- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-08-08
- Bylos Nr.
- II-275-927/2024
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Bagdonienė
- Pareiškėjas
- Ž. V.
- Kategorijos
- 9.55Juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo ar atstovybės dokumentų ir registro duomenų pateikimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui ar Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui ir skelbimo juridinio asmens ar užsienio juridinio asmens filialo interneto svetainėje tvarkos pažeidimas (ANK 223 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
nedalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – VĮ Registrų centro (toliau – ir Institucijos) atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Ž. V., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2024 m. gegužės 27 d. Institucijos nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. RC-ANR_N-555-2024 (ROIK: 24233548411), (toliau – Skundžiamas nutarimas), panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
i. Skundžiamo nutarimo esmė
Pareiškėjo Ž. V. atžvilgiu VĮ Registrų centras 2024 m. kovo 6 d. administracinio nusižengimo byloje Nr. RC-ANR_P-1049-2024 (ROIK: 24233548411) surašė administracinio nusižengimo protokolą už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalyje. Administracinio nusižengimo protokole nurodoma, kad Juridinių asmenų registro duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) vadovas Ž. V. per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2022 m. Bendrovės metinio finansinių ataskaitų rinkinio kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau –ABĮ) 58 straipsnio 2 dalyje, 3 dalyje. Vadovaujantis CK 2.66 straipsnio 4 dalimi, ABI 58 straipsnio 2, 3 dalimis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – Nuostatai) 120.2, 123 ir 127.1 punktais, juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir Bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), Bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl Bendrovės 2022 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2023 m. birželio 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies, 10 punktu., Nuostatų 38.2 ir 41 punktu, už dokumentų ir duomenų pateikimą laiku Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas. Pavėluotas finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas neatleidžia juridinio asmens vadovo nuo atsakomybės. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad už nusižengimą Pareiškėjui siūloma sumokėti 300 eurų baudą.
VĮ Registrų centras 2024 m. gegužės 27 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. RC-ANR_N-555-2024 (ROIK: 24233548411), kuriuo Pareiškėjas nubaustas pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 615 Eur bauda. Institucijos nutarime nurodoma, kad Juridinių asmenų registro duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas Ž. V. per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2022 m. Bendrovės metinio finansinių ataskaitų rinkinio kaip numatyta CK 2.66 straipsnio 4 dalyje ir ABĮ 58 straipsnio 2, 3 dalyse. Skundžiamame nutarime nurodoma, kad Ž. V. nepateikė prašymo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Paaiškinimo dėl administracinio nusižengimo taip pat negauta. Skundžiamame nutarime pažymima, kad Juridinių asmenų registro išplėstiniame įraše nurodyta, kad Ž. V. nuo 2012-11-07 yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, todėl būtent jam tenka atsakomybė už juridinio asmens vadovui numatytų pareigų vykdymą. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalies nuostatas ir Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo duomenis, bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2023-06-01. Skundžiamame nutarime akcentuojama, kad Juridinio asmens vadovo pareigoms keliami aukšti kompetencijos standartai, be kita ko, determinuoja ir pareigą vadovui gerai išmanyti įmonės veiklą reglamentuojančius teisės aktus, kadangi įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia vadovo nuo atsakomybės juos pažeidus. Akcentuotina, jog tapdamas įmonės vadovu, asmuo įgyja ne tik įgaliojimus ją valdyti, atstovauti, jos vardu priimti sprendimus, tačiau taip pat prisiima daugelį su įmonės valdymu susijusių pareigų, nustatytų Civiliniame kodekse, Akcinių bendrovių įstatyme, kitų teisinių formų juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, Buhalterinės apskaitos įstatyme bei kituose teisės aktuose. Ž. V., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, privalėjo užtikrinti, kad Bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai ir finansinės ataskaitos pateiktos laiku, tačiau šiuo konkrečiu atveju to nepadarė. Iš juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo duomenų matyti, kad 2022 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių ataskaitų rinkinys Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateiktas 2024-05-22, t. y. pavėluotai, nesavalaikiai. Nors Juridinių asmenų registro tvarkytojui vis tik buvo pateiktas 2022 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių ataskaitų rinkinys, tačiau aplinkybė, kad Ž. V. finansinių ataskaitų rinkinį už 2022 metus pateikė pavėluotai, jo atsakomybės pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį nešalina.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2024 m. gegužės 29 d. gautas Pareiškėjo skundas dėl Institucijos 2024 m. gegužės 27 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje RC-ANR_N-555-2024 (ROIK: 24233548411), kuris priimtas nagrinėti (b. l. 1).
