Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-09-24 · Administracinė byla Nr. I-2872-595/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-09-24Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-02-10Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-09-24
Bylos Nr.
I-2872-595/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01086-2019-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jolita Rasiukevičienė, Violeta Petkevičienė, Vita Valeckaitė
Pareiškėjas
B. B.
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“
Kategorijos
  • 15.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2872-595/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01086-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 15.7.; 55.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės, Jolitos Rasiukevičienės, Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant atsakovo atstovei R. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. B. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau - ir NŽT) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, dalyvaujant byloje trečiajam asmeniui mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - ir MB „(duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas B. B. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriaus 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. 25SK-1096-(14.25.110) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. „(duomenys neskelbtini)“), esančio „(duomenys neskelbtini)“, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ (toliau- ir Sprendimas) bei įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą pareikalauti iš MB „„(duomenys neskelbtini)““ matininko A. G., ruošusio kadastro duomenų bylą, koreguoti kadastro duomenis ir tuo pagrindu priimti naują sprendimą, tvirtinant sukoreguotus kadastro duomenis.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad NŽT Sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Melioracijos įstatymo (toliau - ir Melioracijos įstatymas) 3 straipsnio 2 daliai.

Nurodo, kad pagal Sprendimu patvirtintus kadastro duomenis į jo sklypo plotą yra įjungti valstybei nuosavybės teise priklausantys melioracijos statiniai (įrenginiai), t.y. Lėškupio upelis (1478 kv.m.) ir melioracijos griovys (736 kv. m.), nuvedantis vandenį nuo daugiau kaip vieno žemės savininko ar kito naudotojo sklypo. Pažymi, kad NŽT 2019 m. vasario 21 d. rašte remiasi Valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašu, kuriame apie melioracijos statinius iš viso nekalbama.

Atsiliepimas

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - ir NŽT, ir atsakovas) atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 31-35).

Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjui priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko MB „(duomenys neskelbtini)“ matininkas A. G. (toliau - Matininkas), kuris, vadovaudamasis Kadastro nuostatų 65 punktu, skaitmenine forma parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą per informacinę sistemą „„(duomenys neskelbtini)““ pateikė tikrinti Rokiškio skyriui. Rokiškio skyrius, atlikdamas ginčo žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimą kameraliai, nenustatęs Taisyklių 8.1-8.10 papunkčiuose nurodytų reikalavimų laikymosi pažeidimų, trukdančių suderinti žemės sklypo kadastro duomenų byloje komplektuojamą parengtą žemės sklypo planą, ir neiškilus abejonių dėl nustatytų žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinačių ar kartografuotų (nekartografuotų) faktinių žemės naudmenų ir situacijos elementų tikslumo, surašė žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 25KAM-93758, suderino šioje byloje komplektuojamą parengtą žemės sklypo planą jį pasirašydamas. Nurodo, kad skyriaus vedėjas suderino žemės sklypo planą ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Skyriaus vedėjas Sprendimu pakeitė nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis.

Pažymi, kad pareiškėjas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte, žemės sklypo plane bei prašyme dėl žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimo pasirašė, taip patvirtindamas, kad su nustatytomis žemės sklypo ribomis sutinka.

Pažymi, kad remiantis Valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1268 „Dėl valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašo patvirtinimo“ (toliau - Neprivatizuojamų vandens telkinių sąrašas), duomenimis, Lėškupio upė nėra valstybinės reikšmės paviršinio vandens telkinys.

Pagal Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, 38 punktą, žemės sklypo riba prie privačių arba galimų privatizuoti upelių ir griovių nustatoma upelio ar griovio viduriu.

Atsižvelgdami į tai, kad Neprivatizuojamų vandens telkinių sąraše nėra Lėškupio upės ir į tai, kad pagal žemės sklypo laikinojo plano (žemėtvarkos projekto plano) Ml: 10000 duomenis žemės sklypo vakarinė riba sutampa su Lėškupio upės viduriu, todėl žemės sklypo vakarinė riba sutapatinta su Lėškupio upės viduriu.

