- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-01-11
- Bylos Nr.
- 1-12-672/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-81-1-00032-2012-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Jokubauskienė
- Nukentėjusysis
- R. Š.
- Kaltinamasis
- G. N.
- Kategorijos
- 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.7.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Virginija Jokubauskienė, sekretoriaujant L. M., dalyvaujant prokurorui A. G., nukentėjusiajai R. Š., kaltinamajam G. N.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nedirbantis, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. N., žinodamas, jog turi mokėti lėšas savo vaikams išlaikyti pagal 1999 m. spalio 4 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nutarimą „Išieškoti iš G. N. alimentus dukters I., gimusios (duomenys neskelbtini), ir dukters T., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui 1/3 dydžio visų rūšių uždarbio, bet ne mažiau 1 MGL kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 1999 m. rugsėjo 24 d. iki dukters I. pilnametystės, po to ¼ dydžio, bet ne mažiau 1 MGL iki dukters T. pilnametystės“ ir pagal 2009 m. spalio 2 d. Akmenės rajono apylinkės teismo sprendimą „Pakeisti 1999 m. spalio 4 d. nutarimu priteistą išlaikymo mokėjimo formą į kas mėnesį mokamas periodines išmokas ir dukros I. N. ir dukros T. N. išlaikymui priteisti kiekvienai po 200,00 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009 m. gegužės 14 d. iki pilnametystės.“, tos pareigos vengė ir nemokėjo lėšų – I. N. nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 5 d., T. N. nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 30 d. išlaikyti.
Teismo posėdžio metu G. N. kaltę pripažino iš dalies, paaiškino, kad jis faktiškai nežinojo, kad jo buvusi žmona R. N., dabar Š., buvo prisiteisusi išlaikymą dukroms. Dukra I. N. gimė (duomenys neskelbtini) metais, dukra T. – (duomenys neskelbtini) metais. 1999 m. jis buvo su žmona susipykęs, kurį laiką jie gyveno atskirai, tačiau jis netrukus į šeimą grįžo ir buvusi sutuoktinė tik 2003 m. pasakė jam, kad ji 1999 m., kai jie gyveno atskirai, prisiteisė iš jo dukroms išlaikymą. Jis jokių teismo dokumentų nematė, pats jų asmeniškai negavo. Jis turėjo darbą (duomenys neskelbtini), neblogai uždirbdavo, todėl nupirko butą (duomenys neskelbtini), kur su šeima ir toliau gyveno, uždirbtus pinigus skirdavo šeimai, faktiškai jokių alimentų oficialiai ir nemokėjo. Tik dabar, kai gavo raštą iš Vaikų fondo, moka per mėnesį nuo 2012 m. sausio mėnesio po 218 litų. Mano, kad jam kaltinimas dėl dukrų neišlaikymo nuo 2000 m. sausio mėnesio yra neteisingas, nes jis dar iki 2003 m. iki santuokos nutraukimo gyveno šeimoje, dirbo ir dukras išlaikė. Dėl vykdomojoje byloje esančių sumokėtų sumų jis nieko negali paaiškinti, gal tada darbovietė ir išskaitė iš jo atlyginimo, bet apie tai jis tikrai nežinojo.
Nukentėjusioji R. Š. teismui paaiškino, kad kaltinamasis yra buvęs sutuoktinis, ji tiksliai neprisimena kada prisiteisė išlaikymą dukroms, nes N. buvo palikęs šeimą, po kažkiek laiko grįžo. Tuo metu jų šeima gyveno pas jos mamą, vėliau – (duomenys neskelbtini) kaime. N. nors ir dirbo, tačiau pinigų šeimai skirdavo mažai, jų nepakako normaliai dukras išlaikyti, ji pati dirbo keliuose darbuose, kad galėtų išlaikyti šeimą. Santuoką galutinai su N. nutraukė 2003 m., nes jis buvo išėjęs pas kitą moterį ir šeimoje negyveno.
