Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal O. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutarimo, O. N. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas O. N. surašytas už tai, kad 2016 m. gegužės 27 d., apie 12 val. 15 min., (duomenys neskelbtini), prie savo buto durų, O. N. plūdosi necenzūriniais žodžiais, į policijos pareigūnų reikalavimą nutraukti neteisėtus veiksmus ir eiti iki tarnybinio automobilio protokolo surašymui nereagavo ir nepakluso. Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 21 d. nutarimu O. N. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 straipsnio 2 dalyje, ir skyrė jai administracinę nuobaudą – 115 Eur (vieno šimto penkiolikos eurų) baudą. Apeliaciniame skunde O. N. prašo panaikinti 2016 m. gruodžio 21 d. Kauno apylinkės teismo nutarimą ir bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde O. N. nurodo, kad nebuvo pilnai ištirtos įvykio aplinkybės, o visi prieštaravimai privalomai vertinami asmens, traukiamojo baudžiamojon atsakomybėn, naudai. Apeliantė skunde atkreipia dėmesį, kad teismo posėdžio metu R. K. pripažino aplinkybę, kad, nors ji visą laiką su policijos pareigūnais buvo prie kaimynų buto durų, policijos pareigūnai su ja bendravo, ką kalbėjo, ji negirdėjusi, bet visi žodžiai daugiau buvo nukreipti jos atžvilgiu, todėl jai buvo liepta nešūkauti.O. N. nurodo, kad 2016 m. birželio 27 d. A. A. Š. tik pripažino aplinkybę, kad 2016m. gegužės 27d. balkone nebuvo, kaimynės iš 51 buto necenzūriniais žodžiais nekoliojo, su pareigūnais nekonfliktavo ir, nematydamas poreikio su jais bendrauti, uždarė buto duris, o apklaustas teismo posėdžio metu tik patvirtino šias aplinkybes, ir jam atidarius duris, visą laiką buvo kartu su O. N.. Apeliantė negali sutikti su teismo teiginiu, kad gyvenimas kartu su O. N. duoda pagrindą abejoti jo duodamų parodymų teisingumu. Teismo posėdžio metu buvo pripažinta aplinkybė - jų nesieja jokie giminystės ryšiai, jie tik gyvena kartu. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad parodymai buvo nuoseklūs, jis buvo įspėtas dėl atsakomybės pagal ATPK 187 (2) straipsnį.O. N. skunde nurodo, kad liudytojas A. R. teismo posėdžio metu nebuvo apklaustas dėl ligos, tačiau jo paaiškinimai yra analogiški kolegos O. K. paaiškinimams, o tai kelia abejonių dėl paties įvykio sampratos ir vertinimo.Apeliantė nurodo, kad 2016 m. gegužės 27 d. įvykio administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas 2016 m. birželio 27 d. Apeliantės teigimu, liko neišaiškinta konkreti aplinkybė - teismo posėdžio metu buvo apklaustas liudytojas O. K.. Tačiau jo parodymai turi būti vertinami tik kritiškai, be to, akcentuotina, kad nebuvo pašalinti prieštaravimai parodymuose, t.y. bylos aplinkybės nebuvo pilnai ištirtos. Iš liudytojo parodymų neaišku, dėl ko kilo konfliktas, kas atidarė buto Nr. 54 duris, kas jas uždarė, kur buvo vartojami necenzūriniai žodžiai, ar iš tiesų necenzūriniai žodžiai buvo vartojami, sutinkamai su ATPK 187 straipsnio 2 dalies formuluotės seka, ar iš tikrųjų tai buvo skirti žodžiai R. K., be to, neįrodyta ir aplinkybė, kad ji buvo išėjusi į laiptinę.O. N. mano, jog teismas, nubaudė ją nepagrįstai, neišnagrinėjęs visų situacijos aplinkybių, taigi priimtas nutarimas yra neobjektyvus ir neteisingas, nepašalinus prieštaravimų liudytojo parodymuose ir rašytiniuose įrodymuose išdėstytų aplinkybių. Skunde nurodoma, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimą galėjo padaryti, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Viešosios policijos skyrius atsiliepime prašo palikti Kauno apylinkės teismo nutarimą nepakeistą ir skunde netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja,

O. N. apeliacinis skundas netenkinamas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (TAR 2015 m. liepos 10 d., i. k. 2015-11216) (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos. Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią. To paties straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad perkvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio 1 dalį, švelnesnė administracinė atsakomybė yra tais atvejais, kai pagal ATPK už padarytą administracinį teisės pažeidimą buvo nustatytos administracinės nuobaudos – administracinis areštas ar nušalinimas nuo darbo (pareigų). Nagrinėjamu atveju sugretinus O. N. