Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjai J. Č., institucijos priėmusios nutarimą Vilniaus apsk. VPK Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio atstovui Gžegožui Tetianec,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi J. Č. skundą dėl Vilniaus apsk. Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2014-07-22 nutarimo Nr. 10-13-AT1-623 nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Č. 2014-07-15 Vilniaus apsk. VPK Vilniaus miesto 2 policijos komisariatui pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, jog 2014-07-15 apie 16.30 val. Savanorių pr. 176, Vilniuje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ją sulaikė darbdavys D. D., liepė parodyti dokumentus, kuriuos ji nešėsi. Kadangi tai įvyko po darbo, jos darbdavys neturėjo teisės apžiūrėti jos asmeninius daiktus, be to jis neturėjo teisės jos vadinti „intelektualiu vagimi“. Prašo imtis atitinkamų priemonių dėl netinkamo darbdavio elgesio. (b.l. 5)

Vilniaus apsk. Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas Vladas Sanda 2014-07-22 nutarimu Nr. 10-13-AT1-623 nusprendė nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal J. Č. 2014-07-15 skundą, kadangi pagal surinktą medžiagą nustatė, kad D. D. veikoje nėra administracinių teisės pažeidimų, numatytų LR ATPK 174 str., 188 str., įvykio ir sudėties. Nutarime nurodyta, kad iš surinktos medžiagos matyti, kad direktorius D. D. būdamas įmonės vadovu ir J. Č. darbdaviu, įmonės patalpose turėjo teisę vykdyti kontrolės funkcijas. Pastebėjęs, kad darbuotoja savavališkai, neturėdama tam teisės, išneša iš įmonės patalpų dokumentus, sudarančius įmonės komercinę paslaptį, pagrįstai ją sustabdė ir taip užkirto kelią veiksmams, kurie galėjo padaryti žalą įmonei, t.y, gynė vadovaujamos įmonės interesus, todėl jo veiksmuose savavaldžiavimo požymių nėra. Duomenų, kad D. D. J. Č. pavadindamas „intelektualiu vagimi“ įžeidžiamai kibo prie jos, ir pažeidė viešąją tvarką bei žmonių rimtį, taip pat nėra. (b.l. 4)

J. Č. 2014-08-11 pateikė skundą dėl Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2014-07-22 nutarimo Nr. 10-13-AT1-623, kuriuo prašo panaikinti šį nutarimą ir atnaujinti įvykio, registruoto Policijos registruojamų įvykių registre (registracijos Nr. ROIK 0114000373320) tyrimą. Skunde nurodo, kad nutarimas surašytas neteisingai ir neobjektyviai įvertinus visas įvykio aplinkybes (juridinius faktus). Tyrėjas išnagrinėjęs surinktą medžiagą, nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. D., būdamas įmonės vadovu ir jos darbdaviu, įmonės patalpose turėjo teisę vykdyti kontrolės funkcijas, t.y, pagrįstai sustabdė darbuotoją ir taip užkirto kelią veiksmams, kurie galėjo padaryti žalos įmonei. Tyrėjas konstatavo, kad šiuo konkrečiu atveju nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Pareiškėja policijos pagalbos telefonu kvietėsi dėl to, kad darbdavys darbuotojos neišleido iš darbo, kad ją sulaikė pasitelkęs įmonės apsaugos darbuotojus, t.y, užtvėrė kelią ne tik iki dokumentų patikrinimo momento, bet ir po to, kai darbdavys jau buvo peržiūrėjęs dokumentus. Pareiškėja nesutinka su tuo, kad net ir tuo atveju, kai darbdaviui galimai suteikta teisė realizuoti/vykdyti įmonės kontrolės funkcijas, jis gali užtverti kelią, neišleisti darbuotojo iš darbo, kuomet jau iš esmės pasibaigė darbo laikas, kai iš esmės jau atliktos įmonės kontrolės funkcijos. Jos nuomone, tokiais veiksmais buvo padarytas LR ATPK 188 str. numatytas teisės pažeidimas (savavaldžiavimas). Policija, tyrusi įvykį, išimtinai apsiribojo asmenų, dalyvavusių įvykyje apklausomis. Pareiškėja laiko tokį tyrimą paviršutinišku, nebuvo surinkti ir išanalizuoti visi galimi įrodymai apie įvykį, o būtent vaizdo ir garso įrašai, nes patalpos buvo filmuojamos. Tokiu būdu tyrėjas negalėjo padaryti pilnavertės išvados, kad nebuvo padarytas administracinis teisės pažeidimas ar net LR BK 294 str. numatyta nusikalstama veika. Netinkamas įrodymų surinkimas ir įrodymų vertinimas lėmė tai, kad buvo priimtas nepagrįstas nutarimas, nepagrįstai nurodant, kad nėra duomenų, leidžiančių teigti, jog buvo padarytas teisės pažeidimas. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių priimtas nutarimas nepagrįstas ir neteisėtas, nes buvo priimtas skubotai, neobjektyviai, nesivadovaujant įstatymu (LR ATPK 252 str., 256 str., 257 str., 9 str. 1 d., 248 str.) (b.l. 2-3)

