Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2009-06-25 · Administracinė byla Nr. I-81-406/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-06-25
Bylos Nr.
I-81-406/2009
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Albina Rimdeikaitė, Gintaras Čekanauskas, Natalija Zelionkienė
Pareiškėjas
RAB „P.“
Atsakovas
Alytaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Kategorijos
  • 8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-81-406/09Procesinio sprendimo kategorija 8.2 (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. birželio 25 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti teisėjų Gintaro Čekanausko(kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), kolegijos teisėjų Albinos Rimdeikaitės ir Natalijos Zelionkienės,

sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokato padėjėjai Renatai Tatol,atsakovo atstovui Vaidotui Lukoševičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo RAB „P.“ skundą atsakovui Alytaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovė nurodo, kad Baltarusijos AAB bankas „Z. T. “, vykdydamas 2003 m. lapkričio 4 d. sutartį Nr. 2412/D, sudarytą tarp AAB bankas “Z. T. “ ir Baltarusijos Respublikos ūkio subjekto RAB „P.“ per dvi banko darbo dienas privalėjo pervesti pinigus, kaip vidinį mokėjimą Baltarusijos Respublikos teritorijoje, į RAB „P“ sąskaitą už įsigytus banko vekselius, bendroje 397470305 Baltarusijos rublių sumoje. Tačiau dėl AAB „Z. T. “ darbuotojo techninės klaidos, panaudojant ankstesnės operacijos šabloną, nurodyta suma buvo pervesta ne RAB „P“, bet kitam ūkio subjektui – į UAB „V“ sąskaitą Lietuvos Respublikos teritorijoje, kuriam bankas jokių finansinių įsipareigojimų neturėjo. Nustačius šį faktą AAB bankas „Z. T. “ kreipėsi į AB „Ūkio bankas“, prašydamas grąžinti neteisingai pervestus pinigus, tačiau AB „Ūkio bankas“ informavo, jog visos UAB „V“ sąskaitos yra uždraustos Alytaus apylinkės prokuratūros sprendimu, todėl piniginių lėšų grąžinti negali. 2007 m. spalio 10 d., lapkričio 5 d., gruodžio 3 d. AAB bankas „Z. T. “ kreipėsi į Alytaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją, prašydamas pateikti informaciją apie bankui priklausančių piniginių lėšų apmokestinimo pagrindą bei jų sugrąžinimą teisėtam savininkui. Po susirašinėjimo, 2007 m. gruodžio 12 d. raštu atsakovas nurodė, kad nėra juridinio pagrindo grąžinti AAB bankui „Z. T. “ iš UAB „V“ sąskaitos išieškotas pinigines lėšas, kadangi mokesčių inspekcija ir bankas neturi mokestinių santykių. Pareiškėjos atstovė nurodo, kad Alytaus AVMI neturėjo jokio teisinio pagrindo nurašyti AAB bankui „Z. T. “ teisėtai priklausančių piniginių lėšų, kurios buvo banko nuosavybė ir jomis dengti UAB „V“ mokestines nepriemokas. Pareiškėjos atstovės nuomone, bankas negali reikšti finansinių pretenzijų UAB „V“, kadangi jokių sutartinių santykių dėl nurašytų piniginių sumų su šia bendrove neturėjo. Kadangi AAB bankas „Z. T. “ 2008 m. birželio 4 d. pagal teisų perleidimo sutartį perleido reikalavimo teisę į mokėjimą RAB „P“, prašo tenkinti skundą ir panaikinus ginčijamą Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą, įpareigoti atsakovą grąžinti RAB „P“ priklausančias pinigines lėšas – 397 470 305 Baltarusijos rublių.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas su pareiškėjo skundu dėl sprendimo panaikinimo nesutinka. Mokesčių administratorius, atlikdamas jam pavestas funkcijas, išieškotų sumų grąžinimą mokesčių mokėtojui vykdo Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnyje nustatyta tvarka.

2

Baltarusijos Respublikos bankas „Z. T. “ ir šiuo metu reikalavimo teisę į prašomas grąžinti pinigines lėšas turinti RAB „P“ neturi mokestinių santykių su Alytaus AVMI, todėl negali

naudotis mokesčių mokėtojui suteiktomis teisėmis ir neturi reikalavimo teisės. Atsakovo atstovas nurodo, kad po piniginių lėšų pervedimo ir įskaitymo į gavėjo sąskaitą, pinigai tapo gavėjo – UAB „V“ nuosavybe. Patikrinimo aktu buvo konstatuota mokestinė nepriemoka, priimtas sprendimas dėl jos išieškojimo, todėl mokesčių administratorius turėjo teisę priverstinai išieškoti pinigines lėšas iš UAB „V“ sąskaitos. Atstovas nurodo, kad nurašymo momentu jokios informacijos apie Banko „Z. T. “ reiškiamas pretenzijas neturėjo. Pats pareiškėjas nesikreipė į UAB „V“ dėl lėšų grąžinimo, o kreipimuisi į Alytaus AVMI neturi teisinio pagrindo. Alytaus AVMI pareiškėjo atžvilgiu nepriėmė jokio administracinio akto, jokių teisių ir teisėtų interesų nepažeidė. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „V“ buvo fiktyvi įmonė, todėl atstovas mano, kad piniginių lėšų pervedimas nebuvo techninė klaida ir yra susijęs su pinigų plovimo operacijomis. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas nepagrįstas ir atmestinas.

Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjas, prašydamas panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą bei įpareigoti atsakovą grąžinti RAB „Pl“ priklausančias pinigines lėšas – 397 470 305 Baltarusijos rublių, neturi reikalavimo teisės, kadangi Alytaus AVMI Baltarusijos banko „Z. T. “ atžvilgiu nepriėmė jokio administracinio akto, jo teisių ar teisėtų interesų nepažeidė, nes šis ūkio subjektas nėra Lietuvos Respublikos mokesčių mokėtojas, o mokestinė nepriemoka buvo išieškota iš UAB „V“ sąskaitos. Tokia atsakovo pozicija nepagrįsta. Nors piniginės lėšos nurašytos iš mokesčių mokėtojo UAB „V“ sąskaitos, tačiau pareiškėjas teigia, kad šios lėšos nuosavybės teise jų nurašymo momentu priklausė Bankui „Z. T. “. Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Nurodytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, kad tokiam kreipimuisi pakanka asmeniui subjektyviai suvokti bei manyti apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Darytina išvada, kad nepriklausomai nuo to, jog nagrinėjamos bylos kontekste pareiškėjas nėra mokesčių mokėtojas, atsakovo priimtas sprendimas įtakoja pareiškėjo turtines teises ar įstatymų saugomus interesus ir tokiu būdu gali būti ginčijamas teisminiu būdu, kaip nurodė specialioji teisėjų kolegija (b. l. 171), kreipiantis į administracinį teismą

Byloje ginčas kilęs dėl viešojo administravimo subjekto veiksmo - piniginių lėšų, kurios, pareiškėjo nuomone, yra jo nuosavybė, neteisėto nurašymo bei teritorinio mokesčių administratoriaus Alytaus AVMI priimto sprendimo, kuriuo atsisakyta šias lėšas grąžinti, panaikinimo.

Dėl piniginių sumų nurašymo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Alytaus AVMI, vadovaudamasi 2006 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu (b.l.70) išieškoti į biudžetą mokestinę nepriemoką, 2007 m. birželio 5 d. priverstinai nurašė iš AB Ūkio banke esančios UAB „V“ sąskaitos Nr. LT 617011700027467720 pinigines lėšas - 481 991,39 Lt (b.l. 71). Pareiškėjas teigia, kad 2006 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu lėšos buvo išieškotos nepagrįstai, nes UAB „V“ nuosavybės teisės į šias pinigines lėšas neįgijo. Pabrėžtina, jog šis atsakovo sprendimas įstatymo nustatyta tvarka nenuginčytas ir teisėtas. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog pinigų nurašymo dieną atsakovas turėjo informacijos apie Baltarusijos Respublikos bankas „Z. T. “ pareikštas turtines pretenzijas dėl nepagrįsto mokėjimo pagrindu į UAB „V“ sąskaitą dėl suklydimo pervestų piniginių lėšų bei jų grąžinimo. Byloje esantys dokumentai, kuriais buvo vykdomas susirašinėjimas su Alytaus rajono apylinkės prokuratūra, Kauno apygardos prokuratūra, Generaline prokuratūra patvirtina, kad pareiškėjas dėl šių lėšų grąžinimo dar iki jų nurašymo kreipėsi tik į šias institucijas. Tuo tarpu atsakovas apie pareiškėjo pretenzijas sužinojo tik 2007 m. spalio 10 d., kai gavo kreipimąsi dėl informacijos pateikimo (b.l.25, 26). Iki nurodytos datos pareiškėjas dėl nepagrįstai į trečiojo suinteresuoto asmens sąskaitą pervestų piniginių sumų, vėliau dėl nepagrįsto

3

turto arešto (b. l. 68) į Alytaus AVMI nesikreipė. Darytina išvada, kad mokesčių administratorius - Alytaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, vykdydama priverstinį mokestinės nepriemokos išieškojimą Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo pagrindu ir nustatyta tvarka, pagrįstai nurašė UAB „V“ sąskaitoje esančias pinigines lėšas, veikė teisėtai, neatlikdama jokių nesąžiningų bei neteisėtų veiksmų, turėjusių įtakos nepagrįstam turto nurašymui.

Dėl piniginių lėšų grąžinimo.