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK ir jį atitinkančio administracinio nusižengimo pagal ANK sankcijas, nustatyta, kad ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytas policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas asmeniui užtraukia baudą nuo 86 iki 144 eurų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų, tuo tarpu ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytas statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus, užtraukia baudą nuo 90 iki 140 eurų.Atsižvelgiant į tai, kad už padarytą administracinį teisės pažeidimą ATPK buvo nustatyta administracinė nuobauda – administracinis areštas, o nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusi ANK redakcija šios administracinės nuobaudos nenumato, laikytina, kad ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyta švelnesnė administracinė atsakomybė (Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktas) ir O. N. padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, turėtų būti perkvalifikuojamas kaip administracinis nusižengimas pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį.Atsižvelgiant į tai, kad sprendžiamas veikos perkvalifikavimo klausimas apygardos teismas vadovaujasi Įstatymo 5 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pagal kurias administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal ANK. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.Aukštesnysis teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad O. N. kaltė, padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą (policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas), yra įrodyta. Teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus, ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, kuriomis abejoti aukštesnysis teismas neturi teisinio pagrindo.Apeliantė skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai kritiškai vertino A. Š. duotus parodymus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad A. A. Š. gyvena kartu su O. N., įvykio metu jie taip pat buvo kartu, todėl šis liudytojas nėra suinteresuotas duoti teismui objektyvių parodymų apie pažeidimo, dėl kurio padarymo yra kaltinama O. N., įvykdymo aplinkybes, priešingai, situaciją vertina subjektyviai ir yra suinteresuotas padėti išvengti O. N. administracinės atsakomybės. Tuo tarpu, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti policijos pareigūno O. K. parodymais. Jo suinteresuotumo byloje nenustatyta, taip nenustatyta kitų aplinkybių dėl kurių jis galėtų apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukimą O. N.. Pareigūnas nurodė, kad pažeidėja vartojo daug necenzūrinių žodžių ir nereagavo į nurodymus nesiplūsti, nepateikė dokumentų. Tokie pareigūno parodymai sutampa su liudytojos R. K. parodymais, kuriais ji patvirtino, kad O. N. plūdosi necenzūriniais žodžiais, buvo nusiteikusi prieš policijos pareigūnus, stūmė juos nuo durų uždarinėjo duris. O. N. kelia abejonių, kad bylą nagrinėjant teisme nebuvo paklaustas liudytojas A. R.. Apeliacinės instancijos teismas, pažymi, kad apylinkės teismas vadovavosi pareigūno paaiškinimu, kuriame nurodytos aplinkybės nekelia jokių abejonių, nuosekliai patvirtina pareigūno O. K. nurodytas aplinkybes ir sutampa su R. K. duotais parodymais. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad administracinėn atsakomybėn traukiama O. N. ir jos atstovė advokatė O. R. neprieštaravo, kad byla iš esmės būtų išnagrinėta neatvykus pareigūnui A. R.. Apklaustas pareigūnas P. D., nors ir tiesiogiai nedalyvavo įvykyje, tačiau patvirtino, kad jis apklausė pareigūnus nuvykusius į įvykio vietą, taip pat nurodė, kad R. K. ir O. N. sieja konfliktiški santykiai. Tačiau ši aplinkybė nepaneigia byloje nustatyto nepaklusimo teisėtiems pareigūnų nurodymams fakto ir O. N. kaltės padarius pažeidimą numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje.Apeliacinės instancijos teismas nenustatė administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų, jis surašytas laikantis tuo metu galiojusio ATPK reikalavimų (260 straipsnis). Analizuojant administracinio teisės pažeidimo protokolo, surašyto O. N. atžvilgiu, turinį, pastebėtina, kad minėtame protokole nurodytos visos teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės: aprašyta nagrinėjamo įvykio sudėtis, įvardintas administracinį teisės pažeidimą padaręs asmuo, jo anketiniai duomenys, ATPK straipsnis, pagal kurį asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn. Konstatuoti administracinio teisės pažeidimo protokolo neatitikimą jam keliamiems reikalavimams, aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo.Apygardos teismas, skirdamas O. N. administracinę nuobaudą už ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, vadovaujasi ANK 32 straipsnio 1 ir 2 dalių, 34 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis ir atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą, O. N. asmenybę – praeityje bausta už kitus administracinius nusižengimus, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Esant šių aplinkybių visumai, manytina, jog administracinės nuobaudos paskirtis, įtvirtinta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus geriausiai pasiekta O. N. paskyrus ANK 506 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkį, t. y. 115 eurų.Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis keistina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį pakeisti:

O. N. veiką pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį perkvalifikuoti pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį ir paskirti 115 Eur (Vieno šimto penkiolikos eurų) baudą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.