- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-20
- Bylos Nr.
- 2-3891-913/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00509-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gasparavičienė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- J. Z., R. Z.
- Kategorijos
- 2.3.4.6Tėvų valdžios apribojimas
dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Laimai Zukienei,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, atsakovams R. Z. ir J. Z..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Prašo neterminuotai apriboti R. Z. motinos valdžią ir J. Z. tėvo valdžią jų vaikų K. Z., K. Z. ir K. Z., atžvilgiu; priteisti iš R. Z. išlaikymą K. Z., K. Z. ir K. Z., po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti iš R. Z. išlaikymo įsiskolinimą 2400 Eur K. Z., K. Z. ir K. Z., t. y. po 800 Eur kiekvienam vaikui; pakeisti 2005-06-09 Anykščių rajono apylinkės teismo įsakymu ir 2006-08-21 Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimu priteistą išlaikymo dydį ir priteisti iš J. Z. K. Z., K. Z. ir K. Z., po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka; K. Z., K. Z. ir K. Z. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl jų nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti su laikinąja globėja M. K., gyvenančia (duomenys neskelbtini) kuriuose jie šiuo metu yra laikinai globojami; priteisti iš atsakovų R. Z. ir J. Z. bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovo atstovė teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Teismui paaiškino, kad tuomet kai buvo dirbama su K. Z., K. Z. ir K. Z. atsakovas J. Z. visiškai nebuvo žinomas, nes jokio domėjimosi, jokio dalyvavimo vaikų gyvenime per pastaruosius dvylika metų nėra girdėję, tėčio gyvenime nebuvo. Ruošiant ieškinį buvo surastas J. Z., kuris turi kitą šeimą, augina su drauge dukrą. Pasikvietus J. Z., jis paaiškino tuos pačius dalykus, kuriuos jis kalbėjo šiandien. Pirmą kartą išlaikymas K. Z. ir K. Z. buvo priteistas 2005 metais. 2006 metais atsakovams nutraukiant santuoką buvo priteistas išlaikymas K. Z.. J. Z. pripažįsta, kad jis savo vaikus yra tik matęs, kai pravažiuoja mieste, kai mato juos praeinančius. Kontakto, ryšio ir bandymo ieškoti vaikus skyrius nėra matęs. Šiuo metu aiškiai matosi didelis atsiribojimas nuo vaikų, nes nedalyvauja, nesidomi, neseka jų gyvenimo. Kai vaikai tapo globojami, lyg ir turėjo kontaktą su M. K., tuomet pasidžiaugė, jog gerai, kad vaikai ne vaikų namuose. Bendraujant su J. Z., aiškių siekių, noro aktyviau prisidėti prie vaikų ugdymo, bendravimo su jais nerodo. Moka išlaikymą vaikams kiek gali. Taip susiklostė, kad vaikų gyvenime tėvo nėra, nutrūkęs ryšys. Kai kalbino vaikus, lyg vienas vaikas prisimena, lyg ne. Vaikai labai nustebo, kad jie turi sesutę. Vaikai sakė, kad tėčio jie nemato ir jo gyvenime nėra. Tuo pagrindu, kad žmogus yra visiškai nusišalinęs pareiškė ieškinį.
