- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-04
- Bylos Nr.
- e2-1608-1098/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Leščinskienė
- Ieškovas
- A. O.
- Atsakovas
- Marytei E
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. O. ieškinį atsakovei Marytei E. O. dėl žemės sklypo pripažinimo asmenine palikėjo nuosavybe.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka.
1. Ieškovas A. O. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Marytei E. O. (toliau – atsakovė), prašydamas pripažinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), asmenine jo tėvo S. O. nuosavybe.
2. Ieškovas A. O. ieškinyje nurodo, kad jo tėvas S. O., miręs 2016 m. birželio 21 d., jam testamentu paliko gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,1200 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (testamente nurodyta 70) bei 0,0800 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo žemės sklypas). Anot ieškovo, priimant palikimą, notarui iškilo klausimų, ar ginčo žemės sklypas, kuris buvo įgytas santuokoje su atsakove Maryte E. O., yra jo tėvo asmeninė nuosavybė ar bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pažymi, kad jo velionio tėvo S. O. ir atsakovės santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), nutraukta – (duomenys neskelbtini). Pasak ieškovo, jo tėvas ginčo žemės sklypą Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įsigijo 1994 m. lapkričio 5 d. Ginčo turtas, ieškovo teigimu, S. O. ir atsakovės skyrybų metu nebuvo dalintas. Teigiama, kad susiklostė tokia situacija, kad ieškovas negali užbaigti palikimo priėmimo procedūros, kol nėra nustatytos nuosavybės teisės į ginčo turtą ir/ar jų dalys. Nepaisant to, kad ginčo žemės sklypas nuosavybėn buvo įgytas S. O. esant santuokoje su atsakove, S. O., neva ieškovo, siekė įgyti ginčo žemės sklypą asmeninėn nuosavybėn. Ginčo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartyje nebuvo užsiminta apie atsakovę ar intenciją įgyti žemės sklypą bendrąja jungtine nuosavybe. Ieškovas tvirtina, kad skyrybų metu atsakovė nekėlė jokių klausimų ar pretenzijų dėl ginčo žemės sklypo atidalinimo, taip pat jokia kita forma nerodė valios valdyti ginčo turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise, kaip ir niekada nesiekė savo vardu įforminti nuosavybės teisių į ginčo žemės sklypą (jo dalį). Ieškovas laikosi pozicijos, kad nurodytos faktinės aplinkybės bei pateikti dokumentai įrodo, kad ginčo žemės sklypą jo tėvas S. O. siekė bei įsigijo asmeninėn nuosavybėn. Ieškinys grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto bei Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio nuostatomis.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Marytė E. O. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad į ginčo žemės sklypą, kuris priklausė S. O. asmeninės nuosavybės teise, neturi jokių turtinių ir teisinių pretenzijų.
4. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas N. N. palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra asmenine pareiškėjo tėvo S. O. nuosavybė. Į teismą buvo kreiptasi, nes kitokiu būdu neįmanoma buvo išspręsti susidariusios situacijos. Pareiškėjas nereikalauja iš atsakovės jokių bylinėjimosi išlaidų.
5. Atsakovė į teismo 2025 m. sausio 30 d. posėdį neatvyko. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo informuota tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos. Iki teismo posėdžio byloje nebuvo gauta atsakovės prašymo dėl posėdžio atidėjimo ir/ar negalėjimo atvykti į posėdį dėl objektyvių priežasčių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
6. Remiantis byloje esančiais duomenimis ir juos pagrindžiančiais rašytiniais įrodymais, ieškovo atstovo paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas A. O. yra S. O., mirusio 2016 m. birželio 21 d., sūnus. Ieškovo tėvas S. O. ir atsakovė Marytė E. O. (duomenys neskelbtini) buvo sudarę santuoką, išsituokė (duomenys neskelbtini), ką patvirtina byloje esantys Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus įrašai. Palikėjas S. O. savo sūnui A. O. 2006 m. rugpjūčio 21 d. testamentu paliko gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,1200 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir 0,0800 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovo paveldėtą ginčo 0,0800 ha žemės sklypą jo tėvas įsigijo 1994 m. lapkričio 5 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartimi, t. y. būdamas santuokoje su atsakove. Ieškovui priimant palikimą po tėvo mirties, notarui iškilo klausimas, ar ginčo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris buvo įgytas santuokoje su atsakove Maryte E. K., yra ieškovo tėvo S. O. asmeninė nuosavybė ar ginčo turtas buvo įgytas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe. Negalėdamas apginti savo teisių kitokių būdu, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), asmenine jo tėvo S. O. nuosavybe. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė sutiko su ieškiniu bei raštu patvirtino, kad neturi jokių turtinių ir teisinių pretenzijų į ginčo 0,0800 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), priklausiusį asmenine nuosavybe S. O. (DOK-162341). Taigi, iš esmės tarp šalių nėra ginčo dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).
7. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Dėl to teismai, spręsdami dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo, turi vadovautis 2000 m. CK normomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-744/2002; 2005 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2005; 2005 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2005). Taigi, nors nagrinėjamoje byloje ginčo žemės sklypas buvo įgytas 1994 metais, t. y. galiojant tuometiniam SŠK, tačiau byla dėl nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine mirusio asmens nuosavybe nagrinėjama pagal šiuo metu galiojančio CK normas, o tuo metu galiojusio SŠK normos šiuo atveju laikytinos specialiosiomis normomis.
8. Remiantis CK 3.88 straipsnio 3 dalimi, turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai, o kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Tačiau pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį, CK 3.88 straipsnio 3 dalį, normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos, kai turtas registruojamas 2000 m. CK galiojimo metu. Iki šio kodekso įsigaliojimo įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 straipsnio 3 dalį, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2006, ir kt.).
9. Taigi tiek galiojusiame SŠK, tiek ir galiojančiame CK įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį buvo ir tebėra nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
10. Santuokoje už asmeninės nuosavybės teise priklausančias lėšas sutuoktinio įgytas turtas gali būti pripažįstamas asmenine jo nuosavybe tik tuo atveju, jei buvo įvykdyta CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta sąlyga – aiškiai išreikšta valia įgyti turtą būtent asmeninėn nuosavybėn. Teisinis reguliavimas, reikalaujantis aiškios sutuoktinio, panaudojančio savo lėšas turtui įgyti, valios išraiškos įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn reiškia bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos dominantę turtiniuose sutuoktinių santykiuose.
11. Nagrinėjamu atveju ginčo žemės sklypas, kaip jau buvo minėta, buvo įgytas palikėjo ir atsakovės santuokos metu, todėl nepriklausomai nuo to, kad jis viešajame registre buvo registruotas S. O. vardu (ieškovo tėvo), automatiškai laikytinas bendrąja jungtine abiejų buvusių sutuoktinių nuosavybe, dėl ko notarui pagrįstai kilo klausimas dėl šio turto nuosavybės teisės. Tačiau byloje esantis atsakovės rašytinis pareiškimas bei ieškovo atstovo paaiškinimai posėdžio metu patvirtina, kad nagrinėjamu atveju palikėjas S. O., įsigydamas ginčo žemės sklypą, buvo aiškiai išreiškęs valią dėl turto įsigijimo vien asmeninėn jo nuosavybėn. Byloje esančių duomenų visuma rodo, kad visą laiką nuo turto įsigijimo, ginčo žemės sklypas buvo faktiškai ir realiai naudojamas ir valdomas ieškovo tėvo S. O. Ieškovo tėvui nutraukiant santuoką su atsakove, ginčo žemės sklypas nebuvo dalijamas, ko bylos nagrinėjimo metu neginčijo ir atsakovė. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė neįrodinėjo aplinkybių, kad ginčo žemės sklypas buvo įsigytas už bendras tuometinių sutuoktinių pinigines lėšas (CPK 178 straipsnis). Po santuokos nutraukimo 2001 metais atsakovė nereiškė buvusiam sutuoktiniui jokių pretenzijų dėl ginčo žemės sklypo, nekvestionavo turto priklausomybės buvusiam sutuoktiniui teisinio statuso.
12. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju byloje pakanka duomenų išvadai, kad ieškovo tėvas S. O. tiek sudarydamas ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį bei atsiskaitydamas už žemės sklypą, tiek registruodamas žemės sklypą savo vardu, aiškiai išreiškė valią įgyti turtą būtent asmeninėn nuosavybėn, tokiais savo veiksmais paneigdamas bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją.
13. Atsižvelgiant į nurodytą, yra pagrindas ieškinį tenkinti, pripažinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), asmenine ieškovo tėvo S. O. nuosavybe.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
14. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
15. Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose nebuvo pareiškęs prašymų priteisti iš atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės įrodymų, patvirtinančių tokių išlaidų dydį ir apmokėjimą, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Posėdžio metu ieškovo atstovas patvirtino, kad neturi atsakovei pretenzijų dėl byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
16. Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme valstybė patyrė 12,25 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu pirmos instancijos teisme. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8,00 Eur). Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, bylinėjimosi išlaidos suapvalinamos iki artimiausio sveiko skaičiaus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nebuvo ginčo nagrinėjamu klausimu, į tai, kad ieškovas ieškinį pareiškė siekdamas įgyvendinti savo teises ir pareigas priimant mirusio tėvo palikimą, susidariusioje situacijoje teismo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo. Tenkinus ieškinį, iš ieškovo valstybės naudai priteistina – 12,00 Eur (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 – 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Pripažinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), asmenine S. O. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybe.
Priteisti valstybei iš ieškovo A. O. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12,00 Eur (dvylikos eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Išaiškinti ieškovui, kad ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (juridinio asmens kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.