Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-08-06 · Administracinė byla Nr. I-3316-816/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-08-06
Bylos Nr.
I-3316-816/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01507-2019-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jovita Einikienė
Pareiškėjas
A. V.
Atsakovas
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3316-816/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01507-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 50.3; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 6 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jovita Einikienė,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. V. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 900 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjo nuomone, netinkamos kalinimo sąlygos Vilniaus PN iš esmės pasireiškė tuo, kad kamerų tipo patalpoje Nr. 4K ant lango buvo sumontuotos apsauginės grotos, dėl ko jam trūko natūralaus apšvietimo. Dirbtinis apšvietimas buvo per silpnas. Kamera buvo prastai vėdinama. Dienos metu buvo paimama patalynė, kuri buvo laikoma kartu su kitų nuteistųjų patalyne, todėl pareiškėjas bijojo, kad jo patalynė užsiterš. Pareiškėjas nurodo nacionalinį ir tarptautinį teisinį reguliavimą, numatantį nežmoniško ir kankinamo elgesio draudimą, taip pat pateikia nuorodas į teismų praktiką nagrinėjant panašaus pobūdžio bylas. Pareiškėjas teismui taip pat pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento 2019 m. sausio 30 d. patikrinimo aktą Nr. (10-12 4.80) 2-4361 (toliau – patikrinimo aktas) pagal nuteistojo K. N. skundą.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovas Vilniaus PN atsiliepimu prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas kamerų tipo patalpoje Nr. 4K įrengtas tvarkingas langas. Nuteistieji turi galimybę prasidaryti langą, vėdinti patalpas. Į patalpas patenka natūralus apšvietimas. Visose kamerų tipo patalpose įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas. Kaip ir nustatyta Taisyklėse, ant kamerų tipo patalpos lango patalpos viduje įrengtos apsauginės grotos, tačiau grotos įrengtos taip, kad nuteistieji turėtų galimybę langą atsidaryti ir vėdinti patalpą, be to, kamerų tipo patalpose įrengtos mechaninės vėdinimo sistemos.

Pažymi, kad patikrinimo metu kameroje Nr. 4K buvo nustatyti keli neženklūs pažeidimai, o būtent, kad kamerų tipo patalpoje įrengto šviestuvo konstrukcija numato apsauginį gaubtą, kurio patikrinimo metu nebuvo, nustatytas tam tikras dirbtinės apšvietos trūkumas. Dėl ant lango sumontuotų grotų, natūralaus patalpos apšvietimo, patalpos vėdinimo galimybės patikrinimą atlikę specialistai pastabų neturėjo.

Akcentuoja, kad patys nuteistieji, gyvendami gyvenamosiose patalpose, netausoja Vilniaus PN turto, niokoja jį, sąmoningai blogina patalpų būklę, tame tarpe nuolatos gadina šviestuvus, ardo elektros instaliaciją, gadina kitą gyvenamosiose patalpose esantį inventorių. Vilniaus PN administracija įvairiais būdais kovoja su šiais reiškiniais, pagal finansines galimybes bei kuo įmanoma operatyviau šalina atsirandančius trūkumus, tačiau dėl objektyvių priežasčių neįmanoma užtikrinti, kad patalpose esantis inventorius nuolatos būtų tinkamos būklės.

Pataisos įstaigoje pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo. Mano, kad Vilniaus PN savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam jokios žalos nepadarė, todėl nėra jokio pagrindo svarstyti neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas iš dalies tenkintinas

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, patirtos dėl tinkamų kalinimo sąlygų galimo neužtikrinimo skunde nurodytais aspektais ir nurodytu laikotarpiu, atlyginimo.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad žalą patyrė nuo 2019 m. vasario 27 d. iki 2019 m. kovo 20 d., atsakovas Vilniaus PN atsiliepime nurodė, kad Vilniaus PN direktoriaus 2019 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. 28-133 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ paskyrė nuobaudą – perkėlimą 15 parų į kamerų tipo patalpas. Šią nuobaudą pareiškėjas atliko nuo 2019 m. vasario 27 d. iki 2019 m. kovo 13 d. kamerų tipo patalpoje Nr. 4K. Vilniaus PN direktoriaus 2019 m. vasario 27 d. nutarimą Nr. 28-133 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ su Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko rašytinėmis rezoliucijomis apie atvykimą, išvykimą ir kamerų tipo patalpą. Teismas neturi pagrindo abejoti Vilniaus PN pateiktais duomenimis, todėl ginčo laikotarpiu laikytinas periodas nuo 2019 m. vasario 27 d. iki 2019 m. kovo 13 d.

Toliau pasisakytina dėl skunde dėstomų galimai netinkamų kalinimo sąlygų ginčo laikotarpiu atskirų aspektų (ne)pagrįstumo.