Žemesnės instancijos teismas
2015 metais buvo pradėti fiksuoti R. Z. girtavimo atvejai, buvo ir policijos iškvietimų ir kitokių dalykų. R. Z. gyveno socialiniame būste, kur aplinkui tokios pačios šeimos. 2015 metais šnekinama R. Z. buvo daug atviresnė. Moteris jau tada yra sakiusi, kad priklausomybės alkoholiui problemą ji turi jau maždaug penkerius metus. Nuo 2015 metų, vaikus lanko, aprūpina maistu, ir kai mama būdavo neblaivi vaikus išsiveždavo į savo namus R. Z. mama M. K.. Jau tada R. Z. pripažino, kad turi sveikatos problemų, kad jai reikia vartoti vaistus, bet sunku pasakyti ką dažniau moteris vartoja, ar vaistus ar alkoholį. Agresijos atvejų yra buvę. 2015-2016 metais, kai aktyviai buvo dirbama su šeima, būdavo ir teigiamų epizodų, kada moteris tvarkosi namuose, žada gydytis, pripažįsta problemas. Nuolat stebimas lėšų stygius, mergaitė buvo rasta su (duomenys neskelbtini) požymiais. Taip pat buvo epizodas, kai vaikai negalėjo patekti į namus, nes mama pametė raktą, miegojo pas kaimynę ir pan. Vaikai būdami paaugliai lankė vaikų dienos centrą, aktuose matosi, kad baigiantis užsiėmimams vaikai eidavo ne į namus, bet pas draugus. Kartais vaikai sakydavo, kad bijo likti namuose ir skambindavo močiutei. 2016 m. skyriuje vyko pasitarimas, sukvietus suinteresuotus asmenis, R. Z. neatvyko, vėliau po savaitės atėjus dar pripažino, kad turi problemą, bet vėliau sakydavo, kad vaikų elgesio problemos ją labai trikdo, kad labai kišasi artimieji. Ji galvojo, kad ji pati savo problemas išspręs. Eilę metų tas problemas bandė padėti spręsti mama. R. Z. ne kartą gydėsi nuo depresijos. 2018 metų sausio mėnesį skyrius atsakydamas į laišką medikams, parašė, kad dar negalvoja apie valdžios ribojimą, kad yra tikėjimas, kad moteris galės savo problemas išspręsti. 2017 metais prasidėjo vaikų problemos, K. Z. agresija, kai jis puola močiutę ir mamą, joms tenka policiją iškviesti, taip pat problemos dėl to, kad K. Z. nelankė mokyklos. M. R. Z. tuo laikotarpiu randama pas R., randama neblaivi. 2017 metų gegužės mėnesį organizuoto pasitarimo metu R. Z. kalbėjo kaip šiandien, apie vaikų problemas. Paklausus mamos apie jos problemas, ji pakyla ir išeina iš kabineto. Moteris nepriima pastabų, pasakymų, jokios pagalbos. Socialinė darbuotoja yra apibūdinusi R. Z.: „kai R. rami, tai šiltas ir geras žmogus, bet kai pavartoja alkoholio būna pikta, atstumianti, konfliktiška“. Vasaromis vaikai gyveno (duomenys neskelbtini), rudenį pareiškė, kad nenori grįžti į Anykščius. Skyriuje su močiute kalbėjosi, mamos prisikviesti neišėjo. Pasitarimo metu paaiškėjo, kad yra problemos su socialiniu būstu, kurį turi R., dideli įsiskolinimai. Močiutė sprendė per socialinio būsto komisiją, kad neiškeldintų, dalimis mokėjo, kad R. neprarastų būsto. R. vasarą vaikų taip ir neaplankė. Vaikai pareiškė, kad gyvens pas močiutę, o į mokyklą Anykščiuose važinės. 2017 metų rugsėjo pabaigoje buvo nustatyta laikinoji globa visiems trims vaikams pas M. K.. Skyrius tikėjosi, kad R. Z. susigrąžins vaikus, bet taip neatsitiko. R. Z. dirba, bet pinigų, kuriuos mama uždirba vaikai nemato. Vienas iš dvynių sakė, kad mama geria, ir kol ji gers jie nenori matyti ir girdėti, nes visko daug yra matę. Berniukai sakė, kad žino, jog mama dirba (duomenys neskelbtini), buvo užėję. K. sakė, kad ji užeina pas mamą. Šiuo metu vaikų nekalbino, nes vaikai yra didelėje problemoje, buvo operuoti. Atrodo tvarkingi žmonės, bet nesusitvarko ryšio su vaikais.
Atsiliepimas
Atsakovė R. Z. paaiškino, kad su didele ieškinio dalimi sutinka. Nurodė, kad ne visiška tiesa, kad ji nėjo į kontaktą, nes tiek su socialiniais darbuotojais, tiek su vaikų teisių skyriumi, kiek buvo kviesta, visada ateidavo į posėdžius. Galbūt vieną kartą ir išėjo iki galo neišklausiusi. Su socialine darbuotoja visada bendravo. Įsiskolinimų turėjo, bet visus iki galo apmokėjo. Viskas buvo įvykdyta, nuo balandžio 4 d. turi sutartį, kad vaikai galėtų grįžti. Visada turėjo kur gyventi. Su vaikais susitikdavo mokykloje, kiek telefonu bendraudavo niekada neatsisakydavo susitikti. Kai K. gulėjo ligoninėje, nurodė, kad buvo nuvykusi. Kai K. gulėjo Druskininkuose nuvykti negalėjo, nes pati gulėjo ligoninėje. Į Panevėžį buvo pasakyta, kad niekas neįleis. Taip pat buvo pasakyta, kai K. gulėjo Vilniuje. Visada norėjo, kad vaikai gyventų su ja.
