Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė, sekretoriaujant Justinai Brazaitytei, dalyvaujant ieškovo Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei S. M., trečiajam asmeniui J. G., nedalyvaujant atsakovei D. D., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei D. D. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, nuolatinės globos nustatymo, nuolatinio globėjo paskyrimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, trečiasis asmuo J. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas savo ieškinį grindžia tuo, kad atsakovė nevykdo pareigų, numatytų Civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, ir nėra duomenų, kad situacija gali pasikeisti (b. l. 3-6). Ieškovo atstovės teigimu, atsakovė nuo 2011 m. gimus pirmajam sūnui yra žinoma Vaiko teisių apsaugos skyriui, atsakovei buvo teikiamos socialinės priežiūros paslaugos, tačiau jos nedavė rezultatų ir vaikas buvo paimtas iš motinos, vėliau grąžintas į šeimą, tačiau situacija nepasikeitė ir gimus antrajam sūnui. Dėl netinkamos vaikų priežiūros abu atsakovės vaikai yra paimti iš šeimos. Šiuo metu abu vaikai globojami trečiojo asmens J. G. šeimoje, kuri sutinka tapti nuolatine vaikų globėja. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, nors apie bylos iškėlimą teisme ir jos eigą atsakovė informuota tinkamai, atvesdinti atsakovės į teismo posėdį nepavyko, policijos duomenimis, atsakovė išvyko uždarbiauti į užsienį, jos artimieji giminaičiai ryšių su atsakove nepalaiko.

Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė S. M. pateikė teismui išvadą, kad ieškinys yra visiškai pagrįstas ir tenkintinas. Atstovė pabrėžė, kad šiai dienai nėra tikimybės, kad situacija gali pasikeisti, todėl neterminuotas motinos valdžios apribojimas labiausiai atitiktų vaiko interesus. Atstovės paaiškinimu, kitų asmenų, norinčių vaikus globoti, nėra.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Civilinio kodekso 3.155 straipsnis).

Civilinio kodekso 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaiku; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais. Kiekvienu nustatytu atveju teismas gali priimti sprendimą riboti tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai. Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas, kurią ir prašo taikyti ieškovas. To paties straipsnio antroji dalis numato, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokios priemonės turėtų būti taikomos tik išskirtinėmis aplinkybėmis ir ginant geriausius vaiko interesus, t. y. šių priemonių taikymą teismas pripažįsta išimtiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2008). Pažymėtina, kad teismas spręsdamas tėvų valdžios apribojimo klausimą, visų pirma turi atsižvelgti į šeimos santykių teisinio reglamentavimo principą – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, įtvirtintą tiek Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje, tiek Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Taip pat pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo būdai – laikinai ar neterminuotai – nėra tolygūs. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra gerokai griežtesnė sankcija, o laikinas tėvų valdžios apribojimas suprantamas kaip prevencinė priemonė, skatinanti vaiko tėvus pakeisti gyvenimo būdą ir nustatomas konkrečiam laikui turint vilties, kad tėvai pasitaisys ir vėliau galės tinkamai auklėti savo vaikus.

