Tauragės apylinkės teismo įsakymas

2024-11-29 · Baudžiamoji byla Nr. e1-706-439/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-11-29
Bylos Nr.
e1-706-439/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-41119-2024-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Elena Simonavičienė
Baudžiamoji byla Nr. e1-706-439/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41119-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 29 d.Tauragė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Elena Simonavičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Tauragė) prokuroro N. M. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ikiteisminiame tyrime, kuriame

T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis „A“ vairuotoju, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. J. 2024 m. spalio 19 d., apie 00 val. 10 min., Tauragėje, J. T. –, buto miegamajame, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto su seserimi D. J. ir mama E. J. metu, tyčia, sudavė ne mažiau kaip tris kartus rankos kumščiu seseriai D. J. į kairės rankos žasto, galvos, nugaros sritis, po to, vieną kartą rankos kumščiu trenkė mamai E. J. į nosies sritį, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiosioms D. J. ir E. J. fizinį skausmą.

Šalies argumentai

T. J. kaltę pripažino visiškai. Nurodė, kad gyvena kartu su seserimi D. J. ir mama E. J., jai priklausančiame vieno kambario bute J. T. mieste. 2024 m. spalio 20 d. nakties metu, apie 00.10 val., būdamas neblaivus, susipyko su sese D. J., nes ji išpylė jo alkoholį į kriauklę, todėl sudavė jai kumščiu kelis smūgius į ranką, galvą, gal dar kažkur, tiksliai nežino. Po to vieną kartą kumščiu sudavė savo mamai į veidą. Kiek kartų sudavė dėl girtumo tiksliai neatsimena, nes alkoholį buvo pradėjęs gerti iš vakaro, nuo 20 val. Buvo išgėręs apie 3-4 bambalius alaus. Atsimena, kad mamai kraujavo iš nosies. Kažkuri iš jų paskambino bendruoju pagalbos centro numeriu. Atvykę pareigūnai jį sulaikė. Pirmą kartą smurtavo mamos ir sesers atžvilgiu, anksčiau konfliktai yra buvę tik žodiniai. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi, mamos ir sesers atsiprašė. Pats dirba tolimųjų reisų vairuotoju, namuose būna tik savaitgaliais, nes darbo dienomis dirba. Nori taip pat papildyti, kad yra „fūros“ vairuotojas, važinėja po Lietuvą, šiuo metu „fūroje“ ir gyvena, priklausomai nuo to, kuriame Lietuvos mieste būna sustojęs darbo metu. Sutinka, kad byla būtų užbaigta baudžiamuoju įsakymu (b. l. 129-131)

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė taip pat įrodyta šia bylos medžiaga:

Nukentėjusioji E. J. parodė, kad gyvena J. T., apie penkiolika metų. Su ja visą laiką gyveno dukra D. J.. Prieš keturis metus sūnus T. J. išsiskyrė su žmona, todėl atsikraustė pas ją taip pat gyventi. Sūnus dirba sunkvežimio vairuotoju, bet kai ateina savaitgalis nuolat geria. Pradeda penktadienį, o baigia sekmadienį. Vakar, t. y. 2024 m. spalio 19 d., sūnus pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus nuo 17 val. Visą vakarą su dukra jį kentė, bet prieš vidurnaktį jau liepė eiti miegoti, nes butas mažas, visi miega tame pačiame kambaryje, skirtingose lovose. Dukra buvo lovoje, kai sūnus atsistojęs nuo stalo priėjęs jai kelis kartus trenkė. Nematė kur sudavė, tik girdėjo, nes vaizdą užstojo spinta. Sūnus buvo nervingas, nes dukra jam iškvietė policiją. Kai grįžo atgal prie stalo, tada kumščiu vieną kartą trenkė ir jai į nosį, dėl ko iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Atsikėlusi išėjo į virtuvę, ranka valė iš nosies bėgantį kraują. Jai būnant virtuvėje atėjo dukra, o jai iš paskos sūnus, kuris dar kelis kartus kumščiu trenkė dukrai į galvą už tai, kad kvietė policiją. Po to nuėjo į kambarį slėpti savo alkoholinių gėrimų. Su dukra virtuvėje laukė kol atvyks pareigūnai. Taip atsitiko ne pirmą kartą. Prieš 4-5 mėnesius, jos draugė buvo iškvietusi policiją, nes sūnus jai trenkė į galvą, bet ji jam atleido. Yra smurtavęs ir prieš tai, bet policijos nekvietė. Civilinio ieškinio nereikš. Pageidauja, kad sūnus gyventų skyrium nuo jos ir dukros, bei būtų nubaustas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka dėl smurto prieš jas (b. l. 11-18).

