- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-04
- Bylos Nr.
- e2A-1044-567/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Alvydas Barkauskas, Neringa Švedienė
- Atsakovas
- L. K., J. K.
- Trečiasis asmuo
- BUAB „R&C MAN“
- Ieškovas
- „Swedbank lizingas“
- Kategorijos
- 2.5.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.16.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų L. K. ir J. K., trečiojo asmens BUAB „R&C MAN“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-3258-728/2015 pagal ieškovo „Swedbank lizingas“, UAB ieškinį atsakovams L. K., J. K. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo BUAB „R&C MAN“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas „Swedbank lizingas“, UAB pateikė ieškinį, prašydamas priteisti 28501,09 EUR (98408,56 Lt) skolos, 5 % dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas ir UAB „R&C MAN“ 2012-09-14 sudarė lizingo sutartis LT096719 – Nr. LT096724, pagal kurias ieškovas įsipareigojo iš kliento nurodyto pardavėjo nupirkti sutartyse nurodytą turtą:
1 soliariumą MEGASUN 4500 ULTRA POWER, turto būklė: NAUDOTAS, pagaminimo metai 2007;
1 soliariumą MEGASUN TOWER T230 AQUACOOL, turto būklė: NAUDOTAS, pagaminimo metai 2007;
1 soliariumą MEGASUN 6800 ULTRAPOWER, turto būklė: NAUDOTAS, pagaminimo metai 2007;
1 soliariumą MEGASUN SHUTTLE 360, turto būklė: NAUDOTAS, pagaminimo metai 2008;
1 soliariumą MEGASUN 5800 ULTRA POWER CPI, turto būklė: NAUDOTAS, pagaminimo metai 2008;
1 soliariumą MEGASUN 7900 ULTRA POWER CPI, turto būklė NAUDOTAS, pagaminimo metai 2008 ir perduoti jį naudoti bei valdyti klientui su sąlyga, kad klientas sutartyse numatytais terminais mokės sutartines įmokas. Ieškovas savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai: sudarė turto pirkimo - pardavimo sutartis Nr. LT096719-24/PPS (2009.09.14), pagal kurias įgijęs turtą nuosavybės teise, perdavė jį BUAB „R&C MAN“ valdyti ir naudotis sutartyse nustatytomis sąlygomis ir tvarka. BUAB „R&C MAN“ įsipareigojo mokėti ieškovui sutartines įmokas pagal nurodytų sutartinių įmokų (mokėjimų) grafikus, tačiau BUAB „R&C MAN“ nuolat vėluodavo mokėti įmokas pagal sutartis, todėl susidarė įsiskolinimas. Ieškovas ir J. K. 2012-09-14 sudarė laidavimo sutartį LT096719 - LT096724/L, pagal kurią atsakovė įsipareigojo įvykdyti BUAB „R&C MAN“ neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles, prisiimtas pagal sutartis Nr. LT096719-24. Ieškovas ir L. K. sudarė 2012-09-14 Laidavimo sutartį LT096719 - LT096724/L, pagal kurią atsakovas įsipareigojo įvykdyti BUAB „R&C MAN“ neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles, prisiimtas pagal sutartį Nr. LT096719-24. Klientui nevykdant sutartinių įsipareigojimų ir nemokant įmokų pagal sutartis, ieškovas išsiuntė klientui pretenziją Nr. 01-20-40529, reikalaudamas sumokėti susidariusį įsiskolinimą per 14 dienų ir įspėjo klientą, kad šio reikalavimo neįvykdžius, sutartys bus vienašališkai nutrauktos. Klientui per nustatytą terminą neįvykdžius ieškovo reikalavimo sumokėti skolą, pastarasis, remdamasis sutarčių bendrosiomis sąlygomis, 2013-06-11 pranešimu vienašališkai nutraukė sutartis ir pareikalavo sumokėti susidariusį įsiskolinimą bei grąžinti sutarčių pagrindu valdytą ir naudotą turtą. Tačiau klientas įpareigojimą padengti susidariusį įsiskolinimą ir grąžinti turtą įvykdė iš dalies.
Atsiliepimas
Atsakovai L. K. ir J. K. pateikė atsiliepimus į ieškinį, prašydami jį atmesti. Nurodė, kad lizingo gavėjui iškėlus bankroto bylą, bei, vadovaujantis 2012-08-20 laidavimo sutarties Nr. LT096719-20-24/L 22 punktu, laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė pagal lizingo sutartį. Pažymėjo, kad L. K. ir J. K. laidavimas už BUAB „R&C MAN“ prievoles pagal sudarytas lizingo sutartis baigėsi praėjus trims mėnesiams nuo bankroto bylos BUAB „R&C MAN“ iškėlimo, t. y. 2014 m.