Bendrai kalbant apie tinkamų kalinimo sąlygų užtikrinimą pažymėtina, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Vilniaus PN veiksmus (neveikimą) nurodytu laikotarpiu laikant nuteistąjį šioje įstaigoje, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp Vilniaus PN neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad būtų konstatuotas veiksmų neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus ar neveikimą, nes teisėtais veiksmais padaryta žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.246 str. 3 d.). Tuo tarpu neteisėta veika pripažįstama tuomet, kai neįvykdoma įstatymuose nustatyta pareiga (neteisėtas neveikimas) arba atliekami veiksmai, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tokio pobūdžio bylose (dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas), atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (detalizavus, jo manymu, netinkamas kalinimo sąlygas), institucijai, kurioje pareiškėjas buvo laikomas, tenka pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu. Įrodinėjimo naštos palengvinimas pareiškėjui nereiškia, kad atsakovui gali būti perkeliama pareiškėjo pareiga apibrėžti skundo faktinį pagrindą, nurodant konkrečias, aiškiai, detalias kalinimo sąlygas, apibūdinti konkrečią dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų patirtą žalą. Taip pat pareiškėjas privalo bent nurodyti esamus konkrečius reikšmingus įrodymus, jų buvimo vietą (tuo atveju, jei yra apsunkinta galimybė juos gauti, pateikti). Pareiškėjus įvykdžius šiuos reikalavimus, įrodinėjimo našta perkeliama atsakovo pusei paneigti skunde nurodomus konkrečius faktus. Pareiškėjui aiškiai ir konkrečiai nedetalizavus kalinimo sąlygų, o tik hipotetiškai, teoriškai svarstant, pateikiant bendro pobūdžio teiginius apie neva jo manymu netinkamas kalinimo sąlygas, nėra galimybės priešingai pusei pateikti konkrečius atsikirtimus į pareikštus skundo reikalavimus ar paneigti nekonkrečius pasvarstymus.

Taip pat šio pobūdžio bylose svarbu turėti omenyje, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas ir tai nelaikoma žiauriu elgesiu ar asmens kankinimu nei nacionalinės, nei Europos Sąjungos teisės kontekste. Laisvės apribojimo sukeliamos neigiamos pasekmės sudaro būtinąjį bausmės elementą, tačiau turi būti užtikrinama, kad asmuo laisvės atėmimo vietoje nepatirtų didesnių ribojimų nei tie, kurie būtini ir būdingi laisvės atėmimo bausmės įgyvendinimui. Taip pat taikomos laisvės atėmimo vietoje atitinkamo režimo sąlygotos poveikio, drausminimo priemonės, įpareigojimai turi būti proporcingi siekiamiems tikslams, nediskriminuojantys.

Dėl iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengtų grotų

Vilniaus PN kamerų tipo patalpos įrengtos vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymas Nr. V-82 „Dėl Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės, 2018 m. liepos 5 d. akto redakcija). Taisyklių 16.9 punkte numatyta, kad kamerose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Lauko apsauginės grotos gaminamos iš skersinių plieninių juostų, į jas įstatant ne plonesnius kaip 1,4 cm skersmens plieninius strypus. Įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas patalpas, įstatomi lygaus paviršiaus plieniniai strypai. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Langų grotų tvirtinimo strypai į sieną įtvirtinami ne mažesniame kaip 20 cm gylyje. Iš lauko pusės ant langų gali būti įrengtas metalinis tinklas.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymas Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – HN 134:2015, 2018 m. rugpjūčio 27 d. akto redakcija) 17 punkte numatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Pareiškėjas ir atsakovė nepateikė patikrinimų aktų, kurie patvirtintų objektyvią kamerų tipo patalpos Nr. 4K būklę ginčo laikotarpiu. Tad teismas vertins pateiktus artimu ginčo laikotarpiui patikrinimo aktus. Iš pateiktų patikrinimo aktų nustatyta, kad kamerų tipo patalpoje Nr. 4 yra sudaryta galimybė vėdinti per langą, šioje patalpoje patikrinimo metu langas atsidarė 13 cm. Patikrinimo metu nustatyta, kad šioje patalpoje tai pat veikė mechaninė vėdinimo sistema, kuri įjungiama koridoriuje paprašius budinčio pareigūno. Šios aplinkybės atitiko HN 134:2015 17 punkto reikalavimą.