ii. Pareiškėjo skundo argumentai ir prašymai
Skundu Pareiškėjas prašo panaikinti Skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nevykdo nuo 2022 m. birželio mėnesio, o jis nėra įmonės UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorius. Pažymi, kad remiantis Sodros duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini) “ nedirba nei vienas darbuotojas, todėl bauda už nepateiktus finansinius dokumentus paskirta nepagrįstai. Pareiškėjas taip pat pateikė teismui savo skundo papildymą, kuriame pažymėjo, kad nuo 2012 metų iki 2022 metų vykdydamas „(duomenys neskelbtini) “ direktoriaus pareigas, iki atleidimo iš darbo dienos jis tinkamai vykdė visus įstatymo numatytus įsipareigojimus laiku pateikti įmonės finansinius duomenis Registrų centrui pagal ABĮ. Nurodo, kad pretenzijų dėl šių ataskaitų nepateikimo iš Institucijos pusės šiuo laikotarpiu nebuvo gauta. Pareiškėjas akcentuoja kad remiantis Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalimi, darbo sutartis su juo buvo nutraukta nuo 2022 metų rugpjūčio 1 d., pagal jo paties prašymą atleisti iš darbo. Tokį prašymą suponavo didžiausio įmonės akcininko R. P. pareikštas nepasitikėjimas dėl įmonės veiklos krypčių ir rezultatų. Pareiškėjas savo skunde teigia, kad nuo šios datos jis nebėra nei juridinis, nei faktinis įmonės „(duomenys neskelbtini) “ vadovas, neturėjo informacijos apie numatomą tolimesnę įmonės veiklą, planus bei finansinius rezultatus, todėl jo nuomone, nebuvo jokių galimybių pateikti finansines ataskaitas už 2022 metus, nes iki ataskaitų pateikimo termino pabaigos jau buvo praėję 9 mėnesiai, kaip Pareiškėjas nebedirbo UAB „(duomenys neskelbtini) “. Taip pat, Pareiškėjas nurodo, kad remiantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymu, apie darbuotojo atleidimą iš darbo nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. buvo informuota Sodra. Pareiškėjas nesutinka, kad VSDFV informacija yra susijusi tik su įmonės vadovo socialinėmis garantijomis ir yra tik įmonės „vidiniai“ santykiai, nes pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, visi dirbantys žmonės privalo informuoti VSDFV apie darbo santykius, jų atsiradimą ar nutraukimą, taip pat apie darbuotojo mirtį. Pareiškėjas teigia, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nėra įtvirtinta, kad įmonės vadovas gali dirbti įmonėje ir nedalyvauti VSDFV sistemoje, nes jo teigimu, tai būtų nelegalus darbas, pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 53 straipsnio 1 dalį. Vien šis faktas yra vienareikšmiškas įrodymas, kad Pareiškėjas nėra įmonės vadovas nuo jo atleidimo iš darbo dienos. Pareiškėjo nuomone, visos šios faktinės aplinkybės parodo, kad įmonės veiklos duomenys, kurie buvo pateikti 2012 m. lapkričio 7 d., yra pasikeitę. Remiantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, 37 straipsnio 6 dalimi, apie bendrovės vadovo išrinkimą, atšaukimą, taip pat darbo sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais, bendrovės vadovą išrinkusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui. Šiame įstatyme nėra pareigos Pareiškėjui informuoti Registrų centrą dėl įmonės vadovo pasikeitimo. Todėl Pareiškėjas nemano, kad jis gali būti atsakingas dėl duomenų pateikimo apie vadovo pasikeitimą Registrų centro duomenų bazėje. Tai Pareiškėjo nuomone, turėjo padaryti įmonės įgaliotas asmuo, o jo žiniomis, toks asmuo turėjo tapti didžiausias įmonės akcininkas R. P., kodėl tai nebuvo padaryta, nėra informacijos. Remiantis aukščiau išdėstytu, Pareiškėjas daro išvadą, kad Institucija skyrė administracinę baudą naudodamasi pasenusiais, faktinių aplinkybių neatitinkančiais duomenimis apie UAB „(duomenys neskelbtini) “ įmonės vadovą, todėl prašo jo skundą tenkinti ir Skundžiamą nutarimą panaikinti (b. l. 2, 45-46).
Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad savo skundą palaiko. Pateikė teismui išrašą iš Sodros su apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu registro, pagal kurį valstybinis socialinis draudimas baigėsi per nurodytą laikotarpį (laikotarpis nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d.), kuris buvo prijungtas prie bylos medžiagos. Pareiškėjas sutiko, kad reikia teikti duomenis ir kai buvo vadovu, juos teikė, o kai vadovu nebuvo, neturėjo duomenų, neturėjo informacijos, todėl negalėjo pateikti informacijos, jos neturėdamas. Išėjo iš darbo susipykęs su akcininku, nutraukė ryšius su savininku. Iš žmogiškos pusės nenorėjo nieko daryti ir girdėti apie šią įmonę. Turėjo būti paskirtas naujas vadovas ir savininkas turėjo pranešti per 5 dienas Registrų centrui apie naują vadovą. Pareiškėjas teigė, jog nežino, kas tapo nauju vadovu. Kai jam buvo paskirta bauda, paskambino į buvusią buhalteriją ir viską pasakė, tada jie sakė: „gerai mes pateiksime ataskaitą“. Nurodė buhalterijos įmonę –„Tavo garantas“. Tvirtino, kad finansinės ataskaitos pateiktos už 2023 metų laikotarpį nepasirašė. Pažymėjo, kad turi dar vieną dokumentą iš Sodros, kad nuo 2022 m. nei vieno asmens dirbančio nebuvo įmonėje, pati įmonė dar neišregistruota, įregistruota jo name Vilniuje, tačiau veiklos nevykdo, darbuotojų nėra. Nurodė, kad buhalterijoje turėtų būti visi akcininkų sprendimai ir kiti įmonės dokumentai (b. l. 41-44).
iii. Institucijos atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai
Atsiliepimu į Pareiškėjo skundą Institucija prašo Pareiškėjo skundą atmesti ir Skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog nesutinka su Pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais. Institucija dėsto visas faktines aplinkybes ir nurodo, kad Skundžiamame nutarime nurodytų teisės aktų pagrindu uždarosios akcinės bendrovės vadovas turi pareigą teikti kiekvienais metais finansinių atskaitų rinkinio dokumentus, ir už šios pareigos neįvykdymą ar pavėluotą įvykdymą bendrovės vadovas, vadovaujantis ANK 223 straipsnio 2 dalimi, yra traukiamas atsakomybėn ir jam turi būti paskirta administracinė nuobauda. Šiuo atveju Ž. V., būdamas Bendrovės vadovu, 2022 metų Bendrovės finansinių atskaitų rinkinio dokumentų Registro tvarkytojui per teisės aktuose nustatytą terminą nepateikė, todėl Institucija mano, jog buvo priimtas teisėtas ir pagrįstas nutarimas bei Ž. V. paskirta 615 Eur bauda. Atsakydama į Pareiškėjo skunde nurodytą argumentą, jog Bendrovė veiklos nevykdo nuo 2022 m. birželio mėn., VSDFV duomenimis Pareiškėjas nėra Bendrovės vadovu, Bendrovėje nedirba nei vienas darbuotojas Institucija pažymi, kad analogiškais atvejais teismai ne kartą yra išaiškinę, jog kai apie sprendimą sustabdyti įmonės veiklą informuojama Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) ir duoda leidimą neteikti jai finansinių deklaracijų, toks VMI sprendimas laikinai atleisti bendrovę nuo mokesčių deklaravimo apibrėžia tik bendrovės pareigas mokesčių administratoriaus atžvilgiu, tačiau neapima įpareigojimų kitų valstybės subjektų atžvilgiu. Registrų centro tvarkomame Juridinių asmenų registre nėra registruojami juridinio asmens sprendimai dėl veiklos sustabdymo, todėl remiantis teisės aktais visi juridiniai asmenys turi teikti finansines ataskaitas