Trečiasis asmuo BUAB „R&C MAN“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad lizingo gavėjui iškėlus bankroto bylą, bei vadovaujantis 2012-08-20 laidavimo sutarties Nr. LT096719-20-24/L 22 punktu, laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė pagal lizingo sutartį. Trečiasis asmuo pažymi, jog CK 6.88 str. 1 d. nustatytas laidavimo pabaigos terminas turi būti taikomas, nes laidavimo, kaip akcesorinės prievolės, terminas baigiasi po 3 mėnesių, skaičiuojant nuo teismo iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, šiuo atveju nuo 2014-06-23 dienos, todėl ir laidavimas baigiasi 2014-09-24. Toks šalių susitarimas atitinka CK 6.87 str. 1 d. nurodytą laidavimo pabaigos pagrindą. Laidavimo sutartyse nesant susitarimo, kuriuo būtų modifikuota sutartinio laidavimo galiojimo pabaiga, laikytina, kad L. K. ir J. K. laidavimas už BUAB „R&C MAN“ prievoles pagal sudarytas lizingo sutartis baigėsi praėjus trims mėnesiams nuo bankroto bylos BUAB „R&C MAN“ iškėlimo, t. y. 2014-06-12.
Dublike ieškovas prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi.
Triplike atsakovai prašė ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-04-02 sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti ir priteisti solidariai iš atsakovų L. K., J. K. 28501,09 EUR (98408,56 Lt) skolos, 5 % dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (28501,09 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-11-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 641,22 EUR (2214Lt) bylinėjimosi išlaidų ieškovo „Swedbank lizingas“, UAB naudai bei 6,72 EUR pašto išlaidų valstybės naudai. Teismas nustatė, kad ieškovas apie esantį 37 dienų 6134,68 Lt dydžio įsiskolinimą informavo UAB „R&C MAN“ 2013-05-07 pretenzija Nr. 01-20-40529. Pretenzija ieškovas taip pat informavo klientą, kad jeigu nurodytas įsiskolinimas nebus padengtas iki 2013-05-23, sutartys bus vienašališkai nutrauktos. Kadangi iki pretenzijoje nurodyto 2013-05-23 termino įsiskolinimas nebuvo padengtas, ieškovas 2013-06-11 pranešimu Nr. 01-30-6784 teisėtai nutraukė sutartis. Ieškovas sutartis nutraukė ne nuo nurodytos pretenzijoje datos, t. y. 2013-05-23, bet suteikė ilgesnį terminą įsiskolinimui padengti, tačiau UAB „R&C MAN“ įsiskolinimo nepadengė. Ieškovas pateikė teismui pažymas, kurios patvirtina, kad UAB „R&C MAN“ po sutarčių nutraukimo jam sumokėjo 9252,32 Lt. Tokiu būdu buvo padengtas debitorinis įsiskolinimas, nurodytas pranešime, egzistavęs iki sutarčių nutraukimo, t. y. 2013-06-11, tačiau padengtas debitorinis įsiskolinimas nepadengė negrąžinto turto vertės pagal sutartis. Pranešimu ieškovas taip pat įpareigojo UAB „R&C MAN“ iki 2013-06-19 grąžinti sutarčių objektus (soliariumus) ieškovui, tačiau turtas nebuvo grąžintas, dėl to klientas turi sumokėti negrąžinto turto likutinę vertę. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad ketino sudaryti naujas lizingo sutartis, kurių sudarymui buvo skirtas 11000 Lt įmokėjimas, todėl tokius atsakovų teiginius teismas atmetė, kaip nepagrįstus. Teismas pažymėjo, kad laidavimo sutartimis šalys susitarė, jog prievolių pabaiga nepriklauso nuo to, kiek laiko vykdymo procesas užtruks, kad šalys prievolių pasibaigimą siejo su visišku prievolės įvykdymu. Laidavimo sutarčių 22 punkto sąlyga suponuoja išvadą, kad laidavimo sutartimis laidavimas nebuvo apibrėžtas konkrečiu terminu, todėl nėra pagrindo laidavimą laikyti terminuotu. Teismas pažymėjo, kad CK 6.128 str. 3 d. numato, jog prievolė baigiasi, kai juridinis asmuo likviduojamas. Juridinis asmuo laikomas likviduotu nuo jo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro (CK 2.95 str. 3 d.), taigi, iki to momento juridinio asmens prievolės, jeigu nėra pasibaigusios kitais pagrindais, egzistuoja. Trečiasis asmuo nėra išregistruotas iš Juridinių asmenų registro, ieškinys pateiktas 2014-11-10, prievolė pagal sutartis galioja. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 16 str., nuo bankroto bylos iškėlimo dienos laikoma, kad visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę. Pasibaigę skolų mokėjimo terminai nereiškia prievolės pabaigos, kadangi CK 6.123 str. 1 d. numato, kad prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma, todėl ieškovas turi pagrįstą ir teisėtą reikalavimo teisę, kol prievolės, kylančios iš sutarčių, nėra tinkamai įvykdytos. Bankroto bylos iškėlimas trečiajam asmeniui neįtakoja sudarytų laidavimo sutarčių galiojimo, t. y. iškėlus bankroto bylą, atsakovo sudarytų su ieškovu laidavimo sutarčių galiojimas nesikeičia, todėl ieškovo reikalavimas atlyginti ieškiniu reikalaujamų sumų yra pagrįstas ir teisėtas, todėl iš atsakovų ieškovo naudai solidariai priteistina 28501,09 EUR (98408,56 Lt) skolos (LR CK 2.95 str., 6.2 str., 6.38 str., 6.5 str., 6.6 str., 6.70 str., 6.76 str., 6.78 str., 6.80 str., 6.81 str., 6.88 str., 6.89 str., 6.123 str., 6.128 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovai L. K. ir J. K. pateikė apeliacinį skundą, prašydami Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-02 sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2013-06-11 „Swedbank lizingas“, UAB nutraukė lizingo sutartis, sudarytas su UAB „R&C MAN“. Praėjus daugiau nei metams ir lizingo gavėjui BUAB „R&C MAN“ iškėlus bankroto bylą ir atsižvelgiant į tai, kad sudarytos lizingo sutartys buvo nutrauktos 2013-06-11, lizingo davėjas ir toliau piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir toliau nepateikė laiku ieškinio laiduotojams. Vadovaujantis 2012-08-20 laidavimo sutarties Nr. LT096719-20-24/L 22 punktu, laiduotojas ir ieškovas yra susitarę, jog šios sudarytos sutarties galiojimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė pagal lizingo sutartį. Kauno apygardos teismo 2014-06-12 nutartimi UAB „R&C MAN“ buvo iškelta bankroto byla, kuri įsiteisėjo 2014-06-23, todėl BUAB „R&C MAN“ prievolė pagal sudarytas lizingo sutartis, baigėsi 2014-06-12, t. y. iškėlus pagrindiniam skolininkui bankroto bylą. Laidavimo sutartyse nesant susitarimo, kuriuo būtų modifikuota sutartinio laidavimo galiojimo pabaiga, laikytina, kad L. K. ir J. K. laidavimas už BUAB „R&C MAN“ prievoles pasibaigė, praėjus trims mėnesiams nuo BUAB „R&C MAN“ bankroto bylos iškėlimo, t. y. skaičiuojant nuo 2014-06-23 (LR CK 6.37 str., 6.76 str., 6.87 str., 6.88 str., 6.210 str., 6.221 str., 6.261 str., 6.874 str.).
Trečiasis asmuo BUAB „R&C MAN“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-02 sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2013-06-11 „Swedbank lizingas“, UAB nutraukė lizingo sutartis, sudarytas su UAB „R&C MAN“. Praėjus daugiau nei metams ir lizingo gavėjui BUAB „R&C MAN“ iškėlus bankroto bylą ir atsižvelgiant į tai, kad sudarytos lizingo sutartys buvo nutrauktos 2013-06-11, lizingo davėjas ir toliau piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir toliau nepateikė laiku ieškinio laiduotojams. Vadovaujantis 2012-08-20 laidavimo sutarties Nr. LT096719-20-24/L 22 punktu, laiduotojas ir ieškovas yra susitarę, jog šios sudarytos sutarties galiojimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė pagal lizingo sutartį. Kauno apygardos teismo 2014-06-12 nutartimi UAB „R&C MAN“ buvo iškelta bankroto byla, kuri įsiteisėjo 2014-06-23, todėl BUAB „R&C MAN“ prievolė pagal sudarytas lizingo sutartis, baigėsi 2014-06-12, t. y. iškėlus pagrindiniam skolininkui bankroto bylą. Laidavimo sutartyse nesant susitarimo, kuriuo būtų modifikuota sutartinio laidavimo galiojimo pabaiga, laikytina, kad L. K. ir J. K. laidavimas už BUAB „R&C MAN“ prievoles pasibaigė, praėjus trims mėnesiams nuo BUAB „R&C MAN“ bankroto bylos iškėlimo, t. y. skaičiuojant nuo 2014-06-23 (LR CK 6.37 str., 6.76 str., 6.87 str., 6.88 str., 6.210 str., 6.221 str., 6.261 str., 6.874 str.).
