990 03 15 bendraturčių sutikimu. Minėtas 1990 03 15 bendraturčių sutikimas yra niekinis, prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms. Itin svarbi aplinkybė yra ta, kad atsakovė A. G., duodama paaiškinimus teismo posėdžio metu, nurodė, kad tokio sutikimo nėra pasirašiusi. Ji sutikimą rašėsi tik vieną kartą- notarinėje kontoroje, kur neprieštaravo, kad O. P. parduotų savo dalį turto D. G.. Pas gatvių komiteto pirmininką nebuvo pasirašomi jokie sutikimai, nei ji nei M. B. nebuvo pas gatvių komiteto pirmininką pasirašyti sutikimo. Dėl nurodytų priežasčių akivaizdu, kad I. M., atlikdama rekonstrukciją neturėjo nei namo bendraturtės D. G. sutikimo, nei E. G., nei M. B. sutikimo, todėl atliko rekonstrukciją, pažeisdama CK reikalavimus( 1964 m. CK 128 str.). Apeliacinio skundo teiginiai, kad teismas iš viso neturėjo nagrinėti civilinės bylos, nes ieškinį pareiškė ne tas asmuo, kuris pagal įstatymą turėtų reikšti, be to, yra praleistas ieškinio senaties terminas, yra nepagrįsti. Ieškovas yra M. B. teisių ir pareigų perėmėjas, todėl perėmęs tam tikras teises, jis įgyja teisę ir jas ginti. Ieškovas pareiškė ieškinį dėl namo dalių perskaičiavimo remiantis CK 4.77 str. motyvuojant, kad rekonstrukcija atlikta neturint visų bendraturčių sutikimo. Tokį ieškinį turi teisę reikšti bet kuris namo bendraturtis, kadangi pasekmes atlikta rekonstrukcija sukelia visiems bendraturčiams. Tokią išvada suponuoja CK 4.77 str. 2 dalis, numatanti, kad jeigu padidintos dalies negalima atskirti nesužalojant bendro daikto, tai visų bendraturčių dalys padidėja proporcingai jų bendrosios nuosavybės teise turimoms dalims. Todėl, ieškovas, kaip bendraturtis įgijo teisę kreiptis į teismą dėl dalių perskaičiavimo. Atsakovės teiginiai, kad yra praleisti terminai pretenzijoms reikšti, yra nepagrįsti. Nors rekonstrukcija buvo įregistruota 1990 metais, tačiau namo dalys nebuvo perskaičiuotos iki sprendimo priėmimo dienos. Ieškovas, kaip minėta, neginčijo fakto, kad rekonstrukciją atliko atsakovė I. M., nereiškė reikalavimo išardyti rekonstrukciją, o prašė perskaičiuoti namo dalis atsižvelgiant į tai, kad namo dalis buvo padidinta neturint visų bendraturčių sutikimo. Todėl, kadangi namo dalys iki ieškovo kreipimosi į teismą nebuvo perskaičiuotos nei bendraturčių sutikimu, nei teismo sprendimu, jokie terminai tokio reikalavimo pareiškimui nebuvo suėję. Nepagrįsti ir teisiškai nereikšmingi apeliacinio skundo teiginiai, kad atsakovė rūpinosi M. B.. Apeliaciniame skunde yra itin akcentuojama VĮ Registrų centro išvada, kurioje nurodyta, kad ieškovas neatsižvelgė į tai, kad mansarda įrengta atsakovės I. M. lėšomis. Pažymėtina tai, kad VĮ Registrų centro išvada šioje byloje tėra tik trečiojo asmens nuomonė, kadangi VĮ Registrų centras atliko tik teisių registravimo funkcijas.