Institucija savo atsiliepime akcentuoja, kad ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalauja kokių nors pasekmių. Todėl tai, kad Bendrovė nuo 2022 m. birželio mėn. veiklos nevykdo, Bendrovėje nedirba nei vienas darbuotojas, nesudaro pagrindo įmonės vadovui nevykdyti teisės aktuose įtvirtintos pareigos teikti metines finansines ataskaitas Registro tvarkytojui. Atsiliepime nurodoma, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos. Atkreipiamas dėmesys, kad ūkio subjektai privalo atlikti veiksmus, nurodytus įstatymuose, priešingu atveju jų veiksmai prieštarautų ūkinės veiklos sąžiningai praktikai, galėtų pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, trukdytų civilinėje apyvartoje priimti finansiškai naudingus sprendimus. Registro duomenys, jame kaupiami dokumentai ir bet kokia kita Registrui pateikta informacija yra vieša (CK 2.71 straipsnio 1 dalis), o kiekvienas asmuo turi teisę gauti bet kokius Registro duomenis, jame saugomų dokumentų ar informacijos kopijas (CK 2.72 straipsnio 3 dalis). Taigi, bendrovės metinių finansinių ataskaitų nepateikimas Registro tvarkytojui laiku pažeidžia ne tik teisės aktų nuostatas, bet ir trečiųjų asmenų teises susipažinti su šiais dokumentais.
VĮ „Registrų centras“ pažymi, kad Bendrovės 2022 metų finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2023-06-01, todėl būdamas Bendrovės vadovu, Pareiškėjas privalėjo užtikrinti, kad Bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai ir finansinės ataskaitos pateiktos laiku, tačiau šiuo konkrečiu atveju to nepadarė. Bendrovės vadovas yra bendrovės valdymo organas ir yra saistomas pareigų, reglamentuotų Lietuvos Respublikos darbo kodekse, CK, ABI ir kt. Už netinkamą pareigų vykdymą bendrovės vadovui gali būti taikoma materialinė, civilinė, administracinė, baudžiamoji atsakomybė. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vadovas civiline tvarka atsako ne tik už nepagrįstus verslo sprendimus, bet ir už imperatyvių pareigų, nustatytų valdymo organams, pažeidimą.
Institucija atkreipia dėmesį į tai, jog Bendrovės vadovas, be kita ko, atsako už finansinės atskaitomybės parengimą (ABI 37 straipsnio 12 dalies 2, 3, 4 punktai), tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje (ABI 21 straipsnio 1 dalis) bei nemokumo proceso inicijavimą laiku (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANI) 6 straipsnio 2 dalies 2 punktas), bendrovės dokumentų ir turto perdavimą nemokumo administratoriui (JANI 57 straipsnio 1 dalis), o šios pareigos kyla ne iš „vidinių“ darbo teisinių santykių, bet iš juridinio asmens veiklą reglamentuojančių įstatymų („išoriniai“ teisiniai santykiai), todėl tais atvejais, kai pažeidžiamos specialiuosiuose įstatymuose nustatytos pareigos, vadovui taikoma civilinė deliktinė atsakomybė. Todėl Institucijos nuomone, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, būtent Ž. V., kaip Bendrovės vadovas, yra atsakingas už patvirtintų metinių finansinių ataskaitų rinkinių pateikimą Registro tvarkytojui laiku. To nepadarius laiku, Institucijos vertinimu laikytina, kad Ž. V. yra kaltas ir vien tai, kad Bendrovės veiklos nevykdo, nepanaikina įmonės vadovo atsakomybės už ankstesnių finansinių metų finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimą Registro tvarkytojui.