Atsiliepimas
Ieškovas „Swedbank lizingas“, UAB pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus, prašydamas juos atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-02 sprendimą nepakeistą. Nurodė, kad apeliaciniais skundais nėra kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo priteistų sumų teisingumas, nei lizingo gavėjas, nei atsakovai neįrodinėja, kad teismas iš atsakovų turėjo priteisti kitokio dydžio sumas, bandoma įrodyti tik tai, kad ieškinys apskritai neturėjo būti patenkintas. Nurodė, kad apeliantai nepagrįstai teigė, kad po vienašalio lizingo sutarčių nutraukimo pasibaigė visos prievolės pagal šias sutartis, todėl atitinkamai pasibaigė ir laidavimas. Vienašalis lizingo sutarties nutraukimas nereiškia visų lizingo gavėjo prievolių pabaigos, priešingai, lizingo gavėjas įgyja įstatyme nustatyta prievolę grąžinti lizingo davėjui sutarties dalyką bei atlyginti pastarojo patirtus nuostolius. Apeliantai nepagrįstai teigė, kad, vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 16 str., BUAB „R&C MAN“ iškėlus bankroto bylą, pasibaigia ir visos prievolės. Nurodė, kad ši teisės norma nustato, kad nuo įmonės bankroto iškėlimo dienos laikoma, kad visi bankrutuojančios bendrovės skolų mokėjimo terminai yra suėję, todėl bendrovės prievolės tampa vykdytinomis, o ne įvykdytomis. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad, remiantis CK 6.128 str. 3 d., prievolė baigiasi, kai juridinis asmuo yra likviduojamas. Taigi bankrutuojančios bendrovės prievolės baigiasi ne tuomet kai jai yra iškeliama bankroto byla, o tada kai bendrovė išregistruojama iš Juridinių asmenų registro, kaip likviduota dėl bankroto. Nurodė, kad jeigu pagrindinis skolininkas negrąžina paskolos ir jos priteisimo teisme pareiškiamas ieškinys už skolininką laidavusiam asmeniui, kuris irgi geruoju nevykdė savo prievolės pagal laidavimo sutartį, tai savo prievolės nevykdęs laiduotojas yra tinkamas skolininkas CK 6.37 str. 2 d. prasme dėl procesinių palūkanų priteisimo. Tokia laiduotojo prievolė sumokėti procesines palūkanas yra grindžiama laiduotojo asmeninės prievolės pažeidimu. Laiduotojui neįvykdžius prievolės už skolininką kreditoriui, atsiranda nauji prievoliniai teisiniai santykiai, kurie tęsiasi iki laiduotojas įvykdo prievolę už skolininką. Laiduotojui neįvykdžius prievolės, kreditorius įgyja naują teisę – teisę reikalauti procesinių palūkanų, o laiduotojas įgyja naują pareigą – pareigą sumokėti kreditoriui palūkanas, atsiradusias dėl prievolės neįvykdymo (LR CK 6.37 str., 6.87 str., 6.88 str., 6.89 str., 6.128 str., 6.210 str., 6.221 str.).