Atsakovas J. Z. paaiškino, kad nuo to laiko, kai išsiskyrė nieko nežinojo apie vaikus, kaip svetimi buvo. Jeigu susitikdavo gatvėje, pamatydavo ir viskas. Neprieštarauja ieškovo atstovės paaiškinimams. Turi dukrą, kuri yra visas jo turtas.
Liudytoja D. P. paaiškino, kad su R. Z. šeima pradėjo dirbti 2015 metais, po to, kai į namus tris kartus buvo kviesta policija, buvo fiksuojami konfliktai su mama. Moteris būdavo neblaivi ir netinkamai rūpinosi vaikais. Po šių įvykių šeimai paskirtos socialinės konsultacijos. Susitikus su R. matė, kad ji motyvuota, pripažįsta problemą, nori keistis ir spręsti pagrindinę problemą – alkoholio problemą. Kaip pagrindinę priežastį, kodėl vartoja alkoholį ji įvardino depresiją. Tąkart moteris pripažino, kad dažnai atsitinka, kad išgeria vaistų ir alkoholio, dėl to jos elgesys tampa neprognozuojamas, ji pati savęs nekontroliuoja, konfliktuoja su artimaisiais, vaikams tampa nesaugu. Atrodė, kad nereikės įdėti daug pastangų, kad jos gyvenimas atsistotų į vėžes. Moteris sėkmingai sprendė problemas, mamos padedama išvyko gydytis depresijos, buvo paskirtas neįgalumas. Tam kartui problema išsisprendė, R. mama ir sesuo tuo laikotarpiu rūpinosi vaikais. Po kiek laiko problema kartojosi, moteris ne kartą rasta namuose neblaivi, ir R. kuo toliau, tuo labiau neigė problemą, stengdamasi pasislėpti. 2017 metais dėl piktnaudžiavimo alkoholiu atvejų ir atsiradusių vaikų elgesio problemų moters vaikai buvo patikėti moters motinai ir jie gyvena ten iki šiol. Vaikams apsigyvenus pas močiutę sumažėjo R. pajamos, ji neturėjo galimybės sumokėti už būstą, dėl ko vos neprarado būsto. Visus įsiskolinimus sumokėjo mama. 2018 metais R. gydėsi nuo priklausomybės alkoholiui, išbuvo detoksikaciją ir (duomenys neskelbtini) programą, džiaugėsi, kad programa jai padėjo. Nuėjus į namus neatidarydavo durų. Darbas buvo mažiau su R., bet daugiau apie ją, nes pati R. nenorėjo bendrauti, informaciją gaudavo iš močiutės. R. nepadėjo spręsti vaikų sveikatos problemų, mama nebuvo šalia jų. Apie dabartinį šeimos gyvenimą nieko nežino.
