Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2016-05-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1473-271/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2016-05-10
Bylos Nr.
1-1473-271/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Pavel Borkovski
Kaltinamasis
V. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1473-271/2016
Proc. Nr. 1-01-1-07549-2016-7
Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.3.
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLietuvos Respublikos vardu2016 m. gegužės 10 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, išnagrinėjęs Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Romualdo Blaževičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ir susipažinęs su baudžiamosios bylos Nr. 1-1473-271/2016 medžiaga, kurioje

V. M., (duomenys neskelbtini), teistas:

2001-10-15 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal LR BK 272 str. 2 d., 271 str. 2 d., 271 str. 1 d. 3 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, 2004-09-23 nutartimi veikos perkvalifikuotos į naujo LR BK 178 str. 2 d., 180 str. 1 d. ir paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, 2004-12-09 Vilniaus m. 4 apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti bausmės, bausmė atlikta 2005-06-17;2006-05-25 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. – 10 MGL 1250 Lt bauda, vadovaujantis LR BK 65, 66 str. į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2006-05-23 iki 2006-05-25 ir galutinė bausmė paskirta 6 MGL 750 Lt bauda; bauda nesumokėta;

teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M., pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent:

Jis, 2016-02-14 laikotarpiu nuo 10.20 val. iki 15.00 val. būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą iš kambario nuo kėdės iš rankinuko paėmė B. A. priklausančią piniginę, kurioje buvo 20 eurų, sidabrinė apyrankė, 50 eurų vertės, auksinė apyrankė, 80 eurų vertės, tokiu būdu pagrobė svetimą, B. A. priklausantį nedidelės – 150 eurų vertės turtą. Šiais savo veiksmais V. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje.