Vilniaus apsk. VPK Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyris pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka. Nutarimas buvo priimtas visapusiškai, objektyviai, pilnai išaiškinus visas reikšmingas aplinkybes. Patikrinimo metu pareiškėjos J. Č. ir 2014-07-15 įvykio liudininkų paaiškinimai buvo nuoseklūs, jose išsamiai atsispindėjo įvykio eiga, dalyvavusių asmenų padaryti veiksmai. Esminių prieštaravimų nenustatyta, todėl papildomas įrodymas – vaizdo įrašas būtų perteklinis. Apklausos metu bei viena iš šalių nenurodė, kad vaizdo įraše būtų kokių nors reikšmingų, ką nors paneigiančių ar įrodančių faktinių aplinkybių, todėl jis išreikalautas nebuvo. Mano, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, paneigiančių administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 188 str. sudėtį.

Pareiškėja teismo posėdyje nurodė, kad ji kreipėsi į Vilniaus miesto 2 policijos komisariatą su pareiškimu dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus veiksmų, kad jis ją sustabdė, kai ji ėjo iš darbo, neišleido jos iš darbo, pasitelkęs įmonės apsaugos darbuotoją. Ji nešėsi dokumentus, kurių pagalba norėjo įrodyti, kad ji dirbo sąžiningai ir atliko visas jai pavestas funkcijas. Prieš tai ji kreipėsi į direktorių, kad jai būtų pakeltas atlyginimas. Iš pradžių direktorius sutiko, bet paskui buvo sudarytos visos sąlygos, kad ji pati savo noru išeitų iš darbo. Tą dieną direktorius ją sulaikė, patikrino visus dokumentus, sakė, kad ji gali pasidaryti jų kopijas ir neštis, po to pradėjo reikalauti, kad būtų parašai. Tarp jų įvyko konfliktas, buvo iškviesta policija. Direktorius neturėjo teisės jos sulaikyti po darbo, nes ji serga 1 tipo cukriniu diabetu, turi leistis pagal grafiką insuliną. Jokių dokumentų, kurie gali padaryti žalą įmonei, nenešė. Direktorius parašė pareiškimą dėl jos veiksmų policijai. Ji taip pat kreipėsi į policiją su pareiškimu dėl direktoriaus veiksmų. Tačiau Vilniaus miesto 2 PK priėmė nutarimą nutraukti administracinę teiseną. Ji nesutinka su nutarimu, nes policija išimtinai apsiribojo tik asmenų, dalyvavusių įvykyje, paaiškinimais, neatliko visapusiško įrodymų tyrimo, neperžiūrėjo filmuotos medžiagos, nors darbovietės patalpos filmuojamos ir daromas garso įrašas. Prašo panaikinti nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, kadangi pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareiškimą yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jos veiksmų, o ji turi teisę gintis. Susipažinusi su 2014-07-29 nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, pareiškėja nurodė atsisakanti skundo. (b.l. 28-29)

Institucijos, priėmusios nutarimą atstovas teismo posėdyje nurodė, kad yra priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. D. pareiškimą dėl J. Č. veiksmų.

Skundas netenkintinas.

Pareiškėja skunde nesutiko su administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nutraukimo pagrindu, kad byloje nenustatyta D. D. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo pagal LR ATPK 188 str. įvykio ir sudėties.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

LR ATPK 188 str. numatyta atsakomybė už savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymą savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadariusį esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams ar valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms ar organizacijoms.

Pagal ATPK 188 straipsnio dispoziciją savavaldžiavimas yra tada, kai asmuo, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdo savo tikrą ar tariamą teisę, kuri yra ginčijama. Tikra teisė yra tokia, kuri realiai egzistuoja ir pagrįsta sandoriu ar kitu juridiniu faktu, o tariama – tokia, kai asmuo, sąžiningai klysdamas, laiko teisę priklausančia jam, nors iš tikrųjų tokios teisės nėra.