Liudytoja M. K. paaiškino, kad jos dukrai nepasisekė su vedybom, nes pirmą kartą nesusituokė, prasidėjo nervinės ligos. Paskui susituokė su kitu vyru, vargo buvo. Vyras išvažiavo mokytis, viena liko su trimis vaikais, dirbo. R. negali pasakyti „ne“. Atsiranda draugai, kurie įtraukia į tokią būseną, kuri suteikia ligą. Draugų pilna, kurie mėgsta linksmai gyventi, ji pamažu įsitraukė į tokius žaidimus, atitolo nuo vaikų. Šiuo metu labai atitolusi nuo šeimos. Nurodė, kad netgi skatina vaikus, kad neatsiribotų nuo mamos, kad ir kokia ji yra. Vaikai atsisako bendrauti su mama. Bet ji gal pasitaisys, nes šiuo metu laukiasi vaikelio, dirba. Dvynių liga yra arba įgimta, arba dabar atsiradusi. Šiuo metu vaikai po sunkios operacijos. Negali lankyti mokyklos. Prašo, kad metus laiko vaikai būtų pas ją, nes reikalingas gydymas, stengiasi vien dėl vaikų. Šiai dienai jos ir dukros R. santykiai labai blogi. Ji kažko pyksta, kai paskambini, prašo, kad vaikai pasakytų ką nors, bet su ja nekalba.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos medžiaga, ieškovo atstovės, liudytojų paaiškinimais nustatyta, kad nepilnamečių vaikų K. Z., gim. (duomenys neskelbtini), K. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. Z., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra R. Z., tėvas J. Z. (b.l. 10, 11, 12). Anykščių rajono apylinkės teismo įsakymu 2005-06-09 civilinėje byloje Nr. LN2-499-03/2005 iš J. Z. priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams K. Z. ir K. Z. po 200 litų (58 Eur) kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės (b.l. 104). Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimu 2006-08-21 civilinėje byloje Nr. N2-69-266/2006 nutraukta atsakovų R. Z. ir J. Z. santuoka, nepilnamečių vaikų K. Z., K. Z., K. Z. gyvenamoji vieta nustatyta su motina R. Z. ir priteistas išlaikymas iš J. Z. nepilnametei dukrai K. Z. po 200 litų (58 Eur) iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (b.l. 105-107). Atsakovei R. Z. 2015-10-08 pradėtos teikti socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos. 2016-11-16 Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) R. Z. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (b. l. 61).
2017-09-29 Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), K. Z., K. Z. ir K. Z. laikinąja globėja paskirta M. K., bei su ja nustatyta vaikų gyvenamoji vieta (b. l. 25, 26, 27).
Socialinių paslaugų teikimo aktais, pokalbio aktais, socialinio darbo su R. Z. šeima metinėmis ataskaitomis, Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus posėdžio protokolais, Utenos apskrities VPK Anykščių r. PK tarnybiniais pranešimais dėl smurto artimoje aplinkoje, nustatyta, jog R. Z. šeimai nuo 2016 metų yra teikiamos socialinės paslaugos, ugdomi gebėjimai ir motyvacija gydytis nuo priklausomybės alkoholiui bei keisti gyvenimo būdą (b. l. 15-22, 24, 29-30, 32-35, 37-43, 45, 47-58, 62-69, 71-80).
Iš 2014-06-17 Anykščių rajono apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo nustatyta, kad J. Z. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį dėl smurto artimoje aplinkoje, nežymiai sutrikdžius šeimos nario sveikatą (b. l. 108-109). Iš 2014-09-29 Anykščių rajono apylinkės teismo nutarimo administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad J. Z. nubaustas pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį dėl tėvo valdžios panaudojimo priešingai vaiko interesams (b. l. 110). Iš 2015-06-22 Anykščių rajono apylinkės teismo nutarimo administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad R. Z. nubausta pagal ATPK 178 straipsnio 1 dalį, 174 straipsnį ir 186 straipsnį dėl alkoholinių gėrimų vartojimo viešosiose vietose, nedidelio chuliganizmo bei žinomai melagingo specialiųjų tarnybų iškvietimo (b. l. 111-112).
Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti juos, sudaryti palankias sąlygas jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytos sąlygos, kuomet ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaiku; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais. Kiekvienu nustatytu atveju teismas gali priimti sprendimą riboti tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai. Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas, kurią ir prašo taikyti ieškovas. To paties straipsnio antra dalis numato, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokios priemonės turėtų būti taikomos tik išskirtinėmis aplinkybėmis ir ginant geriausius vaiko interesus, t.y. šių priemonių taikymą teismas pripažįsta išimtiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2008). Pažymėtina, kad teismas spręsdamas tėvų valdžios apribojimo klausimą, visų pirma turi atsižvelgti į šeimos santykių teisinio reglamentavimo principą – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, įtvirtintą tiek CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, tiek Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Taip pat pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo būdai – laikinai ar neterminuotai – nėra tolygūs. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra gerokai griežtesnė sankcija, o laikinas tėvų valdžios apribojimas suprantamas kaip prevencinė priemonė, skatinanti vaiko tėvus pakeisti gyvenimo būdą ir nustatomas konkrečiam laikui turint vilties, kad tėvai pasitaisys ir vėliau galės tinkamai auklėti savo vaikus.