Kaltinamojo V. M. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką grindžiama jo paties prisipažinimu ir duotais parodymais, nukentėjusiosios B. A. parodymais, liudytojos R. K. parodymais, kita rašytine bylos medžiaga.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. M. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad su sugyventine R. A. gyvena jos bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Butas yra trijų kambarių, viename gyvena jis su sugyventine, kituose dviejuose - sugyventinės sesuo B. A.. 2016-02-14 vartojo alkoholinius gėrimus, sugyventinė buvo pas draugę, o B. buvo nuėjusi pas tėvą. Dienos metu, apie 14.00 val. B. grįžo namo, nuėjo į savo kambarį ir atsigulė miegoti. Pamatė, kad kitame jai priklausančiame kambaryje ant kėdės guli B. rankinukas. Kadangi norėjo išgerti, bet neturėjo pinigų, nutarė pavogti B. A. pinigų iš jos piniginės minėtame rankinuke. Kai ji miegojo, užėjo į kambarį, iš rankinės paėmė piniginę. Atidaręs vieną dalį pamatė maišelį, kuriame buvo auksinė apyrankė. Ją pamatęs, paėmė sau. Taip pat paėmė 15 eurų po 5 eurus kupiūromis, o dar 5 eurai liko piniginėje. Kas dar buvo piniginėje, netikrino. Piniginę paslėpė savo kambaryje sekcijoje. Apie tai, kad pavogė piniginę, sugyventinė nežinojo, jai nepasakojo. Tą pačią dieną už pavogtus pinigus nupirko alkoholio, su auksine apyranke nieko nedarė. Atsibudusi B. netrukus pradėjo ieškoti savo piniginės, bet jis pasakė, kad nieko nematė, kad nevogė. Kitą dieną iki pietų nuėjo vienas į parduotuvę „Maxima“, Parko g. 23, Vilniuje, kur į lombardą pagal savo dokumentą pridavė pavogtą auksinę apyrankę. Už ją gavo 30 eurų. Po to sutiko B. A., ji apieškojo jo kišenes ir rado pridavimo kvitą, kurį pasiėmė. Tą pačią dieną vėliau atidavė jai pavogtą piniginę, bet kaip minėjo, kas dar joje buvo, netikrino. B. sakė, kad rado piniginėje buvusią sidabrinę grandinėlę, likusius 5 eurus. Dar vėliau atsiprašė B., sumokėjo jai už žalą 50 eurų. Dėl įvykdyto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. (b.l. 44, 48).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta nukentėjusioji B. A. parodė, kad gyvena kartu su savo seserimi R. A. viename bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2016-02-14 ryte su seserimi ir jos sugyventiniu V. M. išgėrė alaus. Po to ji išėjo pas tėvą. Apie 10.20 val. ji grįžo namo, savo rankinuką, kurioje buvo piniginė, padėjo viename iš kambarių, t. y. kambaryje, kur anksčiau gyveno tėvas, ant kėdės. Išeidama pamiršo kambarį užrakinti ir nuėjusi į savo kambarį, užmigo. Pabudusi apie 15.00 val. pastebėjo, kad rankinuke nebuvo jos piniginės. Piniginės vertė yra 6 eurai, joje buvo 20 eurų (4 kupiūros po 5 eurus), sidabrinė apyrankė 50 eurų vertės, auksinė apyrankė 80 eurų vertės, jos vardu išduota asmens tapatybės kortelė 10 eurų vertės, „Swedbank“ banko mokėjimo kortelė „Maestro“, neturinti turtinės vertės. Kadangi bute daugiau nieko nebuvo, išskyrus V. M., suprato, kad tai jis ją pavogė. Klausė jo, ar jis ėmė piniginę, bet jis pasakė, kad neėmė. Prašė grąžinti, nes kitaip kvies policiją, bet jis piniginės neatidavė. Tik kitą dieną, apie 12.00 val. V. M. sutiko prie parduotuvių S. Batoro gatvėje, prašė jo grąžinti piniginę, bet jis sakė, kad neturi. Paklausė, kur jis pridavė jos auksinę apyrankę, bet jis nieko nesakė ir tada pas jį kišenėje rado kvitą iš lombardo, o jis iš karto pasišalino. Kvite pamatė, kad jis savo vardu ją pridavė lombarde Parko g. 23, Vilniuje. Nuėjusi į minėtą lombardą paklausė, ar buvo neseniai priduota apyrankė. Jai pasakė, kad buvo, bet apyrankės iš pradžių nerodė. Tada iškvietė policiją ir kai atvyko policijos pareigūnas, darbuotoja parodė priduotą apyrankę, kurią ji iš karto atpažino. Po to nuvykusi į komisariatą parašė pareiškimą dėl vagystės, kadangi savo noru V. M. neatidavė pavogtų daiktų. Tik kai grįžo namo ir pasakė jam, kad kreipėsi į policiją, jis jai atnešė iš kambario jos piniginę. Joje buvo likę tik 5 eurai iš 20 eurų, buvo jos dokumentai ir sidabrinė grandinėlė. Dar vėliau jis sumokėjo 70 eurų už patirtą žalą, atsiprašė. Civilinio ieškinio byloje nereiškia (b.l. 13, 27).

Liudytoja R. K. parodė, kad dirba pardavėja UAB „Juvelyra“ lombarde, kuris yra parduotuvės „Maxima“, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patalpose. Jai dirbant 2016-02-15 apie 11.30 val. atėjo vyriškis, kuris panorėjo užstatyti auksinę apyrankę, sakė, kad greitai išpirks. Jis pateikė savo asmens tapatybės kortelę, tai buvo V. M., (duomenys neskelbtini), ji jam išrašė paskolos bilietą. Jo pateikta auksinė apyrankė buvo 585 prabos, 1,97 g, už kurią jam buvo išmokėta 30 eurų ir suteikta teisė išpirkti ją per mėnesį. Po kelių valandų atvyko nepažįstama moteris, kuri turėjo minėtą paskolos bilietą, prašė parodyti jai apyrankę, o vėliau atvyko policijos pareigūnai ir jų akivaizdoje minėta moteris atpažino apyrankę, kurią prieš tai atnešė į lombardą V. M., sakė, kad ji priklauso jai. Po to ši apyrankė buvo paimta daiktų pateikimo protokolu Vilniaus m. 4 komisariato darbuotojams. Lombardui žala nepadaryta, kadangi vėliau minėta moteris grąžino lombardui 30 eurų, kurie buvo išmokėti priimant apyrankę (b.l. 38).

2016-02-15 B. A. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė lombardo paskolos bilieto Nr. 8678 kopiją (b.l. 17-18).

2016-02-17 UAB „Juvelyra“ direktorė G. P. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė auksinę 1,97 g apyrankę, kuri 2016-02-18 apžiūrėta ir grąžinta nukentėjusiajai B. A.. (b.l. 22-26, 36).

