Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdama teismo posėdžio apeliacine tvarka išnagrinėjo R. P. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. kovo 7 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. P. Austrijos Respublikos Zalcburgo apygardos teismo 2024 m. liepos 2 d. (įsiteisėjusio 2024 m. liepos 2 d.) nuosprendžiu nuteistas pagal Austrijos Respublikos baudžiamojo kodekso 127 straipsnį, 128 straipsnį, 129 straipsnio 1Z1 ir Z2 dalis, 130 straipsnio 2 dalį, 15 straipsnio GB 1 dalį ir B dalį paskiriant jam subendrintą 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

5. Proceso dalyviai apie skundo nagrinėjimą informuoti 2025 m. balandžio 7 d. pranešimais. Iki bylos nagrinėjimo atsiliepimai negauti, nušalinimai nepareikšti.

Motyvuojamoji dalis

R. P. skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365 straipsnyje numatyta, kad užsienio valstybių teismų nuosprendžiai ir Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimai Lietuvos Respublikoje vykdomi Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu pagal jose ir BPK VII dalyje nustatytas taisykles. BPK 365⁵ straipsnyje numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, sprendimai konfiskuoti turtą ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Įstatymas) ir šio Kodekso VII dalies nuostatas.

7. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad siekdama sudaryti palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ir yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma Įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės.

8. Vadovaujantis aukščiau išdėstytomis Įstatymo nuostatomis, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, dėl R. P. Austrijos Respublikos Zalcburgo apygardos teismo 2024 m. liepos 2 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės suderinimo su Lietuvos Respublikos įstatymu. Pagrindžiant šią išvadą pažymima, kad R. P. yra Lietuvos Respublikos pilietis, paskutinę gyvenamąją vietą Lietuvoje yra deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), šiuo adresu gyvena ir R. P. motina. Taip pat bylos duomenys rodo, kad Žemutinės Austrijos regiono direkcijos Federacinės užsieniečių ir pabėgėlių reikalų tarnybos 2024 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu R. P. draudžiama gyventi Austrijoje 10 metų laikotarpiu. R. P. su Austrija nesieja jokie ryšiai. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad nagrinėjamu atveju skundžiamoje nutartyje pagrįstai nustatytos Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose numatytos Europos Sąjungos valstybės narės – Austrijos Respublikos – sprendimų baudžiamojoje byloje pripažinimo ir vykdymo sąlygos.

9. Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytas sąrašas aplinkybių, kurias nustatęs teismas atsisako pripažinti kitos Europos Sąjungos valstybės narės sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta: nėra pagrindo spręsti, kad sprendimo vykdymas pažeistų nuteistojo pagrindines teises ir / ar laisves; nusikalstama veika, dėl kurios padarymo nuteistas R. P., laikoma nusikalstama ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą; nėra suėję BK 96 straipsnyje numatyti apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminai; nuteistasis yra gimęs (duomenys neskelbtini), todėl nusikalstamų veikų padarymo metu buvo tokio amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė; taip pat nelaikytina, kad sprendimo pripažinimas ir vykdymas pažeistų non bis in idem principą; nenustatyta liudijimo dėl nuosprendžio baudžiamojoje byloje tarpusavio pripažinimo principo taikymo, skiriant laisvės atėmimo bausmę, siekiant ją vykdyti Europos Sąjungoje, trūkumų; nenustatyta, kad R. P. naudotųsi imunitetu nuo baudžiamosios jurisdikcijos; likusi neatliktos bausmės dalis yra ilgesnė nei šeši mėnesiai, t. y. paskirta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; nuteistasis asmeniškai dalyvavo šį klausimą nagrinėjant Austrijoje; taip pat nenustatyta kitų Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytų trukdžių pripažinti ir Lietuvos Respublikoje vykdyti Austrijos Respublikos Zalcburgo apygardos teismo 2024 m. liepos 2 d. nuosprendį, kuriuo R. P. paskirta laisvės atėmimo bausmė.

10. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju bylos aplinkybės neabejotinai atitinka Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas ir apylinkės teismas padarė teisėtas ir pagrįstas išvadas dėl R. P. Austrijos Respublikos Zalcburgo apygardos teismo 2024 m. liepos 2 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės suderinimo su Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta bausme.

11. Įstatymo 9 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyta, kad suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą bausmę ar priemonę, be to, suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė gali būti sutrumpinta tik tuo atveju ir tik tiek, kiek ji viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus už atitinkamą nusikalstamą veiką, o suderinta bausmė ar kita priemonė negali būti griežtesnė negu kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo skirta bausmė ar kita priemonė. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai suderino R. P. padarytas nusikalstamas veikas, už kurias jis nuteistas Austrijos Respublikos Zalcburgo apygardos teismo 2024 m. liepos 2 d. nuosprendžiu, nustačius jų atitiktį BK 178 straipsnio 4 daliai ir BK 300 straipsnio 2 daliai.

12. Atsižvelgiant į minėtas Įstatymo 9 straipsnio nuostatas, R. P. teisingai palikta paskirta Austrijos Respublikos Zalcburgo apygardos teismo 2024 m. liepos 2 d. galutinė 4 metų 6 mėnesių (1643 dienų) laisvės atėmimo bausmė. Teismas taip pat, nenukrypdamas nuo nurodyto reglamentavimo, tinkamai ir teisingai įskaitė Austrijos Respublikos Zalcburgo apygardos teismo 2024 m. liepos 2 d. nuosprendžiu jau atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką (380 dienų).