Kaip matyti iš Taisyklių ir HN 134:2015 nėra numatyta kiek konkrečiai turi atsidaryti langas, todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl dirbtinės apšvietos

Taisyklių 16.7 punkte numatyta, kad kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. HN 134:2015 14 punkte numatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Iš pateiktų patikrinimo aktų matyti, kad kamerų tipo patalpoje Nr. 4 patikrinimo metu 2019-01-30 patikrinimo akte buvo nustatyta, kad išmatuota dirbtinė apšvieta buvo 113 lx – 134 lx, o pažeidimas pašalintas tik 2019 m. kovo 12 d. (2019-03-22 patikrinimo aktas). Taigi visą ginčo laikotarpį dirbtinė apšvieta neatitiko HN 134:2015 14 punkto ir Taisyklių 16.7 punkto reikalavimus, todėl šiuo aspektu konstatuotini Vilniaus PN neteisėti veiksmai. Atsiliepimo į skundą argumentai neduoda pagrindo nepripažinti neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų dėl higienos normas atitinkančios dirbtinės apšvietos kameros tipo patalpoje neužtikrinimo.

Dėl patalynės

Pareiškėjas skunde nurodo, kad dienos metu paimama patalynė, kuri buvo laikoma kartu su kitų nuteistųjų patalyne, todėl pareiškėjas bijojo, kad jo patalynė užsiterš.

Vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (2018 m. spalio 20 d.) 220 punkte nustatyta, kad patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui.

HN 134:2015 27 punkte numatyta, kad švarūs skalbiniai, iki jiems patenkant į gyvenamąsias laisvės atėmimo vietos patalpas, laikomi jiems skirtose švariose uždarose spintose arba talpyklose atskirai nuo nešvarių skalbinių.

Iš byloje esančių patikrinimo aktų matyti, kad 2019-01-24 patikrinimo metu buvo konstatuoti pažeidimai šiuo aspektu, nes patikrinimo metu Vilniaus PN I-o aukšto kamerų tipo patalpose laikomų asmenų miegui skirtas inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės, patalynė) buvo saugojamas I – e aukšte, tam skirtoje patalpoje esančiose atvirose spintose su pertvaromis. Iš Vilniaus pataisos namų 2019-03-18 rašto Nacionalinio visuomenės sveikatos centrui matyti, kad pažeidimą atsakovas pripažino ir higienos normos pažeidimą šalino, įrengdamas uždaras spintas. Todėl šiuo aspektu konstatuotina Vilniaus PN neteisėti veiksmai.

Kiti pareiškėjo argumentai nėra konkretizuoti tiek, kad galima būtų vertinti ir spręsti dėl kitokio aspekto kalinimo sąlygų pažeidimo.

Dėl neturtinės žalos nustatymo ir jos dydžio

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia ne tik į teismo nustatytas faktines aplinkybes, pažeidimų spektrą ir aspektus, bet ir į tai, kad nėra duomenų, jog Vilniaus PN būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Taip pat įvertinama nustatytų pažeidimų mastas bei trukmė, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonominės darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygos, vadovaujamasi aktualia Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose, protingumo ir teisingumo principais.

Pareiškėjas nedetalizuodamas nurodė, kad „per laikotarpį kai atlikinėjo nuobaudą lankėsi pas (duomenys neskelbtini) ir t. t. „. Teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas atliko jam paskirtą nuobaudą kamerų tipo patalpoje Nr. 4K, į tai, kad šioje patalpoje pareiškėjas buvo laikomas palyginti neilgai (15 parų) nuobaudos atlikimo tikslais. Pareiškėjas neteikė skundų Vilniaus PN administracijai. Tai patvirtina ir faktas, kad teismui pareiškėjas pateikė kito nuteistojo vardu surašytą patikrinimo aktą. Taip pat pripažintina, kad nepaneigta, jog nustatyti neteisėti veiksmai pareiškėjui galėjo sukelti tam tikrus nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus. Dėl to, įvertinus, jog Vilniaus PN pažeidimai nėra tokio masto, kad sukeltų pareiškėjo skunde nurodomas ilgalaikio poveikio psichologines pasekmes ((duomenys neskelbtini) ir pan.), pažeidimų pobūdį ir trukmę, nesant duomenų (pareiškėjui nekonkretizavus) apie konkretų realų netinkamų kalinimo sąlygų poveikį jo asmeniui, - teismas daro išvadą, kad šiuo atveju teisės pažeidimo pripažinimo pakanka pažeistai pareiškėjo teisei apginti už nustatytus tinkamų kalinimo sąlygų pažeidimus nurodytais sprendime aspektais (per mažos dirbtinės apšvietos, iš nuteistojo paimtos patalynės netinkamo laikymo). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti 900,00 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė ir neatitinka jo patirtų išgyvenimų bei nepatogumų, susijusių su normalios dirbtinės apšvietos neužtikrinimu ir iš nuteistojo paimtos patalynės netinkamu laikymu.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytus argumentus, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

iš dalies patenkinti pareiškėjo A. V. skundą.

Pripažinti Vilniaus PN neteisėtus veiksmus už nustatytus tinkamų kalinimo sąlygų pažeidimus sprendime nurodytais aspektais (per mažos dirbtinės apšvietos, iš nuteistojo paimtos patalynės netinkamo laikymo).

Kitą skundo dalį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jovita Einikienė