2016-02-26 B. A. pateikė balto metalo apyrankę, piniginę, asmens tapatybės kortelę Nr. 12786466, „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę „Maestro“, kurios apžiūrėtos ir grąžintos B. A. (b.l. 28-36).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad V. M. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Pats kaltinamasis prisipažino padaręs šią veiką, nurodydamas, kokiomis aplinkybėmis slaptai pagrobė miegančios nukentėjusiosios turtą – piniginę su joje buvusiais pinigais ir juvelyriniais dirbiniais, jo parodymus patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai: nukentėjusiosios G. A. parodymai, kad ji kaltinamojo kelnių kišenėje rado lombardo kvitą, patvirtinantį iš jos pagrobtos aukso grandinėlės pridavimą į lombardą, liudytojos R. K. parodymai, kad į į lombardą aukso apyrankę, kurią vėliau kaip savo atpažino nukentėjusioji, jai atnešė užstatyti vyras, pateikęs V. M. asmens dokumentą, daiktų (auksinės apyrankės, piniginės, sidabrinės apyrankės) ir dokumentų (lombardo kvito) pateikimo bei apžiūros protokolai. Kaltinamasis pripažino, kad pastebėjęs nukentėjusiosios paliktą kambaryje rankinuką jam kilo sumanymas pavogti jame esančią piniginę, kadangi reikėjo pinigų alkoholiui. Pasinaudodamas, kad nukentėjusioji miega kitame kambaryje, o sugyventinės namuose nėra, niekas jo nemato, paėmė iš rankinuko piniginę, joje rastus 15 eurų, maišelį su aukso grandinėle, piniginę su likusiu turiniu paslėpė savo kambaryje. Tokiu būdu jis veikdamas tiesiogine tyčia padarė nedidelės vertės svetimo turto vagystę. Nusikalstama veika baigta, kaltinamasis turėjo visišką galimybę disponuoti pagrobtu turtu, ką jis ir darė, dalį pagrobtų pinigų išleido, aukso apyrankę pridavė į lombardą, piniginę su likusiu turiniu – sidabro apyranke ir likusiais 5 Eur paslėpė savo kambaryje. Pasikėsinto pagrobti turto vertė viršija 3 MGL, bet nesiekia 5 MGL dydžio. Kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 str. 1 d. pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Bylos aplinkybės aiškios. Nusikalstama veika nukentėjusiajai buvo padaryta reali materialinė žala, tačiau ji atlyginta, kadangi piniginė ir abi apyrankės grąžintos, taip pat nukentėjusiajai kaltinamasis atlygino likusią turtinę žalą, lombardas reikalavimų dėl žalos atlyginimo taip pat nereiškė, nurodydamas, kad kaltinamajai už apyrankę sumokėtus 30 Eur jiems grąžino pati nukentėjusioji. Kaltinamasis V. M. neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b.l.88-89). Nukentėjusioji B. A. taip pat neskundė prokuroro sprendimo kreiptis į teismą dėl bylos užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad V. M. padarė baudžiamąjį nusižengimą (LR BK 12 str.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl jos. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo asmenybę: V. M. praeityje teistas, naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą ir būdamas neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Baustas administracine tvarka už įvairių rūšių administracinius teisės pažeidimus, dalis nuobaudų galiojančios (b.l.56-60). Nedirba.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes tikslinga V. M. skirti prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimą. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, nusikalstamos veikos pobūdį ir padarymo aplinkybes, teismo manymu, prokuroro siūloma bausmė adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir nėra pagrindo ją mažinti. LR BK 64(1) straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė, tuo pačiu teismo sprendimu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad V. M. skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo pateikimo vykdyti, pateikus jį vykdyti - naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas

nusprendė:

V. M. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d., ir skirti jam laisvės apribojimą devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. M. paskirti laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant jį bausmės laikotarpiu:

nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę vykdančios institucijos žinios, pradėti dirbti ar būti registruotam darbo biržoje,būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. jei tai nesusiję su darbu.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo pateikimo vykdyti.

Iki įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas bus pradėtas vykdyti kardomąją priemonę V. M. palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamąjį įsakymą pateikus vykdyti kardomąją priemonę panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pagal BPK 425 str. 4 d. teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Pavel Borkovski