Teismas nustatė, kad atsakovė D. D. turi du nepilnamečius vaikus I. D., gimusį (duomenys neskelbtini), ir A. D., gimusį v, vaikams tėvystė nenustatyta (b. l. 9, 10).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovės D. D. šeima Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui yra žinoma nuo 2011 metų pradžios, netrukus po to, kai motina pagimdė sūnų I. D.. Šeimai buvo teikiamos socialinės paslaugos, tačiau dėl netinkamos vaiko priežiūros I. D. buvo paimtas iš šeimos. Kauno rajono savivaldybės direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) I. D. buvo nustatyta laikinoji globa (b. l. 15). Atsakovei buvo teikiamos socialinės priežiūros paslaugos, motina domėjosi sūnaus gyvenimu, lankė sūnų, bendradarbiavo su socialiniais darbuotojais. Socialinis darbas davė teigiamų rezultatų, todėl buvo priimtas sprendimas nutraukti laikinąją globą, I. D. grąžinti motinai (b. l. 16). Atsakovei grįžus gyventi į Kauno rajoną, Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), šeima įrašyta Kauno rajono socialinės rizikos šeimų apskaitoje nustatytas paslaugų poreikis, skirtos socialinio darbuotojo priežiūros paslaugos. Atsakovei (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. D. (b. l. 10). Teikiant socialines paslaugas, motina D. D. buvo mokoma prižiūrėti ir auklėti vaikus, tikslingai panaudoti gaunamas lėšas, rūpintis tėvystės nustatymu vaikams. Socialinio darbo metu pastebėta, kad motinai sunku auginti vaikus, ji dažnai palikdavo vaikus netinkamoje priežiūroje girtaujantiems giminaičiams, grįždavo po kelių parų (b. l. 26-27). Kauno rajono VTAS 2014-01-03 gavo informacijos, kad motina D. D. palikusi vaikus prosenelės P. K., gimusios (duomenys neskelbtini), priežiūrai, negrįžta į namus keletą parų, neatsiliepia telefonu, jos buvimo vieta nežinoma. P. K. teigė, kad ji dėl savo sveikatos būklės negali užtikrinti tinkamos priežiūros mažamečiams I. D. ir A. D. (b. l. 28, 29). Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), I. D. ir A. D. nustatyta laikinoji globa, globėja skirta J. G. (b. l. 17). Laikinoji globa vaikams nustatyta, nes atsakovė nesugebėjo tinkamai vykdyti motinos pareigų, nuolat palikdavo vaikus kitų asmenų žinioje, neužtikrindama jų saugumo. Nustačius laikinąją globą, Kauno rajono socialinių paslaugų centras buvo pasiruošęs motinai D. D. teikti socialines paslaugas, tačiau motinos gyvenamoji vieta nuo vaikų paėmimo dienos buvo nežinoma, motina nebendradarbiavo su socialiniais darbuotojais, nelankė vaikų, nesidomėjo jų gyvenimu (b. l. 7-8). Iškėlus teisme bylą paaiškėjo dar viena aplinkybė: policijos pareigūnai, vykdydami teismo nutartį atvesdinti atsakovę į teismo posėdį, gavo pranešimų, kad atsakovė 2014 m. pradžioje išvyko uždarbiauti į užsienį (b. l. 113). Atsižvelgiant į byloje pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovo atstovės, trečiojo asmens paaiškinimus, darytina išvada, kad atsakovė pažeidė įstatyme numatytą pareigą auklėti savo vaikus, juos prižiūrėti, jais rūpintis, išlaikyti, nes vaikus perdavus kitų asmenų laikinajai globai, vaikais nesirūpino, nedėjo pastangų sutvarkyti savo buities sąlygas taip, kad vaikai toje aplinkoje galėtų augti sveikai ir saugiai.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad nuo 2011 m. atsakovė nevykdo motinos valdžios, kurios turinys apibrėžtas Civilinio kodekso 3.155 straipsnyje. Atsakovė neparodė jokios iniciatyvos keisti susidariusią situaciją ir nėra pagrindo tikėtis, kad jos požiūris ir elgesys vaikų atžvilgiu gali pasikeisti artimiausioje ateityje. Dėl šių aplinkybių konstatuotina, kad yra pagrindas būtent vaikų interesais neterminuotai apriboti motinos valdžią. Atsakovei neterminuotai apribotina motinos valdžia jos nepilnamečius vaikus I. D. ir A. D. (Civilinio kodekso 3.180 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 178, 185, 186, 197 straipsniai).

Apribojus atsakovei neterminuotai motinos valdžią vaikų atžvilgiu, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaikais, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaikų interesams (Civilinio kodekso 3.180 straipsnio 3 dalis).

Dėl nuolatinės vaikų globos ir gyvenamosios vietos nustatymo, nuolatinio globėjo paskyrimo.

I. D. ir A. D. motinai D. D. neterminuotai apribojus motinos valdžią šių vaikų atžvilgiu, nepilnamečiai į šeimą negali grįžti. Be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą nustatoma nuolatinė globa (rūpyba) (Civilinio kodekso 3.256 straipsnis). Civilinio kodekso 3.183 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu skiria vaikui nuolatinę globą (rūpybą) ir nustato jo gyvenamąją vietą. Remiantis Civilinio kodekso 3.251 straipsnio 1 dalimi, globa nustatoma vaikams, kurie neturi 14 metų. Nepilnamečiai iki 14 metų yra neveiksnūs, todėl įsteigti globą yra svarbu įgyvendinant ir ginant nepilnamečių teises.