Registruotų įvykių pažymoje fiksuota, kad 2014-07-15 16.51 val. iš Savanorių pr. 176, Vilniuje, bendruoju pagalbos telefonu gautas pranešimas apie pranešėjos konfliktą tarp jos ir darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“, pranešėja teigia, kad darbdavys jos neišleidžia iš darbo. (b.l. 5)

Policijos pareigūno V. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2014-07-15 apie 16.55 val. patruliuodami iš Vilniaus apsk. VPK OVS gavo nurodymą nuvykti adresu Savanorių pr. 176, kur apsaugos darbuotojas sulaikė kaip įtariama vagį. Atvykus vietą, paaiškėjo, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. D. ir darbuotojos J. Č. įvyko konfliktas dėl darbo. Iš D. D. buvo gautas pareiškimas, kuris buvo pristatytas į 2 PK. J. Č. taip pat dėl konflikto turėjo pretenzijų direktoriui D. D., todėl buvo pristatyta į 2 PK tolimesniam aiškinimuisi. (b.l. 7)

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. D. 2014-07-15 pareiškime nurodė, kad 2014-07-15 darbo dienos pabaigoje apie 16.30 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja J. Č. mėgino išnešti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui ją sutikus koridoriuje ir pamačius darbuotoją su pluoštu dokumentų, jis paprašė parodyti, ką ši nešasi. Darbuotoja direktoriui padavė dokumentus, kuriuose buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ konfidenciali informacija, sudaranti bendrovės komercinę paslaptį. Paimti iš darbuotojos dokumentai pridedami kartu su šiuo pareiškimu. Darbuotoja be leidimo išnešti tokių dokumentų neturėjo teisės. Mačiusieji įvykį surašė aktą bei patvirtino parašais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo įvertinti, ar darbuotojos veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių. (b.l. 8)

Tiriant gautus skundus buvo apklausta J. Č., kuri nurodė, kad 2010-12-10 tarp jos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 4045, pagal kurią ji buvo priimta dirbti vadybininko asistento pareigoms. Priimta į darbą pasirašė komercinių ir technologinių paslapčių saugojimo sutartį. Iki 2014 m. rimtų nesutarimų darbe nėra buvę. 2014-06-13 nuėjo pas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių D. D. pasikalbėti apie darbo rezultatus, algos pakėlimą ir darbo sąlygų gerinimą. Direktorius pasakė, kad pats priimti sprendimo negali, turi pasitarti su komercijos direktore A.. 2014-06-27 užėjo pas direktorių D. D. toliau pasikalbėti apie savo atlyginimą, tačiau jis jai netikėtai pasakė, kad metas atsisveikinti ir jis neprivalo aiškinti, kodėl jo toks sprendimas. Jis pasiūlė išeiti iš darbo savo noru. Ji buvo atėjusi aptarti galimybę pakelti sutartą atlyginimą už gerus darbo rezultatus, t.y, įmonės pelno ir apyvartos didinimą. Dėl jai nesuprantamų priežasčių iš vadovybės prasidėjo jai nepaaiškinamas elgesys. Jai nepagrįstai buvo paskirtos net dvi drausminės nuobaudos. (pastaba ir papeikimas), po to atimtos visos darbo priemonės, t.y, pašalintos visos programos iš tarnybinio kompiuterio, be kurių dirbti ir atlikti pavedamas funkcijas iš esmės neįmanoma. 