Nurodo, kad žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo, kadastrinių matavimų bylų tikrinimo, žemės sklypų planų derinimo procedūras reglamentuoja Kadastro nuostatai ir kt. pirmiau paminėti teisės aktai.

Žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo dokumentus - detaliuosius ar specialiuosius planus, žemės valdos projektus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės planus.

Melioracijos statinių nuosavybės santykius, žemės savininkų ir kitų naudotojų teises ir pareigas, susijusias su melioracijos statinių statyba, naudojimu ir apsauga nustato Melioracijos įstatymas. Pažymi, kad Teritorinio skyriaus kompetencijai nėra priskirta funkcija spręsti melioracijos statinių nuosavybės ar jų perdavimo savininkams ar naudotojams klausimus.

Pažymi, kad, kad ginčo žemės sklypui, kurio kadastro duomenys patvirtinti ginčijamu Sprendimu, nėra nustatyta specialioji žemės naudojimo sąlyga XXI. Todėl pareiškėjo argumentai, kad ginčijamas sprendimas prieštarauja Melioracijos įstatymo nuostatoms bei, kad pasak pareiškėjo, jo žemės sklype yra valstybei priklausantys melioracijos statiniai ir, kad jais užimtas žemės plotas turi būti “išjungtas” iš bendro sklypo ploto nemažinant bendro ploto, yra visiškai nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 “Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje” patvirtinto Privačios žemės, miško sklypo ploto kompensavimo tvarkos aprašo 2 punkte nustatyta, kad vietovėje grafiškai pagal naujausioje kartografinėje medžiagoje pažymėtas ribas (preliminariais matavimais) paženklintos privačios žemės sklypo ribos vėliau, atliekant kadastrinius matavimus, nekeičiamos.

Nurodo, kad ginčo Sprendimu pareiškėjo prašymu patvirtinti nustatyti kadastro duomenys pareiškėjui suderinus žemės sklypo planą bei jam sutikus su nustatytomis sklypo ribomis, kurios, atlikus kadastrinius matavimus, nėra pakeistos.

Pažymi, kad ginčo žemės sklypo preliminarių matavimų metu nustatyta, kad žemės sklypo naudmenas be kitų nurodytų sudaro 0,17 ha vandenų. Žemės sklypo vakarinė riba sutapatinta su Lėškupio upelio viduriu („(duomenys neskelbtini)“ k. v. projekto planas). Ginčijamu sprendimu patvirtinti žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, ženklinamo žemės sklypo riba nustatyta Lėškupio upės/griovio viduriu (Kadastro nuostatų 32.1.1.7 papunktis), žemės sklypo viduje kartografuotos faktinės žemės naudmenos, patikslintos žemėnaudų ribos, kurios nuo preliminarių matavimų skiriasi dėl kintančių gamtinių sąlygų, tame tarpe ir pasikeitęs vandenų plotas - 0,2214 ha, sklypo ribose pažymėtas griovys G-4, kuris yra pažymėtas ir „(duomenys neskelbtini)“ k. v. projekte.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovo atstovė su skundu nesutiko atsiliepime nurodytais argumentais.

Trečias suinteresuotas asmuo MB “(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 86-89).

Atsiliepime nurodoma, kad ginčo žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-05 nutarimu Nr. 534 ,,Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 ,,Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“.

Pažymi, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai atliekami, pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą.

Pažymi, kad ginčo žemės sklypas suprojektuotas „(duomenys neskelbtini)“ žemėtvarkos projekte, 1992-04-09 parengtas žemės sklypo abrisas. Žemės sklypo abrisas yra ranka padarytas vietovės brėžinys arba kontūras, kuriame pažymėti išmatuoti atstumai ir kiti duomenys, reikalingi tiksliam planui sudaryti. Pagal žemėtvarkos projektą ir abrisą ginčo žemės sklypo vakarinė riba sutapatinta su Lėškupio upelio viduriu.