Juridinių asmenų, įstatymų nustatyta tvarka įregistruotų Lietuvos Respublikoje, valdymą ir tokių asmenų finansinę atskaitomybę reglamentuojantys aktai nenustato jokių išimčių, kad Bendrovei nevykdant veiklos, bendrovei (atstovaujamai tokios įmonės vadovo) galima nevykdyti įstatymo nustatytų privalomų pareigų dėl finansinės atskaitomybės dokumentų pateikimo. Taigi, Pareiškėjas, kaip įmonės vadovas, neužtikrino, kad jo vadovaujamos Bendrovės 2022 metų finansinių ataskaitų rinkinio dokumentai būtų laiku patvirtinti.
Institucija savo atsiliepime atsakydama į Pareiškėjo skunde nurodytą argumentą, kad remiantis Sodros duomenimis, jis nėra Bendrovės direktorius, nurodo, jog Bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – bendrovės vadovą (ABĮ 19 straipsnio 1 dalis). Juridinio asmens valdymo organui tam tikros specifinės pareigos („išoriniuose“ bendrovės santykiuose su kitais asmenimis) ir kyla nuo jo, kaip įmonės vadovo išrinkimo, o ne vadovo ir bendrovės sudarytos darbo sutarties pagrindu, tai yra įstatymuose išimtinai vadovui nustatytos pareigos. Bendrovės ir jos vadovo darbo sutarties pagrindu atsiradusius santykius darbo teisės normos reglamentuoja tik tiek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo teise pasinaudoti socialinėmis garantijomis, darbų saugos ir apmokėjimo už darbą tvarkos nustatymu, darbo sutarties pasibaigimo priežasties formulavimo, darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo iš pareigų įforminimo bei atsiskaitymo tvarkos reglamentavimu. Institucijos atsiliepime teigia, kad Sodros duomenys apie asmens darbo santykių pasibaigimą iš esmės reiškia tik tai, jog ši institucija pateikė pranešimą apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pabaigą, tačiau šie duomenys yra susiję tik su bendrovės vadovo socialinėmis garantijomis („vidiniai“ santykiai), bet jie nėra vienareikšmiškas įrodymas, jog asmuo nustojo buvęs juridinio asmens vadovu ir jam neprivalomos ABĮ nustatytos pareigos. Todėl Institucija daro išvadą, kad nutrūkęs valstybinis socialinis draudimas, sietinas su Ž. V. kaip UAB„(duomenys neskelbtini) “ darbuotojo pareigomis, tačiau neatleidžia Bendrovės vadovo nuo įstatymais pavestų specifinių pareigų vykdymo.
Institucija be kita ko pažymi, jog surašant administracinio nusižengimo protokolą, o vėliau priimdama Skundžiamą nutarimą, negalėjo ir negali nesivadovauti pagrindinio valstybės registro – Juridinių asmenų registro – duomenimis. Juridinių asmenų registre įregistruotų juridinių asmenų duomenų teisingumas priklauso nuo Registro tvarkytojui pateikiamų dokumentų ir duomenų teisingumo ir už tai atsakingi duomenų teikėjai, bet ne Registrų centras. Juridinių asmenų registro duomenys yra vieši, todėl Institucija mano, kad asmuo, o ypač galimai buvęs įmonės vadovas, kaip atidus ir rūpestingas teisinių santykių dalyvis, turi galimybes teisės aktų nustatyta tvarka inicijuoti procedūras, kad Juridinių asmenų registre būtų išregistruoti Registro duomenys apie jį kaip bendrovės vadovą.
Institucija akcentuoja, jog Skundžiamame nutarime nurodyta, kad Ž. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Ž. V. už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą baudžiamas pirmą kartą, turi galiojančias administracines nuobaudas. Įvertinus tokias administracinės nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes, Skundžiamu nutarimu Ž. V. buvo paskirta 615 Eur bauda, kurios dydis nustatytinas artimas sankcijos minimaliam dydžiui, o 615 Eur bauda, Institucijos nuomone, nėra per griežta, neteisinga ar neproporcinga.