Iš ieškovo atstovės bei liudytojų paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų akivaizdu, kad atsakovė R. Z. savo pareigų, numatytų CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, nepilnamečiams vaikams neatlieka. Atsakovė R. Z. nededa pastangų pakeisti savo gyvenimo būdo, turi priklausomybę nuo alkoholio, neveikia vaikų naudai, nesudaro tinkamų sąlygų vaikams augti, neužtikrina jų teisių ir teisėtų interesų, visiškai nesidomi, nepalaiko ryšio ir nesirūpina vaikais, neteikia jiems išlaikymo. Atsakovės R. Z. visiškas nusišalinimas nuo vaikų auklėjimo, prižiūrėjimo, išlaikymo, negebėjimas užtikrinti tinkamų gyvenimo sąlygų vaikams bei jų teisėtų interesų neužtikrinimas, taip pat rodo, kad nepilnamečiai vaikai negalėtų saugiai augti bei būti auklėjami ir prižiūrimi atsakovės šeimoje. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė negali užtikrinti nepilnamečių vaikų interesų, gyvenimo sąlygų, materialinės ir dvasinės gerovės. Vertintina ir tai, kad, po laikinosios globos nepilnamečiams vaikams nustatymo, atsakovė nerodė jokių pastangų, siekiant susigrąžinti vaikus, nepakeitė savo gyvenimo būdo, nors teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad norėtų, kad vaikai gyventų su ja, bet atsižvelgiant į tai, kad vaikai nori gyventi su močiute sutiko, kad jai būtų apribota motinos valdžia. Teismas nesurinko duomenų, jog padėtis artimiausiu metu gali pasikeisti. Todėl, atsakovės R. Z. valdžia jos vaikų K. Z., gim. (duomenys neskelbtini), K. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. Z., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu apribotina neterminuotai (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
Apribojus atsakovei neterminuotai motinos valdžią jos vaikų K. Z., K. Z. ir K. Z. atžvilgiu, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaikais išskyrus tai, kas prieštarautų vaikų interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus patys (CK 3.181 straipsnis).
Iš ieškovo atstovės bei liudytojų paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų akivaizdu, kad atsakovas J. Z. savo pareigų, numatytų CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, nepilnamečiams vaikams neatlieka. Atsakovas J. Z. visiškai nusišalinęs nuo tėvo pareigų vaikams, neveikia vaikų naudai, neužtikrina jų teisių ir teisėtų interesų, nebendrauja ir nepalaiko jokio ryšio su vaikais. Po santuokos su R. Z. nutraukimo praėjus dvylikai metų su vaikais jokių ryšių nepalaikė, nesidomėjo kaip jiems sekėsi. J. Z. nurodė, kad pradžioje kol dirbo išlaikymą vaikams teikė, netekęs darbo nustojo mokėti. Taip susidarė įsiskolinimas. Šiuo metu uždirba minimalų atlyginimą, iš kurio antstoliai atskaičiuoja apie 200 Eur. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbuotojams motyvuojant bendrauti su vaikais, klausiant ar ateityje palaikys ryšį su jais, vyras tylėjo ir vengė bendrauti. Akivaizdu, kad nepilnamečiai vaikai K., K. ir K. vyrui nėra svarbūs, jis ne tik nenori vaikų auginti, bet ir neketina su jais bendrauti ateityje. Teismo posėdžio metu J. Z. sutiko, kad būtų apribota jo tėvo valdžia nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Teismas nesurinko duomenų, jog padėtis artimiausiu metu gali pasikeisti. Todėl šių faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą atsakovo J. Z. valdžią jo nepilnamečių vaikų K. Z., gim. (duomenys neskelbtini), K. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. Z., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu apribotini neterminuotai (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).
Dėl gyvenamosios vietos nustatymo
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 496¹ straipsniu teismui nustatyta pareiga priėmus sprendimą apriboti tėvų valdžią savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. CPK 407 straipsniu numatyta, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačius sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. CK 3.183 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, jog apribojus tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2017-09-29 Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)K. Z., K. Z. ir K. Z. laikinąja globėja paskirta M. K. bei su ja nustatyta nepilnamečių vaikų laikinosios globos vieta (b. l. 26). Duomenų apie tai, kad dabartinė laikinoji vaikų globėja netinkamai atliktų globėjos pareigas, nėra, todėl K. Z., K. Z. ir K. Z. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaikų globos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina kartu su laikinąja globėja M. K. (CPK 406 straipsnio 2 dalis).