Šalies argumentai
Mano, kad teismas pagrįstai nustatė naudojimosi tvarką pagal pateiktą projektą. Teismui patenkinus ieškinio reikalavimą dėl namo dalių perskaičiavimo visiems bendraturčiams pripažįstant nuosavybės teises į padidintą dalį proporcingai jų turimam plotui, nebuvo pagrindo nustatyti naudojimosi tvarką pagal atsakovės I. M. pateiktą projektą kadangi jis ženkliai nukrypo nuo jai priklausančios dalies bendrojoje nuosavybėje. Pagal ieškovo pateiktą projektą, naudojimosi tvarka nuo turimų nuosavybės dalių nukrypo tik 0,02 idealinėmis dalimis. Todėl toks nukrypimas nelaikytinas esminiu ir nebuvo pagrindo nustatyti kompensacinį mechanizmą už tokį nukrypimą kaip, kad nepagrįstai nurodo atsakovė. Tuo tarpu pagal atsakovės I. M. siūlomą projektą buvo nukrypta nuo jai priklausančios dalies net 0,20 dalių gyvenamojo namo, t.y. apie 30 kv. metrų daugiau, nei jai tenkanti idealinė dalis. Nepagrįsti skundo teiginiai, kad atsakovė neturi kaip patekti į jai paskirtas patalpas. Yra bendri laiptai, kuriais ji patenka į patalpas. Taip pat ieškovas neprieštarauja, kad ji naudotųsi dalimi patalpos VII-5/4,22 būtinos patekimui į jos patalpas. Apeliacinio skundo teiginiai dėl rašymo apsirikimų, padarytų sprendime, nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėto ir pagrįsto teismo sprendimo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė A.-E. G. nurodo, kad nesutinka su apeliaciniu skundu. Atsiliepime teigiama, kad jokio žodinio susitarimo tarp atsakovės ir P. J. niekada nebuvo. Su namo kaimynais artimų santykių neturėjo, namo sandėliai, rūsys, kelias yra vakarinėje pusėje. Jais naudojasi visi namo gyventojai, todėl yra bendri praėjimo takai. Atsakovė, I. M., šio bendro tako dalį pripylė cemento, iškėlė, sudėjo plyteles, kurios juda, taip suteikdamos nepatogumus, vaikščioti.
Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno miesto savivaldybė nurodo, kad nuo 2011 m. birželio 16 d. nebėra nagrinėjamos bylos šalimi ar kitu dalyvaujančiu asmeniu, neturi teisinio pagrindo reikšti nuomonės dėl apeliacinio skundo pagrįstumo. Reikalavimų keliamų Kauno miesto savivaldybės administracijai nebeliko, teismas protokoline nutartimi nusprendė nebelaikyti Kauno miesto savivaldybės administracijos atsakovu byloje, tai patvirtina 2011-06-16 teismo posėdžio protokolas (t.5, b. 1. 27 ).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, kad nuosavybės teisė į gyvenamąjį 1A1m, unikalus Nr. 1993-4009-4017, adresu (duomenys neskelbtini) registruota tokiomis dalimis: J. B. – ½ dalis, A. E. G. – 1/6 dalis, H. S. – 1/6 dalis, I. M. – 1/6 dalis. (t.2, b.l. 101).
1992 02 15 J. P. ir M. I. sudarė pirkimo pardavimo sutartį, kuria I. Z. pirko 1/6 dalį medinio su dviem priestatais ir salka gyvenamojo namo, kuriame naudingo ploto 126,35 kv. m., iš jų 80,87 kv.m. gyvenamojo ploto, medinio su rūsiu ūkio pastato 3J1/m, betoninio kiemo rūsio (4Ja/b su dalimi kiemo įrengimų), esančių Kaune, Kalnų g. 5-5a (t.1, b.l. 84).
Ieškovui J. B. 2006 02 27 išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą po M. B., mirusios 2004 04 28 mirties, kuriuo paveldėjo ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame bendro ploto 162,28 kvm. M. su dalimi inžinerinių statinių – įrengimų kiemo statinių (unikalus Nr. 1993-4009-4039), ½ dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 42).