Savo atsiliepime Institucija be kita pažymi, jog Bendrovės metinių finansinių ataskaitų nepateikimas Registro tvarkytojui laiku pažeidžia ne tik teisės aktų nuostatas, bet ir trečiųjų asmenų teises susipažinti su šiais dokumentais. Tuo pagrindu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytas administracinis nusižengimas, atsižvelgiant ir į įstatymų leidėjo už šio nusižengimo padarymą numatytą pakankamai griežtą administracinę nuobaudą, nelaikytinas mažareikšmiu ar nepavojingu, ir švelnesnės nuobaudos paskyrimas aiškiai neatitiktų ne tik administracinių nuobaudų paskirties, įtvirtintos ANK 22 straipsnyje, bet ir teisingumo principo. Galutinai teismo prašo Pareiškėjo skundo netenkinti, palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą ir administracinio nusižengimo bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant (b. l. 35-40).
Motyvuojamoji dalis
iv. Teismo argumentai ir išaiškinimai
1. ANK 630 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai į teismo posėdį neatvyksta nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, jeigu apie teismo posėdžio vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nukentėjusiajam ir institucijai, kurios pareigūnas atliko tyrimą, buvo tinkamai pranešta, teisėjui nutarus administracinio nusižengimo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, bylos nagrinėjimas vyksta rašytinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad į teismo posėdžius paskirtus 2024 m. liepos 29 d. ir 2024 m. rugpjūčio 6 d. neatvyko nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, nors apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems buvo tinkamai pranešta, teismas nutarė bylą baigti nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
2. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė kyla už neteisingų juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui arba juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka. Nagrinėjamu atveju Ž. V. pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį nubaustas už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadovas per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2022 m. UAB „(duomenys neskelbtini) “ metinių finansinių ataskaitų rinkinio.
CK 2.66 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad įstatymų nustatytais atvejais Juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jeigu įstatymai nenumato kito termino. Tais atvejais, kai yra atliktas finansinių ataskaitų auditas, kartu su audituotu metinių finansinių ataskaitų rinkiniu (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkiniu) turi būti pateikta ir auditoriaus išvada. ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punkte ir 58 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris pagal 24 straipsnio 1 dalį turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, 37 straipsnio 12 dalies 12 punkte numatyta, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui, o 58 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per trisdešimt dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Taip pat CK 2.67 straipsnyje įtvirtinta, kad už juridinio asmens dokumentų, duomenų bei kitos juridinių asmenų registrui teiktinos informacijos pateikimą laiku Juridinių asmenų registrui atsako juridinio asmens valdymo organas, jeigu įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip.
3. Pareiškėjas savo skundu iš esmės nesutinka su Skundžiamu nutarimu teigdamas, jog jis negali atsakyti pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, nes nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. darbo sutartis tarp jo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nutraukta, todėl jo teigimu, nuo šios datos jis nėra įmonės vadovas.
4. Teismas atkreipia dėmesį, jog iš Juridinių asmenų registro išrašo (2024 m. birželio 17 d. duomenys) matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadovu nuo 2012 m. lapkričio 7 d. iki išrašo suformavimo dienos vis dar nurodomas būtent pareiškėjas Ž. V., t. y. Juridinių asmenų registro tvarkytojui nėra perduoti duomenys dėl Ž. V., kaip vadovo, atšaukimo. Institucija priėmusi Skundžiamą nutarimą tiek jame, tiek savo atsiliepime į Pareiškėjo skundą nurodo, kad vadovavosi būtent šiais duomenimis.