Dėl išlaikymo priteisimo
CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Jei tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikams vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas turi būti priteisiamas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė R. Z. nuo 2017-09-29, kai nepilnamečių vaikų K. Z., K. Z. ir K. Z. laikinąja globėja paskirta M. K. bei su ja nustatyta nepilnamečių laikinosios globos vieta, vaikų neaugina bei jų materialiai neišlaiko. Ieškovas prašo priteisti iš R. Z. išlaikymą K. Z., K. Z. ir K. Z., po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Šis reikalavimas visiškai pagrįstas, nors tai tik minimalius vaiko poreikius atitinkantis išlaikymo dydis. Tačiau įvertinus ieškovo pateiktus įrodymus apie atsakovės turtinę padėtį (b. l. 13) iš atsakovės priteistinas ieškovo prašomas priteisti išlaikymas jos nepilnamečiams vaikams atstovaujamiems globėjo, po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.194 straipsnio 1 dalis, CK 3.198 straipsnio 1 dalis, CK 3.208 straipsnis).
Nustatyta, kad Anykščių rajono apylinkės teismo įsakymu 2005-06-09 civilinėje byloje Nr. LN2-499-03/2005 iš J. Z. priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams K. Z. ir K. Z. po 200 litų (58 Eur) kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės (b.l. 104). Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimu 2006-08-21 civilinėje byloje Nr. N2-69-266/2006 iš J. Z. priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai K. Z. po 200 litų (58 Eur) iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (b.l. 105-107). Ieškovas prašo pakeisti 2005-06-09 Anykščių rajono apylinkės teismo įsakymu ir 2006-08-21 Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimu priteistą išlaikymo dydį ir priteisti iš J. Z. K. Z., K. Z. ir K. Z., po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Nurodė, kad pagrindas reikalauti keisti teismo nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo ar motinos turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą. Išlaikymas privalo užtikrinti vaikui būtinas vystytis sąlygas, turi patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui ir kitokiam ugdymui. Nagrinėjamu atveju, pagrindas pakeisti iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį vaikams yra iš esmės pasikeitę vaikų poreikiai. Per dvylika metu po teismo sprendimų dėl išlaikymo priėmimo pasikeitė šalies ekonominė padėtis, dėl ko padidėjo išlaidos. Vaikai auga, didėja poreikiai. K. Z. lanko Anykščių kūrybos ir dailės mokyklą, K. Z. lanko muzikos mokyklą, todėl reikalingos išlaidos papildomam ugdymui. Be to, K. Z. ir K. Z. turi sveikatos problemų, šiuo metu po operacijos, dar laukia ilgas gydymas, reabilitacijos, tyrimai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes šis ieškovo reikalavimas yra visiškai pagrįstas, nors tai tik minimalius vaikų poreikius atitinkantis išlaikymo dydis, iš atsakovo priteistinas ieškovo prašomas priteisti išlaikymas jos nepilnamečiams vaikams atstovaujamiems globėjo, padidinant jį nuo priteisto 58 Eur kiekvienam vaikui iki 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.194 straipsnio 1 dalis, CK 3.198 straipsnio 1 dalis, CK 3.208 straipsnis).
Vadovaujantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 2 punktu sprendimai dėl išlaikymo priteisimo vykdytini skubiai jiems dar neįsiteisėjus. Atsižvelgiant į tai, sprendimas šioje dalyje vykdytinas skubiai.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės R. Z. išlaikymo įsiskolinimą 2400 Eur K. Z., K. Z. ir K. Z., t. y. po 800 Eur kiekvienam vaikui, nuo laikinosios globos nustatymo dienos, t. y. nuo 2017-09-29, iki ieškinio padavimo teisme dienos, už 8 mėnesius, skaičiuojant po 100 Eurų kas mėnesį (8 mėn. x 100 Eur = 800 Eur x 3 = 2400 Eur ).
