Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-04-16 · Civilinė byla Nr. 2S-799-431/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-16
Bylos Nr.
2S-799-431/2013
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-00200-2013-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Gerasičkinienė
Ieškovas
A.R.
Atsakovas
D.R.
Trečiasis asmuo
Vilniaus rajono savivaldybės administracija
Kategorijos
  • 121.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-799-431/2013Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00200-2013-0 Procesinio sprendimo kategorija: 121.7; 121.21
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 16 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A.R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A.R. ieškinį atsakovei D.R. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, trečiasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija,

Aprašomoji dalis

nusta t ė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovę pateikti Vilniaus rajono savivaldybei prašymą dėl sąlygų sąvado žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atidalijimo; atidalyti ieškovui priklausančią ½ turto natūra pagal UAB „Matininkai“ parengtą žemės sklypo atidalijimo schemą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013-02-07 nutartimi nustatė ieškovui A.R. terminą iki 2013-02-26 ieškinio trūkumams pašalinti.

Teismas pažymėjo, kad iš pridėto Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2012-07-26 rašto Nr. A33(1)-3789-(25.31) nėra pagrindo spręsti, kad ieškovas kreipėsi su prašymu Žemės įstatymo 40 str., Teritorijų planavimo įstatymo ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių nustatyta tvarka. Pagal minėtų Taisyklių 19 p. projekto rengimo organizatorius (šiuo konkrečiu atveju – ieškovas) turi raštu kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal sklypo buvimo vietą, o pagal Taisyklių 25 p. su prašymu turi teisę kreiptis vienas iš bendraturčių; ir kt. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad laikėsi Žemės įstatyme nustatytos tvarkos, todėl šis trūkumas šalintinas, pateiktinas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, parengtas ir patvirtintas Žemės įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse nustatyta tvarka. Teismas taip pat atkreipė ieškovo dėmesį į tai, kad prie ieškinio turi būti pridėti duomenys apie nekilnojamojo daikto statusą ieškinio padavimo momentu (prie ieškinio pridėtas pažymėjimas, išduotas prieš trejus metus). Be to, teismas ieškovui siūlo tikslinti ieškinio reikalavimus, kadangi neaišku, kokias pasekmes sukeltų įpareigojimas atsakovei teikti prašymą dėl sąlygų sąvado išdavimo, kai kartu reiškiamas prašymas teismui dėl atidalijimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas A.R. prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-02-07 nutartį panaikinti ir išspręsti ieškinio priėmimo klausimą iš esmės.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) teismas netinkamai aiškina Žemės įstatymo 40 str., Teritorijų planavimo įstatymo ir Žemės sklypų formavimo įstatymo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles. Teigia, kad LR Teritorijų planavimo įstatymas, Žemės įstatymas numato skirtingus teisinius režimus priklausomai nuo žemės sklypo paskirties. Ieškiniu prašoma atidalyti kitos paskirties, t.y. namų valdos sklypą, kurios atidalinimas pagal Teritorijų planavimo įstatymą galimas tik atlikus detaliojo teritorijų planavimo procedūrą. Tuo tarpu Žemės įstatymas numato tik bendrąją taisyklę, kad dėl žemės sklypo atidalinimo kreipiamasi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, kai nereikia detalaus teritorijų planavimo procedūros. Kadangi sklypas, kurį ieškovas nori atidalyti, priskiriamas Vilniaus rajono savivaldybei ir jis nėra žemės ūkio paskirties, todėl prieš atidalijant reikalingas detalusis teritorijos planavimo procedūros atlikimas. Apelianto, tais atvejais, kai sklypas iš kurio prašomo atidalinti yra namų valdos sklypas, kreipiamasi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją, o ne Nacionalinės žemės tarnybą;

2) teismo reikalavimas tikslinti ieškinio reikalavimus, kadangi neaišku, kokias pasekmes sukeltų įpareigojimas atsakovei teikti prašymą dėl sąlygų sąvado išdavimo, kai kartu reiškiamas prašymas teismui dėl atidalijimo yra nepagrįstas. Apelianto teigimu, jei atsakovė nesikreips į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją, ieškovas negalės įgyvendinti CK 4.80 str. garantuojamos teisės į turto atidalijimą, kadangi, kai teikiamas ieškinys dėl atidalijimo, būtina pateikti ir žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, ko ieškovas padaryti negalės, kol atsakovė nesikreips į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą gauta nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-02-07 nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdamas jo ribų.

Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas nutartimi pagrįstai nustatė terminą ieškinio trūkumams šalinti.

Asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir nereiškia, kad kiekvienas asmens ieškinys turi būti besąlygiškai priimamas ir pagal jį turi būti iškeliama civilinė byla.

Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, patikrina, ar jis atitinka procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus, ar reikalavimai apmokėti reikiamo dydžio žyminiu mokesčiu (CPK 111 str., 135 str.). Ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio: sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja, laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos.

Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą tvarką – tik tokiu būdu materialusis teisinis reikalavimas tampa ieškiniu (CPK 5 str. 1 d.). Įstatyme įtvirtinti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs. Jų nesilaikymas ieškovui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių. Tai reiškia, kad civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio. Nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, ieškinys laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str., 138 str.).

Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šio straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio kaip savininko teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Atidalijus pasikeičia bendro daikto teisinis režimas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie (jeigu daugiau bendraturčių nebeliko) valdomi, jais naudojamasi ir disponuojama savarankiškai, o bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia. Taigi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendroji dalinė nuosavybė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa tik jam priklausančios turto dalies (daikto) savininku bei turi teisę valdyti, naudotis ir disponuoti turtu savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės iš esmės palengvina savininko teisių į daiktą turinį sudarančių teisių įgyvendinimą bei padeda išvengti ateityje galimų bendraturčių ginčų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-06-08 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009 atkreipė dėmesį į tai, kad, sprendžiant klausimą dėl nekilnojamojo daikto (šiuo atveju – žemės sklypo) dalies atidalijimo, atsidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio kadastro objektais laikomi žemės sklypas, statinys bei patalpa, suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Nurodyto įstatymo 7 straipsnyje nustatyti nekilnojamųjų daiktų formavimo būdai, tarp kurių yra ir tokie: padalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą į atskirus nekilnojamuosius daiktus (1 dalies 2 punktas), atidalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalis ir jas suformuojant kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus (1 dalies 3 punktas) ir kt. Kaip ir bet kurią kitą teisę, taip ir teisę atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiui priklausančią žemės sklypo dalį, bendraturtis gali įgyvendinti tik laikydamasis ginčo atsiradimo ir jo sprendimo metu galiojančių teisės normų reikalavimų. Įstatyme žemės sklypo atidalijimas apibrėžtas kaip žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos šiems bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys, suformuojant iš jų atskirus žemės sklypus (Žemės įstatymo 2 straipsnio 19 dalis). Tuo tikslu privataus sklypo savininkas turi organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai yra žemėtvarkos dokumentų sistemos dalis (Žemės įstatymo 37 straipsnis) ir rengiami Žemės įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka, Teritorijų planavimo įstatyme, o kai dalijamas sklypas yra kaimų teritorijose ar kaimų ir miestų teritorijose esančiose mėgėjų sodų teritorijose – ir žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu patvirtintose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse nustatyta tvarka(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2006). Žemės įstatymo 40 str. įtvirtinta, kad Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja privačios žemės sklypų savininkai, Nacionalinė žemės tarnyba, kai formuojami ir pertvarkomi valstybinės žemės sklypai, o savivaldybei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų – savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius. Prašymus leisti rengti žemės sklypų pertvarkymo projektus ir gauti planavimo sąlygas projektų organizatoriai paduoda Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio pagal žemės sklypo buvimo vietą vadovui. Šis priima sprendimą dėl leidimo rengti žemės sklypų pertvarkymo projektą.

Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentus, jog sklypas, kurį ieškovas nori atidalyti, priskiriamas Vilniaus rajono savivaldybei ir jis nėra žemės ūkio paskirties, todėl prieš atidalijant reikalingas detalusis teritorijos planavimo procedūros atlikimas pagal LR Teritorijų planavimo įstatymo atmeta kaip neteisėtus ir nepagrįstus.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) (nauja redakcija - Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. 3D-551/D1-557 redakcija, galiojanti nuo 2012 m. liepos 5 d., paskelbta 2012-06-29, Žin., 2012, Nr. 78-4080 (2012-07-04))) 11.1 punkte numatyta, kad pertvarkant privačios žemės sklypus projektų rengimo organizatoriumi gali būti privačios žemės savininkas. Pagal Taisyklių 19 punktą, savivaldybės administracijos direktorius ar privačios žemės savininkas, organizuojantis Projekto rengimą, prašymą leisti pradėti rengti Projektą pagal Taisyklių 1 priede pateiktą formą pateikia Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietą. Jeigu žemės sklypas, kurį prašoma pertvarkyti, priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, – prašymą gali pateikti (pasirašytą) vienas ar keli bendraturčiai (Taisyklių 25 punktas). Taigi Taisyklėse nėra numatyta vieno iš žemės sklypo bendraturčių pareiga gauti kito bendraturčio sutikimą tam, kad kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį su prašymu leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Pagal Taisyklių 70 punktą, projekto sprendinių brėžinį turi pasirašyti (plane) visi žemės sklypo bendraturčiai. Tuo atveju, kai Projekto sprendinių brėžinys nėra suderintas visų bendraturčių, Projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas Projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys išduoda teigiamą išvadą dėl Projekto tikrinimo nurodydamas pastabą, kad Projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai visi žemės sklypo bendraturčiai su parengtu Projektu sutiks (pasirašys sprendinių brėžinyje) arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo pertvarkymas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo reikalavimu ieškovui patikslinti ieškinio reikalavimus, kadangi neaišku, kokias pasekmes sukeltų įpareigojimas atsakovei teikti prašymą dėl sąlygų sąvado išdavimo, kai kartu reiškiamas prašymas teismui dėl atidalijimo.

Be to, nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė ieškinį teisme dėl atidalijimo iš bendro žemės sklypo, tačiau nepateikė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, parengto ir patvirtinto Žemės įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ir Taisyklėse nustatyta tvarka. Kadangi byloje nėra minėto projekto, pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti – įpareigoti ieškovą pateikti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, parengtas ir patvirtintas Žemės įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ieškinio trūkumus reglamentuojančias proceso teisės normas ir pagrįstai nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Dėl aukščiau nurodytų motyvų ieškovo atskirasis skundas yra atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.). Ieškovui nustatytinas 14 dienų procesinis terminas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos pašalinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-02-07 nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovui A.R. 14 dienų procesinį terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos pašalinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-02-07 nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.

Teisėja Laima Gerasičkinienė