Atsakovai L. K. ir J. K. pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens apeliacinį skundą, prašydami jį tenkinti - Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-02 sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovų laidavimas yra pasibaigęs. Pažymėjo, kad ieškovas laiku nesikreipė tiek į laiduotojus, tiek į teismą, tačiau ir iš lizingo gavėjo perimti turtą nesiruošė, o jo pareikalavo iš skolininko, praėjus nemažai laiko nuo lizingo sutarties nutraukimo. Turtas praranda dalį savo vertės, todėl atsakovai negali būti atsakingi ieškovui už jo patirtus nuostolius, šiam delsiant parduoti turtą. Ieškovui niekas nedraudė ir neribojo teisės pareikšti laiduotojams ieškinį per įstatymo numatytą terminą. Laidavimas negali galioti (tęstis) ilgiau negu galioja pati prievolė, už kurią laiduojama. CK numatyti atvejai, kai laidavimas gali baigtis ir iki prievolės, už kurią laiduojama, pasibaigimo. Ieškovui 2013-06-11 nutraukus lizingo sutartis, atsirado lizingo gavėjo prievolė padengti nuostolius, todėl nuo šios datos per tris mėnesius ieškovas turėjo pareikšti ieškinį laiduotojams. Skaičiuojant terminą, per kurį ieškovas privalėjo pateikti ieškinį, galima atsižvelgti ir į bankroto bylos lizingo gavėjui iškėlimo datą. Šiuo atveju ieškovas ieškinį pareiškė praėjus daugiau kaip metams nuo prievolių įvykdymo termino suėjimo dienos, todėl laikytina, kad prievolės pagal laidavimo sutartį yra pasibaigusios.
Atsakovai L. K. ir J. K. pateikė prašymą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka iki Kauno apylinkės teisme bus išnagrinėta civilinė byla (2 t., b.l. 35-37) pagal BUAB „R&C MAN“ ieškinį „Swedbank lizingas“, UAB dėl vienašalio lizingo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, restitucijos taikymo ir permokos grąžinimo, tretieji asmenys L. K. ir J. K..
Trečiasis asmuo BUAB „R&C MAN“ pateikė prašymą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka iki Kauno apylinkės teisme bus išnagrinėta civilinė byla (2 t., b.l. 38-42) pagal BUAB „R&C MAN“ ieškinį „Swedbank lizingas“, UAB dėl vienašalio lizingo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, restitucijos taikymo ir permokos grąžinimo, tretieji asmenys L. K. ir J. K..
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai atmestini. Teisėjų kolegija pažymi, kad byla nagrinėjama apeliacinių skundų ribose. Lizingo (finansinės nuomos) sutartimi lizingo davėjas įsipareigoja įgyti nuosavybės teise lizingo gavėjo nurodytą daiktą iš trečiojo asmens ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais, o lizingo gavėjas – naudoti daiktą pagal paskirtį bei mokėti periodines įmokas. Pagal CK 6.567 straipsnio 1 dalyje nustatytą lizingo sąvoką šios sutarties šalys – lizingo davėjas ir lizingo gavėjas tikslu įvykdyti prisiimtas prievoles turi sudaryti kitus lizingo santykių subjektams privalomus arba papildomus sandorius. Lizingo davėjas, kuris lizingo sutarties sudarymo momentu nėra daikto (šios sutarties dalyko) savininkas, turi šį daiktą įsigyti iš trečiojo asmens. Šis įsigijimas privalomas, todėl ir tokio turto pirkimo-pardavimo sutartis lizingo davėjui privaloma. Pirkimo-pardavimo sandoris lizingo santykiuose yra ,,lydintis“ sandoris, sudaromas vykdant lizingo sutartį, ir dėl tokios savo paskirties turi tam tikrų specifinių bruožų palyginus su atskira pirkimo - pardavimo sutartimi.
LR CK 6.70 straipsnyje nustatytas pavyzdinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas. Laidavimas yra vienas iš įstatyme numatytų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 str. 1 d.). Pagal CK 6.76 straipsnio 1 dalį laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui, kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, laidavusio asmens atsakomybė kreditoriui taip pat yra solidarioji, jei ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.6 str. 1 d., CK 6.81 str. 1 ir 3 d.). Laiduotojas atsako tiek pat, kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų mokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Laidavimo sutartys yra papildomos (akcesorinės) sutartys, kurių paskirtis – užtikrinti prievolių pagal pagrindinę sutartį (šiuo atveju – lizingo sutartis) tinkamą įvykdymą. Jos negali būti sudarytos ir egzistuoti be pagrindinės sutarties.
