- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-26
- Bylos Nr.
- 1S-212/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktoras Kažys
teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo P. G. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 1 d. nutarties, kuria įtariamajam P. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2012 m. birželio 8 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. G. skundžiamos Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 1 d. nutarties priėmimo metu buvo įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.
2012 m. birželio 14 d. P. G. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, kuriuo P. G. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p.
P. G. įtariamas tuo, kad 2011 m. lapkričio 13 d., laikotarpiu nuo 5.30 iki 6.50 val., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, šalia apleisto vieno aukšto mūrinio pastato, esančio pievoje tarp (duomenys neskelbtini) namo ir geležinkelio tilto per Nemuno upę, (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas nukentėjusiosios J. R. bejėgiška būkle dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, nukentėjusiajai gulint ant nugaros ant žemės, tyčia spaudė kaire blauzda jos krūtinės ląstos dešinę pusę ir dviem rankomis suspaudė nukentėjusiosios kaklo priekinį paviršių, tuo nukentėjusiajai padarė dešinio 2 – ojo bei dvigubus dešinių 3, 4, 5 – o šonkaulių lūžius, kraujosruvą dešiniuose tarpšonkauliniuose raumenyse, poodines kraujosruvas kakle, pasmakrėje, kairėje pažandėje, odos nubrozdinimus kakle, kraujosruvas pažandės minkštuosiuose audiniuose, dešiniajame galvos sukamajame raumenyje, miego arterijų intymų plyšimus, kraujosruvas gerklų minkštuosiuose audiniuose, kairėje skydliaukės skiltyje, paliežuvio kaulo didžiųjų ragų bei skydinės kremzlės viršutinio dešinio rago lūžius, tuo jai sukėlė asfiksiją, nuo ko nukentėjusioji įvykio vietoje mirė, t.y . tyčia nužudė bejėgiškos būklės J. R..
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 140 str., P. G. sulaikytas 2011 m. gruodžio 8 d. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 9 d nutartimi P. G. buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas trims mėnesiams, o vėliau suėmimo terminas jam buvo pratęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2012 m. birželio 1 d. nutartimi, suėmimo terminą įtariamajam P. G. pratęsė dar trims mėnesiams, nustatęs tam pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad P. G. įtariamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį numatyta tik griežta, reali laisvės atėmimo bausmė, įtariamasis buvo pasislėpęs nuo tyrimo, buvo paskelbta jo paieška, P. G. nedirba ir neturi pragyvenimo šaltinio bei pastovios gyvenamosios vietos, įtariamasis išsituokęs, dėl ko nesaistomas šeimyniniais ryšiais. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis P. G., būdamas laisvas, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p.). Be to P. G. įtariamas labai sunkaus smurtinio nusikaltimo padarymu, yra teistas, 15 kartų baustas administracine tvarka, o tai leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje P. G. darys naujus nusikaltimus (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p.).
Šalies argumentai
Įtariamasis P. G. skundu prašo suėmimą pakeisti į švelnesnę kardomąją priemonę, nurodo, kad jam inkriminuoto nusikaltimo jis nepadarė, jo neatpažino liudytojai, ant J. R. nėra jo pirštų antspaudų, nusikaltimo dieną jis buvo pas S. R.. Įtariamasis pažymi, kad jis turi gyvenamąją vietą - Drobės g. 28, yra registruotas darbo biržoje ir gauna socialinę pašalpą, nuo ikiteisminio tyrimo nesislapstė ir neketina to daryti. P. G. teigimu, nuo 2012 m. kovo 8 d. su juo neatliekami jokie tyrimo veiksmai.
Teismo posėdyje prokurorė prašė įtariamojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Įtariamojo P. G. skundas tenkinamas iš dalies.
Įtariamasis skunde nurodo, kad jam inkriminuoto nusikaltimo jis nepadarė, t. y. J. R. jis nenužudė. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ar jos termino pratęsimo, byloje surinktus įrodymus analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu (Lietuvos Respublikos BPK 121 str. 2 d.), tačiau nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Susipažinus su teismui pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, darytina išvada, kad byloje esantys duomenys – liudytojų parodymai, atpažinimo protokolas, teismo medicinos specialistų pateikti duomenys, įvykio vietos apžiūros protokolas, kiti ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys leidžia pagrįstai įtarti P. G. jam inkriminuojamos pavojingos visuomenei veikos padarymu.
Nusikalstamos veikos padarymu įtariamam ar kaltinamam asmeniui skiriant griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą ir pratęsiant jos terminą, turi būti nustatytas bent vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. numatytų suėmimo skyrimo pagrindų. Minėto straipsnio pirmoje dalyje nurodyta, kad suėmimo pagrindas yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis:
1) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo;
2) trukdys procesui;
3) darys Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytus naujus nusikaltimus.
Kauno apygardos teismas pratęsė P. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminą nustatęs tam pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. – įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p. – įtariamasis darys naujus nusikaltimus.
Skiriant arba pratęsiant suėmimą Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. nurodytu pagrindu, būtina atsižvelgti į visas Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Kardomoji priemonė – suėmimas Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p. nurodytu pagrindu gali būti skiriama arba pratęsiama, jeigu asmuo įtariamas padaręs bent vieną iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. P. G. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. P. G. praeityje teistas, baustas administracine tvarka, šioje byloje įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Kaip matyti iš bylos duomenų, P. G. neturi pastovios gyvenamosios vietos, iki sulaikymo niekur nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, įtariamasis yra išsituokęs, t. y. jis nėra saistomas nei šeiminiais, nei darbiniais ryšiais. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad P. G., būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimu bei, siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, ilgalaikio laisvės atėmimo, įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. bei 3 p. numatytus suėmimo skyrimo pagrindus.