Nukentėjusioji D. J. parodė, kad 2024 m. spalio 19 d., šeštadienio vakarą su mama E. J. ir broliu T. J. buvo namuose J. T., kur visi kartu gyvena. Brolis vienas gėrė alų miegamajame, kadangi jų bute yra tik vienas kambarys. Apie 00 - 01 val. nakties, mama jam liepė eiti miegoti, bet brolis jos nesiklausė. Ji taip pat liepė eiti miegoti, išjungti muziką, bet jis nesutiko. Su mama gulėjo savo lovose, brolis sėdėdamas ant savo lovos toliau išgėrinėjo. Brolis ėmė konfliktuoti žodžiu, po to priėjęs jai kumščiu trenkė į kairę ranką ties petimi, į galvą ir nugarą. Kiek kartų trenkė neatsimena. Kadangi su ja lovoje buvo šuo, jis ėmė ant jo loti, todėl brolis liovėsi ją mušęs. Mama jam liepė gultis, tada priėjęs prie mamos, kumščiu vieną kartą trenkė į nosį, dėl ko iš nosies ėmė bėgti kraujas. Po to nuėjo į virtuvę. Tuo tarpu ji iškvietė policiją. Brolis paskutiniu metu tapo agresyvus, jo darbo dienomis nebūna, tačiau grįžta savaitgaliais ir nuolatos išgėrinėja, o išgėręs tampa agresyvus. Su mama nori, kad brolis kartu nebegyventų. Šio įvykio metu pas jas greitoji medicinos pagalba atvykusi nebuvo, joms jos nereikėjo. Pas medikus, nei pas teismo medicinos ekspertą nevyko. Civilinio ieškinio nereikš. Dėl smurto broliui pretenzijų turi. Nenori, kad ir kitą kartą ją muštų (b. l. 64-67).

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad 2024 m. spalio 20 d. gautas E. J. pareiškimas, jog 2024 m. spalio 20 d., apie 00 val. 10 min., adresu J. T., kambaryje, neblaivus sūnus T. J. kumščiu trenkė vieną kartą į jai nosį, dėl ko pradėjo bėgti kraujas, buvo sukeltas fizinis skausmas. Taip pat T. J. smurtavo ir prieš seserį D. J., kuriai kumščiu kelis kartus trenkė į ranką, viena kartą kumščiu trenkė į galvos sritį, dėl ko D. J. jautė fizinį skausmą (b. l. 11-18).

Iš įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolo nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo vieta – butas J. T.. Įvykio vietos apžiūros metu niekas nepaimta (b. l. 32-34, 35-40).

Iš asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėjus E. J. ant jos veido, t. y. viršutinės lūpos, žandų, nosies matosi sukrešėjusio kraujo, o kairės akies obuolyje kraujosruva. Daugiau ant kūno sužalojimų nepastebima (b. l. 41-44, 45-48).

Iš asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėjus D. J. ant dešinės rankos žasto matomas paraudimas, kairės rankos plaštakos srityje patinimas. Daugiau ant kūno sužalojimų nepastebima (b. l. 51-53, 54-57).

Surinktais ir aptartais įrodymais T. J. kaltė yra pilnai įrodyta. Nustatyta, kad jis 2024 m. spalio 19 d., apie 00 val. 10 min., , buto miegamajame, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto su seserimi D. J. ir mama E. J. metu, tyčia, sudavė ne mažiau kaip tris kartus rankos kumščiu seseriai D. J. į kairės rankos žasto, galvos, nugaros sritis, po to, vieną kartą rankos kumščiu trenkė mamai E. J. į nosies sritį, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiosioms D. J. ir E. J. fizinį skausmą. Kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariams – mamai ir seseriai.

Kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, prokuroras siūlo skirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, uždraudžiant per tą laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas bei įpareigoti per 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, taikyti BK 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką.

Kaltinamasis dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu sutiko.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam T. J., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnis). Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis dirba, neteistas, baustas administracine tvarka.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti T. J. paskyrus prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis), be intensyvios priežiūros, uždraudžiant per tą laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Kaltinamojo nusikalstama veika padaryta artimoje aplinkoje, prieš šeimos narius – mamą, seserį, todėl jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri turi būti įvykdyta per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 72² straipsnis). Į bausmės laiką įskaitytinas T. J. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. spalio 20 d., 1 val. iki 2024 m. spalio 20 d., 12 val. 15 min., vieną laikino sulaikymo dieną, prilyginant ją dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnio 2 dalis). T. J. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinos nepakeistos iki bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, 65–66 straipsniais, 72² straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

T. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, uždraudžiant per tą laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti T. J. galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimą, be intensyvios priežiūros, uždraudžiant per tą laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, įskaityti į paskirtą bausmę laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. spalio 20 d., 1 val. iki 2024 m. spalio 20 d., 12 val. 15 min., vieną laikino sulaikymo dieną, prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu paskirti T. J. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri turi būti įvykdyta per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

P. T. J. kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.

I. T. J., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos, paduoti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Elena Simonavičienė