Kai laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško pagrindinės prievolės įvykdymo, tai CK nustatyti laidavimo pabaigos terminai netaikomi. Tai reiškia, kad laidavimas galioja tol, kol bus įvykdyta visa užtikrinta prievolė. Tokia sutartyje nustatyta laidavimo sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136, 6.3 straipsniai, 6.70 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnio 4, 5 dalys). Be to, laidavimo galiojimo iki visiško užtikrintos prievolės įvykdymo nustatymas atitinka laidavimo, kaip akcesorinės (papildomos, šalutinės ir nuo pagrindinės prievolės priklausančios) prievolės pobūdį.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad ieškovas sudarė su atsakovais J. K. ir L. K. 2012-09-14 laidavimo sutartis Nr. LT096719 - LT096724/L (1 t., b.l. 5-6, 7-8), pagal kurias atsakovai įsipareigojo įvykdyti BUAB „R&C MAN“ neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles, prisiimtas pagal sutartis Nr. LT096719 – Nr. LT096724.
Laidavimo sutarčių sąlygos su atsakovais J. K. ir L. K. buvo suderintos ir priimtos, nes tokia jų valia buvo išreikšta, pasirašant tas sutartis ir patvirtinant, kad jie turi teisę sudaryti tokias sutartis, prisiimti bei vykdyti visus jose numatytus įsipareigojimus. Byloje neįrodyta, kad atsakovai J. K. ir L. K. neturėjo galimybių laisva valia apsispręsti dėl sudaromų laidavimo sutarčių sąlygų, įvertinti riziką dėl prisiimamų prievolių apimties bei turinio ir pasinaudoti pasirinkimo teise – sudaryti su ieškovu laidavimo sutartis konkrečiomis atsakomybės sąlygomis, ar jų nesudaryti.
Kiekvieno lizingo gavėjo esminė pareiga yra mokėti lizingo įmoką. Paprastai (kaip ir šiuo atveju) šią įmoką sudaro dvi dalys: pirma, palūkanos – atlygis lizingo gavėjui už suteiktą finansinę paslaugą, ir, antra, mokėjimas lizingo objekto vertei dengti, t. y. lizingo davėjo išlaidoms įsigyjant lizingo gavėjo pageidautą turtą kompensuoti. Tinkamai įvykdžius šalių sudarytas lizingo sutartis, ieškovas būtų gavęs numatytas palūkanas, taip pat jam būtų padengta turto įsigijimo kaina, o pastarasis pereitų lizingo davėjo nuosavybėn. Nutraukus lizingo sutartis ir ieškovui negrąžinus viso lizinguoto turto (sumokėtomis lizingo įmokomis nepadengta) turto vertė 28501,09 EUR sudaro ieškovo patiriamus tiesioginius nuostolius, nes jis jau buvo nupirkęs turtą (CK 6.249 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai ieškovo naudai priteisė solidariai iš atsakovų J. K. ir L. K., kaip laiduotojų, pagal laidavimo sutartis ta apimtimi, už ką šie laidavo. Šią išvadą apeliacinės instancijos teismas grindžia:
1) CK 6.574 straipsniu, nustatančiu, kad nutraukus lizingo sutartį, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, jei lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį;
2) Lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 11.3.2 punktus, pagal kuriuos lizingo davėjui nutraukus sutartį ir lizingo davėjui grąžinti turtą, sumokėti visas iki nutraukimo nesumokėtas sumas, netesybas, palūkanų įmokas pagal įmokų grafiką, apmokėti išlaidas, kurias sukėlė pirmalaikis sutarties nutraukimas bei kompensuoti turto pardavimo nuostolį;
3) Lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 11.3.3 punktu, pagal kurį lizingo gavėjas privalo grąžinti lizingo bendrovei turtą bei tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo bendrovę grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu klientas būtų tinkamai įvykdęs sutartį;
4) Laidavimo sutartimis (11 p. ir 13 p.), numatančiomis, kad laiduotojas privalo apmokėti įsiskolinimus, delspinigius ir sumokėti likutinę neišpirkto turto vertę pagal lizingo sutartis bei įvykdyti kitus įsipareigojimus pagal lizingo sutartis.
Atsakovai J. K. ir L. K., kaip laiduotojai, pagal atskiras sutartis privalo ieškovui solidariai atlyginti 28501,09 EUR. Jų atsakomybė atsiranda dėl to, kad jie yra įsipareigoję įvykdyti lizingo gavėjo BUAB „R&C MAN“, už kurį atsakovai laidavo, neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas prievoles ar jų dalis.