5. ABĮ 37 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bendrovės vadovas turi teisę atsistatydinti pateikdamas rašytinį atsistatydinimo pranešimą jį išrinkusiam bendrovės organui. Bendrovės vadovą išrinkusi valdyba ar stebėtojų taryba sprendimą atšaukti bendrovės vadovą turi priimti per 15 dienų nuo atsistatydinimo pranešimo gavimo dienos. Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktas bendrovės vadovas turi sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, į kurio darbotvarkę būtų įtraukti bendrovės vadovo atšaukimo ir naujo bendrovės vadovo rinkimo klausimai. Jeigu vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti bendrovės vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis pasibaigia: 1) šešioliktą dieną nuo atsistatydinimo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendrovės vadovą išrinko valdyba arba stebėtojų taryba; 2) kitą dieną po visuotinio akcininkų susirinkimo, šiam neįvykus, - kitą dieną po pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos, jeigu bendrovės vadovą išrinko visuotinis akcininkų susirinkimas. Apie bendrovės vadovo išrinkimą, atšaukimą, taip pat darbo sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais, bendrovės vadovą išrinkusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui. Jeigu bendrovės vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti atsistatydinimo pranešimą pateikusį vadovą, apie darbo sutarties su juo pasibaigimą Registro tvarkytojui praneša atsistatydinęs bendrovės vadovas, pateikdamas dokumentus, patvirtinančius atsistatydinimo pranešimo pateikimą vadovą išrinkusiai valdybai ar stebėtojų tarybai, arba tuo atveju, kai vadovą išrinko visuotinis akcininkų susirinkimas, – dokumentus, patvirtinančius visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, šiam neįvykus, – patvirtinančius ir pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą (ABĮ 37 straipsnio 6 dalis). Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad šių nuostatų nebuvo paisoma, Juridinių asmenų registro tvarkytojui apie vadovo atšaukimą nepranešta.
6. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats Pareiškėjas savo skundo papildyme, pateiktame teismui, cituoja ABĮ 37 straipsnio 6 dalį, iš ko galima daryti išvadą, jog jis yra susipažinęs su vadovo atšaukimo ir išregistravimo iš Juridinių asmenų registro tvarka, bet kaip matyti iš jo skundo, galimai dėl konflikto su vienu iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcininkų po darbo sutarties nutraukimo nesiėmė jokių veiksmų, jog jis, kaip vadovas, būtų atšauktas iš savo pareigų, taip kaip numato Akcinių bendrovių įstatymo reikalavimai. Paminėtina ir tai, jog net po Skundžiamo nutarimo priėmimo, Pareiškėjo skundo pateikimo teismui, jis vis dar nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų atšauktas kaip įmonės vadovas, nors jau aiškiai žinojo tokios situacijos galimas teisines pasekmes.
7. Šiuo atveju sutiktina su Institucijos atsiliepime nurodytais argumentais, jog įvertinus tai, kad Ž. V. net ir nutrūkus jo, kaip darbuotojo, darbo santykiams su UAB „(duomenys neskelbtini) “ jis nebuvo atšauktas kaip įmonės vadovas, todėl vis dar turėjo pareigas, numatytas tiek Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, tiek Akcinių bendrovių įstatyme bei yra tinkamas subjektas, kuris privalo atsakyti už šių pareigų nevykdymą. Teismo vertinimu, Ž. V. po darbo sutarties nutraukimo elgėsi nepakankamai rūpestingai ir atidžiai, jog būtų atšauktas kaip UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadovas ir duomenys Juridinių asmenų registre būtų pakeisti.
Teismas įvertinęs tai, jog ginčo dėl nusižengimo objektyviosios pusės nėra, t. y. būtent dėl to, jog UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadovas nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2022 m. Bendrovės metinio finansinių ataskaitų rinkinio kaip numatyta CK 2.66 straipsnio 4 dalyje ir ABĮ 58 straipsnio 2, 3 dalyse, o išnagrinėjus bylą nustatyta, kad Ž. V. nebuvo atšauktas kaip įmonės UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadovas įstatymų nustatyta tvarka, šiuos duomenis perduodant Juridinių asmenų registro tvarkytojui, todėl darytina išvada, jog Skundžiamo nutarimo panaikinti nėra pagrindo.
Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad VĮ Registrų centro 2024 m. gegužės 27 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. RC-ANR_N-555-2024 (ROIK: 24233548411) yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti nėra pagrindo, todėl Pareiškėjo skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjo Ž. V. skundo netenkinti.
Valstybės Įmonės Registrų centras 2024 m. gegužės 27 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. RC-ANR_N-555-2024 (ROIK: 24233548411), palikti nepakeistą.
Nutarčiai įsiteisėjus, Valstybės Įmonės Registrų centrui grąžinti Ž. V. administracinio nusižengimo medžiagą ROIK: 24233548411.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.