13. Apeliaciniame skunde itin akcentuojama, kad R. P. nesutinka su jo perdavimu tolesniam bausmės atlikimui į Lietuvos Respubliką, yra pateikęs atsiliepimą apylinkės teismui į kurį nebuvo atsižvelgta. Atsakant į šiuos skundo argumentus apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad pagal 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR 6 straipsnio 2 dalį nuteistojo sutikimas nėra būtinas, kai nuosprendis ir liudijimas perduodami valstybei narei, kurios pilietis yra nuteistasis ir kurioje jis gyvena; valstybei narei, į kurią nuteistasis bus deportuotas panaikinus jam skirto nuosprendžio vykdymą remiantis išsiuntimo iš šalies ar deportavimo orderiu, įtrauktu į nuosprendį ar teisminį arba administracinį sprendimą, ar bet kokią kitą priemonę, priimtą pagal nuosprendį; valstybei narei, į kurią nuteistasis pabėgo ar į kurią kitokiu būdu sugrįžo dėl jam išduodančiojoje valstybėje iškeltos bylos arba priėmus apkaltinamąjį nuosprendį toje valstybėje. Įvertinus tokį teisinį reguliavimą yra visiškai akivaizdu, kad nuteistojo R. P. nesutikimas su tuo, jog jo atžvilgiu Austrijos Respublikos Zalcburgo apygardos teisme 2024 m. liepos 2 d. priimtas nuosprendis būtų pripažintas ir juo paskirta laisvės atėmimo bausmė būtų vykdoma Lietuvos Respublikoje, neužkerta kelio teismui priimti priešingą, nei pageidauja nuteistasis, procesinį sprendimą. Ką šiuo atveju visiškai pagrįstai ir atliko pirmosios instancijos teismas.

14. Remiantis bylos medžiaga, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis iš tiesų matyti, kad R. P. apylinkės teismui yra pateikęs atsiliepimą, tačiau šis atsiliepimas apylinkės teisme gautas po skundžiamos nutarties priėmimo, 2025 m. kovo 12 d. Atitinkamai dėl jo ir nebuvo pasisakyta skundžiamoje nutartyje. Nepaisant to, R. P. dar kartą savo poziciją išdėstė apeliaciniame skunde, todėl jokie procesinių teisių pažeidimai šiuo atveju nenustatyti, akcentuojant ir tai, kad nuteistojo nesutikimas, kaip jau minėta, neužkerta kelio nuosprendžio pripažinimui ir jo vykdymui Lietuvos Respublikoje. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas pateikė išsamius ir aiškius tokio savo sprendimo motyvus, kurie apygardos teismui nekelia abejonių, o nuteistojo apeliacinio skundo argumentai nesukuria pagrindo priimti priešingo sprendimo nei tai padarė apylinkės teismas.

15. Kita apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė yra tai, jog R. P. turi priešų Lietuvos Respublikoje (yra pasiskolinęs pinigų iš vienos (duomenys neskelbtini) grupuotės), dėl to, grąžinus nuteistąjį į Lietuvą, jo sveikatai, o gal net gyvybei, grėstų realus pavojus, be to, yra dirbęs tvarkiniu įkalinimo įstaigoje, o tokių asmenų nemėgstama, tokiu būdu būtų pažeidžiamos nuteistojo pagrindinės teisės ir laisvės. Pažymėtina, kad R. P. argumentai dėl pavojaus jo sveikatai ar tuo labiau gyvybei yra grindžiami išimtinai subjektyvia paties nuteistojo nuomone, kurios nepatvirtina jokie duomenys ar dokumentai, esantys bylos medžiagoje. Tokie deklaratyvūs apeliacinio skundo motyvai atmestini kaip nepagrįsti. Pats laisvės atėmimo bausmės atlikimo faktas laisvės atėmimo vietų įstaigoje atitinkamai sąlygoja ir tam tikrų asmens teisių bei laisvių suvaržymą, tačiau Lietuvoje egzistuojanti teisinė bazė garantuoja bet kurio asmens teisėtų interesų apsaugą, žinoma, pirmiausia, jeigu egzistuoja objektyvių duomenų apie realią grėsmę asmens teisėms ir teisėtiems interesams.

16. Skunde taip pat akcentuojama tai, jog Austrijoje R. P. yra užtikrinama profesionali gydytojų pagalba, vyksta pažangi reabilitacija nuo priklausomybės narkotinių medžiagų vartojimui, taip pat atliekamas gydymo kursas Hepatito C ligos gydymui. Akivaizdu, jog R. P. noras tęsti bausmės atlikimą užsienio šalyje grindžiamas neva ten suteikiamomis palankesnėmis gydymo ir sveikatos priežiūros sąlygomis. Atsakant į šį skundo argumentą pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso VIII skyrius (90-91 straipsniai) reglamentuoja arešto ir laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų sveikatos priežiūrą ir priklausomybės ligų gydymą nuteistiesiems Lietuvos Respublikoje. Nėra jokių abejonių, kad galimybė nuteistajam gauti kvalifikuotą medicininę pagalbą bei turėti tinkamas ir saugias gyvenimui sąlygas įkalinimo įstaigoje, užtikrina ir galiojantys Lietuvos įstatymai. Apelianto reiškiamos abejonės dėl netinkamos gydymo kokybės atliekant bausmę Lietuvos Respublikoje nepagrįstos jokiais faktais, tik subjektyviu skundo autoriaus vertinimu, todėl šie skundo argumentai taip pat vertinami kaip deklaratyvūs ir atmetami kaip nepagrįsti.

17. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas sprendžia, kad žemesnysis teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tinkamai vadovaudamasis nagrinėtą klausimą reglamentuojančiais teisės aktais, o nuteistojo skundo argumentai nesudaro pagrindo šią nutartį naikinti. Tokia išvada suponuoja pagrindą nuteistojo R. P. skundą atmesti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, 365⁵ straipsniu,

nutaria:

nuteistojo R. P. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. kovo 7 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.