Nagrinėjamu atveju pagrindinės sutartys yra konkrečios lizingo sutartys, numatančios lizingo gavėjo pareigą, nutraukus lizingo sutartis ir grąžinus lizingo davėjui turtą, atlyginti jam nesumokėtas įmokas ir patirtus nuotolius, šią pareigą privalo vykdyti ir laiduotojai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovai J. K. ir L. K. pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nėra pareiškę reikalavimų dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, todėl laidavimo sutarčių ar jų dalies nepripažinus negaliojančiomis, apeliacinės instancijos teismas jomis vadovaujasi nagrinėjamoje byloje.
Byloje nėra duomenų, kad ieškovas nepagrįstai padidino neišpirktą turto vertę, nes atsakovai ir trečiasis asmuo nepateikė įrodymų, kad buvo objektyvios galimybės tinkamai įvykdyti sutartines prievoles. Byloje nėra pateikti įrodymai, kad ieškovo elgesys neatitiko ekonomiškumo ir sąžiningumo kriterijų, nes atsakovai ir trečiasis asmuo nepateikė įrodymų, sudarančių teisinį pagrindą mažinti priteistiną neišpirktos turto vertės sumą ar atleisti atsakovus nuo civilinės atsakomybės.
Atsakovai neįrodė, kad ieškovas neteisingai paskaičiavo neišpirktos turto vertės sumą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad neturi teisinio pagrindo abejoti ieškovo atliktais paskaičiavimais, todėl jais remiasi (1 t., b.l. 45).
Ta aplinkybė, kad atsakovai, kaip laiduotojai, laidavo tik tam tikram laikui, t.y. kiek galioja pagrindinės (lizingo) sutartys ir ieškovui lizingo sutartis nutraukus, savaime nereiškia, kad laidavimo terminas suėjo, nes atsakovų laidavimas, nutraukiant lizingo sutartis, nesibaigė.
Atsakovų laidavimo sutartyse (11 p.) numatyta, jog, nutraukus lizingo sutartis lizingo gavėjui ją pažeidus, laiduotojai privalo apmokėti lizingo gavėjo įsiskolinimą, likutinę neišpirkto turto vertę ir įvykdyti kitus lizingo gavėjo įsipareigojimus pagal lizingo sutartis. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentais, kad BUAB „R&C MAN“ prievolė pagal sudarytas lizingo sutartis baigėsi 2014-06-12, t. y. iškėlus pagrindiniam skolininkui bankroto bylą. Pagal LR įmonių bankroto įstatymo 16 straipsnį BUAB „R&C MAN“ iškėlus bankroto bylą, laikoma, kad visi BUAB „R&C MAN“ skolų mokėjimo terminai yra suėję, todėl BUAB „R&C MAN“ prievolės tampa vykdytinomis, o ne įvykdytomis.
Teisėjų kolegija netenkina atsakovų ir trečiojo asmens prašymų stabdyti nagrinėjamą apeliacine tvarka civilinę bylą iki Kauno apylinkės teisme bus išnagrinėta civilinė byla pagal BUAB „R&C MAN“ ieškinį „Swedbank lizingas“, UAB dėl vienašalio lizingo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, restitucijos taikymo ir permokos grąžinimo, tretieji asmenys L. K. ir J. K., nes Kauno apylinkės teisme nagrinėjama byla neturi prejudicinės reikšmės nagrinėjamai bylai, atsižvelgiant į tai, kad atsakovai, kaip laiduotojai, privalo ieškovui solidariai atlyginti ieškovo prašomą priteisti neišpirktos turto vertės sumą ir laiduotojų atsakomybė atsirado dėl to, kad jie yra įsipareigoję įvykdyti lizingo gavėjo BUAB „R&C MAN“, už kurį atsakovai laidavo, neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas prievoles ar jų dalis.