Iš skundo matyti, kad pareiškėjo reikalavimų tikslas yra piniginių lėšų, pervestų netinkamam adresatui, kaip įrodinėja pareiškėjas, ir atsakovo nepagrįstai nurašytų, susigrąžinimas, todėl šiuo konkrečiu atveju teismas, vadovaudamasis bendrosiomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklėmis, t. y. nustatant įrodymų sąsajumą ir leistinumą (teisėtumą), jų pakankamumą, įrodymų visapusiškumą, pilnutinumą ir objektyvų visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimą, turi konstatuoti aplinkybių pagrindžiančių ar paneigiančių proceso šalių reikalavimus, egzistavimą ir įvertinti, kaip teisiškai kvalifikuoti mokėjimo nurodymą AB „Ūkio bankas“, kurio pagrindu piniginės lėšos buvo įskaitytos į UAB „V“ sąskaitą bei nustatyti šiuo nurodymu pareiškėjo perduotų ir UAB „V“ gautų piniginių lėšų tikrąją paskirtį.

Pareiškėjas teigia, kad vykdant vekselių pirkimo operaciją, dėl banko darbuotojo kaltės, naudojant anksčiau atliktos operacijos šabloną, piniginės lėšos klaidingai buvo išsiųstos ne vekselių pardavėjui, bet UAB „V“. Ši aplinkybė grindžiama AAB banko „Z. T. “ vertybinių popierių skyriaus viršininko pranešimu (b.l. 14). Kolegijos nuomone, banko darbuotojas yra suinteresuotas piniginių lėšų grąžinimu, todėl toks įrodymas nepripažintinas patikimu bei objektyviu ir jo pagrindu nėra pagrindo objektyviai spręsti apie tikrąją mokėjimo paskirtį. Pažymėtina, kad bankinėje veikloje atliekami mokėjimai yra suprantami kaip savanoriškas bankinę operaciją atliekančio asmens valios išreiškimas įvykdyti savo prievoles ar įsipareigojimus, pasireiškiantis nurodymu bankui pervesti jam priklausančius pinigus kitiems asmenims, mokėjimo pavedime suformuojant mokėjimo paskirtį bei nurodant gavėjo rekvizitus. Vadovaujantis Mokėjimų įstatymo 7 straipsnio 5 punktu, už kredito įstaigai pateikto mokėjimo nurodymo rekvizitų teisingumą atsako mokėjimo nurodymo pateikėjas, o šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad mokėjimo nurodymas laikomas įvykdytas, kai gavėjo kredito įstaiga pagal mokėjimo nurodymą gauna lėšas iš mokėtojo kredito įstaigos. Iš pareiškėjo pervestos lėšos į kliento (UAB“V“) sąskaitą įskaitytos 2003 m. lapkričio 5 d. (b.l.105).

Iš Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo akto Nr. 68-06-42-34, taip pat sprendimo, kuriuo šis aktas patvirtintas (b.l. 46-67) matyti, kad AAB bankas „Z. T. “ laikotarpiu nuo 2003 m. rugsėjo 4 d. iki 2003 m. spalio 30 d. atliko 16 mokėjimo pavedimų, kuriais į UAB „V“ sąskaitą pervedė daugiau kaip 88 milijonus Lt. Taigi Baltarusijos bankas „Z. T. “ ir UAB „V“ turėjo pastovius finansinius įsipareigojimus, kurių pagrindu piniginės lėšos buvo pervedamos į šios bendrovės sąskaitą. Kolegija mano, kad iš ilgą laiko tarpą ūkinėje srityje atliekamų tokio pobūdžio analogiškų veiksmų galima iš dalies spręsti ir apie paskutiniosios tariamai klaidingos operacijos esmę bei turinį ir tikrąjį piniginių lėšų gavėją – UAB „V“.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad UAB „V“, vykdydama veiklą, nepildė buhalterinės apskaitos dokumentų, apskaitos registrų, finansinių atskaitomybių, vengė mokesčių mokėjimo, 2003 m. sąnaudoms pagrįsti nepateikė nė vieno juridinę galią turinčio dokumento, nedeklaravo pajamų, jos vardu pagal suklastotus įgaliojimus veikė neįgalinti asmenys, todėl visos operacijos tarp UAB „V“ ir Banko “Z. T. “ buvo pripažintos negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento. Nors pareiškėjas teigia, kad 2003 m. lapkričio 4 d. mokėjimo pavedimu piniginės lėšos trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo pervestos neteisingai, dėl Vertybinių popierių skyriaus viršininko padarytos techninės klaidos, panaudojant prieš tai buvusios operacijos šabloną, tačiau akivaizdu, kad praėjus nuo paskutiniojo mokėjimo pavedimo UAB „V“ 25 kalendorinėms dienoms, pareiškėjo teiginys dėl ankstesnės bankinės operacijos šablono panaudojimo, visiškai nelogiškas, neįtikinamas ir vertintinas kaip siekimas nuslėpti objektyvią tiesą. Pažymėtina ir tai, kad UAB „V“ yra Lietuvos Respublikos ūkio subjektas, o Bendrovė „P“ – Baltarusijos, jų sąskaitos yra skirtinguose bankuose, mokėjimo nurodymo rekvizitai yra absoliučiai skirtingi, todėl šiuo aspektu pareiškėjo argumentai dėl tariamo prieš tai buvusios operacijos šablono panaudojimo, šia aplinkybe įrodinėjant mokėjimo nurodyme padarytos klaidos faktą, taip pat nelogiški, abejotini ir pripažintini neobjektyviais. Akivaizdu, kad abejones dėl