Atkreipia dėmesį, kad pagal Žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir ekonominio pagrindimo kaimo vietovėje metodikos patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 423 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodikos patvirtinimo“ (redakcija galiojusi žemės sklypo suformavimo metu) 14.3 papunktį žemėnaudų ribos turi sutapti su stabiliais kraštovaizdžio objektais, valstybinės nuosavybės upių ir ežerų, kitų vandens telkinių krantais, miškų, valstybinės reikšmės kelių ir geležinkelių žemės ribomis, eiti privačių upelių arba griovių viduriu, senomis ežiomis.

Pažymi, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ matininkui atliekant ginčo žemės sklypo ženklinimą dalyvavo žemės sklypo savininko įgaliotas asmuo, kuris pasirašė ant žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, jokių pastabų atliekant ginčo žemės sklypo ženklinimą nepateikė. Taip pat žemės sklypo savininko įgaliotas asmuo pasirašė ir ant parengto žemės sklypo plano taip patvirtindamas, kad sutinka su žemės sklypo ribomis.

Teismaskonsatatuoja:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriaus vedėjo 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. 25SK-1096- (14.25.110) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio „(duomenys neskelbtini)“, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ teisėtumo ir pagrįstumo. Skunde pareiškėjas kelia ir išvestinį reikalavimą, prašydamas įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą pareikalauti iš MB „(duomenys neskelbtini)“ matininko A. G., ruošusio kadastro duomenų bylą, koreguoti kadastro duomenis ir tuo pagrindu priimti naują sprendimą, tvirtinant sukoreguotus kadastro duomenis.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 10.1000 ha žemės sklypas, kurio kadastro numeris „(duomenys neskelbtini)“, esantis „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Žemės sklypas) (b.l. 47-48). Iš nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus, kadastro duomenys nustatyti 1993-12-11 (b.l. 47). Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis pareiškėjui priklausančio 10,1000 ha ploto žemės sklypo žemėnaudas sudaro 7,6400 ha žemės ūkio naudmenos, 1,1300 ha miškas, 0,1800 kelių plotas, 0,1700 ha vandens telkinių plotas, 0,9800 ha kitos žemės plotas.

MB „„(duomenys neskelbtini)““ matininkas A. G. parengė pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo kadastro duomenų bylą (b.l. 3-6).

2018 m. kovo 1 d. pareiškėjas NŽT pateikė prašymą patvirtinti nustatytus kadastro duomenis (b.l. 46).

2018 m. lapkričio 2 d. buvo surašytas Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas Nr. 25KAM-93758, kuriame nustatyta, kad žemės sklypo kadastro duomenų byla paruošta teisingai (b.l. 39)

2018 m. lapkričio 21 d. NŽT, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 12 punktu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, 84¹.1.1.2.5 papunkčiu, atsižvelgdama į Rokiškio rajono buvusios „(duomenys neskelbtini)“ žemės ūkio įmonės žemės reformos žemėtvarkos preliminarinį projektą, žemės sklypo savininko B. B. 2018 m. lapkričio 7 d. prašymą priėmė ginčijamą sprendimą ir patvirtino žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal MB „(duomenys neskelbtini)“ matininko A. G. 2018 m. kovo 2 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą (b.l. 2).

2019 m. vasario 6 d. pareiškėjas kreipėsi į NŽT prašydamas įpareigoti NŽT Rokiškio skyrių patikslinti kadastro duomenis, išjungiant iš jo žemės sklypo valstybės nuosavybės plotą -2214 kv.m. (b.l. 7).

NŽT 2019 m. vasario 21 d., išnagrinėjusi pareiškėjo 2019 m. vasario 6 d. prašymą dėl jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimo, prašymo netenkino, konstatuodama, kad Sprendimas yra teisėtas ir priimtas vadovaujantis teisės aktais bei priimtas vykdant jo pateiktą prašymą pakeisti kadastro duomenis (b.l. 8).

Pareiškėjas ginčydamas Sprendimą, jo neteisėtumą argumentuoja prieštaravimu Melioracijos įstatymo 3 straipsnio 2 daliai.

Žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau - Kadastro nuostatai), bei Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Tikslinimo taisyklės) (redakcija, galiojusi nuo 2018-02-24 iki 2018-11-01, aktuali kadastro duomenų bylos rengimo metu). Žemės sklypų kadastro duomenų bylų tikrinimo procedūras reglamentuoja Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklės, patvirtintos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 „Dėl Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių patvirtinimo (toliau - Tikrinimo taisyklės).

Kadastro nuostatų 13 punktas nustato, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo pagrindas yra užsakovo ir vykdytojo (matininko) sutartis, jeigu kitaip nenumatyta įstatymuose ir kituose teisės aktuose. Ginčo atveju nustatyta, kad žemės sklypo kadastrinius matavimus pareiškėjo užsakymu atliko MB „(duomenys neskelbtini)“ matininkas A. G..

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Matininkas, vadovaudamasis Kadastro nuostatų 65 punktu, skaitmenine forma parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą per informacinę sistemą „GeoMatininkas“ pateikė tikrinti NŽT Rokiškio skyriui.

Tikrinimo taisyklių 7 punktas nustato, kad teritorinis padalinys, atlikdamas žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimą kameraliai (toliau – tikrinimas kameraliai), nustato, ar ši byla parengta pagal: 7.1. Nuostatus, išskyrus Taisyklių 7.2 papunktyje nustatytą atvejį; 7.2. Nuostatus ir Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika), nuo 2012 m. sausio 1 d. formuojant žemės sklypus kaimo gyvenamosiose vietovėse bei teritorijose, nustatyta tvarka priskirtose miestams po 1995 m. birželio 1 d. Tikrinimo taisyklių 9 punktas nustato, kad atlikus tikrinimą kameraliai, surašomas Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad NŽT Rokiškio skyrius, atliko Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimą kameraliai bei nenustatęs Tikrinimo taisyklių 8.1-8.10 papunkčiuose nurodytų reikalavimų laikymosi pažeidimų, trukdančių suderinti žemės sklypo kadastro duomenų byloje komplektuojamą parengtą žemės sklypo planą, ir neiškilus abejonių dėl nustatytų žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinačių ar kartografuotų (nekartografuotų) faktinių žemės naudmenų ir situacijos elementų tikslumo, surašė žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 25KAM-93758, suderino šioje byloje komplektuojamą parengtą žemės sklypo planą jį pasirašydamas, kaip kad nustato Kadastro nuostatų 67 punktas bei Tikrinimo taisyklių 9 ir 10 punktai (b.l. 39). Atsižvelgiant į tai skyriaus vedėjas suderino žemės sklypo planą ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Skyriaus vedėjas Sprendimu pakeitė nustatytus Žemės sklypo preliminarius kadastro duomenis.

Pagal Kadastro nuostatų 32.1.1 papunktį, nustatant žemės sklypo kadastro duomenis, nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims - gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims. Kadastro nuostatų 32.1.1.4 papunktis nustato, kad paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas. Aktą pasirašo dalyvavusieji paženklinant žemės sklypo ribas kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo. Patikslinami Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo kadastro duomenys, t. y. pokyčiai žemės sklypo viduje (žemės naudmenų pasikeitimai ar pasikeitimai dėl pastatytų naujų ar rekonstruotų statinių ir panašiai).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte, žemės sklypo plane bei prašyme dėl žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimo pasirašė, taip patvirtindamas, kad su nustatytomis žemės sklypo ribomis sutinka (b.l. 40-46).

Iš 2018 m. kovo 2 d. žemės sklypo kadastro duomenų lentelėje pateiktos Žemės naudmenų eksplikacijos nustatyta, kad be kitų naudmenų žemės sklypo naudmenas sudaro 0,2214 ha vandenų - žemės sklypo plane 0,1478 ha, pažymėta G-6 (griovys) ir 0,0736 ha, pažymėta G-4 (griovys) (b.l. 40, 42-43). Paženklinimo akto 6 punkte nurodyta, kad ribos parodytos nežymint riboženkliais ten, kur jos nustatytos 3-12 - griovio viduriu; 16 - kelio sankirta (b.l. 44). Žemės sklype nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos: 26 Miško naudojimo apribojimai; 63 Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir 64 paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos (b.l. 42).