2014-07-09 ji pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui D. D. pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo. Pareiškimą paliko tarp kitų įmonės dokumentų, skirtų direktoriui ir išsiuntė registruotu laišku. Pareiškime prašė, kad darbdavys nutrauktų darbo sutartį, atleistų iš darbo, nesant jos kaip darbuotojos kaltės. Iki šios dienos darbdavys jos neatleido iš darbo, nors gavo jos pareiškimą 2014-07-15. Ji pranešimu informavo direktorių, kad 2014-07-16 neatvyks į darbą, nes darbdavys nevykdo savo įsipareigojimų pagal darbo sutartį, neužtikrina jai darbo priemonių, sudaro dirbtines kliūtis atlikti tiesiogines funkcijas. Pranešimą padėjo direktoriui prie kitų dokumentų, išsiuntė elektoriniu paštu ir registruotu paštu. 2014-07-15 apie 16.30 val. sutiko direktorių D. D. koridoriuje, netoli įmonės administratorės darbo vietos. Ji ėjo važiuoti į namus. Rankoje turėjo dokumentus, paketą su siuntiniu (jame buvo suknelė), per petį buvo persimetusi rankinę. Direktorius jos paklausė, ką ji nešasi. Ji atsakė, kad nešasi tai, kas jai priklauso ir nieko nerodys. Direktorius pasakė, kad ji niekur iš įmonės patalpų neis, pareikalavo jos padėti daiktus ant stalo. Direktorius ir komercijos direktorė A. užtvėrė kelią ir neleido išeiti. Ji dokumentus ir paketą padėjo ant administratorės stalo. Daiktus padėjo savo noru, smurto prieš ją niekas nevartojo. Turimos rankinės turinio niekas neapžiūrinėjo. Direktorius apžiūrėjo, kokius dokumentus ji turėjo su savimi. Taip pat pažiūrėjo paketo turinį – paketas buvo praplėštas anksčiau, jame suknelė ir čekis. Direktorius įsitikino, kad suknelė yra pirkta. Paketą padėjo atgal ant stalo. Su savimi turėjo tik tuos dokumentus, su kuriais tiesiogiai dirbo. Juos paėmė savianalizei, tai buvo ne dokumentų originalai, o tik jų kopijos ir nuorašai. Paėmusi šiuos dokumentus, įmonei pakenkti nenorėjo, tokio tikslo neturėjo. Paėmė juos savianalizei, kad apgintų savo interesus. Dokumentus ėmė kaip įrodymą, kad buvo kenkiama jos grupei – galanterijos bei manikiūro-pedikiūro reikmenų prekių grupei. Norėjo išanalizuoti savo rezultatus, nes dėl darbdavio netinkamo elgesio darbo inspekcijoje yra atliekamas patikrinimas. Taip pat Ginčų komisijoje bus sprendžiama dėl jai skirtų nuobaudų panaikinimo. 2014-07-15 apie 16.30 val. vykusį konfliktą su darbdaviu aiškinosi apie valandą laiko. Ir ji, ir darbdavys iškvietė policiją. Iki policijos atvykimo buvo iškviesta apsauga. Jie stovėjo priešais ją kartu su įmonės vadovybe. Atvykus policijai, paaiškino, kas atsitiko ir kartu su jais nuvyko rašyti pareiškimo į policijos komisariatą. (b.l. 10-11)