4

tokio pobūdžio klaidos padarymo kelia ir labai didelė pinigų suma, įpareigojanti tokias bankines operacijas atliekantį asmenį būti ypatingai atidžiam, budriam bei rūpestingam.

Vertinant išdėstytas aplinkybes nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2003 m. lapkričio 4 d. aktu prie 2003 m. vekselių pirkimo pardavimo sutarties Nr. 2412/D (b.l. 99) yra patvirtintas pardavėjo perduotų, o pirkėjo apmokėtų bei priimtų nuosavybėn banko vekselių faktas. Darytina išvada, kad jau šio akto pasirašymo dieną turėjo išaiškėti faktinės aplinkybės dėl neteisingai atlikto mokėjimo, kurio pasekoje piniginės lėšos buvo pervestos ne tam ūkio subjektui, tuo tarpu pareiškėjas teigia, kad tik po dviejų dienų kreipėsi AB „Ūkio bankas“ dėl klaidingai pervestų piniginių lėšų. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog 2003 m. lapkričio 6 d. pareiškėjas tikrai kreipėsi į AB „Ūkio bankas“.

Rašytinių įrodymų, neabejotinai patvirtinančių šalių teiginius, nėra, todėl šios nagrinėjamos bylos kontekste taikomų procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo taisyklės reiškia tai, kad šiam kilusiam ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę bei galią, jos pakankamumą, būtina nustatyti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, pašalinant arba patvirtinant visas kilusias abejones byloje nustatytų aplinkybių kontekste ir tik tuomet konstatuojant, ar labiau tikėtina, kad pareiškėjo įrodinėjami faktai buvo, ar labiau tikėtina, kad jų nebuvo.

Remiantis tokia įrodymų vertinimo teisine logika bei nurodytų reikšmingų faktinių aplinkybių, keliančių abejones dėl reikalavimų pagrįstumo, visumos pagrindu, kolegija konstatuoja, kad kilus pagrįstoms abejonėms dėl tariamos techninio pobūdžio klaidos ir su jos padarymu susijusiomis aplinkybėmis, 2003 m. lapkričio 4 d. mokėjimo pavedimas UAB „V“ nepripažintinas padarytas suklydimo įtakoje. Paneigus nepagrįsto mokėjimo, įtakoto padarytos tariamos techninės sąskaitybos klaidos, faktą, darytina išvada, kad bankinę operaciją atliekantis Banko „Z. T. “ atsakingas asmuo 2003 m. lapkričio 4 d. mokėjimo pavedimo turinyje suformuodamas gavėjo rekvizitus bei mokėjimo paskirtį, neklydo, veikė savanoriškai, tikslingai išreiškė banko ketinimus ir tikrąją valią dėl pinigų pervedimo būtent į UAB „V“ sąskaitą.

Be aukščiau nurodytų motyvų dėl reikalavimų nepagrįstumo pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas, teigdamas apie piniginių lėšų nurašymą bei jų negrąžinimą be teisėto pagrindo, nenurodė jokių teisės aktų, kuriais grindžia savo reikalavimus dėl atsakovo priimto sprendimo neteisėtumo ir panaikinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad kilus ginčui dėl piniginių lėšų, perduotų ne pagal sudarytą sutartį, grąžinimo, atsiranda prievolė grąžinti tokį turtą, gautą be teisinio pagrindo ir tokio turto gali būti reikalaujama remiantis nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančiomis teisės normomis. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. Kai turto įgijimo asmuo negali pagrįsti sandoriu ar teisės aktu, privalo grąžinti tą turtą tikrajam savininkui jo pareikalavimu. Pareiškėjas šiais pagrindais turėjo teisinę galimybę reikšti ieškinį šiuos pinigus nepagrįstai gavusiai UAB „V“ dėl nepagrįsto praturtėjimo ir be pagrindo įgyto turto grąžinimo, tačiau tokių veiksmų neatliko.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Skundo netenkinti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui per šį teismą.

Teisėjai Gintaras ČekanauskasAlbina RimdeikaitėNatalija Zelionkienė