Trečiasis asmuo J. G. globojo I. D. ir A. D. nuo (duomenys neskelbtini), globėja sutinka globoti nepilnamečius nuolatinai (b. l. 62, 63, 100). Trečiojo asmens J. G. sutuoktinis K. G. sutinka, kad J. G. globotų nepilnamečius (b. l. 64, 65). J. G. ir jos sutuoktinio sveikatos būklė leidžia būti globėjais (b. l. 74). J. G. ir jos sutuoktinis K. G. nuo 2009 m. rugpjūčio 21 d. iki spalio 16 d. VšĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo centras“ dalyvavo bendroje globėjų ir įtėvių rengimo programoje.Globojamo vaiko aplankymo akte nurodyta, kad J. G. tinkamai rūpinasi vaikais, t. y. globos kokybė yra gera visa apimtimi, globėja yra sudariusi globojamiems vaikams tinkamas sąlygas (b. l. 66-73). J. G. su sutuoktiniu K. G. augina dukrą R. G., gim. (duomenys neskelbtini), sūnų T. G., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 80), globoja dar du vaikus. Šeima gyvena K. G. nuosavybės teise priklausančioje namo dalyje, kurios bendras plotas, atlikus rekonstrukciją, yra (duomenys neskelbtini). Gyvenamajame būste yra visi patogumai (b. l. 81-86).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, I. D. ir A. D. nustatytina nuolatinė globa, nuolatine globėja skirtina J. G., nepilnamečių globos ir gyvenamoji vieta nustatytina su nuolatine globėja J. G. jos gyvenamojoje vietoje (Civilinio proceso kodekso 407 straipsnis, Civilinio kodekso 3.251 straipsnio 1 dalis, 3.183 straipsnio 4 dalis, 3.265 straipsnio 1 punktas).

J. G. išaiškintino jos, kaip globėjos, teisės ir pareigos, numatytos Civilinio kodekso 3.240, 3.243 - 3.246 straipsniuose. Globėjai išaiškintina, kad ji privalo:

užtikrinti globojamo vaiko fizinį ir psichinį saugumą; rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; auklėti vaiką, sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko interesais; bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir savivaldos institucijomis; palaikyti ryšius su artimais vaiko giminaičiais, informuoti juos, jei jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, mokymąsi, sveikatą ir kitą; rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą, išsivystymą, polinkius; rengti savarankiškam gyvenimui, darbui šeimoje, visuomenėje ir valstybėje. Globėja (rūpintoja) yra vaiko atstovė pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus. Globėja turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jai vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai (Civilinio kodekso 3.271, 3.272 straipsniai). Globojamo vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėja uzufrukto teise ir tik vaiko interesams tenkinti (Civilinio kodekso 3.275, 3.185 straipsniai).

Dėl išlaikymo priteisimo ir išlaikymo lėšų tvarkytojo paskyrimo.

Apribojus atsakovei motinos valdžią, jai išlieka pareiga išlaikyti nepilnamečius sūnus (Civilinio kodekso 3.195 straipsnis). Tėvų pareiga yra materialiai išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaiko vystymuisi sąlygas (Civilinio kodekso 3.192 straipsnis).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė šiuo metu nedirba, vertingo turto neturi. Byloje nėra duomenų apie atsakovės sveikatos būklę, ribojančią jos darbingumą. Atsakovė yra darbingo amžiaus ir pagal savo galimybes privalo teikti sūnums išlaikymą, kuris tenkintų bent minimalius vaikų poreikius. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (Civilinio kodekso 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Byloje nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovės turtinė padėtis yra sunki.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės išlaikymą po 260,00 Lt kiekvieną mėnesį yra tenkintinas, iš atsakovės priteistinas minimalius vaikų poreikius atitinkantis išlaikymas – po 260,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014 m. rugpjūčio 25 d. (ieškinio teismui padavimo dienos) kiekvienam iš vaikų iki vaikų pilnametystės.

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (Civilinio kodekso 3. 208 straipsnis).

I. D. ir A. D. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise skirtina jų globėja J. G., išimtinai vaikų interesams tenkinti (Civilinio kodekso 3.190, 3.202 straipsniai).

Sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo vykdoma skubiai (Civilinio proceso kodekso 282 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Remiantis Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Patenkinus ieškinį, iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei: 145,00 Lt žyminio mokesčio už neturtinio pobūdžio reikalavimą dėl motinos valdžios apribojimo, 187,20 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (260,00 Lt x 12 mėn. x 3 proc. x 2 vaikai). Iš viso iš atsakovės valstybei priteistina 332,20 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį patenkinus, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (20,14 Lt) valstybei priteistinos iš atsakovės (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355; Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268 - 270, 402, 406 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą.

Panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu nustatytą laikinąją globą I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Paskirti I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatine globėja J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini).

Nustatyti I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) globos ir gyvenamąją vietą su nuolatine globėja J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovės D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 260,00 Lt (du šimtus šešiasdešimt Lt) (nuo 2015-01-01 – 75,30 EUR) nuo 2014 m. rugpjūčio 25 d. (kreipimosi į teismą dienos) kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti valstybei iš atsakovės D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 332,20 Lt (tris šimtus trisdešimt du Lt 20 ct) (nuo 2015-01-01 - 96,21 EUR) žyminio mokesčio ir 20,14 Lt (dvidešimt Lt 14 ct) (nuo 2015-01-01 – 5,83 EUR) dokumentų siuntimo išlaidų, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank” ( banko kodas 73000), įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.