Tyrimo metu apklausta liudytoja A. B. apklausos metu parodė, kad J. Č. nuo 2010-12-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba vadybininko asistente. Nuo 2012 m. ji yra atsakinga už galanterijos bei manikiūro-pedikiūro reikmenų prekių grupę. Su J. Č. 2010-12-10 sudarius darbo sutartį Nr. 4045, buvo pasirašytos dar dvi sutartys: visiškos individualinės materialinės atsakomybės sutartis ir komercinių ir technologinių paslapčių saugojimo sutartis. 2014-07-15 apie 16.30 val. ji kartu su direktoriumi D. D. išėjo iš kabineto, kur koridoriuje einančią link išėjimo sutiko darbuotoją J. Č.. Ji rankoje laikė dokumentų pluoštą (juos laikė atvirai, neslėpė), po pažastimi laikė siuntinį polietileniniame maiše. Direktorius jos paklausė, kokius dokumentus ji nešasi. J. Č. įžūliai atsakė, kad tai jos asmeniniai dokumentai. Tuomet direktorius paprašė J. Č. prieiti prie koridoriuje esančio administratorės stalo, kur darbuotoja pati be prievartos padavė dokumentus. Direktorius, apžiūrėjęs dokumentus aptiko, kad tai yra svarbūs įmonės dokumentai, sudarantys įmonės komercinę paslaptį. J. Č. dokumentus buco atspausdinusi iš kompiuteryje esančių duomenų bazių. Tarp atspausdintų dokumentų buvo įmonės pelningumo ataskaita pagal tiekėjus (dalis informacijos) 10 lapų, visos įmonės palyginamoji 2013-2014 m. apyvartos ir pelno ataskaita pagal visas prekių kategorijas. (3 lapai), Klientų būklės su valiuta datai 2014-06-04 ataskaita, (2 lapai), SEB banko SWIFT apmokėjimo išklotinė tiekėjui (2 lapai), „Nice Harvest International co“ tiekėjo sąskaita UAB „(duomenys neskelbtini)“ su pirkimo kainomis (3 lapai), Visi pas J. Č. rasti dokumentai yra svarbūs, tai konfidenciali informacija. Iš visų rastų dokumentų ypatingą svarbą turi visos įmonės palyginamoji 2013-2014 m. apyvartumo ir pelno ataskaita pagal visas prekių kategorijas. Informacija, pateikta ataskaitoje, sudaro įmonės komercinę paslaptį. Jos panaudojimas ir perdavimas kitiems asmenims galėjo padaryti UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės žalos. Šiuo atveju dokumentai buvo laiku paimti iš darbuotojos ir žala nepadaryta. Minėta ataskaita yra duomenų analizės programoje ir prieinama visiems įmonės vadybininkams ir asistentams. Kiekvienas turi dirbti su savo prekių kategorijos pateiktais duomenimis, o šiuo atveju J. Č. atspausdino visą informaciją apie įmonės rezultatus. Savo grupės duomenis vadybininkai ir asistentai gali spausdinti, tačiau kitų prekių kategorijų duomenys jų neturi dominti, jie negali jų spausdinti. J. Č. pažeidė nustatytą tvarką. Kai direktorius D. D. apžiūrėjo dokumentus, buvo surašytas aktas dėl mėginimo išnešti bendrovei priklausančius dokumentus be leidimo ir iškviesti policijos pareigūnai. Įmonės patalpa yra stebima vaizdo kameromis, todėl yra vaizdo įrašas direktoriaus bendravimo su J. Č.. Tai ne pirmas atvejis, kai J. Č. iš darbovietės nešė dokumentus. Ji tuo metu nebuvo sulaikyta, tai paaiškėjo apžiūrėjus vaizdo įrašus. Tai buvo liepos mėnesio pradžioje, tikslios datos neprisimena. Sužinojusi apie iš darbo vietos išneštus dokumentus, ji žodžiu įspėjo J. Č., kad negalima iš darbovietės išnešti jokių dokumentų. Ji atsakė, kad yra bebaimė. Jai paaiškino, kad intelektuali vagystė vis tiek yra vagystė. Be to, J. Č. iš darbo vietoje įrengto kompiuterio į savo asmeninį elektroninį paštą išsiuntė tam tikrą informaciją apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir įmonės firminį blanką. Tai buvo birželio mėn. pabaigoje. J. Č. dėl dokumentų išsiuntimo rašė pasiaiškinimą, kur nurodė, kad jai reikalingi minėti dokumentai. Iki 2014-07-15 įvykio J. Č. buvo du kartus įspėta, kad išnešti ar išsiųsti įmonės dokumentus draudžiama. Į įspėjimus ji nereagavo. Po įvykusio konflikto J. Č. į darbą neatėjo. 2014-07-16 ji nebuvo darbe ir neatvykimo priežasčių niekam nepranešė. (b.l. 15-17)