CK 3.200 straipsnyje įtvirtintas išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo momentas. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda tada, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Už laikotarpį nuo išlaikymo neteikimo pradžios iki ieškinio pareiškimo dienos priteisiamas įsiskolinimas. Teismas negali priteisti įsiskolinimo daugiau nei už paskutinius trejus metus, skaičiuojant nuo dienos, kai pareikštas reikalavimas priteisti išlaikymą. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-29 nutartis Nr. 3K-3-21/2007).
Bylos medžiaga nustatyta, kad nuo 2017-09-29 K. Z., K. Z. ir K. Z. buvo nustatyta laikinoji globa kartu su laikinąją globėja M. K. (b.l. 26). Įrodymų, kad minėtu laikotarpiu (nuo 2017-09-29 iki 2018-05-31) atsakovė R. Z. teikė savo nepilnamečiams vaikams išlaikymą, pateikta nėra. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės R. Z. priteistinas išlaikymo įsiskolinimas K. Z., K. Z. ir K. Z., t. y. po 800 Eur kiekvienam vaikui, nuo laikinosios globos nustatymo dienos, t. y. nuo 2017-09-29, iki ieškinio padavimo teisme dienos, už 8 mėnesius, skaičiuojant po 100 Eurų kas mėnesį (8 mėn. x 100 Eur = 800 Eur, viso 2400 Eur ).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas byloje yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, todėl iš atsakovų į valstybės biudžetą priteistinos valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos. Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, o ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), todėl iš atsakovų į valstybės biudžetą priteistinos valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos.
Iš atsakovės R. Z. priteistina po 208 Eur žyminio mokesčio (100 Eur už neturtinį reikalavimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis) ir 108 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas)), bei 3,60 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80 straipsnis 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Iš atsakovo J. Z. priteistina 115 Eur žyminio mokesčio (100 Eur už neturtinį reikalavimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis) ir 15,00 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas)), bei 3,60 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80 straipsnis 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, 402 straipsniu, 406 straipsniu, 496¹ straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Neterminuotai apriboti R. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią jos nepilnamečių vaikų K. Z., gim. (duomenys neskelbtini), K. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. Z., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Neterminuotai apriboti J. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią jo nepilnamečių vaikų K. Z., gim. (duomenys neskelbtini), K. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. Z., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Nustatyti nepilnamečių K. Z., gim. (duomenys neskelbtini), K. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. Z., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su laikinąja globėja M. K., jos gyvenamojo vietoje (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo dėl vaikų nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.
Inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo nepilnamečiams
K. Z., gim. (duomenys neskelbtini), K. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. Z., gim. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš R. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. Z., gim. (duomenys neskelbtini), K. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. Z., gim. (duomenys neskelbtini), po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2018-05-31) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Pakeisti 2005-06-09 Anykščių rajono apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. LN 2-499-03/2005 ir 2006-08-21 Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-69-266/2006 priteistą išlaikymo dydį ir priteisti iš J. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams K. Z., K. Z. ir K. Z., po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka.
Priteisti iš R. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 2400,00 Eur (du tūkstančius keturis šimtus eurų) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams K. Z., gim. (duomenys neskelbtini), K. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. Z., gim. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš R. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 208,00 Eur (du šimtus aštuonis eurus) žyminio mokesčio ir 3,60 Eur (tris eurus 60 centų) pašto išlaidų į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB ,,Citadele“ bankas, banko kodas 72900 arba LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, banko kodas 70440, arba LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800, arba LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, banko kodas 74000, arba LT24 7300 0101 1239 4300, esančią ,,Swedbank“ AB, banko kodas 73000 arba LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB ,,Medicinos bankas“, banko kodas 72300 arba LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), banko kodas 40100, arba LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), banko kodas 21400. (Įmokos kodas 5660).
Priteisti iš J. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 115,00 Eur (vieną šimtą penkioliką eurų) žyminio mokesčio ir 3,60 Eur (tris eurus 60 centų) pašto išlaidų į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB ,,Citadele“ bankas, banko kodas 72900 arba LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, banko kodas 70440, arba LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800, arba LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, banko kodas 74000, arba LT24 7300 0101 1239 4300, esančią ,,Swedbank“ AB, banko kodas 73000 arba LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB ,,Medicinos bankas“, banko kodas 72300 arba LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), banko kodas 40100, arba LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), banko kodas 21400. (Įmokos kodas 5660).
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai, sprendimo apskundimas nesustabdo jo vykdymo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.