Byloje nėra duomenų, kad ieškovas nebendradarbiavo su atsakovais, ar trečiuoju asmeniu. Byloje nėra duomenų, įrodančių priežastinį ryšį tarp kreditoriaus veiksmų, nutraukiant lizingo sutartis, ir trečiojo asmens, kaip skolininko, negalėjimo įvykdyti prievoles pagal lizingo sutartis. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai, kaip laiduotojai, teikė pasiūlymus ieškovui dėl tinkamo sutartinių prievolių vykdymo. Tai, kad patys laiduotojai nebuvo pakankamai aktyvūs ir rūpestingi, sukūrė teisines pasekmes ir pagrindą ieškovui prašyti priteisti likutinę neišpirkto turto vertę. Atsakovai neįrodė, kad ieškovas neteisingai paskaičiavo likutinę neišpirkto turto vertę. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovas įrodė aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą priteisti solidarios atsakomybės pagrindu iš atsakovų 28501,09 EUR likutinės neišpirkto turto vertės.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamai bylai teisiškai reikšminga yra aplinkybė, kad pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis Kauno apygardos teismo 2014-11-10 nutartimi buvo patvirtintas „Swedbank lizingas“, UAB 35109,12 EUR (121224,78 Lt) kreditorinis reikalavimas Bankrutavusios UAB „R&C MAN“ bankroto byloje, nes laiduotojų atsakomybės ribas apibrėžia lizingo gavėjo finansinio reikalavimo dydis. Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu prašomas priteisti solidariai iš atsakovų likutinės neišpirkto turto vertės dydis neviršija lizingo gavėjo Bankrutavusios UAB „R&C MAN“ atžvilgiu nustatyto finansinio reikalavimo dydžio. Pagal CK 6.83 str. laiduotojai, įvykdę prievolę, perima kreditoriaus teises, t. y. įgyja teisę pareikšti skolininkui regresinį reikalavimą, ir atsakovai, atlyginę ieškovui 28501,09 EUR, turės teisę reikšti finansinius reikalavimus Bankrutavusiai UAB „R&C MAN“.
Pagrindinio skolininko BUAB „R&C MAN“ nemokumas neatleidžia atsakovus nuo pareigos įvykdyti prievolę. Pažymėtina, kad tiek pagrindinio skolininko, tiek laiduotojų prievolė kreditoriui yra solidari. Solidariosios prievolės nustatomos tam, kad kreditorius turėtų užtikrinimą, jog vieno skolininko prievolės neįvykdymas neturės įtakos prievolės įvykdymui, nes galima reikalauti, kad ją įvykdytų kitas bendraskolis. Solidariosios prievolės institutas leidžia apsaugoti kreditoriaus interesus ir tada, kai yra tik vienas pagrindinės prievolės skolininkas, susitariant dėl papildomos (šalutinės) prievolės, kurios skolininkas atsakys solidariai su pagrindinės prievolės skolininku. Esant laidavimui, yra pagrindinė prievolė, siejanti skolininką ir kreditorių, bei šios pagrindinės prievolės papildoma (šalutinė) prievolė, siejanti laiduotoją ir kreditorių (CK 6.76 str. 2 d.).
Ieškovas pagal LR CK 6.37 str. 2 d. ir CK 6.210 str. 1 d. byloje pareiškė reikalavimus priteisti iš atsakovų ieškovo naudai 5 % dydžio metines palūkanas t.y. procesines palūkanas. Šie ieškovo reikalavimai yra pagrįsti, nes pagrindas priteisti šias palūkanas yra asmeninė skolininkų atsakomybė už tai, kad jie prievolės nevykdė geruoju, dėl to kreditorius turėjo kreiptis į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkai naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, tuo pažeisdamas kreditoriaus interesus ir pagal CK 6.37 str. 2 d. turi mokėti palūkanas, kurios vertinamos kaip minimalūs kreditoriaus nuostoliai. Nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, ar skolininkų prievolė grąžinti priteistą sumą atsirado laidavimo, kaip papildomos (šalutinės) prievolės, pagrindu, nes atsakovų J. K. ir L. K., kaip laiduotojų, atsakomybė yra tokia pati, kaip ir pagrindinio skolininko, o procesinių palūkanų mokėjimas, kaip civilinė atsakomybė, kyla iš laiduotojo neteisėtų veiksmų – pinigų nesumokėjimo geruoju, esant jų galiojančiai prievolei grąžinti pinigus kreditoriui už kitą asmenį.
Tai, kad atsakovams ir trečiajam asmeniui nepatinka sprendimo surašymo stilius, nereiškia, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir iš esmės atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus pagal CPK 270 str. Byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos bylai reikšmingos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šios kategorijos bylose. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, nes jie yra teisiškai nereikšmingi bylos nagrinėjimo dalykui. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą naikinti skundžiamą sprendimą ir ieškinį atmesti. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išnagrinėta teisingai (LR CK 1.5 str., 6.1 str. - 6.4 str., 6.6 str. 4 d., 6.70 str. 1 d., 6.76 str., 6.81 str., 6.189 str. 1 d., 6.193 str., 6.200 str. 1 d., 6.574 str., 6.245 str. 3 d., 6.256 str. 2 d., CPK 7 str., 8 str., 12 str., 177 str. -179 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. sprendimą nepakeistą.