Lietuvos Respublikos BPK 122 str. yra nurodyti tik bendrieji suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminą ilgesniam, negu šešių mėnesių terminui be bendrųjų suėmimo skyrimo pagrindų yra būtini ir specialūs suėmimo skyrimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis (Lietuvos Respublikos BPK 127 str.). Kauno apygardos teismas, skundžiamoje nutartyje nenurodė motyvų, kodėl įtariamajam P. G. pratęsia suėmimo terminą ilgesniam nei šešių mėnesių terminui. Prokuroras Kauno apygardos teismui pateiktame pareiškime dėl kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo įtariamajam P. G. bylos sudėtingumą ir didelę apimtį motyvavo tuo, kad padarytas labai sunkus nusikaltimas, reikalinga gauti specialistų išvadas, nustatyti ir apklausti eilę liudytojų, atlikti kitus būtinus ikiteisminio tyrimo veiksmus, tačiau kokius konkrečiai ikiteisminio tyrimo veiksmus būtina atlikti ir kokias specialistų išvadas būtina gauti prokuroro pareiškime nenurodyta. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavusi prokurorė taip pat negalėjo nurodyti, kodėl byla laikoma sudėtinga ar didelės apimties.
Vien tik padaryto nusikaltimo sunkumas nėra pagrindas laikyti bylą ypatingai sudėtinga ar didelės apimties. Ypatingą bylos sudėtingumą arba didelę apimtį lemia padarytų nusikalstamų veikų, įtariamųjų ar nukentėjusiųjų bei liudytojų didelis skaičius, dalies proceso dalyvių (nukentėjusiųjų ar liudytojų) gyvenimas užsienio valstybėse, reikalingų duomenų gavimas iš užsienio valstybių įstaigų ir gautų dokumentų vertimas iš užsienio kalbų, daug laiko reikalaujančių ekspertizių atlikimas ir jų sudėtingumas, proceso veiksmų arba kitų dokumentų gausumas ir pan. Susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, matyti, kad ši baudžiamoji byla nėra didelės apimties (bylą sudaro vienas segtuvas), taip pat pagal įrodinėtinus nusikaltimo sudėties požymius byla nėra ypatingai sudėtinga. Byloje proceso dalyvių, liudytojų skaičius nėra didelis, tiriamos vieno nusikaltimo padarymo aplinkybės, byloje įtarimai pareikšti vienam asmeniui. Šioje byloje atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai yra įprasti, elementarūs ir būdingi tiriant nužudymo bylas – apklaustas įtariamasis P. G., apklausti liudytojai, atliktas liudytojo E. N. parodymų patikrinimas vietoje, atlikta akistata tarp P. G. ir S. R., apklaustas nukentėjusysis, atliktas asmens atpažinimas, lavono atpažinimas, atliktas lavono medicininis tyrimas, DNR tyrimai. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, po specialistų išvadų gavimo buvo pakankamai laiko ikiteisminiam tyrimui užbaigti ir bylą perduoti teismui per Lietuvos Respublikos BPK 127 str. nustatytus terminus. Byloje nėra jokių aplinkybių, dėl kurių baudžiamoji byla, kurioje P. G. įtariamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p., padarymu, būtų laikoma didelės apimtie ar ypatingai sudėtinga.
Pratęsiant suėmimo terminą virš šešių mėnesių, teismas besąlygiškai privalo laikytis Lietuvos Respublikos BPK 122 str. ir 127 str. reikalavimų, t. y. suėmimo terminas gali būti pratęstas tik nustačius tiek bendruosius suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 – 3 p., tiek specialiuosius suėmimo termino pratęsimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 127 str. 2 d. Baudžiamojo proceso įstatymas negali būti aiškinamas plečiamai ir suėmimo terminas negali būti pratęstas virš šešių mėnesių, jeigu nėra nustatytas bent vienas Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 – 3 p. numatytas pagrindas ir bent vienas Lietuvos Respublikos BPK 127 str. 2 d. nustatytas pagrindas. Nors šioje baudžiamojoje byloje neabejotinai nustatyti Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai – P. G., būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus bei, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, gresiančios ilgalaikės laisvės atėmimo bausmė, įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, nenustačius nei vieno Lietuvos Respublikos BPK 127 str. 2 d. numatyto pagrindo, t. y. nei ypatingo bylos sudėtingumo, nei didelės apimties, suėmimo terminas P. G. ilgesniam, negu šešių mėnesių terminui, negali būti pratęstas.
Taikant procesines prievartos priemones, tame tarpe ir skiriant kardomąsias priemones, ypač griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, būtina laikytis teisėtumo principo, tikslingumas negali persverti teisėtumo. Procesinės prievartos priemonės gali būti taikomos tik įstatymo numatytais atvejais, įstatymo nustatytomis sąlygomis ir griežtai laikantis įstatymo nustatytos tvarkos. Nenustačius nei vienos Lietuvos Respublikos BPK 127 str. 2 d. nustatytos sąlygos, suėmimo termino virš šešių mėnesių pratęsimas įtariamajam P. G. laikytinas neteisėtu.
Negali būti tenkinamas įtariamojo P. G. prašymas pakeisti suėmimą į švelnesnę kardomąją priemonę, kadangi aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundą dėl suėmimo termino pratęsimo, gali atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį pratęsti suėmimo terminą, tačiau negali pakeisti pratęstos kardomosios priemonės kita kardomąja priemone.
Rezoliucinė dalis
nuta r i a:
Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartį panaikinti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.