Liudytoja I. N. teismui paaiškino, kad kaltinamasis yra jos tėvas. Ji prisimena, kad kurį laiką gyveno (duomenys neskelbtini) kaime pas močiutę, tai yra tėvo mamą, vėliau pas mamos mamą (duomenys neskelbtini). Tėvas mažai būdavo šeimoje, nes išvažiuodavo dirbti į (duomenys neskelbtini). Jai buvo gal 10 metų, kai tėvai išsituokė, bet dar kurį laiką gyveno kartu. Tėvas jai pačiai kartais duodavo pinigų po 10 litų ar daugiau. Ar mamai pinigų iš (duomenys neskelbtini) parveždavo, ji nežino. Jai per gimtadienius keletą kartų yra davęs po 100 litų.
Liudytoja T. N. teismui paaiškino, kad ji su tėvu bendrauja, susitinka. Ji negali pasakyti, ar tėvas duodavo pinigų mamai ją ir seserį išlaikyti, tačiau jis jai pinigų duodavo per gimtadienius, šventes.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad 2011-12-30 su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl G. N. vengimo išlaikyti savo vaikus – dukrą I. N., gimusią (duomenys neskelbtini), ir dukrą T. N., gimusią (duomenys neskelbtini), kreipėsi Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Jie nuo 2008 metų sausio 9 d., pagal 2008-01-09 R. N. (Š.) prašymus ir pagal 2008-01-31 priimtus sprendimus dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo Nr. 1.35-694 ir Nr. 1.35-695, kuriais nuspręsta nuo 2008-01-09 I. N. ir T. N. kiekvieną mėnesį mokėti 130,00 Lt dydžio išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokų mokėjimą, bei pagal 2010-02-03 sprendimą Nr. V2-1025, kuriuo nuspręsta nuo 2010-01-01 T. N. mokėti po 195,00 Lt dydžio išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokų mokėjimą, pagal įstatymą mokėjo lėšas I. N. (iki 2009-09-05) ir T. N. išlaikymui. G. N. įsiskolinimas Vaikų išlaikymo fondui – 9960,23 Lt (+5% metinių palūkanų) ( b.l. 8-11).
Iš 2012-01-30 antstolės E. M. pažymos matyti, kad vykdomojoje byloje yra duomenys, kad G. N. mokėjo išlaikymą vaikams sekančiai: 1999-10-20 50,00 litų ir 1999-12-01 250,00 litų. Daugiau duomenų apie išlaikymo vaikams mokėjimą nėra. Išlaikymo vaikams skola iki 2012-01-01 yra 35328,00 Lt (neminusavus lėšų, kurias R. Š. (N.) gavo iš Vaikų išlaikymo fondo ( b.l. 35 ).
Baudžiamojo kodekso 164 straipsnis numato atsakomybę už vengimą pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikams išlaikyti.
Kaltinamojo G. N. nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį kvalifikuota teisingai, nes jis, žinodamas, kad yra teismo sprendimas mokėti lėšas dukrų išlaikymui, šios pareigos vengė ir nepilnametėms dukroms materialinio išlaikymo neteikė.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę G. N., atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į jo padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, į tai, kad padarytas nusikaltimas priskiriamas prie tyčinių nesunkių nusikaltimų, į nusikaltimo padarymo aplinkybes ir motyvus, į tai, kad nusikaltimu padaryta materialinė žala neatlyginta, į kaltinamojo asmenybę – anksčiau neteistas (69 b.l.), administracine tvarka baustas (70-74 b.l.), psichikos sveikatos centro įskaitoje neįrašytas (78 b.l.), nedirbantis. Atsižvelgiant į išvardintas aplinkybes, tikėtina, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo, todėl kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina viešųjų darbų bausmė.
G. N. skirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 301 str. - 307 str., teismas
nusprendžia:
G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį ir nubausti 70 (septyniasdešimties) valandų viešųjų darbų, įpareigojant juos atlikti per 4 (keturis) mėnesius.
G. N. skirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Akmenės rajono apylinkės teismą.