Pažymėtina, kad iš Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad pagal Žemės sklypo preliminarius matavimus žemėnaudas sudarė 0,1700 ha vandens telkinių plotas kai pagal kadastrinius matavimus jis padidėjo iki 0,2214 ha.

Žemės sklypo suformavimo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 423 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodikos patvirtinimo“ patvirtinta Žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodika, kurios 14.3 papunktyje buvo nurodyta, kad žemėnaudų ribos turi sutapti su stabiliais kraštovaizdžio objektais, valstybinės nuosavybės upių ir ežerų, kitų vandens telkinių krantais, miškų, valstybinės reikšmės kelių ir geležinkelių žemės ribomis, eiti privačių upelių arba griovių viduriu, senomis ežiomis, o 14.5 papunktyje, - kad žemėnaudų išdėstymą reikia derinti su pelkių, želdinių, melioracijos sistemų, ribotos ūkinės veiklos plotų ribomis.

Atsakovas pagrįstai nurodo, kad remiantis Valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1268 „Dėl valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašo patvirtinimo“, duomenimis, Lėškupio upė nėra valstybinės reikšmės paviršinio vandens telkinys. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, 38 punktą, žemės sklypo riba prie privačių arba galimų privatizuoti upelių ir griovių nustatoma upelio ar griovio viduriu. Atsižvelgdami į tai, kad Neprivatizuojamų vandens telkinių sąraše nėra Lėškupio upės ir į tai, kad pagal Žemės sklypo laikinojo plano (žemėtvarkos projekto plano) Ml: 10000 duomenis Žemės sklypo vakarinė riba sutampa su Lėškupio upės viduriu, todėl Žemės sklypo vakarinė riba sutapatinta su Lėškupio upės viduriu (b.l. 49-72).

Ginčo atveju nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad Žemės sklypo kadastriniai matavimai prieštarauja Melioracijos įstatymo 3 straipsnio 2 daliai.

Tikslinimo taisyklių 11 punkte nustatyta, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą. Tikslinimo taisyklių 14 punkte numatyta, kokia medžiaga naudojama atliekant kadastrinius matavimus, t. y. išrašas iš centrinio duomenų banko apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą ir teises į jį; nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio fragmentai; žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems rengti naudojamų papildomų planų fragmentų kopijos; detaliųjų planų M 1:500, M 1:1000 ir M 1:2000 kopijos; žemėtvarkos projektų ar kitų specialiųjų planų, kuriuose suformuoti žemės sklypai, kopijos; žemės sklypų planų kopijos; ortofotografiniai žemėlapiai ar jų pagrindu parengti topografiniai žemėlapiai; valstybinio ar vietinio geodezinio pagrindo punktų koordinatės, krokiai; gretimų sklypų ribų posūkio taškų koordinačių, nustatytų geodeziniais prietaisais, katalogai (išrašai) ar šių sklypų planų kopijos; statinio projektas; statybos leidimas; nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 “Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje” patvirtinto Privačios žemės, miško sklypo ploto kompensavimo tvarkos aprašo 2 punkte nustatyta, kad vietovėje grafiškai pagal naujausioje kartografinėje medžiagoje pažymėtas ribas (preliminariais matavimais) paženklintos privačios žemės sklypo ribos vėliau, atliekant kadastrinius matavimus, nekeičiamos.