VĮ Registrų centras 2009 02 26 išvadoje nurodė, kad kadastro duomenų bylos duomenimis, gyvenamajame name 1A1m, adresu (duomenys neskelbtini), 1990 10 23 kadastrinių matavimų metu pažymėtos naujai įrengtos pastogės patalpos: VII-4, 2,25 m²,VII-5, 4,22 m², VII-6, 3,24 m², VII-7, 18,87 m², VII-8, 7,35 m². Rekonstruoto gyvenamojo namo 1A1m bendras plotas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas vadovaujantis Kauno miesto valdybos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 1990 11 06 pažyma Nr. 130. Šioje pažymoje nurodoma, kad gyvenamojo namo mansardą įrengė I. Z.. Nekilnojamojo turto registre įregistravus gyvenamojo namo mansardos patalpas, bendraturčių dalių dydis bendrojoje dalinėje nuosavybėje nebuvo perskaičiuotas. Patikslinus gyvenamojo namo pastogės patalpų kadastrinius duomenis, dėl pasikeitusios kadastrinių matavimų metodikos, gyvenamojo namo bendras plotas paskaičiuotas – 157,00 m².
Iš byloje esančios sutarties (t.1, b.l. 19) matosi, kad 1990 03 15 B. M., G. A., P. O., pasirašė sutartį, kuria nurodė, kad neprieštarauja, kad M. I., gyvenanti (duomenys neskelbtini) tuščioje mansardoje įsirengtų sau ir naudotųsi gyvenama patalpa nekeičiant stogo konstrukcijos. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šį bendraturčių sutikimą pasirašė ne visi asmenys, privalėję jį pasirašyti, o pasirašė asmenys – tuo metu neturintys tokios teisės jį pasirašyti bei šis sutikimas nebuvo patvirtintas notaro. Sutarties pasirašymo metu O. P. buvo pardavusi savo turimą nuosavybę D. G., o D. G. 1990 03 15 bendraturčių sutikime dėl rekonstrukcijos nėra pasirašiusi. I. M. atlikdama rekonstrukciją bendraturtės D. G. sutikimo neturėjo. Kadangi I. M. kaip bendrosios dalinės nuosavybės dalyvė padidino namo, esančio (duomenys neskelbtini) plotą, neturėdama kitų benraturčių sutikimo – tai yra G. G. sutikimo ir šios padidintos dalies negalima atskirti nesužalojant bendro daikto, todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad visų bendraturčių dalys padidėja proporcingai jų bendrosios nuosavybės teise turimoms dalims. Taip pat pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bendraturčių tarpusavio santykių pobūdis ir pagrindinė dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė (bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojasi ir disponuoja bendraturčių sutarimu) lemia, kad bendraturčiai, be kurių sutikimo padidintas bendras daiktas ar jo vertė, gali leisti padidinimus atlikusiam bendraturčiui įteisinti savo dalies padidėjimą. Kadangi padidinto daikto, įrengtos mansardos negalima atskirti nuo gyvenamojo namo, bei ieškovo kamino ir šildymo mechanizmo, tai visų bendraturčių dalys padidėja proporcingai jų bendrosios nuosavybės teise turimoms dalims.
Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį yra pagrindas padidinti bendraturčio dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir atitinkamai pakeisti naudojimosi tvarką, jei bendras daiktas yra padidinamas tokiomis sąlygomis: 1) turint kitų bendraturčių sutikimą; 2) laikantis įstatymų nustatytų taisyklių bendraturčių lėšomis. Pagal CK 4.72 straipsnio 2 dalį, jeigu bendraturtis, padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę, neturėdamas kitų bendraturčių sutikimo, ir jeigu padidinto daikto ar jo vertės dalies negalima atskirti nesužalojant bendro daikto, tai visų bendraturčių dalys padidėja proporcingai jų bendrosios nuosavybės teise turimoms dalims. Byloje nustatyta, kad atsakovė I. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise jai su kitais bendraturčiais priklausantį namą rekonstravo savo lėšomis namo mansardoje įsirengdama sau gyvenamąsias patalpas. Atsakovė leidimo dėl namo rekonstrukcijos atlikimo išdavimo metu nebuvo gavusi visų bendraturčių sutikimo rekonstrukcijai atlikti, todėl atsakovė neįgijo teisės į reikalavimą padidinti jos dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje patenkinimą CK 4.77 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Tačiau I. M. Kauno miesto savivaldybė išdavė 1990 04 26 leidimą rekonstrukcijai atlikti mansardoje, ką įrodo Kauno miesto savivaldybės administracijos statybos leidimų registracijos knyga (t.2, b.l. 113-116). Mansardoje atlikta namo rekonstrukcija, kuri yra įregistruota nekilnojamojo turto registre pagal Kauno miesto valdybos architektūros ir urbanistikos skyriaus 1990 11 06 pažymą Nr. 130 (t. 1, b.l. 25-30). Sprendžiama, kad leidimas atsakovei I. M. įrengti gyvenamąsias patalpas faktiškai panaikino anksčiau buvusios patalpos mansardos paskirtį, ji tapo gyvenamąja patalpa. Pagal kadastro duomenis užfiksuotus 2006 m. balandžio 26 d. atsakovė I. M. įsirengė penkias naujas patalpas: du kambarius, du koridorius ir tualetą. (t.1, b.l. 90-96). Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįstai sprendė, kad padidinto daikto negalima atskirti nuo gyvenamojo namo bei ieškovo kamino ir šildymo mechanizmo, todėl visų bendraturčių dalys padidėja proporcingai jų bendrosios nuosavybės teise turimoms dalims. Aukščiau paminėtų aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nemotyvuotą išvadą, nes tokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad negalima atskirti ieškovo kamino ir šildymo mechanizmo byloje nepateikta. Byloje iš viso netirta ir nėra aišku koks ir kokioje patalpoje yra ieškovo šildymo mechanizmas. Todėl nesant tokių įrodymų sutinkamai su (duomenys neskelbtini) str. ir teismui nepasiūlius šalims pateikti papildomus įrodymus ((duomenys neskelbtini) str.), teismas neturėjo galimybės jų įvertinti pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą, nes ji neparemta jokiais objektyviais įrodymais.
Be to, pažymėtina ta aplinkybė, kad M. B., kuri 1990 03 15 sutikimu išreikšdama savo valią, leido I. M. tuščioje mansardoje įsirengti ir naudotis gyvenamąja patalpa. I. J. B. 2006 02 27 pagal paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą po M. B., mirusios 2004 04 28 mirties paveldėjo ½ dalį gyvenamojo namo su dalimi inžinierinių statinių, ½ dalį ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini). Ieškovas, kuris ginčija atsakovės teises į mansardoje papildomai įrengtas gyvenamąsias patalpas, turtines teises į gyvenamojo namo dalis paveldėjo mirus jo motinai, taigi jis paveldėjo ir jo motinos išreikštą valią (CK 5.1 straipsnio 1 dalis), nes paveldėjimas yra universalus mirusio fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisų perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Tik išaiškinus aukščiau paminėtas aplinkybes pirmosios instancijos teismas galės pasisakyti dėl palikėjo teisių vertinimo pilna apimtimi.
Todėl pareikštų reikalavimų apimtimi, kas sąlygoja ir apeliacinio skundo ribas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, byla grąžintina iš naujo nagrinėti siekiant nustatyti ir išaiškinti nurodytas aplinkybes, nes apeliacinės instancijos teismas nesant papildomų įrodymų ir duomenų negali ištaisyti pirmosios instancijos teismo aukščiau nurodytų procesinės teisės normų pažeidimų.((duomenys neskelbtini) str. 1 d.)
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 4 punktu
nutaria:
Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.