Kaip matyti iš pareiškėjos skundo, ji mano, kad D. D. savo kaip darbdavio teises įgyvendino pažeisdamas teisės aktus, viršydamas darbdavio įgaliojimus jos kaip darbuotojos atžvilgiu, t.y, neišleisdamas jos iš bendrovės patalpų, pasibaigus darbo laikui.

Tačiau tyrimas buvo atliekamas pagal pirminį 2014-07-15 pareiškėjos skundą, kuriame ji nurodė turinti darbdaviui D. D. pretenzijų dėl to, kad jos darbdavys neturėjo teisės apžiūrėti jos asmeninius daiktus po darbo laiko, be to jis neturėjo teisės jos vadinti „intelektualiu vagimi“.

Teismas susipažinęs su byloje sutrinkta informacija konstatuoja, kad pareiškėjos teiginys, kad darbdavys apžiūrėjo jos asmeninius daiktus, ne visiškai atitinka tikrovę. Kaip matyti iš apklausų protokolų, darbdavys sustabdęs darbuotoją paprašė ją pateikti apžiūrėti ne jos asmeninius daiktus, bet dokumentus, kuriuos ji nešėsi. Kaip konstatuota A. B. apklausos protokole, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškime, tai nebuvo asmeniniai pareiškėjos dokumentai, o su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla susiję dokumentai, be to atspindintys bendrovės veiklos rezultatus, kurių turinys buvo administracijos įvertintas, kaip sudarantis įmonės komercinę paslaptį. Šis faktas sudarė darbdaviui pagrindą prašyti parodyti ne tik dokumentus, tačiau ir nešamo paketo turinį, kuriame anot pareiškėjos buvo jos asmeniniai daiktai. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja neneigė ir patvirtino liudytojų nurodytą aplinkybę, kad šiuos daiktus ji parodė laisva valia, jos veiksmai nebuvo suvaržyti. Teismas sutinka su tyrėjo padaryta išvada, kad tokiais veiksmais darbdavys tik įgyvendino kontrolės funkcijas, ar yra laikomasi įsipareigojimų dėl įmonės konfidencialios informacijos saugojimo, gynė vadovaujamos įmonės interesus. 2014-07-15 pareiškime J. Č. nurodė, kad darbdavys ją įžeidė pavadinęs „intelektualiu vagimi“. Atkreiptinas dėmesys, kad įžeidimo veikos objektyvieji požymiai nesudaro administracinio teisės pažeidimo, jei įžeidimas nėra padaromas be tikslo, iš chuliganiškų paskatų, akivaizdžiai pažeidžiant viešą tvarką. Iš bylos medžiagos matyti, kad darbdavys turėjo J. Č. pretenzijų dėl įmonės komercinių paslapčių saugos reikalavimų pažeidimo, pareiškimu išsakė įtarimą dėl galimų nusikalstamos veikos požymių jos veiksmuose, todėl tyrėjas pagrįstai konstatavo, kad duomenų, kad D. D. J. Č. galimai pavadindamas „intelektualiu vagimi“ įžeidžiamai kibo prie jos, ir pažeidė viešąją tvarką bei žmonių rimtį, taip pat nėra. Dėl LR BK 155 str. 1 d. (viešo įžeidimo) numatytos nusikalstamos veikos policija tyrimo neatlieka, tokios veikos tiriamos privataus kaltinimo tvarka kaltintojo iniciatyva.

Pareiškėja savo skunde nurodo, kad įvykio aplinkybių tyrimas buvo nepakankamai išsamus, kadangi iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo paimti ir išanalizuoti patalpų vaizdo stebėjimo kamerų įrašai, galimai padaryti garso įrašai. Tačiau pareiškėja nei savo skunde, nei teisme nenurodė, kokio pobūdžio naują informaciją gali pateikti šių įrašų paėmimas ir peržiūra. Šiuose įrašuose gali būti užfiksuotos tik faktinės konflikto aplinkybės. Nei viena iš ginčo šalių neginčija faktinių aplinkybių, iš esmės jas tiek D. D. pareiškime, tiek liudytoja A. B., tiek pati pareiškėja nurodo vienodai: t.y, kad 2014-07-15 16.30 val. darbdavys D. D. ir administracijos atstovė sulaikė išeinančią iš darbo pareiškėją, besinešančią įmonės dokumentų kopijas, kurias ji paprašyta direktoriaus pateikė apžiūrai. Šio fakto neneigia ir pati pareiškėja, apklausoje pripažindama, kad nešėsi su įmonės veikla susijusius dokumentus. Skundžiamame nutarime priimta išvada yra pagrįsta šių faktinių aplinkybių vertinimu – ar turėjo teisę darbdavys sulaikyti savo esamą darbuotoją idant užkirstų kelią šių dokumentų išnešimui už bendrovės patalpų ribų.

Pareiškėja laiko, kad D. D. įgyvendino savo kaip darbdavio teises neteisėtu būdu, kadangi ją sulaikė po darbo, t.y, vykdė kontrolės funkcijas ne darbo metu, neleisdamas jai išvykti namo. Kaip minėta aukščiau, D. D. nurodė, kad jis taip pat kvietė policiją dėl J. Č. veiksmų, būtent dėl bandymo išnešti įmonės komercinę paslaptį sudarančius dokumentus iš darbo vietos. Iš jo pareiškimo policijai matyti, kad jis įtarė savo darbuotoją padarius nusikalstamą veiką, pagal jo pareiškimą buvo sprendžiama dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Atsižvelgiant į situaciją, jis turėjo teisę sulaikyti J. Č. kaip asmenį, kurį jis įtarė padarius nusikalstamą veiką, iki policijos pareigūnų atvykimo ir galutinio įvykio aplinkybių išsiaiškinimo ir teisinio įvertinimo, kadangi konfliktas tuo momentu buvo eskaluotas už darbo drausmės pažeidimo ribų.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad Vilniaus apsk. Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2014-07-22 nutarimas Nr. 10-13-AT1-623 nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 1 p., 4 d., 5 d., 6 d., 302² str., 302⁴ str.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

pareiškėjos J. Č. skundo netenkinti.

Palikti Vilniaus apsk. Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2014-07-22 nutarimą Nr. 10-13-AT1-623 nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nepakeistą.

Dėl nutarties per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.