Kaip jau nurodyta anksčiau, ginčo Žemės sklypo preliminarių matavimų metu buvo nustatyta, kad žemės sklypo naudmenas be kitų nurodytų sudaro 0,17 ha vandenų. Žemės sklypo vakarinė riba sutapatinta su Lėškupio upelio viduriu ((duomenys neskelbtini). projekto planas). Ginčijamu sprendimu patvirtinti žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, ženklinamo žemės sklypo riba nustatyta Lėškupio upės/griovio viduriu (Kadastro nuostatų 32.1.1.7 papunktis), žemės sklypo viduje kartografuotos faktinės žemės naudmenos, patikslintos žemėnaudų ribos, kurios nuo preliminarių matavimų skiriasi dėl kintančių gamtinių sąlygų, tame tarpe ir pasikeitęs vandenų plotas - 0,2214 ha, sklypo ribose pažymėtas griovys G-4, kuris yra pažymėtas ir Aukštakalniu k. v. projekte.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Žemės sklypas suprojektuotas „(duomenys neskelbtini)“ žemėtvarkos projekte, 1992-04-09 parengtas žemės sklypo abrisas (b.l. 72). Žemės sklypo abrisas yra ranka padarytas vietovės brėžinys arba kontūras, kuriame pažymėti išmatuoti atstumai ir kiti duomenys, reikalingi tiksliam planui sudaryti. Pagal žemėtvarkos projektą ir abrisą ginčo žemės sklypo vakarinė riba sutapatinta su Lėškupio upelio viduriu.

Teismas pažymi, kad Melioracijos įstatymas nereglamentuoja kadastrinių matavimų vykdymo santykių. Jame reglamentuojamos melioracijos statinių nuosavybės santykiai, žemės savininkų ir kitų naudotojų teises ir pareigas, susijusias su melioracijos statinių statyba, naudojimu ir apsauga.

Melioracijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės sklype esantys melioracijos statiniai yra žemės sklypo priklausiniai ir nuosavybės teise priklauso žemės sklypo savininkui, jeigu sutartis nenustato kitaip, išskyrus valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos ir hidrotechnikos statinius, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad valstybei nuosavybės teise priklauso sureguliuoti upeliai, grioviai, nuvedantys vandenį nuo daugiau kaip vieno žemės savininko ar kito naudotojo sklypo, juose esantys melioracijos statiniai, polderiai ir kitos melioracijos sistemos, jeigu jose mechaniškai keliamas vanduo, kanalizuoti grioviai ir drenažo rinktuvai, jeigu jų skersmuo yra 12,5 cm ir didesnis ir jeigu jie pastatyti už valstybės lėšas, nepaisant to, kas yra žemės sklypo, kuriame yra šie melioracijos statiniai, savininkas.

Minėtos Melioracijos įstatymo nuostatos neginčijamai apibrėžia, kad valstybei nuosavybės teise priklausantys melioraciniai įrenginiai gali būti ir kitų savininkų žemės sklypuose. Dėl to nekeičiamas nuosavybės teisinis santykis, tačiau tai nereiškia, kad kadastriniai matavimai į kuriuos yra įtraukti melioraciniai įrenginiai gali būti laikomi neteisėtais. Atsakovas teisingai pabrėžia, kad NŽT teritorinių skyrių kompetencijai nėra priskirta funkcija spręsti melioracijos statinių nuosavybės ar jų perdavimo savininkams ar naudotojams klausimus.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 “Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo” patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 96 punkte apibrėžtos specialiosios sąlygos, kurios nustatomos pagal Melioracijos įstatymą tuo atveju, jei žemės savininko sklype įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai. Ginčo atveju nustatyta, kad pareiškėjo Žemės sklypui specialiosios sąlygos numatytos 96 punkte nėra nustatytos. Tokie apribojimai nebuvo nustatyti ir pagal preliminarius matavimus. Todėl skundo argumentai, kad ginčijamas sprendimas prieštarauja Melioracijos įstatymo nuostatoms bei, kad pasak pareiškėjo, jo žemės sklype yra valstybei priklausantys melioracijos statiniai ir, kad jais užimtas žemės plotas turi būti “išjungtas” iš bendro sklypo ploto nemažinant bendro ploto, yra nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis nustato, jog skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui; jeigu jis neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad būtų ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai Sprendimo neteisėtumui konstatuoti, todėl panaikinti Sprendimą pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad teismas nenustatė Sprendimo neteisėtumo pagrindų, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio reikalavimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Violeta PetkevičienėJolita RasiukevičienėVita Valeckaitė